Legislator Case Law & Legislation
9fb36296-e917-49da-9cd9-08e8cbe06999 AI generated

9fb36296-e917-49da-9cd9-08e8cbe06999 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9fb36296-e917-49da-9cd9-08e8cbe06999
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys V. V., A. V. ir Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad visas jo tėvų, V.

Legislator headnote

AI generated

9fb36296-e917-49da-9cd9-08e8cbe06999 · Vilniaus apygardos teismas: asmeninė nuosavybė, į kuriÄ ji neturi teisės pretenduoti. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai ir neargumentuotai nustatė, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į teismÄ ne su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o su ieÅ¡kiniu dėl daiktinių teisių. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo nustatyti, kad visas tėvų santuokoje įgytas turtas yra (duomenys neskelbtini) mirusiojo V. V. asmeninė nuosavybė ir tai sudarytų pareiÅ¡kėjui galimybę vėliau kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.PareiÅ¡kėjas nesutinka su teismo argumentu, kad pareiÅ¡kėjas turi papildomai nurodyti teismui V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1854-431/2013                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02384-2013-5                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 34.3.; 75.6.2.; 128.2.; 106.3.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 6 d.  Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys V. V., A. V. ir Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad visas jo tėvų, V.

V. ir V. V., santuokoje įgytas turtas yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. V. asmeninė nuosavybė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-09-09 nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjui V. V. terminÄ iki 2013-09-24 nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas siekia pakeisti (tėvų) santuokoje įgyto turto teisinį statusÄ , t.y. dėl daiktinių teisių. Tokio pobÅ«džio reikalavimas neatitinka CPK 445 str. nustatytų sÄ lygų juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti ir negali bÅ«ti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad jis turi teisę kreiptis į teismÄ ne su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o su ieÅ¡kiniu dėl daiktinių teisių (konkretų pagrindÄ , atsakovus nurodo ieÅ¡kovas).

Taip pat teismas pažymėjo, kad prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus. PareiÅ¡kėjas pridėjo prie ieÅ¡kinio VÄ® Registrų centro duomenis apie V. V. ir V. V. įregistruotas nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau nenurodė turto sudėties, nepridėjo turto įsigijimo pagrindÄ patvirtinančių įrodymų. Tokio pobÅ«džio reikalavimai yra turtiniai reikalavimai, todėl nurodytina ieÅ¡kinio suma, ieÅ¡kinys apmokėtinas žyminiu mokesčiu pagal turto rinkos vertę ieÅ¡kinio padavimo teismui momentu.

                                             III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas V. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutartį ir įpareigoti Vilniaus rajono apylinkės teismÄ priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turto paveldėjimo tikslu ir jį patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėjas nesutinka su teismo teiginiu, jog iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas siekia pakeisti tėvų santuokoje įgyto turto teisinį statusÄ , tai yra pareiÅ¡kimas dėl daiktinių teisių.

PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nurodė, kad praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad visas tėvų santuokoje įgytas turtas yra mirusiojo V. V. asmeninė nuosavybė. Pagal CK 1.71 str. 2 d. sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo motina savo notariÅ¡kai patvirtintame atsiliepime ir savo elgesiu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir nurodė, kad visas santuokoje įgytas turtas yra mirusiojo V.

V. asmeninė nuosavybė, į kuriÄ ji neturi teisės pretenduoti. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai ir neargumentuotai nustatė, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į teismÄ ne su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o su ieÅ¡kiniu dėl daiktinių teisių. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo nustatyti, kad visas tėvų santuokoje įgytas turtas yra (duomenys neskelbtini) mirusiojo V. V. asmeninė nuosavybė ir tai sudarytų pareiÅ¡kėjui galimybę vėliau kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.PareiÅ¡kėjas nesutinka su teismo argumentu, kad pareiÅ¡kėjas turi papildomai nurodyti teismui V.

V. ir V. V. turto sudėtį, pridėti turto įsigijimo pagrindÄ patvirtinančius įrodymus. PareiÅ¡kėjo teismui pateiktose VÄ® Registrų centras duomenyse nurodytas nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas, o teismas savo duomenų bazėje turi galimybę patikrinti pareiÅ¡kėjo nurodyto turto įsigijimo pagrindÄ .                            IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su vieno iÅ¡ sutuoktinių turto teisinio statuso nustatymu bei pareiÅ¡kimo (ieÅ¡kinio) trÅ«kumų Å¡alinimo institutais, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo tėvai, V. V. ir V. V., 2003-01-09 nutraukė santuokÄ (b.l. 9). V. V. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 7). IeÅ¡kovas yra jo įpėdinis pagal įstatymÄ , todėl kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo (b.l. 12). VÄ® “Registrų centras” yra registruotos mirusiojo V. V. nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ : butÄ ir žemės sklypÄ (b.l. 14-15) bei V. V. nuosavybės teisės į 404/808 dalis žemės sklypo, įgyto pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ ir turto pasidalijimo sutartį (b.l. 16).

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nutraukus tėvų santuokÄ , turtas, įgytas santuokoje, nebuvo padalintas, bet bendru sutuoktinių sutarimu liko V. V. asmenine nuosavybe. Å io susitarimo galiojimÄ notariÅ¡kai patvirtino buvusi sutuoktinė, V. V.. Notarė nurodė, kad buvusi sutuoktinė negali pareiÅ¡kimu atsisakyti jai priklausančios nuosavybės, todėl pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl turto pripažinimo mirusiojo asmenine nuosavybe (b.l. 3-4).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės sudaro du pagrindiniai elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), bei savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kinio elementų bÅ«tinumÄ lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių dviejų ieÅ¡kinio elementų, nėra ir ieÅ¡kinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas pareiÅ¡kimas yra su trÅ«kumais, todėl buvo pagrindas nustatyti terminÄ jiems paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turto paveldėjimo tikslu.

Tačiau pareiÅ¡kimo turinys ir jame suformuluotas reikalavimas neatitinka CPK 444 ir CPK 445 straispniuose nustatytų sÄ lygų pareiÅ¡kimui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju kreipiasi ne dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo fakto nustatymo, tačiau praÅ¡o nustatyti, kad visas tėvų santuokoje įgytas turtas yra mirusiojo asmeninė nuosavybė, o tai iÅ¡ esmės yra reikalavimas padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , kuris, kai nėra raÅ¡ytinio abiejų sutuoktinių susitarimo, gali bÅ«ti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokio jo tėvų sudaryto raÅ¡ytinio susitarimo apie santuokoje įgyto turto pasidalinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kina, kad jo pateiktas 2012-09-06 V. V. atsiliepimas negali bÅ«ti prilyginamas sutuoktinių susitarimui dėl turto pasidalinimo, kadangi yra paraÅ¡ytas tik vieno sutuoktinio, kitam sutuoktiniui jau esant mirusiam, taigi netitinka CK 3.51-3.53 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Todėl pareiÅ¡kėjas privalo pateikti teismui ieÅ¡kinį dėl daiktinių teisių.Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Taigi įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ ir kitus procesinius dokumentus grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , netgi atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ .

CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas įrodinėjimo procese gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjui, jog jo pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose yra tik nurodytas nuosavybės teisės registravimo pagrindas, tačiau nėra to pagrindo turinio, kurio negali patikrinti ir teismas iš jo turimų informacinių sistemų ir registrų.

CPK 135 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnis nustato, kad bylos Å¡alis, negalinti pateikti tam tikrų įrodymų, gali praÅ¡yti teismo juos iÅ¡reikalauti, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų. Tačiau pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo Å¡ia įstatymo jam suteikta teise, nenurodė, kodėl negali pateikti teismo praÅ¡omų įrodymų ir neprašė jų iÅ¡reikalauti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė