9fb415e6-b992-446c-83d7-9d66e9f2b5a7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                           Administracinė byla Nr. I-4906-142/2015Proc. Nr. 3-61-3-04301-2014-8                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo V.

G. atstovei advokatei AuÅ¡rai Saulėnienei, vieÅ¡o teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas V. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ Nr. (1.34)7R-5875 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu“ (toliau – skundžiamas sprendimas).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas, kuriuo padaryta žala iki Å¡iol pareiÅ¡kėjui nėra atlyginta. PaaiÅ¡kina, kad Teisingumo ministerija skundžiamu sprendimu atsisakė avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu pareiÅ¡kėjui padarytÄ Å¾alÄ , nes pareiÅ¡kėjas smurtinio nusikaltimo padarymo metu pats turėjo neiÅ¡nykusį teistumÄ už smurtinį nusikaltimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo pripažintas kaltu, tačiau bausmę už nusikaltimÄ jau atliko.

PareiÅ¡kėjo manymu, nors teistumas dar nėra iÅ¡nykęs, pareiÅ¡kėjui vis tiek priklauso teisė į žalos kompensavimÄ avansu.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 83). PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.Teisingumo ministerija atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 25–26). Teisingumo ministerija nurodo, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Žalos kompensavimo įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimÄ avansu neatsiranda jeigu nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ už smurtinį nusikaltimÄ Teisingumo ministerija nurodo, kad pareiÅ¡kėjui neatsirado teisė į žalos kompensavimÄ avansu, nes smurtinio nusikaltimo padarymo metu pareiÅ¡kėjas turėjo neiÅ¡nykusį teistumÄ už smurtinį nusikaltimÄ .Teismo posėdyje Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 79).

Skundas netenkintinas.Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos atsisakymo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal Žalos kompensavimo įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai, turi teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensacijÄ avansu Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais – kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas. Minėto straipsnio 1 dalyje pateikiama smurtinio nusikaltimo sÄ voka: „Smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika“.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 67), kuriam 2013 m. rugsėjo 7 d. buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 18). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikė Teisingumo ministerijai adresuotÄ praÅ¡ymÄ avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro 179,72 Lt turtinė žala ir 7 000,00 Lt neturtinė žala (b. l. 37–41).

Tarnyba minėtÄ praÅ¡ymÄ persiuntė Teisingumo ministerijai (b. l. 36). Teisingumo ministerija pareiÅ¡kėjui atsakė skundžiamu sprendimu, nurodydama, kad atsisako avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjui, nes smurtinio nusikaltimo padarymo metu pareiÅ¡kėjas turėjo neiÅ¡nykusį teistumÄ už smurtinį nusikaltimÄ (b. l. 28). Teisingumo ministerija, atsisakydama tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , vadovavosi Žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimÄ avansu neatsiranda, jeigu nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ už smurtinį nusikaltimÄ .Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo nuo bausmės atlikimo aÅ¡tuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimÄ .Byloje Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2002 m. gruodžio 18 d.) buvo pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo (tyčinio nužudymo) ir pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė (b. l. 32).

Pagal BK 11 straipsnio 6 dalį, labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo. IÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 2013 m. birželio 21 d. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas turi teistumÄ , kuris iÅ¡nyks 2021 m. birželio 21 d. Akivaizdu, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2014 m. rugpjūčio 27 d.) pareiÅ¡kėjo turimas teistumas dar nebuvo iÅ¡nykęs, todėl Teisingumo ministerija padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nėra atsiradusi teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimÄ avansu.

Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo              85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                           Marius Bajoras                                                                                                                      Rūta Miliuvienė Halina Zaikauskaitė