2023-06-07 Nr. AB-11597-3-62-3-01951-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-481-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01951-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 12 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. yra apgyvendintas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje. Šios patalpos tualeto durys sulūžusios, neužsidaro. Patalpoje gyveno dar trys asmenys, įstaiga netvarkė sulūžusių durų, kiti asmenys matydavo jį atliekant gamtinius reikalus. Tokiu būdu buvo neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kurį vertinama 3 000 Eur suma. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis kasdien sportuoja ir plaunasi rūbus, tačiau nei rūbų, nei avalynės ginčo laikotarpiu nebuvo kur pasidžiauti. Dėl to pareiškėjas patyrė kasdienius nepatogumus. Įstaiga turi sudaryti elementarias sąlygas į higienos rūbų džiovinimą. Dėl tokių nepatogumų, atsakovui nesudarius sąlygų pasidžiauti drabužių, pareiškėjas patyrė 1 000 Eur žalą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje 9–10 būriuose, būrio kamerose, yra įrengti stebėjimo langai. Duryse įrengtos stebėjimo akutės. Stebėjimo langai sienose iš pareiškėjo atėmė privatumą, nes koridoriumi nuolat vyksta judėjimas, praeina daug žmonių, kurie gali stebėti pareiškėją. Jis nuolat buvo stebimas pašalinių praeinančių asmenų, kas kelia jam neigiamas emocijas. Toks langas buvo rimtas kliuvinys, kadangi įstaiga neteisėtai įrengė sienose langus, kurie sukėlė kasdienius neigiamus išgyvenimus. Pareigūnams stebėti nuteistuosius pakanka per duryse įrengtą stebėjimo įrenginį. Dėl tokių pažeidimų pareiškėjas patyrė 3 000 Eur žalą.

4. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu 9 drausmės būryje iki dabar nuteistųjų korpuse nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti. Kadangi įstaiga neįrengė kambario maisto produktams laikyti, maistą buvo priverstas laikyti tam neskirtoje vietoje, kadangi nebuvo šaldytuvo, maistas buvo nepatikimos kokybės, buvo laikomas ne pagal rekomendacijas. Dėl to patyrė 1 000 Eur žalą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namai turi užtikrinti ne mažiau kaip 8 valandas užsiėmimą darbine veikla, bendruoju ugdymu, profesiniu mokymu. Ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3-sektoriuje nei vieną dieną nebuvo užtikrintas 8 valandų užimtumas. Į prašymus įstaiga nereagavo. Įstaiga, neorganizavusi jokio kasdienio užimtumo, nepagrįstai suvaržė pareiškėjo laisvę laiką leisti prasmingai. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas ilgą laiką praleisti kameroje, nieko neveikti, patyrė emocinę depresiją ir didelius nepatogumus. Dėl to pareiškėjas patyrė 1 500 Eur žalą.

6. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas laisvalaikio užimtumo kambarys. Įstaiga nepagrįstai neužtikrino kalinimui būtinų patalpų, kurios skirtos kasdieniniam laisvalaikio leidimui ir sukėlė netinkamas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas buvo privertas laisvalaikį leisti neišeinant iš kameros. Už šį pažeidimą prašė priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą.

7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki dabar langas 3 sektoriuje 9 būryje 3 patalpoje buvo suskilinėjęs ir vos laikėsi. Atidarius langą garsiai tarškėdavo, tokioje kameroje buvo nejauku ir nemalonu gyventi, buvo jaučiama nuolatinė įtampa. Pagal HN 134:2015 12 punktą patalpose įrenginiai turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimių. Už šį pažeidimą prašo priteisti 1 800 Eur neturtinę žalą.

8. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

8.1. Nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atliko Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus patalpose: 9 būrys, 3 gyvenamoji patalpa, drausmės grupė. Tualetas atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, kuris užtikrina privatumą. Tualeto durys nepilnai užsidarė. Gavus informaciją apie sugedusias duris, tualeto durys buvo suremontuotos. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis.

8.2. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems įstaigos trečiojo sektoriaus 9 būrio skalbyklos patalpoje sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius, batus, skalbimo ir džiovinimo patalpoje įrengtos elektrinės skalbimo bei džiovinimo mašinos. Jeigu nuteistieji gyvenamose patalpose rūbus ar avalynę džiovina savo iniciatyva, pretenzijų įstaigos administracijai reikšti dėl to neturėtų. Įstaigos trečiojo sektoriaus 9 būrio nuteistiesiems sudarytos sąlygos skalbti drabužius.

8.3. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.3 punktu „viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.“ Kamerinio tipo patalpų duryse esantys langeliai ir akutės yra įrengti teisėtai ir nepažeidžiant jokių teisės aktų. Pareiškėjas yra specifinį statusą turintis asmuo, linkęs nepaklusti įstaigoje nustatytai tvarkai (tai patvirtina, jog pareiškėjas atlieka bausmę drausmės grupės sąlygomis), stebėjimo langelis skirtas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, taip pat skirti ir dėl pačių pataisos pareigūnų saugumo, t. y. prieš užeinant į kamerinio tipo patalpą, kurioje yra nuteistasis, pareigūnas įsitikina ar yra saugu įeiti.

8.4. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 6.9 punktas numato, kad nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti. Įstaigos trečiojo sektoriaus 9 būrio nuteistiesiems yra įrengta patalpa maistui laikyti.

8.5. Pareiškėjas iniciatyvos dalyvauti užsiėmimuose nerodo. Nuteistasis vieną kartą išreiškė norą dėl priemonių meniniams darbeliams užimtumui. Taip pat lankė anglų kalbos papildomus užsiėmimus, kuriuos paskui atsisakė lankyti nepaaiškindamas priežasties. Pareiškėjas pats savo skunde nurodė, kad eina kasdien sportuoti, užsiima saviugda, savikontrole ir kita veikla. Todėl pareiškėjo keliami argumentai dėl pataisos įstaigos neveikimo organizuojant nuteistųjų užimtumą yra neatitinkantys tikrovės.

8.6. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 8.9 punktu, įkalinimo įstaigoje nuteistiesiems gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio kambarys. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais, įstaigos trečiajame sektoriuje 9 būryje yra įrengtas užimtumo kambarys.

8.7. Įstaigos trečiojo sektoriaus gyvenamojoje patalpose nuteistojo kalinimo laikotarpiu buvo įrengti plastikiniai, tvarkingi langai. Pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji neatsakingai elgiasi su įstaigoje esančiais įrenginiais, įskelia ar sudaužo langų stiklus. Visi gedimai nebūna nuolatiniai ir gavus informaciją apie trūkumus – jie šalinami, tačiau patalpos ir inventorius gadinami nuolat, dažniausiai tyčia. Stiklo paketas pakeistas nauju.

8.8. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos įstaigos psichologus dėl jaučiamos emocinės depresijos, psichologinės būklės pablogėjimo, kurią galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Todėl pareiškėjo keliami argumentai yra neatitinkantys tikrovės. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikė jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl 12 300 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

11. Teismas, pasisakydamas dėl laisvalaikio kambario ir nuteistųjų užimtumo organizavimo, vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.9 punktu, įvertino Pravieniškių PN-AK 2022 m. lapkričio atsakymą (reg. Nr. DOK-32141), kuriame nurodyta, jog pataisos namų 3 sektoriaus 9 ir 10 būrio nuteistiesiems vienas užimtumo (laisvalaikio) kambarys yra įrengtas. Pagal sudarytus būrio grafikus į šias patalpas žaisti stalo žaidimus, žiūrėti televizorių, meno terapijos užsiėmimus ir kitoms užimtumo formoms vykdyti vienu metu vedami vieno būrio nuteistieji.

Teismas konstatavo, kad tokiu atsakovo atstovo nurodytu būdu – įrengiant tik vieną laisvalaikio kambarį dviem būriams, pažeidžiamas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.9 punktas, kuris įpareigoja drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems gyvenamuosiuose korpusuose įrengti laisvalaikio (užsiėmimų) kambarį kiekvienam būriui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju dviem būriams įengtas tik vienas laisvalaikio kambarys, teismas konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose numatytų sąlygų bausmei atlikti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 126 straipsnyje reglamentuotos nuteistųjų užimtumo formos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo ne visose organizuojamose veiklose. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas anksčiau, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. birželio 4 d. būtų reiškęs prašymus atsakovo administracijai dėl užimtumo ir veiklos trūkumo. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas organizuoja užimtumo veiklas, be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, jog intensyviai mankštinasi ir, esant galimybei, sportuoja, kas patvirtina, kad pareiškėjas turi jam aktualią ir patinkančią veiklą.

Pareiškėjo sportas, saviugda ir savikontrolė vertintini kaip tam tikra veikla. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iniciatyvos užsiėmimuose nerodo, nuteistasis vieną kartą išreiškė norą dėl priemonių meniniams darbeliams užsiėmimui, lankė anglų kalbos papildomus užsiėmimus, tačiau nepaaiškindamas priežasties vėliau atsisakė juos lankyti. Tokie pareiškėjo veiksmai patvirtina ir jo paties neiniciatyvumą. Teismas pažymėjo, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų.

Teismas pastebėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktas prašymas dėl veiklos trūkumų yra abstraktus, visiškai neleidžiantis suprasti ir objektyviai įvertinti, kokia realiai įmanoma įgyvendinti ir užtikrinti veikla pareiškėjas pageidautų užsiimti Pravieniškių PN-AK, ir, juo labiau, nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui būtų ribojama ar neleidžiama užsiimti atitinkama veikla, kai jis to nori. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų patenkintas.

Pareiškėjas nedetalizavo kokio pobūdžio užimtumo jis pageidavo, skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius dėl maksimalaus laisvalaikio užimtumo galimybių neužtikrinimo, nenurodė kokiose konkrečiai pozityvaus užimtumo priemonėse jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis, tačiau pareiškėjas kartais atsisakydavo šiomis galimybėmis pasinaudoti savo iniciatyva. Duomenų, kad ši teisė būtų sąmoningai ir tikslingai ribojama, byloje nėra, todėl pareiškėjo teiginiai apie neturtinę žalą, kilusią dėl Pravieniškių PN-AK nesudarytų veiklos ir užimtumo sąlygų, atmesti kaip nepagrįsti.

12. Teismas, pasisakydamas dėl džiovinimo patalpos, įvertino atsakovo paaiškinimus, pareiškėjo argumentus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu iš pradžių teigė, jog yra elektrinės džiovyklės ir skalbiniai grąžinami sausi, tačiau nėra atskiros džiovinimo patalpos (kur drabužius būtų galima išdžiauti), vėliau pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad 9 būryje nėra ir elektrinės džiovyklės, kad ji yra tik 12 būryje, kur jie nėra vedami ir šiomis džiovyklėmis nesinaudoja. Tokie pareiškėjo nenuoseklūs paaiškinimai, teismo vertinimu, leidžia abejoti pareiškėjo teiginiu dėl elektrinės džiovyklės nebuvimo 9 būryje. Teismas taip pat nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8 punkte tarp privalomų įrengti patalpų nuteistiesiems, priskiriamiems drausmės grupėms, nėra numatyta džiovinimo patalpa. Šių taisyklių 8.11 punkte numatyta, kad nuteistiesiems, priskiriamiems drausmės grupėms, gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos, kas reiškia, jog atskiros džiovyklos patalpos įrengimas yra atsakovo diskrecijos teisė, tačiau ne imperatyvi pareiga, kadangi tokios pareigos teisinis reguliavimas nenumato. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl neturtinės žalos, kilusios dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų neįrengiant atskiros džiovinimo patalpos, atmetė kaip nepagrįstus, nes atsakovas nepažeidė teisės aktų, kurie įpareigotų jį įrengti tokias patalpas.

13. Teismas dėl sanitarinio mazgo durų pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo argumentus nurodė, jog nurodytoje patalpoje durys nepilnai užsidarė, tačiau gavus informaciją apie gedimą jos suremontuotos. Pravieniškių PN-AK 2022 m. lapkričio rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodyta, kad pateikiamas 2022 m. kovo 8 d. pataisos namų 3-iojo sektoriaus Turto valdymo skyriaus komendanto tarnybinis pranešimas, kuriuo prašoma skubiai nupirkti nuteistųjų bendrabučiui į tualeto patalpą duris lankstus (60 vnt.).

Taip pat pateikė 2022 m. kovo 25 d. pirkimo paraišką Nr. PP-68, patvirtinančią pirkimo objektų – vyrių – pirkimo organizavimą viešųjų pirkimų būdu. Iš 2022 m. rugsėjo 9 d. atsakymo pareiškėjui į jo 2022 m. rugpjūčio 11 d. skundą nustatyta, kad atsakovas tokių lankstų neturi ir jų nėra pirkti Lietuvoje, atsakyta, jog šiuo metu vykdomas pirkimas, nupirkus durų remontui reikiamas detales (lankstus), tualeto durys bus remontuotos. Teismas pastebėjo, kad atsakovas teikė įrodymus apie durims taisyti reikiamų prekių įsigijimą 2022 m. kovo mėn. ir 2022 m. rugsėjo mėn., tačiau nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius dėl defektuotų durų ir jų vyrių nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. kovo mėn. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad sanitarinio mazgo durys tam tikru(-ais) momentu(-ais) neužsidarė.

Šios aplinkybės neneigė ir pats atsakovas. 2022 m. kovo mėnesį ir 2022 m. rugpjūčio mėnesį durys nebuvo operatyviai sutvarkytos, remonto darbai galimai atlikti tik įvykdžius viešųjų pirkimų procedūrą ir gavus reikiamas prekes, kas akivaizdžiai užtruko per ilgai ir sukėlė pareiškėjui nepatogumų. Byloje atsakovas nepateikė duomenų kada tiksliai įvykdyti 3-iojo sektoriaus 9 būrio 3 gyvenamosios patalpos tualeto durų remonto darbai ir nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl nuolat neužsidarančių durų. Pareiškėjas, gyvendamas 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje, naudojosi sanitariniu mazgu esant defektuotoms sanitarinio mazgo durims ir jų tvirtinimo mechanizmui, nes durys neužsidarė.

Teismo posėdžio metu šiuo aspektu pareiškėjas pažymėjo, kad, bent kiek siekdami užsitikrinti privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, jie vietoje neužsidarančių durų kabino medžiagos audinius. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 12 punkto reikalavimus – nebuvo operatyviai sutvarkytos sanitarinio mazgo durys taip, kad jos visiškai užsidarytų, todėl pareiškėjui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kas sukėlė neigiamas emocijas ir išgyvenimus.

14. Teismas, pasisakydamas dėl maisto laikymo kambario, vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.9, 8.8 punktais. Teismas konstatavo, kad nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti, tačiau atskiras maisto laikymo kambarys neprivalo būti įrengtas. Šiuo atveju maisto laikymo vieta kambaryje yra įrengta (prie lovų yra spintelės). Pareiškėjo teiginiai, kad nuotraukose pavaizduota patalpa yra kito būrio patalpa, nepaneigia nurodyto teisinio reguliavimo, kuris neįpareigoja nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengti atskirą patalpą maistui laikyti. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu būtų pažeidę Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.8 punkto nuostatas.

15. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje dėl suskilusio stiklo, todėl konstatuotas pažeidimas.

16. Teismas, įvertinęs BVK 114 straipsnio 1 dalies, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 11.1 punkto, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatas, konstatavo, kad nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvada, jog stebėjimo ir kontrolės langelis gali būti su tam tikromis apsaugomis, t. y. temdytas ir iš išorės turėti uždengimo funkciją, tačiau langeliui tam tikrų savybių užtikrinimas nėra būtinas (o tik galimas). Langelio įrengimas be stiklo tamsinimo ir uždengimo iš išorės įrenginio iš esmės atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu dėl neužsidarančių durų, taip pat dėl laisvalaikio kambario neįrengimo kiekvienam būriui ir skilusio lango stiklo nesutvarkymo ilgą laiką, patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, galimybės naudotis laisvalaikio kambariu kiekvienam būriui ribojimas, skilęs lango stiklas), trukmę ir mastą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, pareiškėjui priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 12 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, neįrengtas kambarys, kur būtų galima džiauti rūbus, taip pat ilgą laiką buvo kalinamas su suskilusiu kameros stiklu, nebuvo užtikrintos maisto laikymo sąlygos. Pareiškėjas teigia, kad jam padaryta žymiai didesnė žala.

20. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas tinkamai įvertino, kad maisto laikymo vieta kambaryje yra įrengta, todėl pareiškėjo teiginiai nepaneigia nurodyto teisinio reguliavimo, kuris neįpareigoja nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, įrengti atskirą patalpą maistui laikyti, todėl nagrinėjant bylą nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu atsakovas būtų pažeidęs Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.8 punkto nuostatas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, kuriais jam neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu dėl neužsidarančių durų, laisvalaikio kambario kiekvienam būriui, taip pat nustatęs pažeidimą dėl skilusio lango stiklo nesutvarkymo ilgą laiką, pripažino, jog pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitas pareiškėjo pretenzijas dėl nuteistųjų užimtumo organizavimo, džiovinimo patalpos, dėl maisto laikymo kambario, kameros stebėjimo atmetė kaip nepagrįstas.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo nuomone, jam turi būti priteista 12 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, be kita ko, aplinkybes dėl nuteistųjų užimtumo organizavimo, džiovinimo patalpos, dėl maisto laikymo kambario, kameros stebėjimo, bei atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl minėtų nusiskundimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nusiskundimai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą kitaip vertinti jo nusiskundimus, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu dėl neužsidarančių durų, laisvalaikio kambario kiekvienam būriui, taip pat nustatė pažeidimą dėl skilusio lango stiklo nesutvarkymo ilgą laiką.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam priteista per maža kompensacija už patirtą neturtinę žalą, pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

32. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjui Pravieniškių PN-AK drausmės grupėje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, neįrengtas laisvalaikio kambarys kiekvienam būriui, taip pat nesutvarkytas skilusio lango stiklas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje analogiškose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, į kurį svarbu atsižvelgti.

34. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, atsižvelgusi į nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į pažeidimų laikotarpį, į pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju yra per mažas, todėl didintinas iki 3 300 Eur.

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiama 3 300 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys