9fb7cf7e-06fd-4f8c-94ee-5fedc8d3ea63 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                   Â

                                                                                     Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-282/2011

                                                                                     Â

(Proceso Nr. 1-81-1-00679-2010-6)

                                                                                      Procesinio

sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                     Â

1.1.7.2.7., 1.1.8.1., 2.3.4.9., 2.4.                                                                                                                                                                                    Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. Â vasario 23 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,

dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,

gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. V. apeliacinį

skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-10-20 nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

ir nuteistas laisvės atėmimu 6  mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

           G.

V. nuteistas už tai, kad 2010-10-12, bÅ«damas neblaivus, RadviliÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini), RadviliÅ¡kio rajono PK operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, po to, kai buvo pristatytas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino tarnybines pareigas einančiam valstybės tarnautojui – RadviliÅ¡kio rajono PK patrulinio bÅ«rio patruliui R. P. – sudavė jam vienÄ smÅ«gį ranka į petį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

           Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ ir suÅ¡velninti bausmę paskiriant vieÅ¡uosius darbus. Nurodo, kad jis nukentėjusiajam patruliui sudavė smÅ«gį ne tyčia, o gindamasis, nes nukentėjusysis elgėsi Å¡iurkščiai, nepagarbiai, todėl savo elgesiu jį iÅ¡provokavo. Be to apeliantas nurodo, kad jis ieÅ¡ko darbo, rÅ«pinasi savo Å¡eima, nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad sudavė patruliui R. P., atsiprašė pareigÅ«nų, todėl mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.  Â

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl G. V. kaltės panaudojant fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡inus valstybės tarnautojui, tai yra padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK

286 str. Savo skundu apeliantas, iÅ¡ esmės, neneigia sudavęs nukentėjusiajam policijos pareigÅ«nui R. P. smÅ«gį į petį, tačiau teigia, kad tokį jo elgesį iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis, Å¡iurkščiai ir nepagarbiai su juo elgdamasis. Visgi, tenka pažymėti, kad apelianto keliama versija, konkrečiu atveju, yra tik deklaratyvus – jokiais bylos duomenimis nepagrįstas, savo kaltės neigimas, mėginant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.Â

 Pasak apelianto, jis nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį netyčia, tačiau atskleistas G. V. nusikalstamo sumanymo turinys ir jo dinamika visos nusikalstamos veikos darymo metu byloja prieÅ¡ingai. Teisiamajame posėdyje apeliantas savo kaltę pripažino nors tuo pačiu nurodė, kad neatsimena, kaip policijos pareigÅ«nui sudavė smÅ«gį. Be to G. V. neneigė, kad į policijos įstaigÄ buvo pristatytas dėl savo neteisėtų veiksmų, kada bÅ«damas neblaivus garsiai leido muzikÄ ir dėl to kaimynai iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 74). IÅ¡ esmės, tokius nuteistojo parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino apklaustas nukentėjusysis

R. P., liudytojai V. Å . ir S. S., nurodydami, kad dėl skleidžiamo triukÅ¡mo nuvykus į įvykio vietÄ buvo sulaikytas ir į policijos įstaigÄ pristatytas G. V., kuris reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , keikėsi, akivaizdžiai buvo girtas, tačiau

atsisakė tikrintis girtumÄ ir trenkė kumščiu policijos patruliui R. P. į petį, todėl buvo panaudoti koviniai veiksmai ir

nuteistasis patalpintas į laikino sulaikymo kambarį (b. l. 74-75). Byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie neteisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus nuteistojo atžvilgiu įvykio dienÄ . Kolegija atkreipia dėmesį, kad nei pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje neminėjo apie jokius provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Tačiau byloje yra duomenys, aiÅ¡kiai rodantys, kad apelianto elgesys įvykio dienÄ nuo pat pradžių buvo prieÅ¡ingas teisės normoms – bÅ«damas girtas jis pasirodė vieÅ¡oje vietoje, griuvinėjo, triukÅ¡mavo daugiabučio namo laiptinėje, už kÄ jam buvo suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda pagal ATPK 178 str. 1 d. (b. l. 50). Pats apeliantas teisiamajame posėdyje pripažino, kad nusikalstamai pasielgė dėl girtumo. Aptartos aplinkybės ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai rodo, kad nuteistajam nebuvo jokio pagrindo nuo kažko gintis ir G. V. inkriminuoti nusikalstami veiksmai buvo loginis jo ankstesnio neteisėto tyčinio elgesio tęsinys.

Visuma aptartų ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų objektyvių aplinkybių rodo, kad G. V. tyčia sudavė smÅ«gį nukentėjusiam policijos pareigÅ«nui, o apeliacinio skundo teiginys apie nukentėjusiojo provokuojantį elgesį yra niekuo nepagrįstas. Akivaizdu, kad smÅ«gio sudavimas buvo neadekvati apelianto reakcija į teisėtÄ policijos pareigÅ«no reikalavimÄ pasitikrinti girtumÄ , kÄ aiÅ¡kiai suvokė pats nuteistasis, nes jis iÅ¡ tiktųjų buvo girtas ir žinojo, dėl kokių savo neteisėtų veiksmų buvo pristatytas į policijos įstaigÄ .

Savo skundu nuteistasis, apeliuodamas į tai, kad ieško darbo, rūpinasi savo šeima, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio, prašo skirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus. Dėl tokių skundo argumentų pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie G.

V. Å¡eimÄ ar turimus vaikus. Pats apeliantas teisiamajame posėdyje nurodė, jog yra nevedęs (b. l. 73), o pareiÅ¡kimÄ apie teikiamÄ aprÅ«pinimÄ , neturint legalaus pragyvenimo Å¡altinio, kolegija vertina, kaip deklaratyvų teiginį.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. V. griežčiausiÄ BK 286 str. sankcijoje numatytÄ bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui ir pagrįstai įvardijo jį recidyvistu (BK

27 str. 1 d.). Recidyvistas yra asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, todėl tokiam asmeniui, paprastai, skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie mažesnį G. V. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , ir kurios sudarytų pagrindÄ skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ankščiau apeliantas buvo teisiamas 4 kartus (b. l. 35-38), iÅ¡ kurių tik vienÄ kartÄ jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė – kitais kartais bausmės vykdymas buvo atidedamas, tačiau akivaizdu, kad nei skiriamos bausmės, nei jo teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas pozityvaus poveikio jam nepadarė. Maža to, G.

V. dėsningai pažeidinėja administracinės teisės normas (vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, ne sykį girtas griuvinėjo vieÅ¡oje vietoje, ne sykį trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį (b. l. 47-51)), paskirtų baudų už administracinės teisės pažeidimus nemoka ir toliau pažeidinėja įstatymus. Visa tai rodo, kad apelianto padaryta nusikalstama veika, inkriminuota skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, susiklosčius tam tikrai situacijai – tai dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusio visuotinai nepriimtino požiÅ«rio į visuomenę ir įstatymais saugomas vertybes, todėl kolegija iÅ¡ esmės  pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nes akivaizdu, kad skiriant Å¡velnesnę bausmę ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Nustatydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminÄ apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailis, kÄ pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bet ir į nustatytÄ vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60

str. 1 d. 9 p.). Pirmosios instancijos teismas paskyrė G. V. laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę (6 mėnesius) už BK

286 str. sankcijoje numatytÄ tokios bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.

Visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų aplinkybių rodo, kad apelianto kaltės klausimas iÅ¡spręstas teisingai, jam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija, n u t a r i a:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                        Virginija

Žindulienė

Teisėjai                                                               Â

                                             Irena Ivanovienė

                                                                                                                         Â

Nijolė Matuzevičienė

 Â