AS-858-433-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-433/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00304-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3-4, 20-21), prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 galiojimą, kad būtų galima vykdyti statybos darbus – įrengti lietaus nuvedimo sistemą bei įrengti pastato sienų hidroizoliacinę – koratyvinę dangą su termoizoliacinės akmens vatos pasluoksniu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių iki šio skundo išnagrinėjimo, tolesni statybos darbai gali neadekvačiai pabrangti arba pasidaryti nebeįmanomi, nes dėl pastato neapsaugojimo nuo atmosferos poveikio tektų jį nugriauti ir perstatyti iš naujo, kas sąlygotų didelius finansinius nuostolius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi (b. l. 26-27) pareiškėjo V. R. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas pagrįsti teiginius dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog nesustabdžius Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. pI-20-110914-00125 galiojimo, pareiškėjas patirtų reikšmingų neigiamų pasekmių ir teismo sprendimo įgyvendinimas iš esmės pasunkėtų ir pasidarytų negalimas. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į interesų pusiausvyrą, t. y. tikrinama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali sukelti daugiau neigiamų pasekmių nei kurios atsirastų šių priemonių nepritaikius. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą interesų pusiausvyros reikalavimą, kitas šios bylos aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir laikinai sustabdyti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimą.

III. Pareiškėjas V. R. atskiruoju skundu (b. l. 30-31) prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį; 2) laikinai sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 galiojimą; 3) uždrausti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125, kol nebus išspręstas administracinis ginčas.

Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovo reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 nurodyta, kad pareiškėjas, siekdamas, kad atsakovas panaikintų reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125, turi atlikti pavedimus – išardyti ar pertvarkyti rekonstruojamame gyvenamajame name du stogo langus ir pastato išorėje įėjimo į rūsį laiptus ir duris. Pažymi, kad galiojantis statybos leidimas apima tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinio pastato rekonstrukciją. Todėl proporcingumo principas neišlaikomas pirmiausia ūkinio pastato atžvilgiu, kur atsakovas jokių pretenzijų nereiškia, tačiau tolesnė ūkinio pastato rekonstrukcija negalima dėl jos reglamentavimo viename bendrame statybos leidime. Rekonstruojamojo gyvenamojo namo atžvilgiu neproporcinga dėl dviejų atsakovo pavedimų (stogo langai ir laiptai į rūsį), susijusių su pastato išore, neleisti vykdyti pastato vidaus apdailos, elektros instaliacijos ir šildymo sistemos įrengimo darbų, dėl kurių atsakovas jokių pretenzijų nereiškia ir teismui net ir atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą byloje, jokių pakeitimų, susijusių su gyvenamojo namo vidumi, nebūtų daroma. Mano, kad neproporcinga, kad, esant ginčui dėl gyvenamojo namo stogo ir rūsio laiptų, pareiškėjas negali vykdyti gyvenamojo namo sienų apsaugojimo nuo drėgmės ir apšiltinimo darbų, dėl kurių ginčo taip pat nėra, o lietaus daroma žala yra neproporcingai didelė, nes akyto betono blokai, skirtingai nuo silikatinių ar keramikinių blokelių, yra ypač jautrūs drėgmės poveikiui. Pažymi, kad teismui atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125, nurodyti apdailos ir įrengimo darbai vis tiek būtų vykdomi be jokių pakeitimų, tik gerokai vėliau, todėl nėra prasmės juos stabdyti dabar, kai pareiškėjas turi galiojantį statybos leidimą ir dėl visų šių darbų ginčo nekyla. Nurodo, jog sienų apsaugojimo nuo drėgmės poveikio darbus galima vykdyti tik šiltuoju metų sezonu. Esant neįrengtai gyvenamojo namo šildymo sistemai nuo drėgmės poveikio deformuojasi mediniai langai. Mano, jog užtikrinimo priemonės netaikymas sukels daug daugiau neigiamų pasekmių nei jos netaikymas.

Pažymi, jog atsakovas vykdo tolesnius neteisėtus veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundžiamo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 nepanaikinimu. Todėl pareiškėjas prašo teismo uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius tolesnius veiksmus, susijusius su šiuo ginču, kol jis nebus išspręstas.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog atskirasis skundas priimtas pažeidus įstatymų nustatytus terminus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 23 dalies 1 punkte numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Inspekcijos yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti.

Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti. Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. kovo 6 d. išdavė V. R. leidimą statyti naują statinį/rekonstruoti statinį/atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LNS-21-120306-00135 (toliau – ir Statybos leidimas), kuriuo statytojui leista rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą 1 Alž(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statyti naują saulės energijos kaupimo įrenginį. 2012 m. balandžio 12 d.

Inspekcijos specialistės buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. LDIPA-20-120412-00063 (toliau – ir Aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 (toliau – ir Reglamentas), nuostatas. Inspekcija vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas.

Savavališkos statybos padarinių šalinimas”. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 39(1), 2 punktu 2012 m. balandžio 18 d. raštu „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius” Nr. (15.2)-2D-5858 informavo V. R., kad jam surašytas reikalavimas nebus naikinamas ir 2012 m. balandžio 30 d. ieškiniu „Dėl 2012-03-06 statybos leidimo Nr. LNS-21-120306-00135 panaikinimo” Nr. (15.24)-2D-6456 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. 2-9261-584/2012).

Pažymi, jog 1999 m. birželio 1 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 430-7-99 galiojo iki 2004 m. birželio 1 d., tuo tarpu naujai išduotas Statybos leidimas, dėl kurio panaikinimo yra kreiptasi į Kauno miesto apylinkės teismą, galioja tik nuo 2012 m. kovo 6 d., taigi pareiškėjo minimi pašaliniai veiksniai jo gyvenamąjį namą veikė visą laiką. Pasibaigus galioti 1999 m. birželio 1 d. leidimui vykdyti statybos darbus Nr. 430-7-99, pareiškėjas negalėjo vykdyti jokių statybos darbų, kadangi nuo 2004 m. birželio 2 d. nebuvo galiojančio statybą leidžiančio dokumento. 2012 m. balandžio 12 d. surašius Aktą buvo nustatyta, kad išdavus Statybos leidimą buvo pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisėti interesai. Taigi pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir pareiškėjui atlikus statybos darbus gali būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Mano, jog pareiškėjo interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali sukelti daugiau neigiamų pasekmių nei tos, kurios atsirastų šių priemonių nepritaikius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjo V. R. atskirasis skundas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas. ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis numato, jog, jeigu skundžiama nutartis įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, jog ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies nuostata taikytina tais atvejais, kai atitinkami klausimai teismo sprendžiami rašytinio proceso tvarka, šalių nekviečiant, jų pranešimais ar šaukimais apie teismo posėdžio vietą ir datą neinformuojant (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-43/2012). Šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka 2012 m. gegužės 8 d. (b. l. 26-27). Bylos medžiaga rodo, jog pareiškėjas skundžiamą teismo nutartį gavo 2012 m. gegužės 10 d. (b. l. 71), be to, 2012 m. gegužės 10 d. – 2012 m. gegužės 12 d. jis darbo reikalais buvo išvykęs į komandiruotes (b. l. 72), tačiau teismui pirmą kartą atskirąjį skundą pateikė 2012 m. gegužės 17 d. (b. l. 30-31), t. y. nepraleidęs ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje numatyto termino. Taigi pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nagrinėjamas teismine tvarka.

Pažymėtina, jog atskirųjų skundų institutu yra siekiama patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ar teismas tinkamai taikė teisės normas ir įvertino faktines aplinkybes. ABTĮ 148 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Remiantis nurodytų teisės normų sisteminiu aiškinimu teigtina, kad atskiruosiuose skunduose negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių teismas nepasisakė. Šiuo atveju pareiškėjas atskiruoju skundu reiškia naują reikalavimą ir prašo teismo taikyti naują reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125, kol nebus išspręstas administracinis ginčas. Remiantis nurodytais argumentais, teisėjų kolegija dėl pareiškėjo pateikto naujo reikalavimo nepasisako. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 galiojimo laikinas sustabdymas, kad būtų galima vykdyti statybos darbus – įrengti lietaus nuvedimo sistemą bei įrengti pastato sienų hidroizoliacinę – koratyvinę dangą su termoizoliacinės akmens vatos pasluoksniu.

Pirmiausiai, teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 71 straipsnis nustato pagrindus ir sąlygas, kuriems esant reikalavimas gali būti užtikrinamas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Kiekvieną kartą teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertina pareiškėjo pateiktus argumentus, įrodymus ir gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik nustatęs, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių (priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą)) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui buvo surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. SSA-20-110914-00121 (b. l. 5). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento SRT 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ Nr. D1-827 (2011 m. liepos 10 d. redakcija) 35 punktas numato, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos įformina reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Reikalavime įrašomi įpareigojimai statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, atliekant vieną ar kelis veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 2 dalyje. Byloje ginčijamu atsakovo 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 nurodoma pareiškėjui ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. rugsėjo 14 d. surašytas savavališkos statybos aktas reg.

Nr. SSA-20-110914-00121, padarinius: išardyti ar pertvarkyti savavališkai pertvarkytus rekonstruojamame gyvenamajame name du tūrinius stogo langus ir pastato išorėje į rūsį laiptus ir duris, (duomenys neskelbtini), sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m., kv., kurie neatitinka A. B. firmos „Vandsija” 1999 metais parengto projekto (b. l. 5). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad tol, kol vyks teismo procesas, tolesni statybos darbai gali neadekvačiai pabrangti arba pasidaryti nebeįmanomi, nes dėl pastato neapsaugojimo nuo atmosferos poveikio tektų jį nugriauti ir perstatyti iš naujo, kas sąlygotų didelius finansinius nuostolius.

Pareiškėjas nurodė, jog jis siekia vykdyti tam tikrus statybos darbus – įrengti lietaus nuvedimo sistemą bei įrengti pastato sienų hidroizoliacinę – koratyvinę dangą su termoizoliacinės akmens vatos pasluoksniu, kad būtų galima išvengti nurodytų padarinių kylimo (b. l. 3-4, 20-21, 30-31).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pabrėžia, jog pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti pareiškėjo argumentus, susijusius su tolesnių statybos darbų pabrangimu, statybos darbų tolesnio vykdymo negalimumu ar pasunkėjimu, nepateikė, o savo teiginius grindė prielaidomis, spėjimais. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų, t. y. nuo galimo statybinių prekių ir statybos darbų pabrangimo. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/201, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009).

Be to, kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Byloje ginčijamame akte yra nurodomi atitinkami statybos veiksmai, kuriuos pareiškėjas turi atlikti iki tam tikro laiko, tuo tarpu grįsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą pareiškėjas prašo sustabdyti skundžiamą aktą, kad būtų galima atlikti kitus statybos darbus – įrengti lietaus nuvedimo sistemą bei įrengti pastato sienų hidroizoliacinę – koratyvinę dangą su termoizoliacinės akmens vatos pasluoksniu, siekiant apsaugoti pastatą nuo atmosferos poveikio. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje skundžiamas administracinis aktas ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą ir darbai, kurios jis siekia atlikti, nėra susiję ir negali pagrįsti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Šiuo atveju būtent tokie darbai nėra nurodyti skundžiame administraciniame akte.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymo motyvus, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė