9fb7ca57-64f7-4103-95a5-4e11df92f68e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Privataus kaltinimo byla Nr. PK-521-932/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00267-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.2; 2.9 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 28 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabuskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ kaltinamajai I. S., jos atstovui-gynėjui advokatui Gidui Burokui,kaltinamajam bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ nukentėjusiajam M.

M., jo gynėjui-atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vosyliukų k., Lentvario sen., Trakų r., administracine tvarka baustas, teistas Vilniaus apygardos teismo                2014-11-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)            187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (teistumas neiÅ¡nykęs),kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, I.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, netekėjusi, Å¡iuo metu auginanti vaikÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka bausta, neteista, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : M. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. lapkričio 13 d., apie 16.50 val., atvykęs į I. S. tėvų namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasimatyti su savo sÅ«numi J.

M., gim., (duomenys neskelbtini), pakeltu tonu ėmė priekaiÅ¡tauti ir grasinti I. S., kad Å¡i nemoka auginti vaiko, vaikas yra neprižiÅ«rimas, su pastaruoju netinkamai elgiamasi, dėl ko teigė kviesiantis policijÄ . Girdėdama tokius M. M. priekaiÅ¡tus, I. S. informavo, kad visÄ laikÄ yra įjungtas diktofonas ir pokalbis įraÅ¡inėjamas, be to, mobiliojo ryÅ¡io telefonu buvo daromas ir vaizdo įraÅ¡as, po ko M. M., mosikuodamas rankomis ir Å¡aukdamas užgauliais žodžiais, ėmė stumti I. S. iÅ¡ kambario, reikalaudamas palikti jį vienÄ su vaiku, o, I.

S. nepaklusus, M. M., norėdamas atimti diktofonÄ , viena ranka griebė I. S. už rankos (toje, kurioje laikė diktofonÄ ), o kita, apglėbęs kaklÄ , pradėjo smaugti ir kratyti trankydamas I. S. į durų staktÄ . Ä® pagalbÄ atbėgus tėvams V. S. ir V. S.,               M. M., nesiliaudamas Å¡aukti ir necenzÅ«riniais žodžiais vadindamas I. S., iÅ¡stÅ«mė pastarÄ jÄ iÅ¡ kambario į buto koridorių, kuriame, laikydamas I. S. už kaklo, smaugdamas ir trankydamas į sienÄ Å¡aukė, greitai su visais susitvarkysiantis, bei trankė ir purtė tol, kol I.

S. iÅ¡ rankų iÅ¡krito diktofonas. Vėliau grumtynės persikėlė į namo laiptinę, M. M., nepaleisdamas I. S. ir laikydamas jÄ už kaklo, toliau Å¡aukė bei grasino, kol iÅ¡bėgus kaimynams pastarasis buvo priverstas savo veiksmus nutraukti. Dėl tokių M. M. veiksmų     I. S. patyrė fizinį skausmÄ bei nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ M. M. kaltina I. S. tuo, kad 2015 m. lapkričio 13 d. M. M. atvykus į I. S. tėvų butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasimatyti su sÅ«numi J.

M., gim. (duomenys neskelbtini), pasimatymo metu kilus konfliktui, apie 18 val., I. S. tyčia, panaudodama fizinį smurtÄ , nuplėšė nuo M. M. kaklo auksinę grandinėlę ir apdraskė jam kaklÄ , tokiu bÅ«du sukeldama M. M. fizinį skausmÄ ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais I. S. kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â Â BK 140 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ privatus kaltintojas ir nukentėjusysis M. M. parodė, jog I. S. yra jo sÅ«naus motina.

Su pastarÄ ja kartu gyveno trumpai (dar iki gimstant vaikui), susituokę nebuvo, gimus vaikui jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. 2015-11-13, apie 16 val., atvyko į I. S. tėvų butÄ pasimatyti su savo vaiku. Pagal tuo metu galiojusiÄ teismo nustatytÄ tvarkÄ su sÅ«numi bendrauti galėjo penktadieniais ir sekmadieniais nuo 16 iki 18 val. Atvykus vaikas miegojo, todėl jis nuėjo į kambarį, atsisėdo ir laukė (pralaukė gal apie pusantros valandos). Kadangi turėjo laiko, nusprendė sudėlioti geometrinę figÅ«rÄ iÅ¡ kaladėlių, kuriÄ buvo nupirkęs parodoje.

Apie 17.30 val. I. S. į kambarį atnešė atsibudusį vaikÄ . Norėdamas patraukti sÅ«naus dėmesį, kamuoliuku padaužė į sudėliotÄ figÅ«rÄ , tačiau čia įbėgo Ievos motina V. S. ir, vaikui matant, nuspyrė figÅ«rÄ . Motina ir Ieva pradėjo Å¡aukti, įžeidinėti. IÅ¡girdęs atėjo I. S. tėvas ir pradėjo pastarosioms sakyti, kad jos leistų jam pabÅ«ti su vaiku. M. M. pabrėžė, kad vos tik atneÅ¡usi vaikÄ I. S. pradėjo jį filmuoti telefonu (to, kad buvo įjungtas ir diktofonas, nepastebėjo), vis aiÅ¡kino, kad jis nemoka elgtis su vaiku, kritikavo jį, kad ne taip laiko, ne taip ima, žaidžia ir pan.

Ji kiÅ¡o telefonÄ prie veido, neleido jam ramiai bendrauti, vis provokavo. Ä® praÅ¡ymus palikti jį ramybėje, nereagavo, todėl jis kitu turėtu mobiliojo ryÅ¡io telefonu (vienu darė įraÅ¡Ä , kurį pateikė teismui) paskambino policijai. Belaukiant policijos, baigėsi jo pasimatymo su vaiku laikas, todėl I. S. jam liepė iÅ¡eiti. Jis nesutiko, pasakė turintis sulaukti atvykstančių pareigÅ«nų. Ieva kartu su savo motina jį vėl visaip įžeidinėjo ir provokavo, Ieva toliau filmavo. Tada jis priėjo ir paėmė iÅ¡ Ievos telefonÄ , bandė jį atidaryti ir iÅ¡trinti įraÅ¡Ä , bet to padaryti nepavyko, kadangi negalėjo atrakinti telefono, dėl ko jį atidavė atgal I.

S.. TelefonÄ paėmė, kadangi nenorėjo bÅ«ti filmuojamas, jo tikslas buvo ramiai pabÅ«ti ir pažaisti su vaiku, ko jam niekas neleido. Po to jam vėl liepė iÅ¡eiti, o jis vėl prašė I. S. nebefilmuoti. Jam nesutikus iÅ¡eiti, Ieva padėjo vaikÄ ant žemės, pribėgo prie jo ir griebė už kaklo (po ko liko trys žymės), marÅ¡kinių bei grandinėlės, kuri nutrÅ«ko. Versdama iÅ¡eiti, suplėšė marÅ¡kinius, bandė iÅ¡stumti, o motina metaliniu strypu trenkė į kairę rankÄ , padarydama žasto sužalojimÄ .

I. S. Å¡aukė, klykė, kvietėsi kaimynus, tokiu bÅ«du atvykus policijai norėdama pademonstruoti konfliktÄ . Jis I. S. negriebė už rankos, nelaikė už kaklo ir nesmaugė apglėbęs ranka, nepurtė, kol iÅ¡krito diktofonas. BesiprieÅ¡indamas tik nustÅ«mė jÄ Â nuo savęs, ar vartojo necenzÅ«rinius žodžius, neprisimena. Su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Dėl jam padarytų kaklo sužalojimų į specialistÄ apžiÅ«rai iÅ¡ karto nesikreipė, kadangi negalvojo, jog visa istorija gali taip pakrypti.

Sužinojęs, kad I. S. kreipėsi į policijÄ , patartas advokato nuvyko atlikti specialisto apžiÅ«rÄ (b. l. 130-139). Privati kaltintoja ir nukentėjusioji bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ kaltinamoji I. S. parodė, jog iÅ¡ M. M. ne vienÄ kartÄ buvo sulaukusi smurto, kuris prasidėjo dar jai bÅ«nant trečiÄ mėnesį nėščia. Iki gimstant vaikui nebendravo, nebent sulaukdavo iÅ¡ M. M. grasinimų, žinučių su keiksmažodžiais. Tik tėvai jÄ iÅ¡gelbėjo iÅ¡ smurtautojo rankų.

SÅ«naus gyvenamoji vieta yra su ja, teismui pateiktas jos ieÅ¡kinys buvo patenkintas, vaikui iÅ¡ tėvo priteistas iÅ¡laikymas, kÄ M. M., jos nuomone, priėmė kaip pralaimėjimÄ . 2015-11-13 kartu su tėvais, kurių bute ji su sÅ«numi gyvena, laukė atvykstant M. M.. Stengėsi paruoÅ¡ti sÅ«nų, tačiau Å¡is belaukdamas pavargo, be to, buvo paskiepytas, mieguistas, dėl ko jį užmigdė. M. M. atvyko 16.50 val., į butÄ jį įleido mama, nes ji pati buvo Å¡alia miegančio vaiko. M. M. iÅ¡ karto ėmė reikÅ¡ti priekaiÅ¡tus, kodėl miega vaikas, tačiau mama į tai nekreipė dėmesio.

Atsibudus vaikui, atnešė jį į kambarį, kuriame buvo Marius. Jis buvo nepatenkintas, iÅ¡ jo balso suprato, kad yra įniršęs. Tada mama pamatė, jog Marius iÅ¡dėliojo figÅ«rÄ , kurioje buvo smulkÅ«s burbuliukai ir paprašė Mariaus žaislÄ surinkti, kadangi vaikas dar yra per mažas ir gali paspringti. M. M. neklausė ir mama pati surinko tas kaladėles (jų negriovė) ir iÅ¡nešė į kitÄ kambarį, dėl ko M. M. įsižeidė. Ji tuo tarpu įjungė diktofonÄ ir padėjo jį ant spintelės, kadangi norėjo viskÄ užfiksuoti.

SmurtÄ iÅ¡ M. M. pusės buvo patyrusi ir anksčiau, policijoje jai patarė visomis įmanomomis priemonėmis fiksuoti visus galimus įkalčius (siÅ«lė įraÅ¡inėti, filmuoti). Ji stovėjo prie durų, o M. M. pradėjo jÄ stumdyti, liepė iÅ¡eiti. Tuomet sugrįžo motina, kuriÄ M. M. taip pat pradėjo stumti. Toks chaosas namuose kyla visuomet, kai tik pasirodo M. M.. IÅ¡girdęs atėjo tėvas, bandė nuraminti Marių, o jos su mama trumpam išėjo į virtuvę. Kadangi jai buvo baisu, jog M.

M. gali sužaloti jos tėvÄ arba gali kilti pavojus sÅ«nui, nes M. M. neturi tėvystės įgÅ«džių, ji įjungė telefonÄ ir, stovėdama už durų staktos, pradėjo filmuoti. Tuomet M. M. padėjo vaikÄ ant grindų, atsistojo, vaikas pradėjo ropoti link jos, dėl ko ji įėjo į kambarį, o Marius atėmė iÅ¡ jos telefonÄ , bet nesugebėjęs iÅ¡trinti įraÅ¡o (telefonas atsidarė tik pagal pirÅ¡to antspaudÄ ), grÄ Å¾ino telefonÄ . Tada Marius priėjo arti jos ir vėl norėjo jÄ iÅ¡stumti, kas nepavyko.

Tada pasakė, jog kvies policijÄ , kÄ ir padarė. Pasibaigus pasimatymo su vaiku laikui, liepė jam iÅ¡eiti, bet Marius nesutiko. Vaikas žaidė, o ji bÅ«dama prie vaiko laukė policijos. Tada M. M. priėjo arčiau, staigiai atsisuko ir griebė už rankos, kurioje ji turėjo diktofonÄ , o kita ranka griebė už kaklo. Diktofonas nukrito ant grindų (įraÅ¡as nenutrÅ«ko), ji pradėjo Å¡aukti, iÅ¡sigando, kad jÄ pasmaugs ar sužalos. M. M. ir toliau laikė jÄ užlaužęs, o ji vis Å¡aukė.

Atbėgo mama, bandė Marių atplėšti nuo jos, ji pati nieko nematė, nes M. M. jÄ buvo užlaužęs. Vienu metu M. M. jÄ buvo atleidęs, ji įsirėmė jam į krÅ«tinę ir laikė, nes matė, kaip mama atidaro buto duris, po to M. M. vėl pagriebė jai už kaklo, o tada, kai buvo atrakintos durys, visi trys iÅ¡griuvo į laiptinę, kur greitai atbėgo kaimynai. Ji iÅ¡girdo D. R. balsÄ , kaimynas liepė Mariui atitraukti nuo jos rankas. Tada pastarasis paleido jos rankas, kaklÄ ir tiesiog stovėjo.

Dėl M. M. veiksmų jai buvo stipriai sumuÅ¡ta ranka, alkÅ«nė, padarytos kraujosruvos plaÅ¡takoje, apdaužyti klubai. Jai skaudėjo, galvojo, kad lūžo ranka, buvo iÅ¡vežta su greitÄ ja. Patyrė neturtinę žalÄ , kadangi gyvena lydima nuolatinės baimės, turėjo kentėti skausmÄ , jai sutrikdyta sveikata. Po iÅ¡puolio yra priversta gerti stiprius vaistus, jÄ tiesiog lydi paranoja, bijo net į gatvę iÅ¡eiti, pradėjo lankytis pas psichologÄ , nemiega naktimis, be to, gėda prieÅ¡ kaimynus.

Ji prieÅ¡ M. M. jokio smurto nenaudojo, negriebė jam už kaklo ir neplėšė grandinėlės. Jos vienintelis ginklas yra rėkimas. Ar pastarajam suplyÅ¡o marÅ¡kiniai ir nutrÅ«ko grandinėlė, nematė. M. M. elgesys verčia jÄ elgtis destruktyviai, tačiau ji jokių necenzÅ«rinių ar įžeidžiančių žodžių nevartojo. I. S. taip pat pažymėjo, kad pasimatymų su vaiku metu turėjo dalyvauti ji pati arba vienas iÅ¡ jos tėvų. 2015-11-13 tėvai kambaryje buvo tam, kad apsaugotų jÄ ir savo anÅ«kÄ .

M. M. buvo suteiktos visos sÄ lygos matytis su vaiku, tačiau pasimatymų laikÄ jis iÅ¡naudodavo santykių aiÅ¡kinimuisi. TÄ kartÄ atėjo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai, vėlavo valandÄ , pats iÅ¡Å¡aukė konfliktÄ (b. l. 130-139).Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. S. parodė, jog 2015-11-13 M. M. pasimatyti su sÅ«numi turėjo atvykti 16 val., bet pavėlavo, atvyko 16.50 val. Vaikas per tÄ laikÄ užmigo, nes buvo prieÅ¡ tai skiepytas. Tik užėjus M. M. iÅ¡ karto pamatė, kad jis yra nepatenkintinas ir suirzęs, pasakė „kÄ , vėl vaikas miega“.

Jis užėjo į kambarį ir pradėjo kalbėti, kad jie visi yra psichiniai ligoniai, anÅ«kas greit nuo jų pabėgs ir panaÅ¡iai. Tuomet iÅ¡girdo jį kambaryje kažkÄ atidarinėjant, landžiojant į spintas. Visa tai tęsėsi apie 40 min. Tuomet iÅ¡girdo, kad vaikas pabudo, nuėjo tai pasakyti M. M. ir įėjusi į kambarį pamatė, kad jis nuo komodos nuėmė dėžę su kaladėlėmis ir rutuliukais. Ji pati yra profesionali slaugytoja, supranta, kad toks žaislas pavojingas, skirtas tik vaikams nuo 3 metų.

Paklausus, kodėl jis paėmė tÄ Å¾aislÄ , M. M. atsakė, kad tai jo vaikas, jei jis pasprings, tai jis ir atsakys, po ko liepė jai eiti lauk. Po tokių žodžių ji surinko kaladėles, sudėjo jas į dėžę ir iÅ¡nešė. Tuo metu į kambarį užėjo Ieva su vaiku, padėjo vaikÄ ant žemės, M. M. nieko nesakė, nes pastarieji nesiÅ¡neka. BÅ«dama koridoriuje, kur iÅ¡nešė žaislÄ , girdėjo, kaip M. M. ėmė varyti jos dukrÄ iÅ¡ kambario, vadino jÄ nenormalia, o juos visus psichiniais ligoniais, debilais.

Ieva atsakė niekur vaiko nepaliksianti, po ko M. M. pagrasino juos visus patvarkysiantis, sakė, kad pakas. Tada bÅ«dama virtuvėje, matė ir girdėjo, kaip dukra prašė atiduoti jai telefonÄ . M. M. kažkÄ maigė, o kai nesigavo, atidavė telefonÄ . Paskui M. M. paskambino į policijÄ , pasakė, kad yra blogai elgiamasi su vaiku ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Dukra pasakė, jog tegul tik kviečia policijÄ , nes ji turi įraÅ¡Ä . Ieva turėjo diktofonÄ , kažkuriuo momentu pradėjo įraÅ¡inėti (naudoti diktofonÄ buvo pasiÅ«lęs įgaliotinis po keleto panaÅ¡ių įvykių).

IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ atėjo jos vyras, kuriam M. M. pasakė „tvarkyk savo bobas“, nes kitaip jis imsis priemonių. BebÅ«nant virtuvėje nusisukus, nes norėjo užgerti tabletę vandeniu, iÅ¡girdo surinkant IevÄ . Atsisukusi pamatė, kad M. M. viena ranka dukrÄ apglėbęs už kaklo, kita ranka griebė už rankos, bandydamas iÅ¡traukti telefonÄ . Jis kažkaip trenkė dukrÄ Ä¯ vienÄ staktÄ , paskui į kitÄ , po to abu kažkaip atsirado pas jÄ virtuvėje prie stelažo su konservų stiklainiais.

Ji iÅ¡sigando, kad M. M. sulaužys dukrai kaklo slankstelį, paėmė puodukÄ ir pylė M. M. į veidÄ vandenį, galvodama, kad tai jį paveiks. Laikydama tuščiÄ puodelį, pradėjo abu stumti į koridorių. M. M. vis dar smaugė dukrÄ , dėl ko ji puodeliu norėjo trenkti M. M.. Ji stÅ«mė pastarÄ jį, traukė už marÅ¡kinių, M. M. užsimojo, puodelis atsitrenkė į sienÄ ir sudužo, pabiro Å¡ukės, o ji įsipjovė į pirÅ¡tÄ . Bestumiant M. M. užsikabino už spintelės, priartėjus prie durų, ji viena ranka jas atrakino, abi su dukra stÅ«mė M.

M., po ko Ieva ir Marius išvirto į laiptinę, kur pamatė atbėgančius kaimynus. Liudytojos V. S. teigimu, jos dukra M. M. nieko nepadarė, jo negriebė, marškinių neplėšė, necenzūrinių žodžių nevartojo, tik prašė apsiraminti. Ji pati (V. S.) taip pat jokių necenzūrinių žodžių M. M. nesakė, tik pavadino imbicilu. Strypu netrenkė, kadangi tokio daikto neturi, bet gailisi, kad to nepadarė. Ji tik griebė už marškinių (o gal už megztinio). Ar pastarieji suplyšo, nematė.

Neatmeta galimybės, kad ranka galėjo prisiliesti už kaklo, ant jo buvo kraujas iÅ¡ jos pirÅ¡to. M. M. auksinės grandinėlės neturėjo, tik odinį pasaitėlį su geltona plokÅ¡tele. Tas pasaitėlis nebuvo nutrauktas, tik atvažiavus policijai, M. M. pradėjo veržtis į butÄ , kažko ieÅ¡koti ir už slenksčio (laiptinėje) rado geltono metalo plokÅ¡telę, kuriÄ pats ir nusiplėšė (b. l. 130-139).Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė 2015-11-13 ilsėjęsis savo kambaryje, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Atėjus į svetainę, kurioje vyko barnis, M. M. piktai reikalavo, kad jo dukra Ieva iÅ¡eitų (M. M. su vaiku buvo svetainėje, o I. S. su jo sutuoktine V. S. – koridoriuje, Å¡alia svetainės). Jo M. M. kelis kartus reikalavo pasakyti „toms durnėms, kad jos dingtų“. Liudytojas svetainėje atsisėdo į fotelį, o M. M. sėdėjo ant sofos, apsikabinęs sÅ«nų. M. M. dar kartÄ pakartojo, kad „tos durnės greičiau dingtų, kitaip jis jas patvarkys“. Neatsimena, kÄ dar konkrečiai M.

M. sakė, tačiau nori pabrėžti, kad pastarasis niekada nieko nepraÅ¡o, jis tik moka reikalauti. Netrukus vaikas nuėjo žaisti prie paspirtuko, M. M. – paskui sÅ«nų. Tuomet į kambarį atėjo Ieva (tiksliau, ji į patį kambarį net neužėjo, tik pasirodė tarpduryje), po ko M. M. paliko vaikÄ , kažkÄ grubaus pasakė jo dukrai ir puolė jÄ , deÅ¡ine ranka griebdamas dukrai už galvos, kaklo bei pradėdamas smaugti, taip pat už rankos, tokiu bÅ«du, matyt, norėdamas iÅ¡ jos atimti telefonÄ ar tai diktofonÄ .

Prasidėjo grumtynės, Ieva ėmė Å¡aukti, vaikas nukrito nuo paspirtuko, pradėjo bėgti kraujas, vaikas ėmė verkti. Jis puolė prie anÅ«ko, paėmė jį ant rankų ir pradėjo raminti. Kas tiksliai vyko tarp M. M. ir jo dukros, toliau nebematė, kadangi durys prisidarė, o jis pats visÄ dėmesį sutelkė į anÅ«kÄ . Girdėjo tik Å¡auksmus, ir riksmus, dukra Å¡aukė „tėvai, padėk“. Po kiek laiko viskas ėmė rimti ir jis išėjo į koridorių (už kiek laiko konkrečiai, negali atsakyti), kur pamatė M.

M. stovintį tarpduryje tarp laiptinės ir buto, pastarasis vis veržėsi, norėdamas patekti į vidų, ieÅ¡kojo kažkokio Å¡kaplieriaus. Jis vaikÄ padavė dukrai, M. M. prie jo kelis kartus priÅ¡okęs siÅ«lė „nori trumpÄ â€œ, kaip jis suprato, Å¡is jam siÅ«lė trenkti į veidÄ . Tuomet atbėgo kaimynai, pradėjo M. M. raminti. Apklausiamas liudytojas negalėjo tiksliai atsakyti, ar matė sužalojimus, pažymėjo, kad jo dukrai buvo kažkur padarytos mėlynos, lyg ir ant rankų.

M. M. buvo iÅ¡sidarkęs, ant jo kaklo jokių sužalojimų ar kraujo nematė. Negirdėjo, kad jo dukra bÅ«tų vartojusi necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjusi M. M.. Taip pat negirdėjo, kad M. M. bÅ«tų skambinęs policijai. Negali pasakyti, kur tuo metu, kai M. M. puolė jo dukrÄ , buvo jo žmona V. S.. Greičiausiai, virtuvėje, tačiau nežino, ar pastaroji galėjo matyti konflikto pradžiÄ . Pats liudytojas V. S. lyg ir matė tÄ momentÄ , kaip M. M. trankė jo dukrÄ Ä¯ durų staktÄ , tačiau nieko detaliau papasakoti negali, kadangi buvo susijaudinęs (b. l. 145-156).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. R. (D. R.) parodė, kad I. S. yra jo kaimynė, pažįsta pastarÄ jÄ jau daug laiko. Å iuo metu jis gyvena kitur, tačiau 2015-11-13 buvo atvykęs aplankyti tėvų ir, sėdėdamas virtuvėje (jo tėvai gyvena antrame, o I. S. kartu su tėvais – trečiame aukÅ¡te), iÅ¡girdo Å¡aukiančiÄ kaimynę IevÄ . IÅ¡ karto, net neapsiavęs batų, atbėgo iki trečiame aukÅ¡te esančio jos buto, kur pamatė, kaip M. M. laikė deÅ¡ine ranka užlaužęs IevÄ (laikė už kaklo, gerklės), o Å¡i bandė jį iÅ¡stumti iÅ¡ buto ir Å¡aukėsi pagalbos.

Jis paėmė M. M. už rankos ir paprašė paleisti IevÄ , pastarasis tÄ padarė, kai jis reikalavimÄ pakartojo antrÄ kartÄ . I. S. nuėjo į vidų, jis liko trumpam su M. M. laiptinėje, jis jam sakė, kad „matai, kokios jos nesveikos, kaip provokuoja“, dar kažkÄ sakė apie grandinėlę, kad jÄ nudraskė. Po to jis (liudytojas) užėjo į vidų, matė, kad bute mėtėsi stiklo Å¡ukės, Ievos motinai (jam užėjus ji stovėjo prie virtuvės) kraujavo ranka. Tada užėjo M.

M., visi jau buvo lyg nusiraminę, Ieva atsinešė vaikÄ . Taip bestovint koridoriuje, vyko kažkoks pokalbis tarp                          M. M. ir I. S., kai M. M. priėjo prie ant rankų vaikÄ laikančios Ievos ir bandė jÄ vienÄ kartÄ ranka stumti link virtuvės durų. Liudytojas iÅ¡ karto priėjo prie jų ir M. M. apsiramino. Jis nei ant Ievos, nei ant M. M. jokių sužalojimų ar suplėšytų drabužių nematė, matė tik, jog motinai buvo supjaustyta ranka.

Apklausiamas liudytojas D. R. taip pat pažymėjo, kad po to, kai iÅ¡girdęs Å¡auksmÄ atbėgo į trečio aukÅ¡to laiptinę, jis I. S. motinos nematė (durys buvo pridarytos (atsidaro į iÅ¡orę) ir jis nematė, ar Å¡alimais buvo V. S.). Jam atbėgus daugiau jokių kaimynų nebuvo, po kelių minučių ar minutės paskui jį atbėgo liudytojo tėvai bei sesers vaikas (b. l. 145-146).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. 0126/15 nustatyti Å¡ie I. S. sužalojimai: poodinės kraujosruvos deÅ¡inės plaÅ¡takos nugarėlėje, kairio klubo sÄ nario srityje ir kairio sėdmens virÅ¡utiniame vidiniame kvadrante; odos nubrozdinimai deÅ¡inio peties virÅ¡uje ir kaklo deÅ¡inėje apatiniame trečdalyje.

Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, o odos nubrozdinimai – kietais bukais daiktais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių, galimai pirÅ¡tų nagais. I. S. kÅ«ne nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 9).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius 2015-11-30 pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 4021/15(01), kurioje nustatyta, kad M. M. padaryti odos nubrozdinimai kakle, paveikus kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai nurodytu laiku – 2015-11-13.

Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 77-78). Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukos su M. M. padarytais sužalojimais (b. l. 79).Kaltinamasis ir pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ nukentėjusysis M. M. pateikė teismui garso įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotos 2015-11-13 S. namuose vykusio jo pasimatymo su sÅ«numi aplinkybės (garso įraÅ¡as įraÅ¡ytas į USB atmintinę ir yra voke, b. l. 141).Medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra vaizdo-garso įraÅ¡as iÅ¡ S. buto, M.

M. atvykus pasimatyti su sÅ«numi (vokas su skaitmenine laikmena yra nurodytoje medžiagoje, kuri nesunumeruota).Dėl kaltinimo prieÅ¡ M. M. nukentėjusiÄ ja pripažinta I. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 2 000 eurų neturtinę žalÄ (b. l. 1-6) bei praÅ¡ymÄ atlyginti advokato atstovavimo iÅ¡laidas (1 700 Eur) (b. l. 120-126). Dėl BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis.

Pagal teismų praktikÄ , taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ir tai, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ä®rodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ .

ApraÅ¡ydamas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikÅ¡mes iÅ¡vadas apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , neturi pagrindo daryti neginčijamÄ ir abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ tiek dėl M.

M., tik dėl I. S. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.Visų pirma pažymėtina tai, jog nors M. M. ir I. S. turi bendrÄ vaikÄ , tačiau pastarieji susituokę nebuvo, inkriminuotos nusikalstamos veikos metu jau seniai kartu nebegyveno, bendro Å«kio nevedė, dėl ko nelaikytini Å¡eimos nariais, kas reiÅ¡kia, jog kaltinimas nurodytu atžvilgiu pagrįstai buvo reiÅ¡kiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (kaip straipsnio dispozicijoje nurodytų nusikalstamų veiksmų atlikimas kitam asmeniui, o ne Å¡eimos nariui).Taigi nagrinėjamoje byloje I.

S. kaltina M. M., kad dėl Å¡io smurtinių veiksmų (griebimo už rankos, smaugimo, kratymo, purtymo ir trankymo į durų staktÄ ) ji patyrė fizinį skausmÄ bei nežymų sveikatos sutrikdymÄ . M. M. savo ruožtu pateikė prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ , kuriuo analogiÅ¡kos veikos padarymu kaltina I. S., kad Å¡i, kilus konfliktui, panaudodama fizinį smurtÄ , nuplėšė nuo jo kaklo auksinę grandinėlę ir apdraskė jam kaklÄ , kas sukėlė pastarajam fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu I. S. ir M. M. kaltina vienas kitÄ , objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kÅ«nui, sukeliant žmogui fizinį skausmÄ ar nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė Å¡ios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis).

Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba Å¡is veikos padarinys yra neiÅ¡vengiamas.Fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturi bÅ«ti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobÅ«džio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas jÄ laikyti nusikalti­mu. Baudžiamoji atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai asmens elgesio neteisėtumas siekia bÅ«tinÄ baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laips­nį.BÅ«tent tokios iÅ¡vados Å¡ioje byloje teismas ir negali daryti.

Analizuojant, ar M. M. ir I. S. veiksmai buvo neteisėti, ar galimas neteisėtumas buvo tokio laipsnio, kurio pakanka baudžiamajai atsakomybei konstatuoti, bÅ«tina pirmiausia aptarti, kaip apskritai susiklostė tokia situacija, dėl kurios buvo pradėtas privataus kaltinimo procesas. Taigi I. S. ir M. M. turi bendrÄ vaikÄ â€“ sÅ«nų JokÅ«bÄ , gimusį (duomenys neskelbtini). Pastarieji susituokę nebuvo, kaip nurodė M. M., kartu gyveno trumpai, iÅ¡siskyrė dar gerokai iki gimstant sÅ«nui, po ko I. S. grįžo gyventi pas savo tėvus.

IÅ¡siskyrimo priežastis abu aiÅ¡kina skirtingai, tačiau akivaizdu, jog tarp pastarųjų yra susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, kas tęsiasi jau pakankamai ilgai. Abu kaltinamieji turi priekaiÅ¡tų vienas kitam, daug nesutarimų kilo ir tekyla dėl vaiko, vyko ilgas bylinėjimasis dėl jo iÅ¡laikymo, bendravimo tvarkos. I. S. tvirtino, kad nesutarimai yra nuolatiniai, kone kiekvienas M. M. apsilankymas jos tėvų bute baigiasi vienokiu ir kitokiu konfliktu, tikino ne kartÄ patyrusi pastarojo smurtÄ , ne kartÄ kreipėsi pagalbos į policijÄ , pareigÅ«nų pamokyta viskÄ filmavo ir įraÅ¡inėjo.

Nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , teismas organizavo keletÄ taikinamųjų ir keletÄ teisiamųjų posėdžių, iÅ¡klausė nukentėjusiųjų ir pagal prieÅ¡prieÅ¡inius skundus kaltinamųjų parodymus, ypač emocionalÅ«s, smulkÅ«s, su daugeliu detalių, buvo I. S. parodymai, kuriuos dėl dėstymo bÅ«do tapo pakankamai sunku fiksuoti teismo posėdžių protokole. Teismo vertinimu, I. S. inicijuotas privataus kaltinimo procesas yra iÅ¡ esmės kilęs iÅ¡ tarp jos ir M. M. susiklosčiusių ilgalaikių prieÅ¡iÅ¡kų santykių ir analizuojamas 2015-11-13 konfliktas yra tokių santykių pasekmė, o ne iÅ¡skirtinai veika, kuria M.

M. ar I. S. savo veiksmais bÅ«tų siekę sukelti fizinį skausmÄ arba sužaloti vienas kitÄ . Teismas atkreipia dėmesį, jog taikinamojo posėdžio metu I. S. ir jos atstovo viena iÅ¡ iÅ¡keltų sÄ lygų taikytis buvo ta, jog M. M. atsiimtų apeliacinį skundÄ civilinėje byloje dėl vaiko iÅ¡laikymo, kas leidžia manyti, jog privataus kaltinimo procesu buvo siekiama dvejopų tikslų.Byloje nustatyta, jog 2015-11-13 pavakare M. M. atvyko į I. S. tėvų butÄ kuriame kaip tik ir gyvena I. S. kartu su jų bendru sÅ«numi, pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ pasimatyti vaiku.

Šio pasimatymo metu tarp I. S. ir M. M. kilo konfliktas, kurio metu abiem buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti specialisto išvadose nustatyti sužalojimai. Teismas, įvertinęs tiek pačių M. M. ir I. S., tiek liudytojų parodymus, specialistų išvadas Nr. 0126/15 ir Nr. G 4021/15(01) neturi pagrindo abejoti, kad I. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent M. M. veiksmais. Tuo tarpu kategoriškai teigti, jog M. M. odos nubrozdinimas kakle atsirado dėl I. S. veiksmų, nėra pagrindo, kadangi toks sužalojimas galėjo kilti tiek pačiai I.

S., tiek jos motinai V. S. pagriebus už kaklo, tuo metu, kai pastarosios bendromis jėgomis stūmė M. M. iš buto. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog konflikte aktyviai dalyvavo ir I. S. motina V. S., kuri vėliau padėjo dukrai išstumti M. M. į laiptinę. Apklausiama V. S. pripažino griebusi M. M. už marškinių ar megztinio, nors tyčia nesitaikė, tačiau neneigė galėjusi prisiliesti ir prie kaklo. Akivaizdu, jog konfliktinė situacija vyko dinamiškai, M. M., I. S. ir V. S. veikė aktyviai, todėl nustatyti, kurios konkrečiai veiksmais M.

M. buvo apdraskytas kaklas bei nuplėštas kaklo papuoÅ¡alas nėra galimybės. Nors sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ I. S. atstovas-gynėjas akcentavo tÄ aplinkybę, jog M. M. į ekspertÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto, o praėjus pakankamai daug laiko, tačiau Å¡i aplinkybė niekaip nepaneigia to, jog                               M. M. buvo padaryti nustatyti sužalojimai. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat patvirtinta, kad kaklo nubrozdinimas galėjo bÅ«ti padarytas 2015-11-13, kaklÄ paveikus kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu.

Apklausiamas M. M. nenurodė, kad jo kaklas buvo sužalotas kažkokių daiktų ar įrankių pagalba, todėl manytina, jog nubrozdinimas atsirado įdrėskiant nagu. M. M. neneigė, jog dėl sužalojimo bei sugadinto kaklo papuoÅ¡alo jokių veiksmų imtis neketino, pas medikus apžiÅ«rai nevyko ir dėl sužalojimų konstatavimo kreipėsi tik patartas savo advokato, kai sužinojo apie I. S. ketinimus inicijuoti privataus kaltinimo procesÄ . Tokia aplinkybė rodo, kad iÅ¡ esmės M. M. apsisprendimÄ teikti prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ nulėmė prieÅ¡ jį patį paduotas I.

S. skundas, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad jam objektyviai nebuvo padarytas sužalojimas, nors vienareikÅ¡miÅ¡kų iÅ¡vadų dėl to, kas tÄ sužalojimÄ padarė, daryti ir negalima.Tuo tarpu vertinant M. M. veiksmų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bÅ«tina pirmiausia atsižvelgti į anksčiau nurodytÄ aplinkybę dėl tarp jo ir I. S. susiklosčiusių santykių prieÅ¡iÅ¡kumo, kas, teismo vertinimu, yra neatsiejama byloje analizuojamo įvykio dalis. Itin informatyviu ir reikÅ¡mingu laikytinas M.

M. pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame yra užfiksuotos aplinkybės, parodančios tÄ dienÄ Ä¯vykusio konflikto užuomazgas, vystymÄ si, kas vėliau atvedė prie veiksmų, sukėlusį fizinį skausmÄ ir sužalojimus (USB laikmena su garso įraÅ¡u yra voke, b. l. 141). BÅ«tent garso įraÅ¡e yra užfiksuotos tikrosios objektyvios aplinkybės, kurių nebereikia gryninti ir atsieti nuo subjektyvaus asmens atpasakojimo. Tai Å¡tai iÅ¡ Å¡io beveik 20 min. garso įraÅ¡o galima susidaryti aiÅ¡kų vaizdÄ , kokia situacija buvo susiklosčiusi vaiko lankymo metu.

Teismas šį įraÅ¡Ä iÅ¡klausė tiek tiesiogiai teismo posėdžių salėje, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, tiek dar kartÄ išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo ir iÅ¡ esmės gali daryti vienintelę iÅ¡vadÄ â€“ galimybė tokioje aplinkoje iÅ¡vengti konflikto buvo minimali. M. M. lankant savo sÅ«nų ir bendraujant su vaiku, Å¡alimais buvo visi S. Å¡eimos nariai – ne tik vaiko motina I. S., bet ir abu jos tėvai V. S. ir V. S., nors pagal teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimÄ vaiko lankymo metu buvo numatytas tik I.

S. arba vieno iš jos tėvų dalyvavimas. Šiuo atveju galima aiškiai girdėti, kad tėvas bendrauti su vaiku iš esmės neturėjo galimybės, kadangi pastarajam buvo išsakomos įvairios replikos, įžeidimai, duodami ištisiniai pamokymai, vyko nuolatinis komentavimas ir pan. Priešingai nei apklausiama tikino I. S., pastaroji vadino M. M. „debilu“, siūlė jam „į snukį“, kartojo, kad šis „po 20 minučių kuo greičiau čiuoš iš namų“, įžeidžiančiais žodžiais kreipėsi ir V.

S., vadindama „tėvu-debilu“, siÅ«lydama „debilui suorganizuoti ekspertizę“ ir tt. Matyti, jog V. S. M. M. atžvilgiu nusiteikusi itin prieÅ¡iÅ¡kai, teisme neigė jam trenkusi strypu, tačiau pripažino besigailinti, kad to nepadarė. Ä®raÅ¡e girdėti, jog pastaroji laiko kažkokį daiktÄ , kurį įvardina kaip „pagaliukÄ â€œ, tam kad M. M. „bÅ«tų ramiau“. Ä®vykyje dalyvauja ir V. S., kuris pradžioje bandė praÅ¡yti dukros ir žmonos, kad Å¡ios leistų M.

M. pabÅ«ti su vaiku, kad iÅ¡eitų, duotų ramybę, sakė, kad M. M. nieko nedaro ir nieko blogo nevyksta, tačiau moterys nesutiko, o I. S. pasakė, kad pats tėvas nieko nesupranta ir, jei jos su mama isteriÅ¡kai nesidraskytų, tai „vaikas krauju tėvo trinkeles bÅ«tų seniausiai iÅ¡taÅ¡kęs“. Nors I. S. teismÄ tikino neva dėl M. M. tėvystės įgÅ«džių stokos jos vaikui, o galiausiai ir jai pačiai bei jos tėvui grėsė pavojus iÅ¡ M. M. pusės, akivaizdu, kad objektyviai jokio pavojaus nebuvo ir to pasimatymo su vaiku metu paprasčiausiai buvo aiÅ¡kinamasi tarpusavio santykiai, kas, kaip galima suprasti, vyko ne pirmÄ kartÄ .

IÅ¡vengti konfliktinės situacijos arba bent jau jÄ suÅ¡velninti buvo galima laikantis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kuomet su vaiku be M. M. bÅ«tų dalyvavusi tik I. S. arba kažkuris iÅ¡ jos tėvų. Sprendžiant objektyviai, sveikiausia ir ramiausia pasimatymo aplinka, matyt, Å¡iuo atveju bÅ«tų dalyvaujant I. S. tėvui, tačiau bet kokiu atveju ne visiems bÅ«riuojantis aplink M. M., jį įžeidinėjant, komentuojant, replikuojant ir pan. Garso įraÅ¡e užfiksuota, kaip M. M. iÅ¡sako daugkartinius praÅ¡ymus leisti jam pabÅ«ti su vaiku, iÅ¡eiti ir neÅ¡aukti, duoti ramybę, tačiau nereaguojant į praÅ¡ymus pastarasis pratrÅ«ksta ir necenzÅ«riniais žodžiais varo visus lauk iÅ¡ kambario.

Kiek aprimęs konfliktas vėliau vėl įsiplieskia, kuomet M. M. ir jo sÅ«nui neleidžiama liestis prie dar vieno žaislo, t. y. pasodinti sÅ«nų ant arkliuko, I. S. pasakius, kad tas žaislas yra kito vaiko ir M. M. pasiÅ«loma nusipirkti savo (bÅ«tent dėl žaislo (žaislinės figÅ«ros su rutuliukais) kilo ir pirmasis apsižodžiavimas, kuomet V. S. paėmė ir iÅ¡nešė (M. M. teigimu, iÅ¡spardė), sudėliotÄ figÅ«rÄ kaip nesaugiÄ ). Galiausiai M. M. nutaria kviesti policijÄ , nurodydamas, jog jam pasimatymo metu neleidžiama bendrauti su vaiku (ne dėl to, jog netinkamai elgiamasi su vaiku, kaip posėdyje parodė V.

S.). Ir po to, kai buvo iÅ¡kviesta policija, toliau vyko santykių aiÅ¡kinimasis, iÅ¡sakomi priekaiÅ¡tai, M. M. nurodoma, kad jis niekada nieko, kas susiję su vaiku, nespręs, juokiamasi iÅ¡ M. M., kai Å¡is pasako, kad jį ir sÅ«nų sieja ryÅ¡ys, į dar kartÄ iÅ¡sakytÄ praÅ¡ymÄ leisti pabÅ«ti ramiai su vaiku, I. S. atsako, kad „ramiai galės pabÅ«ti tik belangėje“, po to seka keletas ramių akimirkų, I. S. primena, kad jau 18 val. ir M. M. laikas iÅ¡eiti. Pastarajam nesutikus ir pasakius, kad reikia sulaukti policijos, yra aiÅ¡kinama, kad nieko jis nelauks, čia vėl įsikiÅ¡a motina, atsineÅ¡dama „pagaliukÄ â€œ, po ko M.

M. vėl pratrÅ«ksta, varydamas visus Å¡alin. M. M. paima I. S. telefonÄ , kad Å¡i nebefilmuotų, tačiau nepavykus jį atrakinti, grÄ Å¾ina atgal. Girdėti, kaip ir toliau visi lieka prie M. M., vyksta tolesnis aiÅ¡kinimasis, M. M. nurodo nebeleisiantis, kad toliau taip viskas vyktų, bÅ«tų daromi įraÅ¡ai-filmavimai, sako padarysiantis, jog „tie cirkai nebesitęstų, visus nuraminsiantis“. Taigi, kaip matyti, teismas pakankamai daug dėmesio skyrė Å¡io įraÅ¡o aptarimui, kadangi jame objektyviausiai atsispindi bylai reikÅ¡mingos aplinkybės.KitÄ Ä¯raÅ¡Ä policijai pateikė I.

S., iÅ¡ jo matyti, kaip prie I. S. prieina M. M., praÅ¡o nebefilmuoti, I. S. klausia „griebsi“ ir vėliau pasigirsta riksmai, Å¡auksmai (CD laikmena yra medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ). Kas konkrečiai vyko už kadro, užfiksuota nėra, tolesnius kiekvieno veiksmus įvykyje dalyvavusieji asmenys aiÅ¡kina skirtingai. Taigi iÅ¡ byloje surinktų, iÅ¡analizuotų ir įvertintų įrodymų viseto darytina iÅ¡vada, jog                2015-11-13 V. ir V.

S. bute, į kurį M. M. pagal teismo bendravimo su vaiku tvarkÄ atvyko pasimatyti su savo mažamečiu sÅ«numi, kilo konfliktas, kuris tęsėsi iÅ¡ esmės visÄ laikÄ , vos tik                  I. S. atnešė M. M. sÅ«nų. Konfliktas tai kiek aprimdavo, tai vėl suintensyvėdavo, tačiau iÅ¡sispręsti taikiai, esant ilgalaikiams prieÅ¡iÅ¡kiems santykiams, jis iÅ¡ esmės ir negalėjo, kadangi M. M. nebuvo sudaryta galimybė matytis ir bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka, dalyvaujant vienam S. Å¡eimos nariui, o ne visiems kartu, juo labiau, Å¡iems (I.

S. ir  V. S.) pasirinkus toli gražu ne ramaus stebėtojo pozicijÄ . Vertinant M. M. elgesį, negalima nepažymėti to, kad pastarasis dėjo pastangas iÅ¡vengti konflikto, nepavykus skambino policijai, kas rodo jo norÄ nesutarimus iÅ¡spręsti dalyvaujant paÅ¡aliniams asmenims. Tęsiantis aiÅ¡kinimuisi, liepiant pastarajam palikti butÄ , nesulaukus atvykstančių pareigÅ«nų, M. M. emocijos intensyvėjo, pastarasis vietoje praÅ¡ymų pradėjo sakyti grasinimus, vėliau, I. S. nenutraukus filmavimo ir toliau fiksuojant M.

M., Å¡is griebė iÅ¡ pastarosios mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Nagrinėjamos bylos kontekste teismas tarp M. M. ir I. S. kilusį susistumdymÄ vertina kaip asmeninio pobÅ«džio konfliktÄ , o ne tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kurios metu dėl M. M. veiksmų I. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai. Nurodytos sukeltos pasekmės yra neginčytinos ir teismas neabejoja, kad I. S. skaudėjo ir buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, tačiau Å¡ios aplinkybės pačios savaime neleidžia teigti, jog M.

M. sÄ moningais kryptingais tyčiniais veiksmais siekė sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir sužaloti jos sveikatÄ . NelogiÅ¡ka ir sunkiai tikėtina, jog M. M. pats savo iniciatyva iÅ¡kvietęs pagalbÄ , prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams, bÅ«tų nusprendęs tyčia sužaloti I. S.. Akivaizdu, kad jo tikslas buvo ne sukelti I. S. skausmÄ ir jÄ sužaloti, tačiau atimti iÅ¡ jos telefonÄ , kad Å¡i daugiau nebefilmuotų, bei iÅ¡stumti jÄ iÅ¡ kambario, dėl ko prasidėjo grumtynės, į kurias įsitraukė ir V.

S., abi su dukra bandydamos iÅ¡stumti M. M. į laiptinę. BÅ«tent Å¡ių grumtynių metu I. S. ir buvo padaryti sužalojimai deÅ¡inėje rankoje, petyje, klube, sėdmenyje ir klubo sÄ nario srityje. Fizinis kontaktas prasidėjo tarpduryje, I. S. stumiant lauk, dėl ko stÅ«mimo metu buvo atsitrenkta į durų staktÄ , taip padarant sužalojimus klube, sėdmenyje. Pažymėtina, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. 0126/15 tarp įvykio aplinkybių yra nurodyta, jog I. S. susimušė klubÄ dėl pastÅ«mimo į durų staktÄ (ne kryptingo trankymo į vienÄ ir kitÄ durų staktos pusę, kaip teisme parodė ir netgi pademonstravo I.

S.), taip pat nieko neužsiminta apie smaugimÄ (tik įdrėskimÄ kakle), nors teisme pastaroji tvirtino, kad M. M. jai ranka apglėbė kaklÄ ir smaugė (smaugimo žymės nebuvo nustatytos). Teismas nepateisina M. M. veiksmų. Neabejotinai pastarojo elgesys nėra nei tinkamas, nei turi pateisinimÄ , nepaisant to, kad jam ir nebuvo sudaryta tinkama aplinka pasimatyti su vaiku. Noras pasimatymų metu iÅ¡vengti replikų, pamokymų, įžeidinėjimų, nuolatinio stebėjimo ir komentavimo, galiausiai nepertraukiamo filmavimo ir įraÅ¡inėjimo, turėtų bÅ«ti sprendžiamas kitokiu bÅ«du ir priemonėmis.

Visgi pastarojo veiksmai, kuriais jis siekė atimti iÅ¡ I. S. telefonÄ , taip sukliudant jai toliau filmuoti, ir iÅ¡stumiant jÄ iÅ¡ kambario, kad Å¡i nebÅ«tų Å¡alimais ir netrukdytų jam bendrauti su vaiku, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kaltinamasis turėjo tyčiÄ (tiesioginę ar netiesioginę) sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ar nežymiai jÄ sužaloti, ir to siekė, ar tai, kad tokie padariniai buvo neiÅ¡vengiama jo veiksmų pasekmė. Vien tik bÅ«tinojo nusikaltimo objektyviosios pusės požymio nustatymas (fizinio skausmo sukėlimas bei sutrikdyta sveikata) nėra pakankamas, o neginčytinai konstatuoti, kad veikÄ darantis asmuo suvokė tarp jo veiksmų bei atsiradusių pasekmių esant priežastinį ryšį, norint, kad dėl pasirinkto veikimo atsirastų padariniai, t. y. sÄ moningai nukreipiant savo pastangas minėtų padarinių atsiradimui, Å¡iuo atveju negalima.

Baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už tyčines pavojingas veikas. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatytas netinkamas M. M. elgesys nesiekia nusikaltimams būdingo pavojingumo laipsnio bei neatitinka BK 140 straipsnyje aprašytos veikos prasmės. Tokios teismo išvados nepaneigia nei specialisto išvada, nei I. S., jos tėvų V. ir V. S., nei liudytojo D. R., kuris esminių aplinkybių apskritai nematė, parodymai.Teismas konstatuoja, jog byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad M.

M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamasis M. M. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡teisintinas. AnalogiÅ¡kai dėl nurodytos nusikalstamos veikos iÅ¡teisintina ir I. S., kadangi byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog pastaroji padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų apmokėjimo Byloje privati kaltintoja ir nukentėjusioji I.

S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus, jog kaltinamojo M. M. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, I. S. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).I. S. taip pat pateikė teismui praÅ¡ymÄ atlyginti advokato atstovavimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 1 700 eurų (b. l. 1-6, 120-126). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Kaip matyti, privataus kaltinimo procesÄ iniciavo pati I. S., tačiau M. M., kurį ji kaltino nusikalstamos veikos padarymu, yra iÅ¡teisintinas, dėl ko jos praÅ¡omos iÅ¡laidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, negali bÅ«ti priteistinos. Taip pat pažymėtina, jog I. S. nesutikus taikytis, M. M. pateikė prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ . Svarstydamas klausimÄ dėl advokato iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atkreipia dėmesį, kad prieÅ¡prieÅ¡inis skundas buvo pateiktas iÅ¡ esmės dėl I. S. pradėto privataus kaltinimo proceso, kurio metu kaltais jokie asmenys taip ir nebuvo pripažinti.

Kaip galima suprasti, praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra grindžiamos sÄ skaita (700 eurų sumai) už teisines paslaugas Nr. 113-6, iÅ¡raÅ¡yta po to, kai buvo pateiktas prieÅ¡prieÅ¡inis skundas (b. l. 125, 126). IÅ¡ sÄ skaitoje nurodytų teisinių paslaugų pobÅ«džio taip ir neaiÅ¡ku, su kokiais procesiniais dokumentais atstovui-advokatui teko susipažinti ir kokius procesinius dokumentus jis ruošė. Vien prieÅ¡prieÅ¡inio skundo, susijusio su tuo pačiu įvykiu, pateikimas nesudaro pagrindo praÅ¡omas iÅ¡laidas pripažinti pagrįstomis.

Kiti kartu su skundu pridėti dokumentai (specialisto išvada, nuotraukos bei teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pateikti pakartotinai, jų turinys buvo žinomas, nurodyti duomenys buvo pateikti dar policijos įstaigai, o teismo nutartį dėl laikinųjų priemonių taikymo I. S. neabejotinai ir pati turėjo. Dėl nurodytų dokumentų ir priešpriešinio skundo I. S. advokatui jokių procesinių dokumentų rengti nereikėjo ir jokie procesiniai dokumentai teismui nebuvo teikiami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas priteisti advokato atstovavimo išlaidas atmestinas. M. M. pateikta USB laikmena su garso įrašu (b. l. 141) paliktina saugoti privataus kaltinimo byloje.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                           303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : M. M. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.I.

S. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.I. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .I. S. praÅ¡ymÄ atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas (iÅ¡ viso 1 700 eurų) netenkinti.M. M. pateiktÄ USB laikmenÄ su garso įraÅ¡u palikti saugoti privataus kaltinimo byloje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti medžiagÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 15-At-01137-15 jÄ pateikusiai institucijai, t. y.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtajam policijos komisariatui.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Julita Dabulskytė-Raizgienė