9fbb50f9-a2b0-4375-854c-737f7efe58d7 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-137/2012                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00207-2009-4                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                        1.2.14.5.2.;1.2.18.4.;1.2.18.10.;1.2.29.1. (S)                                                                                                                                                                                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Jono Algimanto Venckaus, Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jolitai Kančauskienei, gynėjams advokatams Kęstučiui Stasiuliui, Kazimierui Baranauskui, Egidijui Bičkauskui,nuteistiesiems R. M., A. B., J. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. L. (J. L.), A. B. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:           J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. netikro dokumento pagaminimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d.

įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl netikrų kasos išlaidų orderių pagaminimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo L.ir T. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl netikros metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedo už 2008 metus pagaminimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir J. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo) – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d.

įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl netikro dokumento – paskolų sutarčių su R. L., R. B., A. P. pagaminimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta sudėjimo būdu su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu ir A.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) išteisintas, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo pažymių.R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo G.

V. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su kita neatlikta bausmės dalimi, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu ir R.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas Å¡eÅ¡eriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.R. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais D. Č., V. M. (V. M.), M. Å ., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, negauti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nekilnojamasis turtas – 0,2000 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. XXXX) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. XXX), esančius (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intas teisėtam jo savininkui G.

V. M.IÅ¡ nuteistųjų V. M., R. M., J. L., A. B. ir D. Č. solidariai nukentėjusiajam G. V. M. priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistųjų V. M., R. M., J. L., A. B. ir D. Č. solidariai nukentėjusiajam G. V. M. priteista 217,75 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Nukentėjusiojo G. V. M. civilinis ieÅ¡kinys byloje dėl 9 914,35 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas, o dėl 37 500 Lt priteisimo už nugriautÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) – paliktas nenagrinėtas.Nukentėjusiųjų L. ir T.

P. civilinis ieÅ¡kinys byloje paliktas nenagrinėtas.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas J. L., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į banko sÄ skaitas, tačiau uždraudžiant Å¡iomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieÅ¡kinys.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas D.

Č., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į banko sÄ skaitas, tačiau uždraudžiant Å¡iomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieÅ¡kinys.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas M. Å ., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, leidžiant M.

Å . disponuoti AB „XXX“ atidarytoje sÄ skaitoje Nr. LTXXXX M. Å . vardu gaunamomis bedarbio paÅ¡alpomis ir sÄ skaitoje Nr. LTXXXX, esančiomis piniginėmis lėšomis – 730 Lt, bei, leidžiant kitoms piniginėms lėšoms įplaukti į banko sÄ skaitas, tačiau uždraudžiant Å¡iomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikintas. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į banko sÄ skaitas, tačiau uždraudžiant Å¡iomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieÅ¡kinys.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas V.

M., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į banko sÄ skaitas, tačiau uždraudžiant Å¡iomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieÅ¡kinys.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 625,91 Lt, paimtas A.

B. asmens kratos metu ir saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, uždraudžiant Å¡iomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieÅ¡kinys.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                      V. M., R. M., A. B., J. L. ir D. Č., veikdami įvairių sudėčių organizuota grupe, suburta keliems, tame tarpe ir sunkiems nusikaltimams daryti, pasiskirstę vaidmenimis ir atlikdami atskiras užduotis, turėdami visiems bendrÄ savanaudiÅ¡kÄ tikslÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2009 m. sausio 12 d., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , pagamino netikrus dokumentus, juos laikė, panaudojo ir realizavo, taip padarydami didelės žalos, legalizavo nusikalstamu bÅ«du įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , sudarė sandorius dėl Å¡io turto įkeitimo gaunant kreditÄ bei pirkimo – pardavimo sutartys, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t. y. nusikalstamas veikas padarė Å¡iomis aplinkybėmis:           V.

M., atlikdamas organizuojamo didelės vertės sukčiavimo parengiamuosius veiksmus, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2008 m. gegužės 8 d., UAB „XXX“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pagamino netikrÄ dokumentÄ : kompiuterinės technikos pagalba atspausdino įgaliojimÄ , nurodydamas jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad Vilniaus miesto 1 notarų biure, G. V. M. 2003 m. spalio 10 d. įgaliojo D. Č. parduoti G.

V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXX), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje) bei gauti iÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, archyvų visus tam tikslui reikiamus dokumentus ir dokumentų dublikatus, sudaryti preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį, sutarties papildymus ir/ar pakeitimus, perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , sudaryti perdavimo – priėmimo aktÄ , atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, gauti pinigus už parduotÄ turtÄ grynaisiais pinigais arba pervesti mokėjimo pavedimu į įgaliotinio nurodytas sÄ skaitas, iÅ¡duoti pažymas dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo, gauti pakvitavimus (liudijimus) dėl visiÅ¡ko pirkėjo atsiskaitymo pagal sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat atstovauti visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, paduoti pareiÅ¡kimus bei praÅ¡ymus, gauti, pateikti reikiamus dokumentus, pasiraÅ¡yti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu.

Eilutėje „Įgaliotojas“ įrašė rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žG. V. M.“, pasirašė imituotu G. V. M. paraÅ¡u, įrašė tariamai Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarės V. S. – M. suteiktÄ aptariamam įgaliojimui registro Nr. 2–5101, ir pasirašė imituotu Å¡ios notarės paraÅ¡u.              Taip pat, V. M. disponuodamas 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimu bei netikra G. V. M. iÅ¡tuokos liudijimo kopija, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G.

V. M. ir išgalvoto asmens – R. M., patvirtinta netikru Vilniaus miesto 38 notarų biuro notarės G. P. antspaudo spaudu ir netikru, imituotu notarės G. P. parašu, laikė šiuos žinomai netikrus dokumentus ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2008 m. gegužės 8 d., kol perdavė D. Č., siekiant gauti G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenys, bylose esančių dokumentų kopijas bei sudaryti fiktyvų šio nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sandorį ir jį realizuoti.             D.

Č. turėdamas V. M. pagamintÄ Ä¯galiojimÄ , kuriame buvo nurodyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad Vilniaus miesto 1 notarų biure, G. V. M. 2003 m. spalio 10 d. įgaliojo D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXXX), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais už                    2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje) bei gauti iÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, archyvų visus tam tikslui reikiamus dokumentus ir dokumentų dublikatus, sudaryti preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį, sutarties papildymus ir/ar pakeitimus, perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , sudaryti perdavimo – priėmimo aktÄ , atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, gauti pinigus už parduotÄ turtÄ grynaisiais pinigais arba pervesti mokėjimo pavedimu į įgaliotinio nurodytas sÄ skaitas, iÅ¡duoti pažymas dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo, gauti pakvitavimus (liudijimus) dėl visiÅ¡ko pirkėjo atsiskaitymo pagal sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat atstovauti visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, paduoti pareiÅ¡kimus bei praÅ¡ymus, gauti, pateikti reikiamus dokumentus, pasiraÅ¡yti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu bei žinomai netikrÄ iÅ¡tuokos liudijimo AC Nr. XXXX kopijÄ , kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G.

V. M. ir iÅ¡galvoto asmens – R. M., laikė ir 2008 m. gegužės 8 d. 14 val. 30 min., pateikė įgaliojimÄ VÄ® Registrų centro Vilniaus filialui su praÅ¡ymu per tris darbo dienas parengti, patvirtinti ir iÅ¡duoti G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų kopijas, kurį panaudojo.             Šiais veiksmais V. M. ir D. Č. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.          V.

M. veikdamas organizuota grupe su R. M., D. Č. ir J. L., apgaule, turėdamas tikslÄ savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2008 m. gegužės 8 d., atlikęs parengiamuosius veiksmus, t. y. disponuodamas žinomai netikru dokumentu – iÅ¡tuokos liudijimo AC Nr. XXXX kopija, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G.

V. M. ir iÅ¡galvoto asmens – R. M., kuris buvo patvirtintas netikru Vilniaus miesto 38 notarų biuro notarės G. P. antspaudo spaudu ir netikru, imituotu notarės G. P. paraÅ¡u bei pagaminęs netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimÄ , apie tariamai iÅ¡duotÄ G. V. M. įgaliojimÄ D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), ir atlikti kitus juridinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus, susijusius su minėtu nekilnojamuoju turtu, perdavė Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus D.

Č., kuris apgaule, įgijo turtinę teisę disponuoti G. V. M. priklausančiu nekilnojamu turtu už 2 541,721 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje).             D. Č. įgijęs turtinę teisę savo ir kitų naudai disponuoti svetimu G. V. M. priklausančiu nekilnojamu turtu už 2 541,721 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje) bei atlikęs parengiamuosius veiksmus, t. y. iš VĮ Registrų centro gavęs G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto, registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų kopijas, o R.

M. ir J. L. atlikus parengiamuosius veiksmus, t. y. užsakius iÅ¡ N. G., nežinojusios apie nusikalstamus organizuotos grupės tikslus ir gavus naujÄ G. V. M. priklausančio pastato – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , Å¡iÄ turtinę teisę realizavo. Taip pat, D. Č. vykdydamas susitarimÄ , 2008 m. rugsėjo 5 d., kartu su J. L. atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pas V. M. pažįstamÄ notarę S. K. ir netikrų dokumentų pagrindu, t. y. panaudodami V.

M. suklastotÄ 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimÄ bei žinomai suklastotÄ G. V. M. iÅ¡tuokos liudijimo kopijÄ , kadastro ir registro bylÄ , bei kitus Å¡io sandorio įforminimui reikalingus dokumentus ir žinodami, kad G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu jie disponuoja neteisėtai ir be jo žinios, už perleidžiamÄ turtÄ realiai neatsiskaitant, sudarė Žemės sklypo su pastatu 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXX), kuriÄ 2008 m. rugsėjo 5 d. 11 val. 30 min., notarė S. K. patvirtino.            Tokiu bÅ«du D.

Č., J. L., V. M. ir R. M. apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), ir savo veiksmais padarė G. V. M. 2 541,721 Lt turtinę žalÄ .            Šiais veiksmais D. Č., J. L., V. M. ir R. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.            D.

Č. ir J. L., veikdami organizuota grupe, apgaule, turėdami tikslÄ savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ bei žinodami, kad J. L. už 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), su D. Č. neatsiskaitė ir neatsiskaitys, Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 5 d. pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. notarės                                 S. K. paruoÅ¡tÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXXX), kurioje buvo nurodyta, kad Å¡alys, prieÅ¡ sudarydamos sutartį, tarpusavyje atsiskaitė, t. y. pirkėjas – J.

L. pardavėjui – D. Č. sumokėjo 1 000,050 Lt bei Å¡ioje sutartyje nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo paraÅ¡ais. Tokiu bÅ«du, notarei S. K. patvirtinus Å¡iÄ sutartį, G. V. M. padarė didelę 2 541,721 Lt turtinę žalÄ .            Šiais veiksmais D. Č. ir J. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje.           V. M. veikdamas organizuota grupe su A. B. ir J. L. bei žinodamas, kad kaltinamieji D. Č. ir J.

L., panaudojo netikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. pasirašė Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXXX), pagal kuriÄ G. V. M. priklausantis 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas J. L. nuosavybėn, be tikrojo savininko G. V. M. žinios, ir turėdamas tikslÄ Ä¯teisinti šį žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ savo neoficialiai kontroliuojamos UAB „XXX“ vardu bei nuslėpti nusikalstamÄ Å¡io turto įgijimo bÅ«dÄ , nurodė J.

L. ir UAB „XXX“ direktoriui A. B., turinčiam teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , sudaryti Å¡io turto pirkimo-pardavimo sandorį, įforminant jį Vilniaus miesto XX notarų biure.         J. L. ir A. B., vykdydami V. M. nurodymÄ , 2008 m. rugsėjo 9 d., atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini), panaudojo pirkimo-pardavimo sandorio įforminimui reikalingus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d.

Vilniaus miesto XX notarų biuro notarės S. K. patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.                           XX), sudarytÄ tarp D. Č. ir J. L., 2008 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamente iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. (101)11.10-858, 2008 m. rugsėjo 8 d.VÄ® Registrų centro Vilniaus filiale iÅ¡duotus pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, 2008 m. rugsėjo 9 d.

VÄ® Registrų centro Vilniaus filiale iÅ¡duotas pažymas Nr. 44-2386329, Nr. 44-2386328 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre bei žinodami, kad G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu jie disponuoja neteisėtai, be tikrojo savininko žinios, už perleidžiamÄ turtÄ realiai neatsiskaitant, sudarė tarp J. L. ir UAB „XXX“ atstovaujamos A. B., Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo 2008 m. rugsėjo 9 d. sutartį (notarinio registro Nr. XXX), kuriÄ 2008 m. rugsėjo 9 d. 14 val. 15 min. notaras A.

G. patvirtino.           Tokiu bÅ«du, G. V. M. priklausantis 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įteisintas UAB „XXX“ vardu ir legalizuotas.            Šiais veiksmais V. M., J. L. ir A. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje.             J. L. ir A. B., veikdami organizuota grupe, apgaule, turėdami tikslÄ savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ bei žinodami, kad A.

B. bÅ«damas UAB „XXX“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikti jo vardu ir interesais, už 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), su J. L. neatsiskaitė ir neatsiskaitys, 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto 24 notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ notaro A.

G. paruoÅ¡tÄ sutartį (notarinio registro Nr. XXX), kurioje nurodė, jog prieÅ¡ sudarant ir pasiraÅ¡ant sutartį pirkėjas – UAB „XXX“, atstovaujamos A. B., sumokėjo visÄ sutartÄ kainÄ , t. y. 1 100 000 Lt, pardavėjui J. L. Taip pat, paruoÅ¡tÄ sutartį, kuri neatitiko tikrovės duomenis, patvirtino savo paraÅ¡ais bei UAB „XX“ antspaudo spaudu. Tokiu bÅ«du, notarui A. G. patvirtinus Å¡iÄ sutartį, G. V. M. padarė didelę 2 541,721 Lt turtinę žalÄ .        Šiais veiksmais J.

L. ir A. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje.            J. L. pagal V. M. nurodymÄ 2008 m. rugsėjo 9 d., Vilniaus m. XX notarų biure, su UAB „XXX“ atstovu A. B. pasirašė Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXX), pagal kuriÄ UAB „XXX“, atstovaujamos A. B., iÅ¡ J. L. neatlygintinai įsigijo G. V. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini).         Taip pat, J.

L. 2008 m. rugsėjo 9 d. ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tyčia, A. B. praÅ¡ymu pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. XXX, kuriame melagingai nurodė ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad jis (J. L.) iÅ¡ UAB „XXX“, atstovaujamos A. B., kaip dalinį atsiskaitymÄ už žemės sklypÄ neva gavo 300 000 Lt ir jį pateikė A. B., siekiant įtraukti į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitÄ bei šį dokumentÄ realizavo.            Taip pat, J.

L. laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. liepos 17 d., ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas UAB „XXX“ pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtinti atsiskaitymo faktÄ bei žinodamas, kad jam iÅ¡ UAB „XXX“ kasos nėra iÅ¡mokėta 200 000 Lt, tyčia, A. B. praÅ¡ymu, pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. kasos iÅ¡laidų orderį be numerio, kuriame nurodė „Avansas už žemės sklypÄ pagal preliminariÄ sutartį Nr. XXX“ bei įrašė ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad jis (J.

L.) iÅ¡ UAB „XXX“ kasos tariamai gavo 200 000 Lt. Šį žinomai netikrÄ dokumentÄ laikė bei perduodamas A. B., jį realizavo.           Taip pat, J. L. laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. liepos 17 d., ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas UAB „XXX“ pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtinti atsiskaitymo faktÄ bei žinodamas, kad jam iÅ¡ UAB „XXX“ kasos nėra iÅ¡mokėta 435 000 Lt, tyčia, A.

B. praÅ¡ymu, pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2008 m. rugsėjo 9 d. kasos iÅ¡laidų orderį be numerio, kuriame nurodė „Dalinis atsiskaitymas už žemės sklypÄ â€œ bei įrašė ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad jis (J. L.) iÅ¡ UAB „XXX“ kasos tariamai gavo 435 000 Lt. Šį žinomai netikrÄ dokumentÄ laikė bei perduodamas A. B., jį realizavo.         Šiais veiksmais J. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.            A.

B., bÅ«damas UAB „XXX“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , žinodamas, kad UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje turi bÅ«ti užfiksuotas atsiskaitymas su J. L. už įgytÄ Â Â Â 1 100 000 Lt žemės sklypÄ su jame esančiais pastatais, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau suvokdamas, kad nei UAB „XXX“, nei jis pats (A. B.), neturi pakankamai piniginių lėšų, kuriomis galėtų atsiskaityti su J.

L. bei turėdamas tikslÄ pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A. B.) įnešė į UAB „XXX“ kasÄ 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu bÅ«du UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti Å¡ios bendrovės finansinį pajėgumÄ atsiskaityti už minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ su J. L., tyčia, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėnesio iki lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , kompiuterinės technikos pagalba paruošė ir atspausdino 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad R.

L. skolina jam (A. B.) 150 000 Lt ir pasirašė Å¡iame dokumente bei 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktÄ , kuriame nurodė melagingus duomenis apie tai, kad jis (A. B.) pagal minėtÄ paskolos sutartį iÅ¡ R. L. gavo 150 000 Lt ir pasirašė Å¡iame dokumente.           Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėnesio iki lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , A. B. UAB „XXX“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), įkalbėjo R. L. pasiraÅ¡yti minėtus netikrus dokumentus, patvirtinant tikrovės neatitinkantį paskolos suteikimo A.

B. ir paskolos grÄ Å¾inimo R. L. faktÄ . R. L. nežinojusiam apie A. B. ketinimÄ ateityje panaudoti minėtus netikrus dokumentus, A. B. praÅ¡ymu pasirašė 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX ir 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktÄ ir Å¡iame akte R. L. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkantį įraÅ¡Ä , kad R. L. paskolintus pinigus, t. y. 150 000 Lt neva atgavo 2008 m. spalio 6 d.        Tokiu bÅ«du, A. B. tyčia pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX ir 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktÄ , kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje esančioje, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėnesio – lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytÄ dienÄ iki 2009 m. rugpjūčio 21 d.        Taip pat, A.

B. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir turėdamas tikslÄ pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A. B.) įnešė į UAB „XXX“ kasÄ 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu bÅ«du UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti Å¡ios bendrovės finansinį pajėgumÄ atsiskaityti už tariamai įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ su J. L. bei imituoti faktÄ , jog pats turėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su J.

L., 2008 m. žiemÄ , nenustatytu laiku V. M. pagaminus ir perdavus A. B. žinomai netikrÄ dokumentÄ , t. y. tariamÄ paskolos lapelį dėl A. B. 2008 m. rugsėjo 6 d. suteiktos 90 000 Lt paskolos iÅ¡ A. P. bei 2009 m. vasario 21 d. 90 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo A. P. faktÄ , šį paskolos lapelį A. B. laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. žiemos iki 2009 m. rugpjūčio 21 d.          Taip pat, A. B. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir turėdamas tikslÄ pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A.

B.) įnešė į UAB „XXX“ kasÄ 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu bÅ«du UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti Å¡ios bendrovės finansinį pajėgumÄ atsiskaityti už minėtÄ G. V. M. nekilnojamÄ jį turtÄ su J. L. bei imituoti faktÄ , jog pats turėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su J. L., tyčia, 2009 m. kovo mėnesį – balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , kompiuterinės technikos pagalba pagamino, t. y. paruošė ir atspausdino 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties Nr. XXX du egzempliorius, kuriuose nurodė melagingus duomenis apie tai, kad R.

B. skolina jam (A. B.) 350 000 Lt ir pasirašė Å¡iuose dokumentuose bei 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo akto du egzempliorius, kuriuose nurodė melagingus duomenis apie tai, kad jis (A. B.) pagal minėtÄ paskolos sutartį iÅ¡ R. B. gavo 350 000 Lt ir pasirašė Å¡iuose dokumentuose.          Laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėnesio iki balandžio mėnesio, nenustatytÄ dienÄ , A. B. atvyko į UAB „XXX“ biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įkalbėjo R. B. pasiraÅ¡yti minėtus netikrus dokumentus, patvirtinant tikrovės neatitinkantį paskolos suteikimo A.

B. ir paskolos grÄ Å¾inimo R. B. faktÄ . R. B., nežinojusiam apie A. B. ketinimÄ ateityje panaudoti minėtus netikrus dokumentus, A. B. praÅ¡ymu pasirašė 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX ir 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktÄ bei Å¡iame akte R. B. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkantį įraÅ¡Ä , kad R. B. paskolintus pinigus, t. y. 350 000 Lt neva atgavo 2009 m. sausio 12 d.          Tokiu bÅ«du, A. B. tyčia pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX ir 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktÄ , kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. kovo mėnesio – balandžio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio 21 d.         Šiais veiksmais A.

B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.          V. M., neoficialiai kontroliuodamas UAB „XXX“, vadovaujamÄ A. B. bei žinodamas, kad A. B. turi tikslÄ pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A. B.) įnešė į UAB „XXX“ kasÄ 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu bÅ«du UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti Å¡ios bendrovės finansinį pajėgumÄ atsiskaityti už G.

V. M. žemės sklypÄ su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), neva įsigytÄ iÅ¡ J. L., tyčia, UAB „XXX“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. žiemÄ , tiksliai nenustatytu laiku, pagamino žinomai netikrÄ dokumentÄ , t. y. tariamÄ paskolos su A. P. lapelį. A. P. nežinodama apie nusikalstamÄ V. M. tikslÄ , 2008 m. žiemÄ , nenustatytÄ dienÄ , iÅ¡ V. M. žodiniu praÅ¡ymu, surašė 2008 m. rugsėjo 6 d. datuotÄ paskolos lapelį, t. y. kad ji (A. P.) skolina A. B. 90 000 Lt ir kad pinigai perduoti 2008 m. rugsėjo 6 d. ir šį paskolos lapelį pasirašė.

Taip pat, V. M. toliau diktuojant tekstÄ , kitoje minėto paskolos lapelio pusėje, A. P. įrašė, kad pinigus 2009 m. vasario 21 d. gavo ir prie Å¡io tikrovės neatitinkančio įraÅ¡o, pasirašė.             Tokiu bÅ«du, A. P. suraÅ¡ytÄ paskolos lapelį V. M., perdavė A. B.            Šiais veiksmais V. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.            V. M. ir A. B., žinodami, kad V. M. neoficialiai kontroliuojamos ir A.

B. vadovaujamos bendrovės UAB „XXX“ vardu neteisėtai, panaudojant suklastotus dokumentus, 2008 m. rugsėjo 9 d. yra įgytas G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), ir siekdami gauti piniginių lėšų atliekant sandorius su šiuo nekilnojamuoju turtu, o pinigines lėšas gavus, panaudoti jas savo, t. y.

A. B., UAB „XXX“ ir kitų organizuotos grupės narių reikmėms, kaip gautas teisėtu bÅ«du bei tokiu bÅ«du jas legalizuoti, V. M. nurodė A. B. paimti paskolÄ , jos grÄ Å¾inimÄ garantuojant G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu.          Vykdydamas V. M. nurodymÄ 2008 m. rugsėjo 30 d. A. B. kartu su V. M. atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su M. Z., veikusiu pagal                   A. K. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , pasirašė paskolos sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad M.

Z. skolina A. B. 300 000 Lt, o paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrina įgytu nusikalstamu bÅ«du G. V. M. priklausančiu nekilnojamojo turto įkeitimu.            Notarui A. G. patvirtinus Å¡iÄ paskolos sutartį ir iÅ¡davus hipotekos lakÅ¡tÄ , kurį pasirašė paskolos davėjo atstovas M. Z. ir paskolos gavėjas A. B., bei M. Z. įregistravus šį hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. XXXX, A. B. iÅ¡ paskolos davėjo A. K., atstovaujamo M. Z., gavo    273 000 Lt, iÅ¡ kurių 27 000 Lt A. B. gavo grynais, o 150 000 Lt M.

Z. 2008 m. rugsėjo 30 d. pervedė į A. B. nurodytÄ UAB „XXX“ AB „XXX“ sÄ skaitÄ LTXXXX, bei 2008 m. spalio 7 d. į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervedė dar 63 000 Lt.         Tokiu bÅ«du, buvo legalizuotos gautos piniginės lėšos, kaip kreditas iÅ¡ M. Z., disponuojant žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu, t. y. G. V. M. priklausančiu 0,2000 ha žemės sklypu (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esančio (duomenys neskelbtini), kurias A.

B. bÅ«damas UAB „XXX“ direktorius ir turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei interesais, panaudojo UAB „XXX“ kreditoriniams įsiskolinimams padengti, savo bei organizuotos grupės narių reikmėms.        Šiais veiksmais V. M. ir A. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje.             V. M., R. M., A. B. ir J. L. veikdami organizuota grupe, pagal iÅ¡ anksto parengtÄ planÄ ir pasiskirstę vaidmenimis, apgaule savo ir kitų, taip pat ir juridinio asmens UAB „XXX“, naudai įgijo svetimÄ , t. y.

L. P. ir T. P. priklausantį didelės vertės turtÄ už 800 000 Lt, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:           V. M., R. M., A. B. ir J. L., žinodami, kad UAB „XXX“ disponuoja nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu, t. y. G. V. M. nuosavybės teise priklausančiu 0,2000 ha žemės sklypu (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esančio (duomenys neskelbtini) bei, kad jį ketina įsigyti L. ir T.

P., A. B., bÅ«damas UAB „XXX“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikdamas organizuotos grupės narių bei UAB „XXX“ naudai ir interesais“, UAB „XXX“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 10 d. L. P. pateikė pasiraÅ¡yti preliminariÄ sutartį Nr. XXX dėl G. V. M. nekilnojamojo turto pardavimo, užskaitydamas kaip avansÄ , L. P. per du kartus perduotus 150 000 Lt, kuriuos perdavė J.

L. ir R. M. bei nutylėdamas esminę L. P. ir T. P. apsisprendimui įsigyti šį turtÄ turėjusiÄ aplinkybę, t. y. kad Å¡is nekilnojamas turtas UAB „XXX“ vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios, panaudojant žinomai suklastotus dokumentus.              Taip pat, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir nutylėdami esminę L. P. ir T. P. apsisprendimui įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ turėjusiÄ aplinkybę, kad Å¡is turtas UAB „XXX“ vardu įgytas neteisėtai, be savininko G.

V. M. žinios bei panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pas notarÄ A. G., dalyvaujant V. M., R. M., A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam atstovui M. Z. bei T. P., buvo pasiraÅ¡yta Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. XXX), sudaryta V. M. nurodymu, tarp tuo metu UAB „XXX“ direktoriaus M. Å ., nežinojusio, kad UAB „XXX“ neteisėtai disponuoja G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir L.

P., pagal kuriÄ UAB „XXX“ už 800 000 Lt pardavė L. P. G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), už kurį L. ir T. P. atsiskaitė tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2009 m. sausio 12 d., Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini) bei sumokėjo 650 000 Lt.               Šiais veiksmais V.

M., R. M., A. B. ir J. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.               J. L. žinodamas, kad UAB „XXX“, atstovaujama A. B., už jo (J. L.) parduotÄ G. V. M. priklausiusį 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), neatsiskaitė ir neatsiskaitys, bei kartu su A. B., Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 9 d. pagaminę netikrÄ dokumentÄ , t. y. notaro A.

G. paruoÅ¡tÄ sutartį (notarinio registro Nr. XXX) dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo UAB „XXX“, kurioje buvo nurodyta, kad prieÅ¡ sudarant ir pasiraÅ¡ant sutartį, visÄ sutartÄ kainÄ , t. y. 1 100 000 Lt pirkėjas – UAB „XXX“, atstovaujamos A. B., sumokėjo pardavėjui J. L., ir 2009 m. gegužės 3 d. ruoÅ¡damas asmeninę metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ , kompiuterinės technikos pagalba paruošė ir pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2008 metų laikotarpį priedÄ â€“ „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos“ (taikant 15 procentų apmokestinimo tarifÄ ), bei Å¡iame dokumente melagingai nurodydamas, kad gavo 1 004 715,70 Lt už turto pardavimÄ , ir 2009 m. gegužės 3 d. pateikė šį žinomai netikrÄ dokumentÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiame Žalgirio g. 122, Vilniuje.              Šiais veiksmais J.

L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.            A. B. laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d., bÅ«damas V. M. neoficialiai kontroliuojamos UAB „XXX“ direktoriumi bei turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklÄ , veikdamas jo naudai bei interesais, taip pat vadovaudamas UAB „XXX“, kuri laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitÄ , remiantis 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX – 574) (toliau – Apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalimi ir bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, pažeidė Apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodoma, kad apskaita bÅ«tų tvarkoma taip, jog apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama. Taip pat, žinodamas apie Apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais ir turėdamas tikslÄ tariamai, tinkamai atvaizduoti UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje Å«kines operacijas, susijusias su G.

V. M. nuosavybės teise priklausančio 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu iÅ¡ J. L. bei Å¡io nekilnojamojo turto pardavimu L. P. bei turėdamas tikslÄ pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A. B.) įnešė į UAB „XXX“ kasÄ 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu bÅ«du UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti Å¡ios bendrovės finansinį pajėgumÄ atsiskaityti už minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ su organizuotos grupės nariu J.

L. Tačiau, 2008 m. rugsėjo mėnesį, žinodamas, kad neturi 290 000 Lt ir jų į UAB „XXX“ neįneÅ¡, tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2008 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderį (serija LKA Nr. XX), ir Å¡iuo dokumentu melagingai patvirtino, kad jis (A. B.) į UAB „XXX“ kasÄ Ä¯nešė 290 000 Lt. Tokiu bÅ«du, A. B. įtraukė Å¡iuos žinomai melagingus duomenis į bendrovės Kasos knygÄ už 2008 m. rugsėjo mėnesį.            Taip pat, A.

B. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ bei vykdydamas V. M. nurodymÄ , įforminti G. V. M. nuosavybės teise priklausančio 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį Å¡is turtas bÅ«tų įformintas kaip UAB „XXX“, neoficialiai kontroliuojamos V. M., nuosavybė, ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto XX notarų biure su J. L. pasiraÅ¡ant Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXX), pagal kuriÄ iÅ¡ J.

L. UAB „XXX“ vardu neatlygintinai įsigijo minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei žinodamas, kad UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje turi bÅ«ti apskaitytas atsiskaitymas su J. L., 2008 m. rugsėjo 9 d. nenustatytoje vietoje, tyčia, kartu su J. L. pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. XXX, kuriame melagingai nurodė ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad jis (A. B.) iÅ¡ dalies atsiskaitė su J. L., neva sumokėdamas 300 000 Lt, ir Å¡iuos žinomai melagingus duomenis įtraukė į bendrovės Kasos knygÄ už 2008 m. rugsėjo mėnesį bei UAB „XXX“ sÄ skaitoje Nr. XXX „Kitos ilgalaikės finansinės skolos“ už įsigytÄ sklypÄ ir pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), apskaitė     800 000 Lt skolÄ .              Taip pat, A.

B. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ bei siekdamas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtinti atsiskaitymo su J. L. faktÄ bei žinodamas, kad J. L. iÅ¡ UAB „XXX“ kasos nėra iÅ¡mokėti 200 000 Lt, jis (A. B.) laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tyčia, su J. L. pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. kasos iÅ¡laidų orderį be numerio, kuriame nurodė, jog iÅ¡ UAB „XXX“ kasos tariamai iÅ¡mokėjo J.

L. 200 000 Lt, mokėjimo pagrindu nurodė „Avansas už žemės sklypÄ pagal preliminariÄ sutartį Nr. XXX“ ir šį, žinomai netikrÄ dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u, kurį laikė nenustatytoje vietoje, o 2009 m. liepos 17 d., per savo gynėjÄ advokatÄ P. V., jį panaudojo, pateikdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 10-2-207-09.           Taip pat, A.

B. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ bei siekdamas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtinti atsiskaitymo su J. L. faktÄ bei žinodamas, kad J. L. iÅ¡ UAB „XXX“ kasos nėra iÅ¡mokėti 435 000 Lt, jis (A. B.), laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tyčia, su J. L. pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2008 m. rugsėjo 9 d. kasos iÅ¡laidų orderį be numerio, kuriame nurodė, kad iÅ¡ UAB „XXX“ kasos tariamai iÅ¡mokėjo 435 000 Lt, mokėjimo pagrindu nurodė „Dalinis atsiskaitymas už žemės sklypÄ â€œ, ir šį žinomai netikrÄ dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u, kurį laikė nenustatytoje vietoje, o 2009 m. liepos 17 d., per savo gynėjÄ advokatÄ P. V., jį panaudojo, pateikdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 10-2-207-09.          Taip pat, A.

B. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ bei siekdamas įmanomai greičiau perleisti G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), bei gauti pinigines lėšas, V. M. nurodymu, 2008 m. rugsėjo 10 d. pasirašė preliminariÄ jÄ sutartį Nr. XXX su L. P., kuri ketino iÅ¡ UAB „XXX“ įsigyti žemės sklypÄ su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat, žinodamas apie tai, kad L. P. per J. L. ir R.

M., yra sumokėjusi 150 000 Lt, kurie užskaityti kaip avansas už minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ir suprasdamas, kad Å¡i Å«kinė operacija nedominuoja UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje bei turėdamas tikslÄ UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti 150 000 Lt gavimÄ ir žinodamas apie 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Nr. VIII – 275) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informacijÄ apie atliktÄ piniginę operacijÄ , jei kliento vienkartinės operacijos grynaisiais pinigais suma virÅ¡ija 15 000 eurų (51 750 Lt), bei siekdamas iÅ¡vengti Å¡io reikalavimo įvykdymo, 2008 m. rugsėjo 10 d.

UAB „XXX“ biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagamino tris netikrus dokumentus, t. y. kasos pajamų orderius serijos LKA Nr. XX, Nr. XX ir Nr. XX, melagingai nurodydamas, kad skirtingomis dienomis, t. y. 2008 m. rugsėjo 10 d., 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ L. P. gavo po 50 000 Lt (viso 150.000 Lt), nors realiai į įmonės kasÄ minėtos pinigų sumos negavo, tačiau Å¡iuos žinomai netikrus kasos pajamų orderius nurodė pasiraÅ¡yti UAB „XXX“ vyr. finansininkei, savo žmonai J.

B., nežinojusiai apie daromÄ nusikaltimÄ , bei įtraukė Å¡ių žinomai netikrų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis į buhalterinės apskaitos registrÄ , t. y. 2008 m. rugsėjo mėnesio Kasos knygÄ .           Tokiu bÅ«du, A. B. tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ios bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

          Šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.              M. Å . laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 19 d., bÅ«damas V. M. neoficialiai kontroliuojamos UAB „XXX“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti jo vardu sprendimus bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikdamas UAB „XXX“ naudai ir interesais, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., kaip vyr. buhalteris (buhalteris) ir kasininkas, pasiraÅ¡ydamas UAB „XXX“ apskaitos dokumentus, remdamasis 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX – 574) 21 straipsnio 1 dalimi, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Apskaitos įstatymo reikalavimus, bei bÅ«damas kaip vyriausiasis buhalteris remiantis minėto Apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir bÅ«damas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumÄ , apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas minėto Apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodoma, kad apskaita turi bÅ«ti tvarkoma taip, jog apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama;

Apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; Apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais; Apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, kad apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti;

Apskaitos įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ nuostatÄ , kurioje nurodoma, kad Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.             Taip pat, M. Å . 2009 m. sausio 12 d., Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pas notarÄ A. G. pasirašė su L. P. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXX), pagal kuriÄ UAB „XXX“ L. P. už 800 000 Lt pardavė G.

V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX esantį (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad L. P. sumokėti 650 000 Lt Vilniaus miesto XX-tajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), neįneÅ¡ti į UAB „XXX“ kasÄ , o 300 000 Lt buvo perduoti A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam asmeniui M. Z., padengiant A. B. iÅ¡ A. K. gautÄ 2008 m. rugsėjo 30 d. paskolÄ , o 350 000 Lt buvo perduoti V. M., ir turėdamas tikslÄ tariamai, tinkamai atvaizduoti UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje Å«kines operacijas, susijusias su G.

V. M. nuosavybės teise priklausančio 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu L. P., surašė tikrovės neatitinkantį dokumentÄ , t. y. 2009 m. sausio 12 d. kasos pajamų orderį LKA Nr. XX, kuriame melagingai nurodė, kad priima iÅ¡ L. P. 650 000 Lt į bendrovės kasÄ , bei kaip UAB „XXX“ kasininkas šį tikrovės neatitinkantį dokumentÄ pasirašė ir įtraukė jo duomenis į UAB „XXX“ 2009 m. sausio mėnesio Kasos knygÄ .

              Taip pat, M. Å . tęsdamas apgaulingÄ UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir atstovaudamas UAB „XXX“ 2009 m. vasario 17 d. su A. T. pasirašė preliminariÄ dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. XXX, pagal kuriÄ UAB „XXX“ įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti ir perduoti A. T. nuosavybėn teisiÅ¡kai įregistruotÄ butÄ , bendro naudojimo objektus ir žemės sklypÄ , bei 2009 m. vasario 17 d. papildymÄ prie sutarties Nr. XXX, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „XXX“ A.

T. iÅ¡raÅ¡o paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, lygų A. T. sumokėtai pinigų sumai, t. y. 35 000,00 Lt, kuriuo, UAB „XXX“ direktorius M. Å . besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2010 m. sausio 25 d. sumokėti A. T. 35 000,00 Lt. Tačiau M. Å . UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo Å¡ios Å«kinės operacijos, t. y. UAB „XXX“ sÄ skaitų plano 4 klasės „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ sÄ skaitoje neapskaitė A. T. paprastuoju vekseliu įsipareigotos sumokėti 35 000 Lt sumos.

             Taip pat, M. Å . tęsdamas apgaulingÄ UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nesudarė 2009 m. balandžio 30 d. – 2009 m. gegužės 14 d. laikotarpio apskaitos registrų.              Tokiu bÅ«du, M. Å . tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 14 d., apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ios bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.           Šiais veiksmais M.

Å . padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo), BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo) bei iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atmesti bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl proceso iÅ¡laidų.Apeliantas skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, o pateiktos iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimų neatitinka bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstÄ nuosprendį bei klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pažymi, kad yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių nepadarė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas.

Nusikalstamos veikos buvo grindžiamos samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 7 straipsnio ir BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, o iÅ¡vadas dėl įrodymų vertinimo grindė deklaratyviomis prielaidomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , nes be kaltinančių įrodymų jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas virÅ¡ dviejų metų.A.

B. skunde nurodo, kad jo veiksmai susiję su žemės sklypo pirkimu-pardavimu yra teisėti, kadangi disponavo notaro patvirtintais dokumentais. Visi pinigai buvo mokami notarų biure. Kaltu prisipažįsta tik dėl netikrų sutarčių pasiraÅ¡ymo su R. B., R. L. ir A. P.Skunde apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes:Teigia, kad V. M. jį įkalbinėjo už 1 100 000 Lt pirkti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ J. L. 2008 m. rugsėjo 5 d. jis su J. L. pasirašė preliminariÄ prikimo-pardavimo sutartį bei sumokėjo avansÄ , o 2008 m. rugsėjo 9 d. pas notarę pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo dalį sumos, bei surašė vekselį. 2008 m. rugsėjo 10 d.

V. M. informavo, kad buvo ir kiti sklypo pirkėjai, tačiau pirkti atsisakė, nes bankas jiems nedavė paskolos. Taip pat V. M. informavo, kad jiems reikia sumokėti 150 000 Lt avansÄ už kitÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei žino kas galėtų paskolinti pinigų. Nurodo, kad jis iÅ¡ L. P. gavo 150 000 Lt avanso, o kai buvo pasiraÅ¡yta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, jis kreipėsi į bankÄ dėl paskolos, t. y. dėl skolų ir avanso gražinimo. Nesisekant parduoti žemės sklypo bei iÅ¡ banko gauti paskolÄ , jis pasirašė paskolos sutartį su M.

Z. dėl 300 000 Lt, kuri taip pat buvo patvirtinta notaro. Tačiau, blogėjant ekonominei situacijai, sklypo parduoti nesisekė, L. ir T. P. reikalavo grÄ Å¾inti 150 000 Lt avansÄ , o V. M. su R. M. pradėjo reikalauti sumokėti visas skolas arba perraÅ¡yti akcijas. Teigia, kad sutiko perraÅ¡yti akcijas M. Å . su sÄ lyga, kad apmokės visas jo skolas. R. M. pasirašė 300 000 Lt vekselį, taip siekiant atgauti pinigus. Pasak apelianto, iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderiai atitiko tikrovę, nes jis į bendrovės sÄ skaitÄ buvo įnešęs savo skolintas lėšas už 345 000 Lt ir      200 000 Lt.

Visi dokumentai, kuriais buvo įformintas atsiskaitymas su J. L. atitinka tikrovę, kadangi jis turėjo savo nedeklaruotų pajamų, be to, skolinosi ir iÅ¡ asmenų, kurie taip pat nedeklaravo savo pajamų. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypas buvo įgytas be savininko žinios, jis nežinojo, o nukentėjusįjį G. V. M. pirmÄ kartÄ pamatė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.Skunde A. B. praÅ¡o atsižvelgti į liudytojo R. B. duotus parodymus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas R.

B. parodymų nevertino. Taip pat apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į V. M. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kurie patvirtina aplinkybes, kad jis niekada nežinojo, jog žemės sklypas buvo nusikalstamais veiksmais užvaldytas iÅ¡ G. V. M., o vėliau perpirktas iÅ¡ J. L. UAB „XXX“, t. y. neteisėtai įgytas. Pasak apelianto, Å¡ios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visi kiti jo veiksmai dėl Å¡io sklypo įgijimo nėra neteisėti.Apeliantas akcentuoja į tai, kad pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus, ar turtÄ ir žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos Å«kinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, Å¡i nusikalstama veika daroma tik tiesiogine tyčia, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis žinojo apie turto nusikalstamÄ Ä¯gijimÄ . A. B. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad jis veikė organizuota grupe (BK 25 straipsnis), kadangi jokių ryÅ¡ių nepalaikė nei su R. M., nei su J. L.Apeliantas skunde akcentuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginti neturtinę žalÄ bei proceso iÅ¡laidas nukentėjusiojo G.

V. M. atžvilgiu, taip pažeisdamas BPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas.Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos teismas išteisino dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu, tačiau remdamasis ir vertindamas tuos pačius duomenis dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu, vertino priešingai.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas ji kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, jog jokių kasos pajamų orderių neklastojo ir apgaulingai buhalterinės apskaitos UAB „XXX“ netvarkė.

Nurodo, kad į UAB „XXX“ kasÄ Ä¯nešė pinigus, atsiskaitė su J. L. sumokėdamas jam pinigus už nupirktÄ sklypÄ . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakomybę už buhalterinės apskaitos bendrovėje pažeidimus, t. y. BK 222 straipsnio nuostatas nepagrįstai sutapatino su BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-544/2005).Nuteistasis J. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį ir iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G.

V. M. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), neįrodžius, kad dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas bei sumažinti paskirtÄ bausmę.Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovavosi nepatvirtintais duomenimis, samprotavimais ir prielaidomis bei padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.Pažymi, kad inkriminuoti nusikaltimai numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje padaromi tik tyčia, t. y. suvokiant savo veikos pavojingumÄ numatant Å¡ios veikos pavojingus padarinius ir jų siekiant arba sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Pasak apelianto, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu, tai patvirtinančių įrodymų negauta.Skunde nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisminio tyrimo metu nė vienas iÅ¡ proceso dalyvių neparodė, jog jam buvo žinoma apie tai, kad į perkamÄ â€“ parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pretenduojama neteisėtai, nežinant nukentėjusiam G. V. M. Nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, visi dokumentai buvo teisėti bei pagrįsti atitinkamais dokumentais, jokių įspėjimų apie galimÄ nusikalstamÄ Å¡ios sutarties pobÅ«dį daryta nebuvo.Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog tvarkant kadastrinius dokumentus prisistatė ne savo vardu, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kadastrinius dokumentus tvarkiusi liudytoja N. G. to nepatvirtino.

J. L. skunde taip pat pažymi, kad L. ir T. P. yra geri šeimos pažystami, todėl tyčios juos apgauti neturėjo.Apelianto nuomone, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, pasekmes bei vadovaujantis proporcingumo principu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė jo atžvilgiu yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga kitų nuteistųjų atžvilgiu.Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G.

V. M. atžvilgiu) ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), neįrodžius, kad dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino jį kaltu. Skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovavosi nepatvirtintais duomenimis, samprotavimais ir prielaidomis bei padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas objektyviais įrodymais.

Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes. Teismo iÅ¡vados vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstos, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40).Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis su kitais kaltinamaisiais apgaulės bÅ«du, įgijo G. V. M. priklausantį turtÄ , tačiau savo iÅ¡vadų nepagrindė jokiais įrodymais, o apsiribojo tik tam tikrų aplinkybių apraÅ¡ymu.

Teigia, kad jis tik kaip tarpininkas siekė surasti pirkėjÄ Å¾emės sklypui parduoti bei už tai gauti atlygį. Pasak apelianto, visus veiksmus atliko nurodant V. M., tačiau, kad Å¡is sklypas buvo įsigytas klastojant įgaliojimÄ ir kitus dokumentus jis nežinojo. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. M. Å¡ias aplinkybes patvirtino.Skunde teigiama, kad nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra savarankiÅ¡ki subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės požymiai, kuriuos bÅ«tina įrodyti teisminio nagrinėjimo metu.

Taip pat visada bÅ«tina nustatyti sukčiavimo motyvÄ , tikslÄ ir bÅ«dÄ . Pasak apelianto, jis buvo suinteresuotas, jog bÅ«tų parduotas žemės sklypas ir gauti pinigai, tačiau nesuvokdamas bei nežinodamas, kad V. M. suklastojo įgaliojimÄ bei kitus dokumentus, apgaulės bÅ«du užvaldė svetimÄ turtÄ .Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį (R. M.) kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo L. ir T.

P. atžvilgiu), nevertino jo nusikalstamų veikų kaip tęstinių.Nuteistieji R. M., A. B., J. L. ir nuteistųjų gynėjai Kęstutis Stasiulis, Kazimieras Baranauskas, Egidijus Bičkauskas praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų R. M., A. B. ir J. L. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

R. M. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu); J. L. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu), BK 300 straipsnio 3 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 216 straipsnio 1 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo), BK 300 straipsnio 3 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų kasos išlaidų orderių pagaminimo), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T.

P. atžvilgiu), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikros metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedo už 2008 metus pagaminimo); A. B. kaltė padarius BK 216 straipsnio 1 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo), BK 300 straipsnio 3 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro dokumento – paskolų sutarčių su R. L., R. B., A. P. pagaminimo), BK 216 straipsnio 1 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T.

P. atžvilgiu), BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais. Apeliacinis teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Apeliacinis teismas neperžiūri nuosprendžio dalies, kuria nuteistasis J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų kasos išlaidų orderių pagaminimo) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikros metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedo už 2008 metus pagaminimo), nes dėl šių nusikalstamų veikų apeliaciniame skunde neginčijama.Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A.

B., J. L. ir R. M. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neiÅ¡samiai, įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, o iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo prieÅ¡taringos. Taip pat teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos. Apeliantų nuomone, nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas nepatvirtintais duomenimis, spėjimais, samprotavimais ir prielaidomis.           Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, kad pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamo asmens teisių užtikrinimÄ . Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl proceso dalyvių iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistieji, t. y. apeliantai skunduose vadovaujasi tik jiems palankiais įrodymais, juos vienpusiÅ¡kai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.

Pažymėtina, kad nuteistasis A. B. skunde pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ siejo su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kurioje neÅ¡aliÅ¡kumo principo turinys yra pakankamai iÅ¡samiai atskleistas, teismo Å¡aliÅ¡kumo samprata nesietina su tokio pobÅ«džio baudžiamojojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-112/2010; Nr. 2K-550/2010; Nr. 2K-416/2007). Å aliÅ¡kumas yra susijęs bÅ«tent su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė.

Todėl nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trukÅ«mais. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡Å¡samumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (pvz., Boldea c.

Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).Atkreipiamas nuteistojo A. B. dėmesys į tai, kad BPK 1 straipsnio 1 dalis reglamentuoja baudžiamojo proceso paskirtį. Ta paskirtis realizuojama viso proceso metu, t. y. pradedant ikiteisminio tyrimo metu ir baigiant bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka (jei gauta tik apeliacinių skundų) arba kasacine tvarka (jei gauta kasacinių skundų). Todėl tvirtinti, kad baudžiamojo proceso paskirtis buvo pažeista, jÄ realizuojant, t. y. nagrinėjant bylÄ pirmÄ ja instancija, nėra jokio pagrindo.

Taip pat nuteistasis A. B. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ , nes nepatikrino įrodymų tikrumo, pakankamumo, nevertino įrodymų visumos. Pažymėtina, kad rungimosi principas reiÅ¡kia tai, kad byla turi bÅ«ti sprendžiama ginčo keliu, t. y. tiek kaltinimo, tiek gynybos Å¡alys turi lygias teises reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, reikÅ¡ti praÅ¡ymus ir kt. Tačiau apeliantas skunde tokių pažeidimų nenurodė, rungimosi principo pažeidimÄ susiedamas vien su netinkamu įrodymų vertinimu.

Apeliaciniame skunde A. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , nes be kaltinančių įrodymų jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso XI skyriaus nuostatomis. Pagal Å¡io skyriaus 121 straipsnyje nustatytas bendrÄ sias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas.

Tuo atveju, kai byla perduota teismui, asmuo laikomas kaltinamuoju ir teismas, kurio žinioje yra byla sprendžia tokio asmens suėmimo termino pratęsimo klausimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, suėmimo pratęsimo nutartyse nurodydamas, jog yra pakankamai duomenų, kad jis (A. B.) įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , atmestinas. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad priimtuose procesiniuose sprendimuose nepasisakyta apie kaltinamojo kaltės įrodytumÄ , t. y. jokių sÄ vokų apie įrodytÄ kaltinamojo kaltę juose nėra.

Nutartyse pasisakyta apie byloje surinktų duomenų pakankamumÄ (5 t., 30-32, 45-47, 85-88, 110-112, 134-138, 164-171 b. l.; 6 t., 19-26 b. l.; 19 t., 102-105 b. l.; 20 t., 73-79, 106-113 b. l.; 22 t., 45-52 b. l.; 23 t., 43-50, 183-190 b. l.). Svarbu pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra įrodymai. Tokiais jie tampa tik tada, kai teismas pagal baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas taisykles juos iÅ¡tiria ir pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), kuriais galima grįsti priimamÄ nuosprendį.

Be to, suėmimo pratęsimo nutartyse jokia iÅ¡ankstinė nuostata, kad surinkti duomenys bus pripažinti įrodymais ir jais bus grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nepareikÅ¡ta.Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Todėl pripažinti, kad byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, nėra jokio teisinio pagrindo.Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis apeliacinių skundų turiniu, matyti, kad apeliantai R.

M., J. L. ir A. B. neginčija konkrečių įrodymų, kuriais remiantis jie pripažinti kaltais ir nuteisti, tačiau bando pagrįsti versijas, jog jiems nebuvo žinoma apie tai, kad nukentėjusiajam G. V. M. priklausantis nekilnojamas turtas buvo įgytas neteisėtai, t. y. nusikalstamu būdu.Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistieji A. B., J. L., D. Č., R. M. veikė organizuota grupe, kuriai vadovavo V. M. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų.

Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Toks susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais.

Ä®rodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai yra iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006). Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ organizuotai grupei bÅ«dingų požymių yra jos lyderio (organizatoriaus) buvimas. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas organizatoriumi laikomas asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad toks asmuo buvo V.

M., kuris inicijavo nusikalstamas veikas, jas organizavo ir koordinavo, susisiekdavo su konkrečiais atskiruose epizoduose dalyvavusiais grupės nariais bei duodavo konkrečius nurodymus, kurie buvo besÄ lygiÅ¡kai vykdomi. Remiantis paties V. M. duotais parodymais (9 t., 80-84 b. l.; 24 t., 66-67 b. l.), 2009 m. lapkričio 12 d., 2009 m. gruodžio 9 d. ir 2010 m. vasario 8 d. specialisto iÅ¡vadomis (9 t., 153-155, 161-164, 168-169 b. l.) nustatyta, kad V. M. siekdamas be savininko G. V. M. žinios įgyti apgaule žemės sklypÄ su jame esančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), pirminius parengiamuosius veiksmus atliko pats, t. y. pagamino žinomai tikrovės neatitinkantį 2003 m. spalio 10 d.

įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo D. Č. atstovauti G. V. M. atžvilgiu disponuojant jo turtu bei G. V. M. iÅ¡tuokos liudijimo kopijÄ , kuriuos perdavė D. Č., nurodydamas gauti iÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, archyvų visus tam tikslui reikiamus dokumentus ir dokumentų dublikatus bei sudaryti 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį su J. L. Tuo tarpu, nuteistieji J. L. ir R. M. vykdydami V. M. nurodymus, paruošė reikiamÄ G. V. M. priklausančio pastato – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ bei intensyviai ieÅ¡kojo sklypo pirkėjų.

Taip pat, tolimesnę nusikalstamos veikos eigÄ kontroliuodamas V. M. nurodė A. B. įsigyti UAB „XXX“ vardu G. V. M. priklausantį turtÄ . Nuteistasis A. B., vykdydamas V. M. nurodymÄ ir imituodamas atsiskaitymÄ , iÅ¡ J. L. įgijo G. V. M. priklausantį turtÄ UAB „XXX“ naudai, jį legalizavo, įkeitė, siekiant gauti kreditÄ bei suklastotų dokumentų pagrindu, tinkamai buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo su jo disponavimu susijusius sandorius. Vėliau, V. M. iniciatyva UAB „XXX“ vadovu buvo paskirtas M.

Å ., kuriam buvo nurodyta parduoti sklypÄ sÄ Å¾iningiems įgijėjams (L. ir T. P.) ir tinkamai buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti iÅ¡ Å¡ios veikos gautas pinigines lėšas, žinant, kad pinigai UAB „XXX“ realiai nepasieks.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė kiekvieno nuteistojo padarytus veiksmus konkrečiame epizode ir visa tai patvirtina, kad nuteistieji kruopščiai buvo apgalvoję nusikalstamų veikų darymo mechanizmÄ , nusikalstamas veikas darė intensyviai ir skubiai, atskiruose epizoduose dalyvavo pastovÅ«s jos nariai, iÅ¡ kurių veiksmų matyti, jog buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iÅ¡ bendrininkų atlikdavo tik tam tikras užduotis, turint bendrÄ tikslÄ â€“ per kuo trumpesnį laiko tarpÄ Ä¯gyti nusikalstamu bÅ«du didelės vertės G.

V. M. priklausantį turtÄ , jį legalizuoti bei juo disponuoti, kas akivaizdžiai rodo organizuotos grupės buvimÄ , susitelkimÄ bei jos pastovumÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliaciniame skunde A. B. ir nurodo, kad nei su J. L., nei su R. M. jokių ryÅ¡ių nepalaikė, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad nuteistasis A. B. veikė organizuota grupe. Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis matyti, kad visi nuteistieji pažinojo nusikalstamos veikos organizatorių V.

M., kuris koordinavo jų nusikalstamus veiksmus kiekviename epizode. Todėl, net ir nepažinodami ar nepalaikydami jokių ryÅ¡ių vieni su kitais, nuteistieji viskÄ derino per nuteistÄ jį V. M. ir nedviprasmiÅ¡kai suvokė, kad pastarasis bendrauja su visais nusikalstamos veikos dalyviais. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes sprendžia, kad nusikalstamų veikų sistemingumas, veiksmų koordinavimas, pastovumas, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas rodo organizuotos grupės egzistavimÄ .

Apeliacinis teismas pažymi, kad kaltės forma, jos rÅ«Å¡is, be kaltinamųjų prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma iÅ¡tyrus ir įvertinus faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, atliktus kaltininkų veiksmus, jų pobÅ«dį, sistemingumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-550/2006, Nr. 2K-22/2012). Nors nuteistieji A. B., R. M. bei J. L. visÄ laikÄ byloje ir neigia, kad jiems buvo žinoma apie tai, jog nukentėjusiajam G.

V. M. priklausantis nekilnojamas turtas buvo įgytas neteisėtai, tačiau pirmosios instancijos teismas tai konstatavo įvertinęs objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistiesiems J. L., R. M. ir A. B. dėl G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto neteisėto įgijimo, priešingai nei teigė nuteistieji, buvo žinoma ir tai patvirtina nustatytos bylos aplinkybės bei nuteistųjų objektyviai atlikti veiksmai, t. y. skubi pirkėjų paieška; naujos kadastrinių matavimų bylos organizavimas ir gavimas;

J. L. pasiraÅ¡yta 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu neatlygintinai įsigijo nukentėjusiajam G. V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, neatsiskaičius, G. V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė A. B. atstovaujamai UAB „XXX“; A. B. atstovaudamas UAB „XXX“ G. V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯keitė ir 2008 m. rugsėjo 30 d. sudarė paskolos sutartį su M. Z.; 2008 m. rugsėjo 10 d. pasiraÅ¡yta preliminari prikimo-pardavimo sutartis tarp A.

B. atstovaujamos UAB „XXX“ ir L. P.; A. B. pastangos imituoti tarpusavio atsiskaitymo faktÄ tiek klastotomis sutartimis su R. B., R. L. ir A. P., tiek klastotais kasos pajamų orderiais, imituojančiais, kad UAB „XXX“ turi pinigų atsiskaityti su J. L.; besÄ lygiÅ¡kas nuteistojo V. M. nurodymų vykdymas ir pan.Be to, remiantis liudytojos N. G. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisme, tiek pirmosios instancijos teisme matyti, kad į susitikimÄ atvyko R. M. ir J. L., kurie prisistatė kitais vardais bei pateikdami dokumentus (senÄ pastato kadastrinio matavimų bylÄ , pažymų nuosavybės originalus, testamentÄ , įgaliojimÄ ) paprašė padaryti kadastrinius matavimus susijusius su žemės sklypu ir pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir suformuoti kadastrinio matavimo bylÄ .

IÅ¡ Å¡ių parodymų taip pat matyti, kad nuteistieji paprašė tai padaryti kuo greičiau, nurodydami, jog labai neturi laiko, ruoÅ¡iuosi vestuvėmis (11 t., 183-184, 189-190 b. l.; 12 t., 42-45 b. l.; 24 t., 106 b. l.). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad N. G. atpažino J. L., kuris jai prisistatė P. vardu bei atpažino R. M., kuris prisistatė J. vardu (12 t., 64-67 b. l.; 7 t., 174-176 b. l.). Tai, kad nuteistieji R. M. ir J. L. suprato, jog atlieka įstatymo draudžiamus veiksmus, akivaizdu ir iÅ¡ to, jog ne tik prisistatė netikrais vardais, bet ir atsiimant kadastrinio matavimo bylÄ paprašė N. G. užpildyti blankÄ , susijusį su žemės sklypu ir pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), dokumentais.

Be to, 2009 m. gegužės 14 d. atlikus J. L. namuose kratÄ be kitų reikÅ¡mingų dokumentų buvo rasta ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažyma apie nebaigtÄ statyti statinį (du egzemplioriai), kurioje pažymima, kad G. V. M. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra fiziÅ¡kai pažeistas, tačiau duomenys atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įraÅ¡ytus kadastrinių matavimų byloje 2008 m. rugpjūčio 22 d. Be to, pažyma buvo pažymėta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorinių planavimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento direktoriaus pavaduotojo V.

D. antspaudu ir paraÅ¡u (4 t., 111-132 b. l.). Svarbu pažymėti, kad Å¡ie J. L. ir R. M. užsakyti ir parengti dokumentai buvo reikalingi parengiamojoje nusikalstamos veikos stadijoje, nes prieÅ¡ingu atveju, Å¡is organizuotos grupės nusikalstamas sumanymas užvaldyti minėtÄ G. V. M. priklausantį sklypÄ , nebÅ«tų realizuotas. Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojų notarės D. B. bei jos konsultantės R. B. duoti parodymai ir pateikti dokumentai (1 t., 51 b. l.; 11 t., 51-53 b. l., 54-56 b. l.)IÅ¡ liudytojo A.

G. byloje pateiktų dokumentų matyti ir UAB „XXX“ 2008 m. gegužės 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. XXX, pasiraÅ¡ytas nuteistojo A. B., kuriame nurodoma, jog žemės sklypÄ su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“ buvo nusprendusi pirkti iÅ¡ J. L. dar 2008 m. gegužės 26 d. (11 t., 109 b. l.). Tačiau remiantis bylos duomenimis matyti, kad Å¡io turto J. L. dar net nebuvo įgijęs. Teismo nuomone, Å¡is dokumentas patvirtina, kad A. B. apie V. M. planus, t. y. be savininko G.

V. M. žinios įgyti apgaule žemės sklypÄ su jame esančiais pastatais, žinojo jau 2008 m. gegužės mėnesį, nors realiai jokie objektyvÅ«s veiksmai nusikalstamoms veikoms realizuoti dar nebuvo atliekami.Remiantis byloje pateikta veiksmų analizę matyti, kad nuteistasis R. M. taip pat aktyviai dalyvavo parengiamuosiuose nusikaltimo veiksmuose iki pat G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo L. ir T. P., t. y. ne tik kartu su J. L. užsakė suformuoti kadastrinio matavimo bylÄ , bet tarpininkavo iÅ¡ L. ir T.

P. imdamas pinigus už parduodamÄ sklypÄ ; gavo dalį pinigų iÅ¡ A. B., kuris atstovaudamas UAB „XXX“ G. V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯keitė ir 2008 m. rugsėjo 30 d. sudarė paskolos sutartį su M. Z.; dalyvavo kartu su V. M. už G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimÄ priimant pinigus iÅ¡ L. ir T. P. ir kt.Be to, iÅ¡ liudytojos A. D. parodymų matyti, kad R. M. prašė V. M. prisiimti visÄ atsakomybę sau, t. y. kad surado žemę bei viskÄ organizavo. Taip pat iÅ¡ V.

M. ji sužinojo, kad jis tik prisijungė prie R. M. ir darė neteisėtus veiksmus (24 t., 153-154 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje V. M. pakeitė parodymus ir parodė, kad R. M. surado sklypÄ ir paprašė padaryti dokumentus žemės sklypui bei atnešė užrašęs D. Č. pavardę (24 t., 145-149 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia nuteistųjų A. B. bei R. M. dėmesį į tai, kad tiek liudytojo R. B., tiek nuteistojo V. M. bei kitų nuteistųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant jų parodymus su visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Svarbu pažymėti, kad įrodymai byloje negali bÅ«ti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos.Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisme iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus, kurie iÅ¡dėstyti priimtame nuosprendyje, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji A. B., R. M. ir J. L. bei kiti nuteistieji Å¡ioje byloje veikė organizuota grupe ir suvokė, kad nukentėjusiajam G. V. M. priklausantis nekilnojamas turtas buvo įgytas neteisėtai, t. y. nusikalstamu bÅ«du.

Dėl veikų kvalifikavimo nukentėjusiojo G. V. M. atžvilgiu Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad nuteistasis A. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo) ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo) bei nuteistasis J. L. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo) nuteisti nepagrįstai, todėl praÅ¡o juos iÅ¡teisinti.            Apeliacinis teismas nurodo, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtÄ , žinodamas, kad jie įsigyti nusikalstamu bÅ«du, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimis susijusiais finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos Å«kinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos.

         Baudžiamojoje teisėje bendruoju požiūriu BK 216 straipsnyje numatytas nusikaltimas – nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas. Šio nusikaltimo dalyku gali būti: nusikalstamu būdu įgyti pinigai arba kitas nusikalstamu būdu įgytas turtas. Kitoks turtas – tai įvairūs daiktai, vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti ir kilnojamieji, ir nekilnojamieji daiktai (pvz., žemės sklypas, pastatas ir pan.).

Pažymėtina, kad pinigai ir kitas turtas yra BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku tik tuo atveju, jei yra įgyti nusikalstamu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju neturi reikšmės, kokius nusikaltimus padarius buvo gauti pinigai ar turtas. Be to, svarbu pažymėti, kad šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais, t. y. finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais piningais ar turtu atlikimas; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymas; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimas ūkinei, komercinei veiklai; melagingas nurodymas, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ar turtas yra gauti iš teisėtos veiklos.

Asmens atsakomybei pagal BK 216 straipsnį pakanka, kad asmuo padarytų bent vienÄ iÅ¡ aukščiau nurodytų veikų. Tačiau nurodoma, kad asmuo už nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimÄ gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, kai minėtos veikos padaromos siekiant nuslėpti ar įteisinti Å¡iuos pinigus ar turtÄ . Vien tik veikų atlikimo fakto nepakanka, kad veika bÅ«tų pripažinta nusikalstamu bÅ«du įgytiems pinigams ar turtui legalizuoti. BÅ«tinasis BK 216 straipsnyje numatyti nusikaltimo požymis yra tikslas – siekimas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ .

BÅ«tent siekis nuslėpti tikrÄ jÄ pinigų ar turto kilmę, jų gavimo Å¡altinį iÅ¡reiÅ¡kia Å¡io nusikaltimo esmę ir leidžia jį atskirti nuo kitų panaÅ¡ių nusikalstamų veikų.         Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje kyla sunkumų dėl nusikalstamų bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimo atskyrimo nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 straipsnis). Pagal BK 189 straipsnį baudžiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtÄ , žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

BÅ«tent tai, kad BK 189 straipsnyje nurodyti veiksmai (turto įgijimas, naudojimas ar realizavimas) padaromi neturint specialaus tikslo šį turtÄ nuslėpti ar įteisinti ir skiria BK 189 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimo (BK 216 straipsnis). Jeigu nusikalstamu bÅ«du įgyti pinigai ar turtas naudojami ar realizuojami siekiant juos nuslėpti ir įteisinti, kaltininkas atsako pagal BK 216 straipsnio nuostatas. Svarbu pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 216 straipsnį už nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimÄ iÅ¡kyla tiek už savo paties, tiek ir už kitų asmenų nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimÄ .

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. L. ir A. B. veikdami organizuota grupe bei vykdydami V. M. nurodymÄ , 2008 m. rugsėjo 9 d., atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini), panaudojo pirkimo-pardavimo sandorio įforminimui reikalingus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto XX notarų biuro notarės S. K. patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp D. Č. ir J. L., 2008 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamente iÅ¡duotÄ pažymÄ , 2008 m. rugsėjo 8 d.VÄ® Registrų centro Vilniaus filiale iÅ¡duotus pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, 2008 m. rugsėjo 9 d.

VÄ® Registrų centro Vilniaus filiale iÅ¡duotas pažymas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre bei žinodami, kad G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu jie disponuoja neteisėtai, be tikrojo savininko žinios, už perleidžiamÄ turtÄ realiai neatsiskaitant, sudarė tarp J. L. ir UAB „XXX“ atstovaujamos A. B., Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo 2008 m. rugsėjo 9 d. sutartį, kuriÄ 2008 m. rugsėjo 9 d. notaras A. G. patvirtino bei tokiu bÅ«du, G.

V. M. priklausantis 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įteisintas UAB „XXX“ vardu ir legalizuotas. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. ir A. B., žinodami, jog V. M. neoficialiai kontroliuojamos ir A. B. vadovaujamos bendrovės UAB „XXX“ vardu neteisėtai, panaudojant suklastotus dokumentus, 2008 m. rugsėjo 9 d. yra įgytas G.

V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXX už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), ir siekdami gauti piniginių lėšų atliekant sandorius su šiuo nekilnojamuoju turtu, o pinigines lėšas gavus, panaudoti jas savo ir kitų organizuotos grupės narių reikmėms, kaip gautas teisėtu būdu bei tokiu būdu jas legalizuoti, V. M. nurodė A.

B. paimti paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimÄ garantavo G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad J. L. ir A. B. veikdami organizuota grupe bei vykdydami V. M. nurodymÄ , žinodami, kad G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas yra įgytas nusikalstamu bÅ«du ir siekdami tai nuslėpti, J. L. ir UAB „XXX“ atstovaujama A. B., notarų biure sudarė fiktyviÄ 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu J.

L. perleido G. V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ UAB „XXX“ atstovaujamai A. B., ir tokiais savo veiksmais jį legalizavo. Atsižvelgiant į Å¡ias bylos aplinkybes galima teigti, kad A. B. ir J. L. sudarę Å¡iÄ pirkimo-pardavimo sutartį aiÅ¡kiai suvokė, jog Å¡iuo dokumentu (2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis) G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas bus įtrauktas į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitÄ , kaip įgytas teisėtai ir toliau Å¡i bendrovė legaliai juo galės naudotis savo Å«kinėje veikloje.

Tokiais savo veiksmais nuteistieji legalizavo nusikalstamu bÅ«du įgytÄ G. V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir to siekė, todėl A. B. ir J. L. nusikalstamos veikos pagrįstai buvo kvalifikuotos Å¡iame epizode pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad A. B. veikdamas UAB „XXX“ vardu bei vykdydamas V. M. nurodymÄ , ir žinodamas, kad G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas yra įgytas nusikalstamu bÅ«du, atliko su Å¡iuo turtu sandorį, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. notarų biure su M.

Z., veikusiu pagal A. K. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , pasirašė paskolos sutartį, pagal kuriÄ jam buvo suteiktas 300 000 Lt kreditas, o paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrino G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Remiantis Å¡iomis bylos aplinkybėmis, nurodoma, kad A. B. atstovaudamas UAB „XXX“ ir aiÅ¡kiai suvokdamas, jog G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas yra įgytas nusikalstamu bÅ«du, bandė nuslėpti tikrÄ jÄ turto kilmę ir 2008 m. rugsėjo 30 d. sudarė paskolos sutartį su M. Z., t. y. melagingai nurodydamas, kad nusikalstamu bÅ«du gautas G.

V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas yra gautas iÅ¡ teisėtos veiklos. Todėl, Apeliacinio teismo nuomone, A. B. nusikalstama veika pagrįstai Å¡iame epizode kvalifikuota pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.Svarbu pažymėti, kad legalizuojant nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ dažniausiai toks turtas „pereina“ per notarus ir perleidžiamas kitiems asmenims ar realizuojamas.Apeliacinio teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistieji A. B. ir J. L. nepripažino Å¡iuose epizoduose savo kaltės, tačiau ji pagrįsta ir įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo nukentėjusiojo G. V. M. (1 t., 94-99 b. l.; 24 t., 96-101), liudytojų A. G. (11 t., 75-77 b. l., 24 t., 119-120 b. l.), S. K. (10 t., 96-100 b. l.; 24 t., 155-158 b. l.), M. Z. (14 t., 41-44 b. l., 24 t., 123-124 b. l.), nuteistųjų V. M. ( 9 t., 80-84, 92-94 b. l., 24 t., 66-71, 145-151 b. l.), M. Š. (7 t., 30-31 b. l.; 24 t., 80-84 b. l.), akistatos protokolai (10 t., 151-152 b. l.) kratos protokolai (4 t., 111-132 b. l.; 10 t., 103-108 b. l.), poėmio protokolai (12 t., 119-152 b. l.), 2008 m. rugsėjo 9 d.

žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis (11 t., 80-85 b. l.), Hipotekos registro išrašas (11 t., 137-139 b. l.), 2008 m. rugsėjo 30 d. sutartinės hipotekos lakštas (11 t., 152-155 b. l.), A. K. įgaliojimas (11 t., 141 b. l.), 2008 m. gegužės 26 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. UAB „XXX“ visuotinio susirinkimo protokolai (6 t., 127 b. l.; 11 t., 109 b. l.), 2008 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartis (10 t., 110-113 b. l.) bei kiti šaltiniai, kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų A.

B. ir J. L. padarytų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų A. B. ir J. L. kaltei nustatyti ir paneigti nuteistųjų gynybÄ , kad jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų Å¡iuose epizoduose nepadarė.Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , pagrįstai pripažino, jog nuteistųjų A.

B. (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo ir dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo) ir J. L. (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo) atlikti veiksmai atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. M. ir J. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.Apeliacinis teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų R.

M. ir J. L. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.Pažymėtina, kad sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra tada, kai kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia didelės vertės turtinės prievolės arba jÄ panaikina savo ar kitų naudai. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl kurios svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama. Pagal teismų praktikÄ turtinės teisės įgijimas sukčiavimo bÅ«du yra tada, kai naudojant apgaulę teisiÅ¡kai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimÄ turtÄ , juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokiÄ turtinę naudÄ .Byloje nustatyta, kad R.

M. ir J. L. veikdami organizuota grupe, kartu su D. Č. bei V. M., apgaule, savo ir kitų naudai įgijo G. V. M. priklausantį didelės vertės turtÄ , t. y. V. M. nuo 2008 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2008 m. gegužės 8 d., atlikęs parengiamuosius veiksmus, pagamino žinomai tikrovės neatitinkantį 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimÄ bei G. V. M. iÅ¡tuokos liudijimo kopijÄ , kuriuo įgaliojo D. Č. atstovauti G. V. M. atžvilgiu disponuoti jo turtu. Nuteistasis D.

Č., įgijęs turtinę teisę savo ir kitų naudai disponuoti svetimu G. V. M. priklausančiu nekilnojamu turtu už 2 541,721 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), atliko parengiamuosius veiksmus, t. y. iÅ¡ VÄ® Registrų centro gavo G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto, registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų kopijas.Tuo tarpu, nuteistieji R. M. ir J. L., vykdydami V. M. nurodymus, užsakė iÅ¡ N. G. naujÄ G. V. M. priklausančio pastato – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ ir jÄ gavę, Å¡iÄ turtinę teisę realizavo.

Taip pat, D. Č. vykdydamas susitarimÄ , 2008 m. rugsėjo 5 d., kartu su J. L. atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pas V. M. pažįstamÄ notarę S. K. ir netikrų dokumentų pagrindu, t. y. panaudodami V. M. suklastotÄ 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimÄ bei žinomai suklastotÄ G. V. M. iÅ¡tuokos liudijimo kopijÄ , kadastro ir registro bylÄ , bei kitus Å¡io sandorio įforminimui reikalingus dokumentus ir žinodami, kad G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu jie disponuoja neteisėtai ir be jo žinios, už perleidžiamÄ turtÄ realiai neatsiskaitant, sudarė Žemės sklypo su pastatu 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuriÄ notarė patvirtino.            Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, galima teigti, kad apgaulė, dėl kurios buvo įgytas G.

V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, susidėjo iÅ¡ bendrų visų nuteistųjų, tarp jų ir R. M. bei J. L. veiksmų, ir kiekvieno iÅ¡ jų indėlis turėjo lemiamos įtakos siekiant įgyti svetimÄ turtÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R. M. ir J. L. veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iÅ¡ priemonių įgyvendinti tÄ patį tikslÄ , t. y. apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ G. V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Pažymėtina, kad veikiant bendrai (Å¡iuo atveju organizuota grupe) su kitais asmenimis ir turint vienÄ bendrÄ tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , svarbu yra nustatyti, jog kiekvieno asmens veiksmai buvo svarbus veiksnys lėmęs turto įgijimÄ .

Be to, priežastinis ryÅ¡ys tarp konkretaus asmens veiksmų ir turto įgijimo, turi bÅ«ti vertinamas visos nusikalstamos veikos mechanizmo kontekste.            Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Å¡ie J. L. ir R. M. užsakyti ir parengti dokumentai (kadastrinio matavimo bylÄ ) ypač buvo reikalingi parengiamojoje nusikalstamos veikos stadijoje, nes prieÅ¡ingu atveju, Å¡is organizuotos grupės nusikalstamas sumanymas užvaldyti minėtÄ G. V. M. priklausantį sklypÄ , nebÅ«tų realizuotas.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojos notarės D. B. duoti parodymai bei pateikti dokumentai (1 t., 51 b. l.; 11 t., 51-53, b. l.). IÅ¡ liudytojos D. B. parodymų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi klientas, praÅ¡ydamas užsakyti pirkimo-pardavimo sandoriui pažymÄ dėl žemės sklypo ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Tačiau Valstybės įmonės registrų centras pažymos sandoriui iÅ¡duoti negalėjo, nes Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įraÅ¡yti gyvenamojo namo kadastro duomenys neatitiko faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti buvo kadastrinių matavimų byloje.

Tuo tarpu, remiantis liudytojos N. G. parodymais nustatyta, kad 2008 m. vasarÄ Ä¯ jÄ kreipėsi R. M. ir J. L., kurie prisistatė kitais vardais bei pateikdami dokumentus (senÄ pastato kadastrinio matavimų bylÄ , pažymų nuosavybės originalus, testamentÄ , įgaliojimÄ ) susijusius su žemės sklypu ir namu, esančiais (duomenys neskelbtini), paprašė kuo greičiau padaryti kadastrinius matavimus susijusius su žemės sklypu ir pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir suformuoti kadastrinio matavimo bylÄ (11 t., 180-184, 189-190 b. l.; 12 t., 42-45 b. l.; 24 t., 106 b. l.).

Å iuo atveju akivaizdu, kad R. M. bei J. L. veiksmai, t. y. užsakyta ir gauta kadastrinio matavimo byla, buvo bÅ«tinai reikalingi, jog bÅ«tų pasiektas nusikaltimo rezultatas, t. y. neteisėtas G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto užvaldymas.           Apeliacinis teismas konstatuoja, kad apgaulės veiksmai R. M. ir J. L. atžvilgiu, kurie nulėmė neteisėtÄ G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto užvaldymÄ , pirmosios instancijos teismo atskleisti tinkamai bei atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį.

Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Å¡ioje byloje apgaule įgytas svetimas turtas virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl pagrįstai yra pripažintas didelės vertės turtu (BK 190 straipsnis). Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, kad J. L. ir A. B., veikdami organizuota grupe, apgaule, turėdami tikslÄ savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ bei žinodami, kad A.

B. bÅ«damas UAB „XXX“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikti jo vardu ir interesais, už žemės sklypÄ su jame esančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), su J. L. neatsiskaitė ir neatsiskaitys, 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto XX notarų biure, pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ notaro A. G. paruoÅ¡tÄ sutartį, kurioje nurodė, jog prieÅ¡ sudarant ir pasiraÅ¡ant sutartį pirkėjas – UAB „XXX“, atstovaujamos A.

B., sumokėjo visÄ sutartÄ kainÄ , t. y. 1 100 000 Lt, pardavėjui J. L. Taip pat, paruoÅ¡tÄ sutartį, kuri neatitiko tikrovės duomenis, patvirtino savo paraÅ¡ais bei UAB „XXX“ antspaudo spaudu. Tokiu bÅ«du, notarui A. G. patvirtinus Å¡iÄ sutartį, G. V. M. buvo padaryta didelė 2 541,721 Lt turtinę žalÄ .          Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas A. B. su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad dokumentas, kuriuo įformintas atsiskaitymas su J. L. atitinkÄ tikrovę, nes turėjo savo nedeklaruotų pajamų.Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 300 straipsnis įtvirtintas skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“.

Pažymima, kad BK 300 straipsnyje iÅ¡dėstyta teisės norma saugoja valdymo tvarkÄ nuo dokumentų suklastojimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sÄ voka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas.

Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Jo turinys ir forma turi didelę reikÅ¡mę, nes suteikia informacijÄ , koks asmuo jį sukÅ«rė, kam atsiranda sukurto ir pasiraÅ¡yto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo Å¡ie veiksmai pasireiÅ¡kė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytÄ dokumentÄ .

Dokumento suklastojimu ar pagaminimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebÅ«tinai visa informacija turi bÅ«ti melaginga, svarbu, kad Å¡ios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam Å¡io nusikaltimo požymiui – kaltei yra bÅ«dinga tiesioginė tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad pagamindamas netikrÄ ar klastodamas tikrÄ dokumentÄ , jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Svarbu pažymėti, kad pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė didelė žalÄ nukentėjusiajam.Apeliacinis teismas pažymi, kad nors nuteistasis A. B. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog dokumentas, kuriuo įformintas atsiskaitymas su J. L. yra tikras, tačiau ji pagrįsta ir įrodyta byloje iÅ¡tirtais įrodymais, kurie akivaizdžiai atskleidė A. B. padarytų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.IÅ¡ nuteistojo V. M. parodymų matyti, kad UAB „XXX“ atstovaujama A.

B. pasirašydama 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto su J. L., pinigų, kurie buvo nurodyti sutartyje, nesumokėjo. Be to, tuo laikotarpiu, kai iš J. L. sklypas buvo perrašytas UAB „XXX“, bendrovėje vyko inventorizacija ir trūko pinigų (24 t., 66-71, 148 b. l.). Nuteistasis J. L. duodamas parodymus taip pat parodė, kad už sklypo 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sandorio jis pinigų negavo. Pasirašydamas A. B. pateiktus tris kasos pajamų orderius, taip pat pinigų negavo, nes jie neva buvo skirti buhalterijai.

Vėliau paaiÅ¡kėjo tai, kad sklypas nupirktas, o mokesčiai liko nesumokėti, todėl jam teko kreiptis į advokatÄ (24 t., 71-77 b. l.). Apklaustas liudytojas notaras A. G. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sandoris vyko tarp J. L. ir UAB „XXX“ atstovaujančio A. B., tačiau tarp Å¡ių Å¡alių atsiskaitymų nematė, nes jos (Å¡alys) patvirtino, jog yra atsiskaityta (24 t., 119-120 b. l.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis A. B. 2009 m. gegužės 14 d. duodamas parodymus pažymėjo, jog 2008 m. rugsėjo mėnesį atėjo V.

M. su R. M. ir pasiÅ«lė įsigyti sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB „XXX“ tuo metu pinigų neturėjo, R. M. nurodė, kad sklypo pardavėjas J. L. perduos visas teises į skolÄ , o UAB „XXX“ pardavęs sklypÄ skolÄ turės grÄ Å¾inti ne J. L., bet R. M. Su Å¡iomis sÄ lygomis Å¡alys sutiko ir 2008 m. rugsėjo 9 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (4 t., 156-158 b. l.). Remiantis 2009 m. gegužės 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, matyti, kad UAB „XXX“ apskaitos registruose įraÅ¡yta, kad bendrovė J.

L. už nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 300 000 Lt kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. XXX. Tuo tarpu, kitų įrašų apie mokėjimus J. L. UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje nėra, taip pat apskaitos registruose neapskaitytas ir įsiskolinimas J. L., nors 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad visÄ sutartÄ kainÄ , t. y. 1 100 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieÅ¡ sudarant ir pasiraÅ¡ant sutartį (14 t., 15-16 b. l.).Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka A.

B. kaltei nustatyti. Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju akivaizdu, jog nuteistasis A. B. atstovaudamas UAB „XXX“ suprato, kad sudarant 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį su J. L., patvirtino joje nurodytÄ tikrovės neatitinkantį tarpusavio atsiskaitymo faktÄ , pagal kurį neva pirkėjas – UAB „XXX“ atstovaujama A. B. prieÅ¡ sudarydama sutartį sumokėjo pardavėjui – J. L. 1 100 000 Lt, bei suvokė, kokias jie sukels nusikalstamas pasekmes ir sÄ moningai jų siekė.

Todėl pirmosios instancijos teismas kruopščiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , pagrįstai pripažino, jog nuteistojo A. B. atlikti veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.Apeliacinis teismas atkreipia nuteistojo A. B. dėmesį į tai, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, teismas plačiau neaptars, nes tiek pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus, tiek apeliaciniame skunde savo kaltę dėl Å¡ių veikų padarymo pripažino ir neskundžia.

Dėl veikų kvalifikavimo nukentėjusiųjų L. ir T. P. atžvilgiu Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. B., J. L. ir R. M. nurodo, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti nepagrįstai.Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas yra savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe, taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu.

Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo bÅ«do, panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimas ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui (Kasacinė nutartis 2K-620/2010).Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartis) įraÅ¡ant netikrus duomenis (pateikiant netikrus duomenis apie turto priklausomybę ar kitokius duomenis), liudijančius teisę į turtÄ , arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių, siekiant apsunkinti sutarties vykdymÄ ar asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ .Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. M., J. L. ir A. B. veikdami organizuota grupe, kartu su V.

M., apgaule, savo ir kitų naudai įgijo L. ir T. P. priklausantį didelės vertės turtÄ (800 000 Lt), t. y. V. M., R. M., A. B. ir J. L., žinodami, kad UAB „XXX“ disponuoja nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu, t. y. G. V. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu su jame esančiu pastatu, ir kad jį ketina įsigyti L. ir T. P., A. B., bÅ«damas UAB „XXX“ direktoriumi ir veikdamas organizuotos grupės narių bei UAB „XXX“ naudai ir interesais, bendrovės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 10 d.

L. P. pateikė pasiraÅ¡yti preliminariÄ sutartį Nr. XXX dėl G. V. M. nekilnojamojo turto pardavimo, užskaitydamas kaip avansÄ , L. P. per du kartus perduotus 150 000 Lt, kuriuos perdavė J. L. ir R. M. bei nutylėjo esminę L. ir T. P. apsisprendimui įsigyti šį turtÄ turėjusiÄ aplinkybę, t. y. kad Å¡is nekilnojamas turtas UAB „XXX“ vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios, panaudojant žinomai suklastotus dokumentus. Taip pat, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir nutylėdami esminę L. ir T.

P. apsisprendimui įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ turėjusiÄ aplinkybę, kad Å¡is turtas UAB „XXX“ vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios bei panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto XX notarų biure, pas notarÄ A. G., dalyvaujant V. M., R. M., A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam atstovui M. Z. bei T. P., buvo pasiraÅ¡yta Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, tarp tuo metu UAB „XXX“ direktoriaus M. Å . (nežinojusio, kad UAB „XXX“ neteisėtai disponuoja G.

V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu) ir L. P., pagal kuriÄ UAB „XXX“ už 800 000 Lt pardavė L. P. G. V. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ su jame esančiu pastatu, (duomenys neskelbtini).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistieji A. B., J. L. ir R. M. veikdami organizuota grupe kartu su V. M. ir disponuodami nusikalstamu bÅ«du įgytu G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, suteikdami tikrovės neatitinkančias žinias, sudarė 2009 m. sausio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį su L.

P., nuslėpę esminį faktÄ , kad Å¡is turtas yra įgytas neteisėtai ir negali bÅ«ti parduodamas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Å¡i apgaulė laikytina esmine, nes bÅ«tent nutylėtos informacijos nežinojimas lėmė nukentėjusiųjų L. ir T. P. apsisprendimÄ pirkti iÅ¡ UAB „XXX“ šį V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir sumokėti pinigus nuteistiesiems. Taigi, nukentėjusieji buvo apgaule įtraukti į civilinį sandorį, o pinigus sumokėjo klaidingai manydami, kad nekilnojamÄ jį turtÄ perka teisėtai iÅ¡ UAB „XXX“.

Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojų L. ir T. P. parodymai (24 t., 102-106 b. l.) bei pateikti dokumentai, t. y. 2008 m. rugsėjo 10 d. preliminarioji sutartis tarp L. P. ir UAB „XXX“ atstovaujamos A. B. (1 t., 134-135 b. l.), 2009 m. sausio 12 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis tarp L. P. ir UAB „XXX“ atstovaujama M. Å . (1 t., 136-142 b. l.), 2009 m. sausio 22 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as – pažymėjimas, dėl L. ir T. P. įregistravimo nuosavybės teisę į turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 144-145 b. l.).Liudytoja L.

P. parodė, kad 2008 m. vasaros pabaigoje, J. L. pasiÅ«lė įsigyti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad sklypÄ reikia parduoti kuo greičiau, nes sklypo savininkas yra iÅ¡vykęs į užsienį, o sklypÄ pardavinėja sÅ«nėnas pagal įgaliojimÄ , kuris greitai baigsis. Be to, kai ji derėjosi dėl sklypo kainos, J. L. jÄ supažindino su R. M. Jie spaudė kuo greičiau pasiraÅ¡yti preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį ir duoti jiems pinigų. Sužinojusi iÅ¡ J.

L., kad Å¡iuo metu žemės sklypas priklauso UAB „XXX“, nuvyko į Å¡ios įmonės biurÄ . Biure buvo A. B., J. L., R. M. ir V. M., kurį pristatė kaip žmogų, tvarkantį UAB „XXX“ dokumentus. Biure susipažino su preliminaria sutartimi, o kitÄ dienÄ atvykusi jÄ pasirašė. Vėliau sužinojus, kad nepavyks gauti iÅ¡ banko paskolos, nurodė, jog sklypo nepirks ir paprašė grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. Tačiau V. M. nurodė, kad reikės laiko. Po kelių dienų paskambino R.

M. ir pasiÅ«lė pirkti sklypÄ už mažesnę kainÄ , t. y. 800 000 Lt. Už Å¡iÄ sumÄ sutiko pirkti sklypÄ . Kažkur po dviejų mėnesių, po sklypo įsigijimo, R. M. patarė jai tÄ sklypÄ parduoti jei nenori turėti problemų (24 t., 102-104 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, toks melagingas duomenų pateikimas nukentėjusiesiems L. ir T. P. bei byloje nustatyta įvykių seka leidžia tvirtinti, kad tokiais veiksmais buvo siekiama suklaidinti nukentėjusiuosius ir apgaule pasisavinti jų pinigus.

Nuteistojo J. L. skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog L. ir T. P. yra geri Å¡eimos pažystami, nei įrodo, nei paneigia kažkokias svarbias bylos aplinkybes.Apeliacinis teismas nurodo, kad tas, kas apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , atsako pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliantų A. B., J. L. ir R. M. apgaule įgytas svetimas turtas virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl pagrįstai pripažintas didelės vertės turtu. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nuteistieji veikė tiesioginę tyčia, yra pagrįsta įrodymų analize ir tinkamai motyvuota.

A. B., J. L. ir R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. tvirtina, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes kasos iÅ¡laidų orderių neklastojo ir UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos apgaulingai netvarkė.Pažymėtina, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali,             t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje nurodoma, jog apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada. Byloje dėl nuteistojo A. B. apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis 2009 m. gruodžio 23 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/226. IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad UAB „XXX“ buhalterinę apskaitÄ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tvarkė UAB „XXX“, kuriai vadovavo A.

B. Specialisto išvadoje nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. iš UAB „XXX“ kasos 2008 m. rugsėjo 9 d. (Kasos išlaidų orderis Nr. XXX) J. L. buvo išmokėti 300 000 Lt, kurie buvo apskaityti UAB „XXX“ 2008 m. rugsėjo mėnesio Kasos knygoje. Taip pat, tyrimui atlikti advokatas P. V. pateikė 2008 m. rugsėjo 5 ir 9 dienomis du UAB „XXX“ vardu išrašytus kasos išlaidų orderius (be numerių) apie J. L. iš UAB „XXX“ kasos išmokėtus 635 000 Lt.

Tačiau pateiktoje bendrovės 2008 m. rugsėjo mėnesio Kasos knygoje nėra apskaityta, kad pagal Å¡iuos orderius J. L. buvo sumokėta 635 000 Lt už žemės sklypÄ . Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pats nuteistasis J. L. nurodė, jog pagal žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį pinigų negavo. Taip pat, tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „XXX“ savo buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 14 d., nefiksavo visų Å«kinių operacijų, t. y. neapskaitė visų iÅ¡ kasos iÅ¡mokėtų pagal iÅ¡raÅ¡ytus kasos iÅ¡laidų orderius pinigų už parduodÄ Å¾emės sklypÄ (635 000 Lt) bei kt., neįrašė Å¡ių įvykusių Å«kinių operacijų į apskaitos registrus.

Be to, tyrimui nebuvo pateikti laikotarpio nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. apskaitos registrai. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad UAB „XXX“ pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio nuostatas. Tyrimui nebuvo pateikta 2008 m. UAB „XXX“ finansinė atskaitomybė. Specialistas V. K. dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių pateikė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „XXX“ turto, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. (13 t., 16-199 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, šį specialisto iÅ¡vada atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Todėl, pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai ja grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį nustatydamas A. B. padaryta nusikalstama veika sukeltus padarinius. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakomybę už buhalterinės apskaitos bendrovėje pažeidimus, t. y. BK 222 straipsnio nuostatas nepagrįstai sutapatino su BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Tokia apelianto argumentacija nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad A. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį remiantis specialisto iÅ¡vada dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų apskaitos, neįraÅ¡ius įvykusių Å«kinių operacijų į apskaitos registrus, neapskaičius pagal iÅ¡raÅ¡ytus kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡ kasos iÅ¡mokėtų pinigų už parduodÄ Å¾emės sklypÄ ir pan. Tokiu bÅ«du, A. B. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Å¡iÄ veikÄ A. B. padarė tiesiogine tyčia, sÄ moningai pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus (BK 15 straipsnio 2 dalis). Todėl A. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nulėmė ne nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje padarymas, bet specialisto iÅ¡vada. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A.

B. dėl jam inkriminuotų veikų kaltu neprisipažino, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta bylos medžiaga. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalÄ ir proceso iÅ¡laidas nukentėjusiojo G. V. M. atžvilgiu, nes dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu yra iÅ¡teisintas.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkrečioje byloje kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iÅ¡ asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dų.

Aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu ji yra įrodyta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju, pabrėžia, kokiÄ svarbÄ suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų gynimui, kaip vienos iÅ¡ didžiausių vertybių, apsaugai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Svarbu pastebėti, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus bÅ«tina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kita vertus, tai galima daryti ne visuomet, nes įstatymas teismui leidžia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį ir sumažinti atlygintinos žalos dydį tik tuomet, kai žala nėra padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus, vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl G. V. M. apgaulės bÅ«du užvaldyto jam nuosavybės teise priklausančio didelės vertės nekilnojamojo turto, kaltais pripažinti nuteistieji A. B., J. L., R. M., D. Č., V. M., todėl jie privalo solidariai nukentėjusiajam atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ . Atkreipiamas nuteistojo A. B. dėmesys į tai, kad paprastai nuostolius privalo atlyginti prievolę pažeidęs (nusikalstamÄ veikÄ padaręs) asmuo. Kai prievolę pažeidusi Å¡alis yra keli skolininkai, tai jų atsakomybės dydis priklauso nuo to, ar pažeista prievolė yra dalinė ar solidarioji.

Civilinėje teisėje daline vadinama atsakomybė, taikoma dviem arba daugiau asmenų, kurių kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta, kad atskirų bendraskolininkų dalys yra nelygios, tai laikoma, kad visų jų dalys lygios (CK 6.5 straipsnis). SolidariÄ ja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iÅ¡ kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iÅ¡ visų bendraskolininkų ir iÅ¡ bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visÄ prievolę, tiek ir bet kuriÄ jos dalį.

Jeigu visi nuostoliai iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ vieno skolininko, Å¡is turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ visų kitų bendraskolininkų lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančiÄ dalį (CK 6.280 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ nuteistųjų A. B., J. L., R. M., D. Č., V. M. solidariai priteisė 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (25 t., 54-55 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ , teisėtÄ jos prioritetÄ yra iÅ¡laikyta. Be to, BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos nurodytas BPK 103 straipsnyje. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turėtų procesinių iÅ¡laidų ir pagrįstai iÅ¡ nuteistųjų A.

B., J. L., R. M., D. Č., V. M. solidariai priteisė 217,75 Lt. Apeliacinio teismo nuomone, esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo A. B. skundo argumentas, kad apygardos teismas iÅ¡ jo nepagrįstai priteisė neturtinę žalÄ ir proceso iÅ¡laidas nukentėjusiajam G. V. M., atmestinas. Tai, kad apeliantas A. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. V. M. atžvilgiu) iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės sprendžiant neturtinės žalos ir procesinių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

Dėl bausmių skyrimo            Apeliacinis teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį.          Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).           Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje kiekvienam nuteistajam skirdamas bausmes jas individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pagristai nustatė, jog nuteistieji veikė organizuota grupe (25 t., 52 b. l.). Pažymėtina, kad tyčiniai nusikaltimai, padaryti organizuoti grupe, labai padidina tokios veikos pavojingumÄ , todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių priskiriama ir veika padaryta organizuota grupe. Be to, jei veikos padarytos organizuota grupe, tai tokiu atveju visiems bendrininkams pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

Tačiau remiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu matyti, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta ne visiems nuteistiesiems arba tokia aplinkybė pripažinta tik dėl kai kurių nusikalstamų veikų padarymo. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistajam R. M. ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepripažinta, nors aprašomojoje dalyje apygardos teismas nustatė, jog nuteistieji V. M., D. Č., A. B., R. M. ir J. L. kai kurias nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis) (25 t., 52-53 b. l.).

BPK 320 straipsnis nustato bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas. Pabloginti nuteistųjų padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro ar nukentėjusiojo skundai. Å iuo atveju byla nagrinėjama tik pagal nuteistųjų A. B., R. M. ir J. L. apeliacinius skundus, todėl nuteistųjų padėtis negali bÅ«ti bloginama.Apeliacinis teismas pažymi, kad nuteistasis A. B. skunde paskirtos bausmės neginčija. Vilniaus apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam A.

B. pagrįstai paskyrė teisingÄ bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), bei į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (epizoduose dėl inkriminuojamų veikų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (neteistas, vedęs, iki suėmimo dirbo).

Apeliacinio teismo teisėjų nuomone, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. B. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatyta subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisingos ar per Å¡velnios ir jų Å¡velninti nėra pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .Apeliantas J.

L. skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta ir neproporcinga kitų nuteistųjų atžvilgiu.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos buvo jau susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.Vilniaus apygardos teismas skirdamas bausmę nuteistajam J.

L. pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris sunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), už kurias baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik laisvės atėmimo bausmes, bei į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (epizoduose dėl inkriminuojamų veikų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (neteistas, vedęs, iki suėmimo dirbo). Tenkinti apelianto J. L. praÅ¡ymÄ ir skirti jam Å¡velnesnes bausmes, negu įstatymo numatyta, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su J. L. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindų bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog sankcijose numatytų bausmių paskyrimas J.

L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Todėl taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę motyvuotai ir teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam R.

M. pagrįstai paskyrė teisingÄ bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. M. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (tris kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, iki suėmimo nedirbo). Apeliacinio teismo teisėjų nuomone, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Nuteistajam R. M. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatyta subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisingos ar per Å¡velnios ir jų Å¡velninti nėra pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas ji kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo L. ir T.

P. atžvilgiu), nevertino jo nusikalstamų veikų kaip tęstinių.Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose.

Reali nusikaltimų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar jų dalyse, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.Iš apkaltinamajame nuosprendyje aprašytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis R. M. veikdamas organizuota grupe, pirmiausia atliko parengiamuosius veiksmus, kurių pagrindu, apgaule, savo ir kitų naudai įgijo G.

V. M. priklausantį didelės vertės turtÄ , o vėliau – disponuodamas nusikalstamu bÅ«du įgytu G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, suteikė tikrovės neatitinkančias žinias ir 2009 m. sausio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė L. P., nuslėpęs esminį faktÄ , kad Å¡is turtas yra įgytas neteisėtai ir negali bÅ«ti parduodamas. Pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju du atskiri apgaulės atvejai yra baigtiniai, padaryti skirtingu laiku ir aplinkybėmis. Nors abi nusikalstamos veikos kvalifikuotos analogiÅ¡kai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, savo pavojingumo laipsniu priskiriami tai pačiai tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vertinami kaip savarankiÅ¡ki nusikaltimai, t. y. sudaro realiÄ nusikaltimų sutaptį.             Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi nuteistajam D.

Č. Å¡ioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 17 d. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. Č. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2009 m. gegužės 17 d. (2 t., 50 b. l.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi D. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams (2 t., 57-59 b. l.). Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2010 m. birželio 18 d. (2 t., 65-67, 73-75, 82, 102-107 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi D. Č. kardomosios priemonės – suėmimo nepratęsė, kadangi suimtajam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas kitoje baudžiamojoje byloje ir D. Č. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendį atlikinėja pataisos namuose (2 t., 176-178 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu D. Č. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam nebuvo paskirta, kadangi nuteistasis tuo metu atlikinėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, kurios terminas baigiasi 2012 m. vasario 17 d.

Todėl nuteistajam D. Č. į bausmės laikÄ turi bÅ«ti įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpis nuo 2012 m. vasario 17 d. iki 2012 m. balandžio 13 d., o bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Nuteistųjų A. B., J. L., R. M. apeliacinius skundus atmesti.             Patikslinti, kad nuteistajam D.

Č. į bausmės laikÄ turi bÅ«ti įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpis nuo 2012 m. vasario 17 d. iki 2012 m. balandžio 13 d. Bausmės atlikimo pradžiÄ D. Č. skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 13 d. Kolegijos pirmininkas                                                                       Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                     Jonas Algimantas Venckus                                                                       Linas Žukauskas