2021-01-27 Nr. AB-1878-3-64-3-00967-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-125-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00967-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. O. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 1 168 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 25 d. ir nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., t. y. iš viso 12 parų, jis Šiaulių TI kamerose Nr. 23 ir Nr. 44 buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Nurodė, kad Šiaulių TI kamera Nr. 23 buvo labai netvarkinga, sienos suskilinėjusios, krito tinkas ir dažai, ant langų esančio grotos buvo surūdijusios, lempos buvo be gaubtų. A. O. akcentavo, kad sanitarinis mazgas buvo labai mažas, maždaug 0,5 kv. m, iš jo nuolat sklido nemalonus kvapas. Tualetas buvo tupimas (skylė grindyse), nebuvo jokios mechaninės ištraukiamosios ventiliacijos, klozetas buvo įjuodęs, o metalinė kriauklė įjuodusi bei riebaluota. Pareiškėjas teigė, kad būdamas nurodytoje kameroje, jis patyrė stresą, A. O. buvo sunku atlikti gamtinius reikalus bei laikytis higienos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 44 kalinimo sąlygos taip pat buvo baisios, tualetas buvo mažas, tupimas, garsai ir kvapas ėjo iš aukšto į aukštą, nes tai buvo tik skylė grindyse. A. O. taip pat pažymėjo, kad radiatoriai buvo maži, o kameros buvo vėdinamos per langus, todėl kamerose buvo šalta, nuo lubų ir sienų krito tinkas bei dažai, buvo tamsu, kadangi veikė ne visos lempos, jos buvo be gaubtų, rozetės buvo išardytos; kamerose buvo drėgna. Pareiškėjas teigė, kad patalpose buvo tarakonų, o Šiaulių TI kameroje Nr. 44 buvo ir blusų, kurios jam sukandžiojo koją. Be to, nei vienoje Šiaulių TI kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, pasikalbėjimo modulių.

4. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų A. O. teigė patyręs neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, stresą.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustatė, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nurodė, kad A. O. Šiaulių TI kamerose Nr. 1, Nr. 23, Nr. 44 ir Nr. 71 skundui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. balandžio 23 d.; jis buvo laikomas vienas arba su dar 1–3 asmenimis ir pareiškėjui teko nuo 4,48 iki 17,9 kv. m kamerų ploto. Atsakovo atstovas akcentavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Teigė, kad A. O. visas kalinimo dienas kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

7. Šiaulių TI nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės yra atskirti mūrine sienele arba orientuotų skiedrų plokšte (toliau – OSB plokštė), o praėjimas yra atskirtas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, sanitarinis mazgas buvo atskirtas iš visų keturių pusių, todėl akivaizdu, kad kameroje esantys asmenys, net į kamerą užėję pareigūnai sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens negalėjo matyti, o tai užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato kamerose esančio kvapo parametrų. Be to, nemalonus nuo sanitarinio mazgo sklindantis kvapas yra susijęs su kameros vėdinimu.

8. Pacitavęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punkto bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 3 punkto nuostatas, atsakovo atstovas akcentavo, kad Šiaulių TI buvo pastatytas ir įrengtas dar iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, turi būti taikomos tik tos minėtų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai, kurie nėra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

9. Šiaulių TI nurodė, kad įstaigos gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai (per langus bei duris), o mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūros, asmenų judėjimo į kamerą ir iš jos ir kita). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių TI nėra taikomas. Atsakovo atstovas nurodė, kad nepakankamas natūralus apšvietimas buvo kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o vėdinimas užtikrinamas per langą. Teigė, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus, o langų grotos nėra surūdijusios. Kameros yra aprūpintos teisės aktuose nurodytais baldais.

10. Šiaulių TI nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose dėl įstaigos statuso nėra galimas.

11. Šiaulių TI nurodė, kad kiekvienoje jo kameroje laikomam asmeniui yra skiriamas teisės aktuose nurodytas inventorius bei valymo priemonės ir įstaigos administracija nuolat iš suimtųjų ir nuteistųjų reikalauja palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuo 2017 m. birželio mėnesio į kameras yra išduodamas tualeto šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis; ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui, įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija yra vykdoma esant poreikiui.

12. Šiaulių TI pažymėjo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. A. O. skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio skundus, nebūtinai nulemtus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, o tai suteikia pagrindą daryti išvadą, jog A. O. teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Atsakovo atstovas teigė, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu, atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys jo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

13. Šiaulių TI atkreipė dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše yra įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. Šio straipsnio 8 punkte yra nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymuose nustatytais būdais. Akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą; neturtinė žala priteisiama, konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo A. O. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

15. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad A. O. ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose Nr. 1, Nr. 23, Nr. 44 ir Nr. 71 vienas ar dar su 1–3 asmenimis buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 25 d. ir nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 23 d, iš viso 13 dienų.

16. Teismas pažymėjo, kad visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Higienos norma HN 134:2015. Aptaręs šios higienos normos 12, 14, 16, 17 ir 39 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktus, kurie patvirtina, jog Šiaulių TI kamera Nr. 44 buvo patikrinta 2018 m. lapkričio 12 d., 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. kovo 18 d. 2018 m. lapkričio 12 d. šioje kameroje buvo atlikti oro temperatūros, santykinės oro drėgmės bei apšvietimo matavimai ir buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 44 bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, galimybė išvėdinti kamerą per langus buvo sudaryta, vizualiai matomo pelėsio nebuvo, tačiau buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimas – praustuvė buvo nesaugi, jos kraštai buvo stipriai pažeisti korozijos, aštrūs. 2019 m. kovo 14 d. patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 44 minėtos higienos normos 12 punkto pažeidimai buvo pašalinti – įrengta nauja techniškai tvarkinga praustuvė, tačiau 2019 m. kovo 18 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 44 vėl buvo užfiksuotas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas – techniškai netvarkingi, nesaugūs apšvietimo įrenginiai (lempos be apsauginių gaubtų).

Šiaulių TI kamera Nr. 23 buvo tikrinama 2019 m. sausio 17 d. atliekant operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kontrolės metu šioje kameroje buvo atlikti bendros dirbtinės apšvietos, santykinės oro drėgmės ir oro temperatūros matavimai ir buvo nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė šioje kameroje higienos normos reikalavimus atitiko, veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nebuvo nustatyta, vizualiai matomo pelėsio nebuvo. 2019 m. kovo 18 d. Šiaulių TI kameroje Nr. 23 buvo nustatyti techniškai netvarkingi, nesaugūs apšvietimo įrenginiai (lempos be gaubtų), t. y. buvo užfiksuotas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2018 m. atliktus remonto darbus teismas nustatė, kad 2018 m. kameros Nr. 23 ir Nr. 44 nebuvo remontuojamos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad patikrinimų aktų duomenys paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamos oro temperatūros, per didelės santykinės oro drėgmės, per mažo dirbtinio apšvietimo kamerose Nr. 23 ir Nr. 44, tačiau abejose kamerose patikrinimų metu buvo užfiksuotas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas – techniškai netvarkingi, nesaugūs apšvietimo įrenginiai (lempos be gaubtų).

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad A. O. nurodytose kamerose buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 12 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, reikalavimus, o tai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

17. Teismas pažymėjo, kad sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reguliuoja Eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5 punkte yra nustatyta, jog tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atskirtas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereguliuoja.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės yra atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas yra atskirtas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos ginčo kamerose buvo mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – 1,91 m kameroje Nr. 23 ir 2,33 m – kameroje Nr. 44, tačiau lentelėje nėra nurodyta, kaip įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose buvo atskirti nuo likusios kameros erdvės. Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas Šiaulių TI kamerose Nr. 23 ir Nr. 44 buvo atskirti užuolaidomis, klozetų nėra, tik sanitariniai įrenginiai grindyse, kameroje Nr. 44 sanitarinio įrenginio kanalizacijos anga uždengta plastikiniu kibirėliu, įrenginys pajuodęs.

19. Teismas akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų išlaikyti asmens orumo jausmą. Higiena ir švara yra ne tik dalis pagarbos, kurią asmenys turi skirti savo kūnui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgą laiką, jos taip pat yra sveikatos išsaugojimo sąlyga ir būtinybė. Tikrai humaniška aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės išlikti švariam. Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) buvo laikomas būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d.) 21 punkto reikalavimų neatitikimu. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje priduriama, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai asmenų fiziologinių poreikių neužtikrina. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, teismas sprendė, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose Nr. 23 ir Nr. 44 nebuvo tinkamai įrengti, be to, sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taip pat ir neturtinę žalą.

20. Pacitavęs Eksploatavimo taisyklių 14.4 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad nors šių taisyklių 2 punkte ir nurodyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovo atstovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarmo mygtukui įrengti buvo reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, buvo padaryta išvada, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė pareigūnų iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė. Teismas akcentavo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos A. O. nepateikus, šie jo teiginiai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

21. Teismas pažymėjo, kad Higienos normos HN 134:2015 20 punkte yra nurodyta, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2018 m. lapkričio 12 d., 2019 m. sausio 17 d. ir 2019 m. vasario 4 d. atliktų patikrinimų metu nustatė, kad Šiaulių TI nuolatinis kenkėjų stebėjimas ir naikinimas vykdomas, pastebėjus jų buvimą arba gavus nusiskundimų iš asmenų, kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį atlieka šiai veiklai licencijuota įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“, atlikti darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų bei darbų atlikimo žurnale. Byloje nėra duomenų, to nenurodė ir pareiškėjas, kad pastebėjęs kameroje kenkėjus, jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos atlikimo, o papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

22. Likusius tiek A. O., tiek Šiaulių TI argumentus teismas pripažino pertekliniais ir neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės ginčui išspręsti, todėl remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jų detaliau neanalizavo.

23. Pacitavęs Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatyme nustatytu būdu. Teismas akcentavo, kad Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas yra nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktas), Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Teismas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismas akcentavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

24. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju A. O. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių TI kamerose Nr. 23 ir Nr. 44, kuriose nustatytas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas ir konstatuotas netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas bei nemalonus kvapas, buvo laikomas tik 13 dienų, kalinimo laikotarpiu nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl šiame skunde nurodomų netinkamų laikymo sąlygų nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė. Jis taip pat nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti A. O. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

25. Atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, teismas sprendė, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga satisfakcija už A. O. patirtą skriaudą. Teismas pažymėjo, kad tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 26. Pareiškėjas A. O. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių TI priteisti 1 168 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Aptaręs savo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas netinkamas jo kalinimo sąlygas bei teismo sprendimo esmę, pareiškėjas nurodo, kad su teismo padarytomis išvadomis nesutinka. A. O. pabrėžia, kad teismas iš atsakovo atsisakė pareikalauti papildomų duomenų dėl sanitarinio mazgo įrengimo teisėtumo ir akredituotų specialistų apskaičiuotų plotų duomenų pagrindžiančių įrodymų. Nurodo, kad teismas kritiškai įvertino aplinkybes, kurių atsakovo atstovas nepatvirtino jokiais įrodymais, tačiau sprendė, kad pažeidimas yra menkavertis. Pareiškėjas pažymi, kad nesutinka su teismo sprendimu atmesti jo skundo dalį dėl neturtinės žalos pinigais atlyginimo.

28. A. O. prašo įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir nešališkumą bei sanitarinio mazgo atitiktį tiek nacionaliniams, tiek tarptautiniams teisės aktams. Teigia, kad Šiaulių TI įrengtas tualetas žemino jo garbę bei orumą: nebuvo užtikrintas privatumas ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų, be to kamerose tvyrojo nemalonūs kvapai, kadangi sanitarinis mazgas nebuvo sandariai įrengtas ir neturėjo atskiros vėdinimo sistemos. Pareiškėjo nuomone, netinkamos kalinimo sąlygos bei netinkamai įrengtas prausyklos bei tualeto kambarys prilygo orumo žeminimui Konvencijos 3 straipsnio prasme.

29. A. O. teigia, kad valstybei pažeidus teisės aktų nuostatas, jam turi būti atlyginta patirta žala, o skiriama kompensacija turi būti tokia, kad kiek galima labiau atlygintų patirtus neigiamus ir jam nepriimtinus potyrius.

30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

31. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

32. Aptaręs su neturtine žala ir jos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, atsakovo atstovas pažymi, kad teismui buvo pateikti visi teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys, o teismas, juos įvertinęs, priėmė sprendimą. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, o teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurie yra reikalingi ir kurių dėl tam tikrų priežasčių byloje dalyvaujantys asmenys negali pateikti. Šiaulių TI pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi duomenys yra pertekliniai, todėl teismui nekilo pareiga jų reikalauti. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

33. Šiaulių TI pažymi, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma turi būti vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena iš aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Šiaulių TI akcentuoja, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgiama į konkrečioje administracinėje byloje esančių faktinių aplinkybių visumą.

34. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, teismai atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

35. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše yra įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. Šio straipsnio 8 punkte yra nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymuose nustatytais būdais. Akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą; neturtinė žala priteisiama, konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.

36. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę bei intensyvumą ir pagrįstai konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar ilgalaikiais. Teigia, kad teismas pagrįstai pripažino pažeistas pareiškėjo teises, o jo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

37. Šiaulių TI pažymi, kad nėra duomenų, jog įkalinimo įstaiga būtų sąmoningai siekusi pažeisti A. O. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Nurodo, kad teismas nenustatė, jog dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo A. O. prašymo priteisti jam 1 168 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų, atlyginti.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista A. O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje jam nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nesutinka ir prašo jam priteisti 1 168 Eur neturtinei žalai atlyginti.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos A. O. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

41. A. O. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas iš atsakovo atstovo neišreikalavimo visų duomenų dėl sanitarinio mazgo įrengimo bei akredituotų specialistų apskaičiuotų plotų duomenų pagrindžiančių įrodymų bei nepagrįstai sprendė, kad pažeidimas yra menkavertis. Pareiškėjas akcentuoja, kad Šiaulių TI įrengtas sanitarinis mazgas žemino jo garbę bei orumą. Pareiškėjo nuomone, jo patirta neturtinė žala turi būti įvertinta pinigais.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

43. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. O. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Šiaulių TI – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde A. O. nurodė keletą, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: techniškai netvarkingas Šiaulių TI kameras (suskilinėjusios kamerų sienos, tinko bei dažų kritimas, surūdijusios ant kameros langų esančios grotas, gaubtų ant lempų nebuvimas, išardytos rozetės), buitinių parazitų buvimą kamerose, netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą ir jų dydį, tinkamų vėdinimo, apšvietimo, temperatūros bei drėgmės neužtikrinimą ir pareigūnų iškvietimo mygtukų bei pasikalbėjimo modulių neįrengimą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs A. O. nurodytus galbūt padarytus kalinimo sąlygų pažeidimus, konstatavo, kad Šiaulių TI netinkamai įrengė sanitarinius mazgus, o apšvietimo įrenginiai buvo techniškai netvarkingi ir nesaugūs (lempos buvo be gaubtų). Kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų teismas nenustatė.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas jokių konkrečių argumentų dėl teismo įvertintų kalinimo sąlygų, išskyrus netinkamai įrengtus sanitarinius mazgus, nepateikė. Pažymėtina, kad ši kalinimo sąlyga pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir pripažinta pažeidimu. Apeliaciniame skunde A. O. taip pat akcentuoja, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau tokio argumento pirmosios instancijos teismui jis nebuvo nurodęs, o ginčijo tik netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą (skylė grindyse, mažas sanitarinis mazgas, atskiros vėdinimo sistemos nebuvimas). Pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti A. O. tik apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

46. Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius, su kokių kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų ar nenustatytų pažeidimų vertinimu jis nesutinka, nėra pagrindo iš naujo vertinti visas pareiškėjo nurodytas ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartas kalinimo sąlygas, kadangi, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir nenustatė akivaizdžiai neteisingo tam tikrų apelianto ginčijamų aplinkybių įvertinimo.

47. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Šiaulių TI veiksmus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o A. O. teisės galėjo būti pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Šiaulių TI veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui.

48. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad A. O. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir A. O. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

50. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).

51. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog A. O. pagrįstai nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą netenkinti jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, neišreikalavo papildomų įrodymų, tačiau šių savo teiginių nedetalizavo: nenurodė, nei kokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų konkrečius jo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų, teismas neišreikalavo nei kodėl buvo svarbu juos išreikalauti. Nors A. O. nurodo, kad teismas atsisakė pareikalauti papildomų duomenų dėl sanitarinio mazgo įrengimo teisėtumo ir akredituotų specialistų apskaičiuotų plotų duomenų pagrindžiančių įrodymų, tačiau šie jo teiginiai nėra niekuo pagrįsti. Priimdamas pareiškėjo skundą, teismas atsakovo atstovą įpareigojo pateikti visą su nagrinėjamu ginču susijusią medžiagą, taip pat ir duomenis apie kamerų plotus bei sanitarinių mazgų įrengimą. Šis teismo įpareigojimas buvo įvykdytas, jokių pretenzijų dėl jo įvykdymo tinkamumo A. O. pirmosios instancijos teismui nereiškė ir papildomų įrodymų išreikalauti neprašė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, tinkamai įvertino administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje buvo surinka pakankami duomenų A. O. teiginiams apie jo nurodytose Šiaulių TI kamerose buvusias kalinimo sąlygas įvertinti ir tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjas nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai neišreikalavęs konkrečių įrodymų, teisėjų kolegija tokios aplinkybės taip pat nenustatė.

54. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Šiaulių TI padarytus pažeidimus, pagrįstai A. O. nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimą manė esant pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Šis neturtinės žalos atlyginimo būdas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo A. O. apeliacinis skundas atmetamas.

55. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius