2018-10-10 Nr. AB-18071-3-64-3-00326-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2096-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00326-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI jis buvo kalinamas nuo 2015 m. sausio 8 d. d. iki 2016 m. balandžio 10 d. netinkamomis sąlygomis. Kamerose pareiškėjui teko per mažas plotas. Kamerų plotą taip pat mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pareiškėjo teigimu, per kamerų langus patekdavo mažai dienos šviesos, nes buvo uždėtos grotos. Dirbtinis ir naktinis apšvietimas taip pat buvo netinkamas. Sanitarinis mazgas kamerose buvo neatitvertas nuo bendros kamerų erdvės. Kamerose taip pat nebuvo spintelių rūbams susidėti. Kamerose buvo didelė drėgmė, pelėsis, nuo lubų biro tinkas, nuo sienų luposi dažai. Oro judėjimo greitis kamerose buvo arba per mažas, arba per didelis. Pareiškėjo teigimu, į Šiaulių TI administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, nes jam buvo pagrasinta, kad su juo bus susidorota. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją, pablogėjo jo regėjimas.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad kamerose vasarą buvo labai karšta, o žiemą – šalta. Kamerose būdavo kalinama po 3–5 asmenis. Pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas į laisvės atėmimo įstaigą atvyko 2015 m. sausio 9 d. ir buvo laikytas iki 2016 m. balandžio 12 d. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 11, 15, 28, 29, 57, 59, 89, 93 DI-1 ir DI-2, šiose kamerose būdavo kalinami 1–5 asmenys. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerose esančių asmenų skaičius niekada nebuvo pastovus, todėl pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,77 kv. m iki 20 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atliktas patikrinimas dėl atitikimo higienos normų reikalavimams. Šiaulių TI paaiškino, kad negalima konstatuoti neteisėtų veiksmų (neveikimo), kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl didėlės drėgmės, natūralaus apšvietimo, drėgmės, kadangi šių higienos normas atitinkančių sąlygų užtikrinimas, susijęs su laisvės atėmimo įstaigos pastato ir jo patalpų rekonstrukcijos darbais, dėl to teisės aktų nuostatos, nustatančios higienos normas, netaikomos. Pabrėžė, kad dirbtinis apšvietimas kamerose įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Kameros vėdinamos atidarius langus. Šiaulių TI paaiškino, kad kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose. Sanitariniai mazgai kamerose yra atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI sąlygomis, pareiškėjas padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 400 Eur neturtinei žaliai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundą dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

7. Įvertinęs bylos duomenis, t. y. kamerų, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir jose kalėjusių asmenų skaičių, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, nebuvo pažeistas.

8. Vertindamas Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62108-13 esančius duomenis, teismas nustatė, kad kamera Nr. 15 remontuota 2015 m. vasario mėn., išlygintos grindys, izoliuota, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos, išdažytos sienos, demontuota tupykla, įrengtas unitazas, aptvaras. Kamera Nr. 28 remontuota 2015 m. balandžio mėn., išlygintos grindus, izoliuota, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos, išdažytos sienos, demontuota tupykla, įrengtas unitazas, aptvaras. Kamera Nr. DI-1 remontuota 2015 m. birželio mėn., nuvalytos lubos, sienos, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos, išdažytos sienos, permontuotas klozetas. Kamera Nr. 15 remontuota 2015 m. rugsėjo–spalio mėn., nuvalytos lubos, sienos, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos, išdažytos sienos, demontuota tupykla, įrengtas unitazas, aptvaras. Drausmės izoliatoriuose DI-1, 2, 3 lapkričio mėn. sumontuoti sanitarinių mazgų atitvėrimai.

9. Teismas nustatė, jog duomenų, kad pareiškėjo kalinimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams jo kalinimo kamerose, nėra, taip pat nėra duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamų sąlygų minėtose kamerose.

10. Teismas pabrėžė, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjas, kalėdamas Šiaulių TI, į gydytojus kreipėsi dėl dantų skausmo, odos bėrimo, atsivėrusios žaizdos. Regėjimu nesiskundė, depresija nustatyta nebuvo.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms bylos duomenimis nėra paneigtas, tačiau teismas pažymėjo, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų kamerose, nebuvo atlikti ir patikrinimai kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, pagal kitų asmenų skundus, o tai leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad skundų neteikė, nes jam buvo grasinta, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas teikė skundus dėl pareigūnų elgesio ir netinkamos medicininės priežiūros, nebijodamas grasinimų, ir šie skundai buvo išspręsti.

12. Vertindamas tualetų įrengimą kamerose, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisė aktų reikalavimus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas, kai jis nėra visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą.

13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nepaneigti pareiškėjo teiginiai, jog jam niekada nebuvo skirta spintelė rūbams susidėti, tačiau pareiškėjas skundų dėl spintelių neįrengimo kamerose Šiaulių TI administracijai neteikė.

14. Teismas nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu.

15. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 11 mėn. nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Teismas pažymėjo, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik 11 mėnesių, teismui buvo pagrindas daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kaip nurodoma skunde.

16. Teismas pažymėjo, kad laikotarpis, kurio metu galbūt buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimų buvo ilgas – 455 dienos, tačiau neapibrėžtas, nes pareiškėjas visiškai nedetalizavo konkrečių higienos normų pažeidimų. Dalis pažeidimų paneigta byloje esančiais duomenimis, pateikiant įrodymus apie atliktus kamerų remontus, tačiau kiti nepaneigti.

17. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. 18. Pareiškėjas padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jo patirtą žalą, t. y. patirtus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, todėl neteisingai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI nepateikė teismui jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, paneigiančių jo skunde nurodytus pažeidimus.

20. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Šiaulių TI nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės normas. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į laisvės atėmimo įstaigos direktorių nesikreipė ir neteikė skundų kitoms institucijoms. Nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas teisingai nustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

25. Dėl ploto. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto minimalią normą nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

27. Nacionalinis teisinis reglamentavimas, nurodytas nutarties 25 punkte, neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m) neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

28. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ploto, kalinimo metu tekusio pareiškėjui, normos nebuvo pažeistos, todėl nėra teisinio pagrindo žalai kilti.

29. Dėl sanitarinio mazgo atskyrimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018).

30. Pažymėtina, kad Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018).

31. Dėl spintelių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės reglamentuoja tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Pagal šių taisyklių 14.7 punktą kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, o pagal 14.8 punktą – ir spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti.

32. Paprastai, vertinant konkrečius pareiškėjų nusiskundimus dėl aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi (jų trūkumo), vadovaujamasi bendrosiomis (minėtomis) įrodinėjimo tokiose bylose taisyklėmis, įrodinėjimo ypatumais. Jei atsakovas nepaneigia nusiskundimo dėl, pavyzdžiui, baldų trūkumo, arba patvirtina šį pažeidimą, tai laikoma pagrindu pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-420-662/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017). Kita vertus, jei pareiškėjo nusiskundimai dėl baldų trūkumo kamerose yra nenuoseklūs, abstraktūs ar paneigti byloje esančiais įrodymais, laikoma, kad toks pažeidimas nėra nustatytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-624/2016, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018).

33. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės neįvertino, ar tai, kad nepaneigti pareiškėjo teiginiai, jog jam kamerose nebuvo skirta spintelė, pripažintina pažeidimu, ar ne, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad reikalavimas šia apimtimi neišspręstas.

34. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

35. Dėl higienos normų. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

36. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

37. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria neįvertinti konkretūs higienos normų ir aprūpinimo baldais pažeidimai, naikintina ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria spręsta dėl higienos normų ir aprūpinimo baldais pažeidimų, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė