9fb4dd72-d8db-4d1a-8a0f-e407d3d33f64 · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo KazakiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. M. ieÅ¡kinį dėl nugriauto pastato iÅ¡registravimo ir įpareigojimo paÅ¡alinti statybos atliekas, pareikÅ¡tÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys: Valstybės įmonė Registrų centras ir Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis atlaisvinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k. v, paÅ¡alinant pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liekanas (griuvėsius) iÅ¡ jo ir sutvarkant minėtÄ Å¾emės sklypÄ bei pateikiant duomenis VÄ® Registrų centrui, kad nurodytas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su pastatu, bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro;

2) atsakovui per teismo nustatytÄ terminÄ nustatytų įpareigojimų neįvykdžius, leisti pačiam ieÅ¡kovui paÅ¡alinti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liekanas (griuvėsius) ir įgyvendinti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir visų daiktinių teisių, bei juridinių faktų iÅ¡registravimo procedÅ«rÄ VÄ® Registrų centre, visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo; priteisi ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas 726 kv. m. JÄ Ä¯sigijo iÅ¡ I. L. 2019-11-05 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 2-10823 ir 2019-11-08 priėmimo- perdavimo aktu Nr. 2-10934. Nurodė, jog iki sandorio sudarymo I. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų įvykdyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus, t. y.

Vilniaus miesto tarybos 2000-12-21 sprendime Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano teritorijoje suprojektuoti ne mažesnį kaip 730 kv. m ploto sklypÄ arba 2 atskirus 544 kv. m ir 186 kv. m ploto sklypus, kurie pagal naudojimo bÅ«dÄ tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios naudojimo pobÅ«dis- mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, organizuoti tokių sklypų kadastrinių matavimų rengimÄ , patvirtinti žemės sklypų planus, kartu su kitais dokumentais pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui bei įpareigoti administracijos direktorių per 30 dienų jo 2012-01-16 įsakyme Nr. 30-79 patvirtintÄ 1 079 kv. m žemės sklypo planÄ kartu su kitais dokumentais perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Nurodė, kad po vykusių teisminių ginčų 2019 m. gegužės 22 d. buvo suformuotas žemės sklypas ir 2019 m. liepos 5 d. E. L. (paveldėtojas I. L.) atskurta nuosavybės teisė į 726/1079 dalis žemės sklypo, žemės sklypo plane pažymėta kaip „B“. Paaiškino, kad žemės sklype yra nugriauto Vilniaus miesto savivaldybei priklaususio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liekanos, griuvėsiai. Pažymėjo, kad šio pastato išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro procedūra nėra baigta, nors pastatas yra faktiškai nugriautas, o žemės sklype yra likusios tik statybinės atliekos.

3. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovas be pagrindo atsisakė iÅ¡registruoti pastatÄ iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, nors pastatas yra nugriautas. Pažymėjo, jog žemės sklypas buvo formuojamas ir jo nuosavybės teisė buvusio savininko, perleidusio jÄ I. L., buvo įgyta, atkÅ«rus nuosavybės teises ir grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad vyko teisminis ginčas, kuriame Vilniaus miesto savivaldybė įrodinėjo, jog nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį negali bÅ«ti grÄ Å¾inamos natÅ«ra, nes ji yra užstatyta (ne laisva) statiniais, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-838/2014 buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), todėl nuosavybės teisės tÅ«rėtų bÅ«ti atkuriamos natÅ«ra.

Teismas įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog aptariamuose sklypuose esantys statiniai yra griuvėsiai, pastatai pripažinti avarinės bÅ«klės, negalimais saugiai eksploatuoti, bÅ«tini nugriauti, nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja realus visuomenės interesas į Å¡iuos pastatus. Teismas konstatavo, jog neegzistuoja konkretÅ«s ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciÅ¡kai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, ar tų interesų nebÅ«tų galima patenkinti, jeigu turtas bÅ«tų grÄ Å¾intas natÅ«ra.

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad reikšminga bylai aplinkybė yra tai, kad žemės sklypas, kuriame yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis pastatas nuo 2003 metų yra ginčo teismuose objektas, tačiau šiose bylose su pastatu susijusios aplinkybės buvo nagrinėjamos ir tiriamos tik tiek ir tik tokiame kontekste, kiek tai buvo būtina sprendimams, pagal pareiškėjo I. L. (ankstesnis sklypo savininkas) suformuotus skundo dalykus, priimti.

Mano, jog į spręstinų klausimų sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtraukti klausimai, susiję su pastato atitiktimi Statybos techninių reglamentų reikalavimus. Nurodė, jog LVAT, priimdamas 2014-07-02 nutartį, vadovavosi tuo, jog žemės sklypo grÄ Å¾inimui natÅ«ra esminės reikÅ¡mės turėjo ne konkrečiai pastato (ne)atitiktis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, kaip tai bando įrodyti ieÅ¡kovas, tačiau tai, jog teismas teikė prioritetÄ pareiÅ¡kėjo norui iki 1940 metų nacionalizacijos E. L. turėtÄ Å¾emę atgauti natÅ«ra.

Atsakovas mano, jog administracinėse bylose nebuvo konstatuoti prejudiciniai faktai, turintys reikÅ¡mės sprendimo Å¡ioje byloje priėmimui, Å¡iuo pagrindu jie negali bÅ«ti vertinami kaip įrodantys ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ .

5. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pastato priežiÅ«rai reikėjo/reikia nemažai lėšų, kurių ilgÄ laikÄ Vilniaus miesto savivaldybės biudžete nebuvo numatyta, o investicijų tokių pastatų priežiÅ«rai bÅ«tų buvę galima tikėtis tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatytas konkretus terminas Å¡iems pastatams eksploatuoti. Be to, atsakovas nurodė, jog siekdamas iÅ¡saugoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , atsisakė vykdyti pastato iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir turto likvidavimo procedÅ«ras, o įvertinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, pažymėjo neturintis pagrindo keisti 2020-02-21 raÅ¡te iÅ¡dėstytos pozicijos, todėl pareiÅ¡kė nesutinkantis su ieÅ¡kovo keliamais reikalavimais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais, kadangi fizinis daikto nusidėvėjimas negali bÅ«ti tapatinamas su daikto sugriuvimu.

Pažymėjo, jog per visÄ pastato valdymo laikotarpį nebuvo pradėjęs pastato griovimo procedÅ«rų, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai interpretuodamas dokumentų fragmentus daro klaidingas ir tikrovės neatitinkančias iÅ¡vadas. Manė, jog įpareigojimas įregistruoti pastato sugriuvimo, sunykimo faktÄ ir iÅ¡registruoti statinį iÅ¡ nekilnojamojo turto registro yra galimas tik konstatavus ir įrodžius pastato iÅ¡nykimo faktÄ , tuo tarpu nesant pagrindo konstatuoti statinio visiÅ¡ko sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti iÅ¡nykusiu, taigi, ir iÅ¡registruoti jį ir daiktines teises į jį.

6. Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prašė ieÅ¡kovo reikalavimus nagrinėti ir spręsti pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu vadovaujantis įstatymais.

7. Trečiasis asmuo- Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomai Nacionalinės žemės tarnybos, ir ieÅ¡kovui. Pažymėjo, kad nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. PaaiÅ¡kino, kad Å¡io trečiojo asmens Vilniaus miesto skyriuje 2020-01-24 gautas ieÅ¡kovo 2020-01-23 praÅ¡ymas „Duoti sutikimÄ rengti detaliojo plano korektÅ«rÄ â€œ, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡duoti sutikimÄ Å¾emės sklypo detaliojo plano koregavimo dokumentui rengti.

Vilniaus miesto skyrius 2020-03-04 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104) „Dėl detaliojo plano korektÅ«ros rengimo“ nurodė ieÅ¡kovui, jog nėra nustatyta naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu tvarka, todėl siekiant neapsunkinti bendraturčio galimybės naudotis nuosavybe, manytina, kad rengiant detaliojo plano korektÅ«rÄ , bendraturčio valdoma žemės sklypo dalis galėtų (jeigu įmanoma) bÅ«ti atidalinta iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Pažymėjo, kad turto (pastato) savininkas yra savivaldybė, todėl turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės objektas, turi bÅ«ti valdomas, taikant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Å is reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ ir pan.). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos priėjo iÅ¡vadÄ , kad statytojas, pageidaujantis statyti statinį, žemės sklypÄ turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Pažymėjo, kad asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypÄ patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės panaudos arba valstybinės žemės nuomos sutartis.

8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-17 raÅ¡tu Nr. A51-75226/14(2.14.1.34-EK5) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) perdavimo neatlygintinai naudotis“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, praÅ¡ydama Vilniaus miesto savivaldybei perduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, reikalingÄ savarankiÅ¡kajai savivaldybių funkcijai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Vyko daug teisminių ginčų, susijusių su nuosavybės teisių atkÅ«rimu į teritorijÄ . Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakartotinai dėl žemės sklypo dalies panaudos nesikreipė į Vilniaus miesto skyrių. Taip pat nurodė, jog žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. LVAT kolegija 2016-01-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016 nurodė, „kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kurios pagrindu Å¡io teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniams ar juridiniam asmeniui) gali bÅ«ti sukurtos teisės ir pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o bÅ«tent- fizinio arba juridinio asmens teisė iÅ¡sinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypÄ ir valstybės pareiga šį žemės sklypÄ Å¡iam asmeniui iÅ¡nuomoti arba parduoti.

Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams“. Mano, jog reikalavimas dėl statinių griovimo ar išregistravimo turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma tik išnaudojus visas kitas galimybes įsitikinti, kad atsakovas nevykdo ir nevykdys savo kaip savininko pareigų ir kad toks atsakovo elgesys pažeidžia arba kitaip pažeis ieškovo teises bei kels pavojų kitų žmonių gyvybei, o ir yra būtini siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus.

Pažymėjo, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypÄ , atlyginama ant Å¡io žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kinyje nenurodyta, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl kompensavimo atsakovui už prarastÄ turtÄ . Taip pat pažymėjo, kad net ir tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus žemės sklype iÅ¡liks ir kitas žemės sklypo bendraturtis Lietuvos Respublika, tačiau nėra teisinių ir faktinių pagrindų numatytų teisės aktuose, leidžiančių ieÅ¡kovui įsigyti likusiÄ 353 kv. m ploto žemės sklypo dalį be aukciono.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

9. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ byloje. IÅ¡vadoje nurodė, jog pagal VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis pastatas, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., yra 69,71 kv. m bendrojo ploto ir 79 kv. m užstatyto ploto. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus Antro skirsnio 2 lentelėje pateikiamų pastatų parametrus, pastatas priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Nėra nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , kuriame registruotas pastatas, paveldosauginiai ar aplinkosauginiai reikalavimai ar kitos ypatingosios sÄ lygos. Statinio griovimas– statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas– iÅ¡ardyti (iÅ¡montuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei iÅ¡ardytos visos jo konstrukcijos (iÅ¡skyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės pavirÅ¡iumi). Pažymos apie statinio nugriovimÄ iÅ¡davimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – priežiÅ«ros įstatymas) 18 straipsnio nuostatos.

Pažymas apie statinio nugriovimÄ , pagal kurias iÅ¡registruojami iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro pastatai, pagal asmenų praÅ¡ymus inspekcija iÅ¡duoda tik pastatų, kuriems griauti privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas, savininkams. Kitais atvejais Å¡ios pažymos neiÅ¡duodamos. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 1 dalies 7 punkto nuostatas, leidimas pastatui griauti privalomas tik ypatingajam ir neypatingajam statiniui. Statybos įstatymo 28 straipsnio „Statybos užbaigimas“ 4 dalyje nurodoma, jog statinių <...>, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä nereikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, <...> statinio griovimas, užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui suraÅ¡ant deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ .

Deklaracija bei nekilnojamojo turto (statinio, pastato) kadastrinių matavimų byla, parengta matininkų, kurioje nurodomas statinio žuvimo faktas, pateikiama nekilnojamojo turto tvarkytojui, t. y. Nekilnojamojo turto registrui. Pastatui iÅ¡registruoti pakanka nekilnojamo turto tvarkytojui pateikti deklaracijÄ apie statinio nugriovimÄ ir matininkų parengtÄ kadastrinių matavimų bylÄ . Teisę pateikti deklaracijÄ apie statinio nugriovimÄ , nekilnojamojo turto tvarkytojui turi savininkas arba valdytojas, naudotojas ar paveldėtojas pateikęs atitinkamÄ notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-18 sprendimu ieškinį patenkino.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LVAT 2014-07-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-525-838/2014 konstatavo, jog iÅ¡ pastatų (taip pat ir (duomenys neskelbtini)) bÅ«klės negalima spręsti, jog egzistuoja realus visuomenės interesas į šį pastatÄ ir jam eksploatuoti suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , pastatas yra avarinės bÅ«klės, bÅ«tinas nugriauti. Atitinkamai žemės sklypai, ypač jų dalys, ant kurių nestovi minėti pastatai, neturėtų bÅ«ti vertinami kaip valstybės iÅ¡perkami, į kuriuos negali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės, formuojami sklypai Å¡iam tikslui.

Pirmosios instancijos teismas teigė, jog minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog 726/1079 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis nepriskirtina valstybės iÅ¡perkamajai žemei ir nėra užstatyta, todėl į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį nuosavybės teisės turi bÅ«ti atkurtos natÅ«ra. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.

Nuosavybės teisės E. L. įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atkurtos natÅ«ra. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodyta, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės įgavo prejudicinio fakto galiÄ ir atsakovas nebegali ginčyti Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės, jog pastatas minėto teismo sprendimo priėmimo metu buvo sunykęs.

12. SprendimÄ priėmęs teismas taip pat nustatė, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2009 m. lapkričio 9 d. pastato pripažinimo avariniu aktas Nr. A32-967(29.2.11-UK1), 2019 m. spalio 22 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertinio tyrimo aktas Nr. 19-60, 2013 m. birželio 10 d. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ statinio ekspertizės aktas Nr. 1-09/13, antstolio Ginto Badikonio 2019 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 40/19/1096, patvirtina, jog pastato bÅ«klė nuo minėto teismo sprendimo priėmimo iki Å¡iol nepasikeitė.

TÄ patvirtino ir liudytoju apklaustas S. M. paaiÅ¡kinęs, jog apžiÅ«rėjęs sklypÄ vietoje jokių pastato laikančiųjų konstrukcijų nerado, sklype esančios pastato liekanos nėra tarpusavyje konstrukciÅ¡kai suriÅ¡tos. Nurodė, kad atsakovas pateikto Sigito Mitkaus atlikto ekspertinio tyrimo iÅ¡vadų ir jo bylos nagrinėjimo metu duotų paaiÅ¡kinimų neginčijo, ekspertizės atsisakė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ ir remdamasis kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ statinys laikomas iÅ¡nykusiu, kai nustatoma, kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančios konstrukcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017), konstatavo, jog pastatas yra visiÅ¡kai sugriuvęs, todėl laikytinas iÅ¡nykusiu ir turi bÅ«ti iÅ¡registruotas.

13. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovas yra teisėtas žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu B, savininkas, jo teisės yra pažeidžiamos dėl sklype esančių iÅ¡nykusio atsakovo pastato griuvėsių, kurie riboja ieÅ¡kovo galimybę naudotis žemės sklypu. Atsakovas ieÅ¡kovo žemės sklype turi įregistruotas daiktinęs teises į pastatÄ , kuris iÅ¡nyko dėl sugriovimo, todėl neiÅ¡registruodamas pastato iÅ¡ vieÅ¡ojo registro, nepagrįstai ir neteisėtai riboja ieÅ¡kovo, kaip savininko, teises.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad duomenys apie turtÄ vieÅ¡ajame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne jų nustatymo funkcijÄ . Statinio registracijos panaikinimas savaime negali pažeisti tokio statinio savininko nuosavybės teisių (nes už tai atsakingas arba pats savininkas, arba tretieji asmenys, dėl kurių veiksmų (neveikimo) statinys iÅ¡nyko), registracijos panaikinimas užtikrina, kad vieÅ¡ajame registre nebÅ«tų tikrovės neatitinkančių duomenų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14.

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 sprendimÄ .

15. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovui priklausančio pastato bÅ«klės, sprendime padarė faktinėmis aplinkybėmis neparemtas iÅ¡vadas, t. y. teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis pastatas yra iÅ¡nykęs dėl sugriovimo, todėl neiÅ¡registruodama pastato iÅ¡ vieÅ¡ojo registro, Vilniaus miesto savivaldybė tariamai nepagrįstai ir neteisėtai riboja ieÅ¡kovo, kaip savininko, teises. PaaiÅ¡kina, kad LVAT 2014-07-02 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-525-838/2014 nebuvo konstatuoti prejudiciniai faktai, turėję reikÅ¡mės sprendimo Å¡ioje byloje priėmimui, kadangi aiÅ¡kaus visuomenės intereso į pastatÄ nebuvimas nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės turimos nuosavybės teisės ir nesudaro pagrindo manyti, jog pastatas yra sunykęs. Å iais pagrindais minėtame sprendime konstatuotos aplinkybės negalėjo bÅ«ti vertinamos, kaip įrodančios ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ .

16. Apeliantas teigia, kad STR 1.01.08:2002 8 punkte numatyta, jog statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančios konstrukcijos. Pagal STR 1.01.08:2002 15 punkto nuostatas, statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais- rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu. Apelianto vertinimu, šioje byloje nepagrįstai konstatuota, kad pastatas yra išnykęs dėl sugriovimo, todėl privalo būti išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro.

17. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad pastatas yra prastos bÅ«klės, tačiau jis pastatytas prieÅ¡ 80 metų todėl, akivaizdu, jog dabartinė jo bÅ«klė yra sÄ lygota iÅ¡orės veiksnių (oro sÄ lygų). Pamini ir tai, kad dėl ilgÄ laikÄ besitęsiančių teisminių procesų tiek su pareiÅ¡kėju I. L., tiek su kitais suinteresuotaisiais asmenimis, Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo galimybės daryti fizinio/Å«kinio poveikio daiktui, t. y. pastatui. Pastato priežiÅ«rai reikėjo/reikia nemažai lėšų, kurių ilgÄ laikÄ Vilniaus miesto savivaldybės biudžete nebuvo numatyta, o investicijų tokių pastatų priežiÅ«rai bÅ«tų buvę galima tikėtis tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatytas konkretus terminas Å¡iems pastatams eksploatuoti.

Teigia, kad didžiausiÄ Ä¯takÄ pastato fiziniam nusidėvėjimui turėjo, be kita ko, tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo įgyvendinti Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 „Dėl teritorijos dalies (buvusios pionierių stovyklos) prie Svajonių g. detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovui neįrodžius fakto, kad pastatas yra visiÅ¡kai sugriuvęs, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto savivaldybei neatsirado pareigos iÅ¡registruoti statinius iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, darant kitokiÄ iÅ¡vadÄ , susiklostytų situacija, kai nekilnojamųjų daiktų savininkas, kurio nuosavybės teise valdomo daikto bÅ«klė nėra patenkinama, bÅ«tų paliekamas be teisinės apsaugos.

18. Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kaip nekilnojamojo turto savininkė, įgyvendindama turimas nuosavybės teises, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasi teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui, t. y. pastatui, fizinį poveikį– jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kai nėra savininko valios pastatÄ nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti, Å¡i jo teisė negali bÅ«ti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktuose nustatyta tvarka.

19. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad LVAT 2014-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-838/2014 aktuali, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo formuojamas ir jo nuosavybės teisė buvusio savininko buvo įgyta, atkÅ«rus nuosavybės teises ir grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra. Pastato savininkas įrodinėjo, jog nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį negali bÅ«ti grÄ Å¾inamos natÅ«ra, nes ji yra užstatyta (ne laisva) statiniais, taip pat ir pastatu, dėl kurio iÅ¡registravimo vyksta Å¡alių ginčas. Ginčo nagrinėjimo dalykas taip pat buvo fakto nustatymas, ar žemės sklypas yra užstatytas, t. y. ar žemės sklype yra pastatų. Ä®siteisėjusioje LVAT nutartyje buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), tai reiÅ¡kia, jog jame nėra pastatų, o bÅ«tent LVAT konstatavo, jog pastatas yra sunykęs, todėl nuosavybės teisės tÅ«rėtų bÅ«ti atkuriamos natÅ«ra.

20. IeÅ¡kovas nurodo, kad apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimÄ , nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau– LAT) suformuotos praktikos dėl prejudicinės galios faktų nustatymo. IeÅ¡kovas nesutinka su tokia apelianto nuomone. PaaiÅ¡kina, jog LAT iÅ¡aiÅ¡kinta, kad: „ tam tikras faktas pripažįstamas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, kai jis atitinka tokias sÄ lygas:

1) faktas nustatytas teismo;

2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriais nuspręsta dėl bylos esmės, yra įsiteisėję;

3) teismo sprendimas ar nutartis priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje;

4) teismo sprendimas ar nutartis priimti civilinėje arba administracinėje byloje;

5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims;

6) aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas kitoje byloje.“ Atsižvelgiant į LAT suformuotas taisykles:

1) LVAT nutartyje buvo nustatyta, kad statiniai, įskaitant pastatÄ , yra griuvėsiai, vadinasi pastatas yra sunykęs;

2) LVAT nutartis yra įsiteisėjusi;

3) LVAT nutartis yra priimta ne Å¡ioje byloje;

4) LVAT nutartis yra priimta administracinėje byloje;

5) LVAT nutartis sukėlė pasekmių žemės sklypo savininkui, kuris tuo metu buvo ne ieškovas;

6) aplinkybė, ar žemės sklype egzistuoja statiniai, buvo vertinama remiantis nekilnojamojo turto kadastro, registro duomenimis bei minėtoje byloje pateiktais aktais, kuriais statiniai buvo pripažinti avarinės bÅ«klės, kitaip tariant, aplinkybė, kad žemės sklypas nėra užimtas statinių, Å¡ioje byloje buvo įrodinėjimo dalykas. Dėl to teismo padaryta iÅ¡vada dėl prejudicinės galios faktų visiÅ¡kai atitinka LAT formuojamÄ praktikÄ , atmestinas apelianto teiginys, kad teismas pažeidė prejudicinės galios faktų vertinimo taisykles. Laikosi pozicijos, kad teismas vertino tiek LVAT nutartyje nustatytas prejudicinių faktų galiÄ turinčias aplinkybes, tiek ir kiekvienÄ iÅ¡ pateiktų įrodymų ir įvertinęs įrodymų visumÄ , priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pastatas yra visiÅ¡kai sunykęs.

21. Ieškovas pažymi, kad ekspertinio tyrimo išvadoje patikimai patvirtinta, kad pastatas neturi laikančiųjų konstrukcijų. Tokia eksperto išvada atitinka dar 2013-06-10 UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ statinio ekspertizės akte Nr. 1-09/13 užfiksuotas aplinkybes, kad laikančiųjų konstrukcijų žemiau žemės paviršiaus nėra. Tai, kad tam tikros buvusio pastato dalių liekanos yra virš žemės paviršiaus ar po žeme, nėra svarbu, jos nėra laikančiosios konstrukcijos.

Ieškovas pabrėžia, kad abiejų nurodytų ekspertizių išvadose konstatuota, kad nėra išlikusių pastato laikančiųjų konstrukcijų. Buvusių laikančiųjų konstrukcijų dalys yra netvarkingai sukritusios buvusioje pastato vietoje, neturi ryšio su žeme, o buvę atraminiai stulpeliai nelaikytini laikančiosiomis konstrukcijomis, jie yra sutrupėję, sunykę. Todėl šie daiktai laikytini pastato liekanomis (griuvėsiais), o ne pastato laikančiosiomis konstrukcijomis. Medinės pastato liekanos supuvusios, plytų mūras suiręs, išsiskaidęs į dalis, todėl jos nėra tinkamos pakartotinai panaudoti.

22. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto iÅ¡vada, jog užfiksuotas mÅ«rinis stulpelis įrodo, kad pastatas egzistuoja ir yra savarankiÅ¡kas daiktinių teisių objektas bei gali bÅ«ti rekonstruotas. MÅ«rinių stulpelių liekanų egzistavimas nereiÅ¡kia, kad tai yra pastato laikančioji konstrukcija, t.y. Å¡ie stulpeliai (konkrečiai esantis vienas stulpelis) nėra pastato laikančioji konstrukcijÄ , kÄ detaliai iÅ¡ iÅ¡samiai paaiÅ¡kino S. M., jį kaip liudytojÄ apklausus teismo posėdžio metu. IeÅ¡kovas pabrėžia, kad ekspertinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog pastatas laikomas visiÅ¡kai sugriuvusiu, todėl apelianto pabrėžiamas vienas rastas mÅ«rinis stulpelis nepaneigia eksperto iÅ¡vadų dėl visiÅ¡ko pastato sugriuvimo, bei nepatvirtina apelianto teiginio, kad pastatas egzistuoja.

Nustačius, kad pastatas yra sunykęs, t. y. nėra išlikusių jo laikančiųjų konstrukcijų, nėra galimybės atlikti pastato rekonstravimo darbus, kadangi statinio rekonstravimo atveju yra perstatomos esamos laikančiosios konstrukcijos, todėl yra paneigiamas apelianto teiginys, kad pastatas dar gali būti rekonstruotas, o sunykusio pastato atstatymo darbai priskirtini naujos statybos darbams.

23. IeÅ¡kovas nurodo, kad apeliantas neturi pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamos jo nuosavybės teisės– kadangi pastatas yra sugriuvęs, t. y. nuosavybės teisės objekto neliko, pastato iÅ¡registravimas savaime nereiÅ¡kia nuosavybės teisės pažeidimo. PaaiÅ¡kina, kad duomenys apie turtÄ vieÅ¡ajame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne jų nustatymo funkcijÄ , todėl pastato registracijos panaikinimas savaime negali pažeisti savininko nuosavybės teisių (nes už tai atsakingas arba pats savininkas, arba tretieji asmenys, dėl kurių veiksmų (neveikimo) statinys iÅ¡nyko).

Nekilnojamojo turto registras tik užtikrina, kad vieÅ¡ajame registre nebÅ«tų tikrovės neatitinkančių duomenų, todėl ieÅ¡kovas dar kartÄ pažymi, kad apeliantas neteisingai nurodo, jog reikalavimas iÅ¡registruoti sugriuvusį pastatÄ pažeidžia jo nuosavybės teises. Be to, apeliantas, delsdamas sutvarkyti pastato liekanas bei iÅ¡registruoti iÅ¡ nekilnojamojo turto registro nugriuvusį pastatÄ , pažeidžia ieÅ¡kovo teises naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, kuriame Å¡iuo metu yra pastato liekanos ir griuvėsiai.

24. Taip pat nurodo, kad apelianto deklaruojami tariami ketinimai rekonstruoti pastatÄ negalėtų bÅ«ti įgyvendinti, nes apeliantas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , todėl nėra statytojas statybos įstatymo prasme ir jam negalėtų bÅ«ti iÅ¡duodamas statybÄ leidžiantis dokumentas pastatui rekonstruoti. Apeliantas taip pat neturėtų teisės atlikti pastato kapitalinio remonto dėl tų pačių priežasčių– neturi nuosavybės teisės į žemės sklypÄ . Sunykęs statinys gali bÅ«ti atstatomas, tik statant naujÄ statinį, o tam reikėtų turėti nuosavybes teises į žemės sklypÄ , ko apeliantas neturi.

Galiausiai, pats apeliantas dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ketintų šį neegzistuojantį pastatÄ parduoti, o naujasis pastato įgijėjas taip pat negalėtų atlikti nė vieno iÅ¡ aukščiau nurodytų veiksmų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

26. IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2020-07-31 eksperto L. U. parengtÄ ekspertizės aktÄ . CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ draudžiama. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovo teikiami nauji įrodymai teismui pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ir su jais iki paskirto teismo posėdžio turėjo galimybę susipažinti ir atsakovas, konstatuojama, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi jie neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog ieÅ¡kovas pateiktais papildomais įrodymais neįrodinėja naujų aplinkybių, o tik sustiprina savo pozicijÄ .

27. Nustatyta, kad ieškovas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Jam nuosavybės teisė priklauso 726/1079 sklypo dalys, 353/1079 sklypo dalys priklauso Lietuvos Respublikai. (duomenys neskelbtini) yra registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei. Pastatas yra ieškovo nuosavybės teisėmis valdomoje žemės sklypo, plane pažymėto indeksu B, dalyje.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LVAT nutartį Nr. A-525-838/2014 nurodė, kad nutartimi buvo nustatyta, jog 726/1079 žemės sklypo dalis nepriskirtina valstybės iÅ¡perkamajai žemei ir nėra užstatyta, todėl į žemės sklypo dalį nuosavybės teisės turi bÅ«ti atkurtos natÅ«ra. SprendimÄ priėmęs teismas nurodė, kad: „Tokį sprendimÄ teisėjų kolegija grindė aplinkybėmis, jog iÅ¡ pastatų (taip pat ir (duomenys neskelbtini)) bÅ«klės negalima spręsti, jog egzistuoja realus visuomenės interesas į šį pastatÄ ir jiems eksploatuoti suformuotus žemės sklypus, pastatai yra avarinės bÅ«klės, bÅ«tini nugriauti “ bei pripažino, kad LVAT nutartyje nustatytos aplinkybės įgavo prejudicinio fakto galiÄ .

Atsakovas nesutinka su tokia teismo pozicija ir apeliaciniame skunde teigia, jog minėtoje LVAT nutartyje nurodyta, kad žemės sklypo grÄ Å¾inimui natÅ«ra esminės reikÅ¡mės turėjo ne konkrečiai pastato (ne)atitiktis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, o tai, jog teismas teikė prioritetÄ pareiÅ¡kėjo norui iki 1940 metų nacionalizacijos E. L. turėtÄ Å¾emę atgauti natÅ«ra, o ne kitu ekvivalentu. Teigia, jog nebuvo konstatuoti prejudiciniai faktai, turėję reikÅ¡mės sprendimo Å¡ioje byloje priėmimui, kadangi aiÅ¡kaus visuomenės intereso į pastatÄ nebuvimas nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės turimos nuosavybės teisės ir nesudaro pagrindo manyti, jog pastatas yra sunykęs.

29. Pažymėtina, kad LVAT nutartį pirmosios instancijos teismas vertino tik kaip vienÄ iÅ¡ byloje pateiktų sprendimui priimti reikÅ¡mingų aplinkybių, tačiau ne vienintelį sprendimo priėmimo pagrindÄ . Pritartina atsakovo argumentams, kad LVAT nutartyje pastato sugriuvimo/avarinės bÅ«klės faktas buvo nagrinėjimas, sprendžiant klausimÄ , ar galima žemės sklypo dalį grÄ Å¾inti natÅ«ra. LVAT nutartyje nurodė, kad aptariamuose sklypuose (įskaitant žemės sklypÄ ) esantys pastatai yra griuvėsiai, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja realus visuomenės interesas į Å¡iuos pastatus.

LVAT tokiÄ iÅ¡vadÄ priėjo, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (kuriuose nurodytas statinių fizinio nusidėvėjimo procentas) bei aktais, kuriais pripažinta, kad pastatai yra avarinės bÅ«klės, negalimi saugiai eksploatuoti, bÅ«tini nugriauti. LVAT nesuteikė prioriteto kažkurios iÅ¡ aptarinėjamos bylos Å¡alies norui ar interesui, o vertino faktÄ , kad pastatas yra sunykęs, vadinasi žemė yra neužstatyta (laisva), todėl nėra visuomenės intereso, sprendžiant, ar žemės sklypo dalis gali bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra.

Aplinkybės, kurios buvo pagrindas sklypÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra, nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad Å¡iame sklype esantys pastatai yra sunykę tiek, kad yra pagrindas juos iÅ¡registruoti: pastatų bÅ«klės vertinimo tikslai abiem atvejais yra skirtingi.

30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pastato bÅ«klę, rėmėsi 2009-11-09 Valstybei/savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu aktu Nr. A32-967(29.2.11-UK1), kuriuo pastatas buvo pripažintas avariniu; UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2013-06-10 statinio ekspertizės aktu Nr. 1- 09/13, kuris patvirtina, kad pastatas neturi pamatų ir kitų laikančiųjų konstrukcijų, todėl laikytinas visiÅ¡kai sugriuvusiu; antstolio Ginto Badikonio 2019-10-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 40/19/1096, kuriame nurodyta, kad žemės sklype matoma krÅ«va statybinių atliekų (rÄ stų, rÄ stinių sienų fragmentų, lentų); 2014-05-22 žemės sklypo ribų paženklinimo– parodymo aktu, parengtu atsakovo iki atkuriant nuosavybės teises, kuriame nurodoma, kad pastatas yra nugriautas;

UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2019-10-22 ekspertinio tyrimo aktu Nr. 19-60, kuriame nurodyta, kad „sklype nėra iÅ¡likusių statinio laikančiųjų konstrukcijų, todėl statinys laikytinas sugriuvusiu“ ir bylos nagrinėjimo metu eksperto Sigito Mitkaus duotais paaiÅ¡kinimais. Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik LVAT nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau ir kitais įrodymais, kurių pakanka, kad bÅ«tų patikimai nustatyta, jog pastatas, kuris yra Å¡alių ginčo dalykas, yra sugriuvęs. Pažymėtina, jog UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2019-10-22 ekspertinio tyrimo akte Nr. 19-60 iÅ¡vada apie pastato sugriuvimÄ padaryta, atsižvelgus į statybos techninio reglamento STR1.01.08:2002 „statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 8.5. punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta taisyklė, kad statinys laikomas visiÅ¡kai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės pavirÅ¡iumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).

Vadinasi, konstatuojant pastato sugriuvimÄ , nebuvo aplinkybių, trukdančių tokiai iÅ¡vadai prieiti.

31. Apeliantas skunde paaiÅ¡kina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo plane pastatas pažymėtas kaip griuvėsiai, tačiau teigia, jog tai savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog nėra likusių pastato laikančiųjų konstrukcijų. Nurodo, kad 2020-06-01 vykusio teismo posėdžio metu ekspertas S. M. buvo apklaustas. Posėdžio metu ekspertas nurodė, kad: „Pamato funkcijÄ atliko mÅ«riniai stulpeliai, tai bÅ«dinga tų laikų statybai.“ (33:04 posėdžio minutė) IÅ¡klausius 2020-06-01 teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , jo 33:40- 33: 46 min., ekspertas S. M. paaiÅ¡kino, kad anksčiau minėti stulpeliai taip pat nėra iÅ¡likę, tai yra ne mÅ«rinys, o tik plytų liekanos.

Tad 2019-10-22 ekspertinio tyrimo akto Nr. 19-60 išvadoje pagrįstai nurodyta, jog pastatas laikomas visiškai sugriuvusiu, todėl apelianto pabrėžiamas mūrinis stulpelis nepaneigia eksperto išvadų dėl visiško pastato sugriuvimo bei nepatvirtina apelianto teiginio, kad pastatas egzistuoja. Nustačius, kad pastatas yra sunykęs, t. y. nėra išlikusių jo laikančiųjų konstrukcijų, nėra galimybės atlikti pastato rekonstravimo darbus, kadangi statinio rekonstravimo atveju yra perstatomos esamos laikančiosios konstrukcijos.

Yra paneigiamas apelianto teiginys, kad pastatas dar gali būti rekonstruotas, o sunykusio pastato atstatymo darbai priskirtini naujos statybos darbams. Papildomai pateiktame 2020-07-31 eksperto L. U. parengtame ekspertizės akte nurodyta, jog: „Ekspertizės metu nustatyta, kad statinio, kurio unik. Nr. 1094-0489-4015, esančio sklype (duomenys neskelbtini), neliko laikančiųjų konstrukcijų virš žemės paviršiaus ir ne giliau 0,5 m nuo žemės paviršiaus. Statinio medinių konstrukcijų liekanos yra netvarkingos ir prarado ryšius su kitomis buvusiomis Statinio laikančiosiomis konstrukcijomis.

Atraminių stulpelių keraminės plytos suirę dėl drėgmės ir šalčio poveikio. Atraminiai stulpeliai įgilinti žemiau žemės paviršiaus apytiksliai 0,5 m, t. y. jie įrengti ant sušalusio grunto ir jie negali atlikti pamatų/laikančiųjų konstrukcijų funkcijų pagal STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus. Ekspertizės metu nustatyta, kad statinys, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sklype (duomenys neskelbtini), yra sunykęs“.

32. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas– negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti tik tai, jog jis yra žemės sklypo savininkas ir kad jo, kaip savininko, teisės yra pažeistos, o atsakovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog jis turi teisėtÄ pagrindÄ neiÅ¡registruoti bendrame sklype esančio pastato (CPK 178 str.).

Apeliantas turėjo galimybę pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovo teiginius ir byloje pateiktus įrodymus, tačiau apeliantas tik deklaratyviai teigia, jog pastatas nėra sunykęs ar sugriuvęs. Pastatas apeliantui priklauso nuo 2014-01-22, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ėmėsi pastato būklės pagerinimų. Dėl to konstatuotina, jog ieškovas įrodė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra likę pastato (duomenys neskelbtini) laikančiųjų konstrukcijų tiek antžeminėje pastato dalyje, tiek ir po žemės paviršiumi.

33. Aplinkybė, kad sklype egzistuoja statinio liekanos, leidžia konstatuoti, kad statinio eksploatuoti nėra galimybės, o iÅ¡likusi tik jo teisinė registracija. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog duomenys apie turtÄ vieÅ¡ajame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne jų nustatymo funkcijÄ . Todėl visiÅ¡kai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio teisinė registracija negali suteikti kokių nors papildomų teisių jo savininku vieÅ¡ajame registre nurodytam asmeniui.

Tokio statinio registracijos panaikinimas savaime negali pažeisti tokio statinio savininko nuosavybės teisių (nes už tai atsakingas arba pats savininkas, arba tretieji asmenys, dėl kurių veiksmų (neveikimo) statinys išnyko), tik užtikrina, kad viešajame registre nebūtų tikrovės neatitinkančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Gali būti ginama turto, bet ne atliekų nuosavybės teisė.

Nustačius, jog iÅ¡ pastato yra likusios tik atliekos, jos turi bÅ«ti tinkamai sutvarkytos ir neturi trukdyti kitiems savininkams įgyvendinti savo teises. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatas draudžiama valdant, naudojant nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuojant pažeisti kitų asmenų teises ir interesus. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovui nesutvarkant pastato griuvėsių ir jų neiÅ¡registruojant iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, yra pažeidžiama ieÅ¡kovo, kaip sklypo bendraturčio, teisė naudotis sklypo dalimi.

34. Vertinant nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl pastato iÅ¡likimo pripažįstami teisiÅ¡kai nepagrįstais ir pritariama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad raÅ¡ytiniai įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog pastato iÅ¡likimo faktas paneigtas. Buvo pagrindas patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ atlaisvinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant sunykusio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griuvėsius bei pateikti duomenis VÄ® Registrų centrui, kad minėtas pastatas bÅ«tų iÅ¡registruotas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio dėl atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 sprendimas paliktinas nepakeistas.

35. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas- 1 058,75 Eur. Å ios iÅ¡laidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos- 1 058,75 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, n u t a r i a : Atmesti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. M. ieÅ¡kinį dėl nugriauto pastato iÅ¡registravimo ir įpareigojimo paÅ¡alinti statybos atliekas, pareikÅ¡tÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys:

Valstybės įmonė Registrų centras ir Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 sprendimÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Braždienė Visvaldas KazakiÅ«nas Dainius Rinkevičius