9fb11c56-e2a5-4f2e-b927-012d3f792bfa · Kauno apygardos teismas

,Civilinė byla Nr. e2A-992-264/2018                                Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02585-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. K., atstovaujamo advokatės A.

R., apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-503-802/2018 pagal ieÅ¡kovo E. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, trečiajam asmeniui V. Z., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 1 570 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t. e. b. l. 85-87, 170-174).Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovo turtas ir sužalota jo sveikata.

IeÅ¡kovas kreipėsi į draudikÄ , tačiau žala jam buvo atlyginta tik iÅ¡ dalies. Buvo iÅ¡mokėta ne maksimali iÅ¡mokėtina pagal sutartį suma. IeÅ¡kovas patyrė traumÄ , buvo gydomas ligoninėje, patyrė nepatogumų, taip pat dėl sužalojimo patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, lankosi pas psichiatrÄ , gydymas tęsiamas iki dabar.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko visiÅ¡kai ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pagal įstatymo nuostatas draudikas gali atlyginti tik bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas.

Draudikas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo daug didesnę sumÄ , nei yra priteisiama teismų praktikoje. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytos draudimo sutarties Nr. AYAS 01 10072179 pagrindu, ieÅ¡kovui padengė 1 200 Eur neturtinės žalos bei 1 105 Eur turtinės žalos.Trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kinį atmesti.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėMarijampolės apylinkės teismas Marijampolės rÅ«mų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė atsakovei ADB ,,Gjensidige“ iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. 78,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisė trečiajam asmeniui V. Z. iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. 8,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo sveikatai padarytų sužalojimų padarinius, ieÅ¡kovo patirtus nepatogumus, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę bei tÄ aplinkybę, jog dėl padarytos žalos masto, nepaisant to, kad administracine tvarka yra bausta trečiasis asmuo V.

Z., tačiau oro sÄ lygos (paÅ¡alę, naktis ir slidu), eismo įvykio vietoje ribotas ir itin mažas greitis (30 km/val.) suponavo ir paties ieÅ¡kovo pareigÄ bÅ«ti maksimaliai atsargiam Å¡ioje sankryžoje ir pačiam dėti pastangas žalai iÅ¡vengti ar jai sumažinti, ko jis, teismas sprendė, Å¡ioje situacijoje nepadarė (kaip pats teigė, net nestabdė nes buvo slidu, nors objektyviai tas, esant greičiui 30 km/val. negali bÅ«ti pateisinama) ir pats prisidėjo prie tokio dydžio pasekmių kilimo, įvertinęs ieÅ¡kovui padarytos turtinės žalos dydį, tai kad į bylÄ jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes nebuvo pateikta, vadovaudamasis teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017), taip pat sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijais, įgalinančiais teismÄ iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ , neleidžiant paversti to nepagrįstu uždarbiavimu, teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl papildomos 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nėra.Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo atlyginti bÅ«simas gydymosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovui dar neatlikus rekomenduojamos operacijos bei atsižvelgiant į galimus gydymo iÅ¡laidų pokyčius, teismas vertino, kad praÅ¡omos priteisti turtinės žalos iÅ¡laidos prieÅ¡tarautų visiÅ¡ko žalos atlyginimo principui, o operacijos už gautas lėšas neatlikus, nulemtų ir nepagrįstÄ nukentėjusiojo praturtėjimÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai IeÅ¡kovas E. K., atstovaujamas advokatės A.

R., apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2018 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Sprendimas neteisėtas, jame nurodyti motyvai bei argumentai yra nepagrįsti. Teismas privalėjo vertinti ir tai, kad autoįvykio metu apeliantui buvo padaryta didelė moralinė žala. Be to, apelianto atžvilgiu bylÄ nagrinėjo aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas teismas.

Nesutiktina su teismo argumentais, kad ieÅ¡kovas neįrodė esant sÄ lygas jo praÅ¡omai neturtinei žalai priteisti. Dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas Å¡iuo metu turi estetinį vaizdÄ smarkiai gadinantį galvoje esantį randÄ , kuris privalo bÅ«ti panaikintas. Taip pat dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų ieÅ¡kovas Å¡iuo metu patiria didelius emocinius iÅ¡gyvenimus, ko pasekoje jam yra netgi paskirta psichologo konsultacija. Nepaisant to, jog dalį neturtinės žalos jau atlygino atsakovė, tačiau ji vertino tik tai dienai ieÅ¡kovo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, visgi ieÅ¡kovas patyrė kur kas daugiau iÅ¡gyvenimų, todėl atsižvelgiant į jų visumÄ , priteistina kur kas didesnė neturtinė žala.

IeÅ¡kovo ir toliau patiriami neturtiniai iÅ¡gyvenimai yra verti ne mažiau kaip 2 000 Eur ir tokia suma yra objektyvi, todėl privalo bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės, kaip trečiojo asmens draudimo bendrovės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tai, kad pasunkėjo apelianto galimybės įsidarbinti. Iki patiriant traumÄ apeliantas turėjo objektyviÄ galimybę įsidarbinti, tačiau po įvykio Å¡iÄ galimybę prarado, kadangi į jo vietÄ buvo įdarbintas kitas asmuo, nes dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas negalėjo pradėti dirbti.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Apeliantas visokiais bÅ«dais bando susirasti darbÄ , tačiau tai pirmosios instancijos teismo vėlgi nepagrįstai buvo vertinama kaip nepakankamai pagrįsta. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovo pateiktas siuntimas psichiatro konsultacijai ir 2017 m. liepos 25 d. iÅ¡raÅ¡as apie konsultacijÄ yra netinkami įrodymai. Å ie dokumentai yra tinkami įrodymai, kadangi objektyviai nusako, jog ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡gyvenimus dėl patirto sveikatos sužalojimo. Teismas neturi specialių žinių, kurios paneigtų, kad apeliantui dėl patirtų sužalojimų nebuvo reikalinga psichiatro pagalba, tuo labiau, kad gydymas tęsiamas iki dabar.

Nors ieÅ¡kinio pateikimo ir vykusios konsultacijos datos yra artimos, tačiau tai yra normalu, kadangi Å¡i data yra artima ir pačiam įvykusiam įvykiui. Po gydymo, kuomet ieÅ¡kovui liko randas ir toliau tęsėsi skausmai, pablogėjo emocinė bÅ«klė jis ir kreipėsi į specialistus, o ne kaip subjektyviai vertino teismas dėl poreikio pateikti įrodymus teismui. Tokie teismo teiginiai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teismas vykdė ne teisingumÄ , tačiau iÅ¡reiÅ¡kė Å¡aliÅ¡kumÄ , kritikuodamas įrodymus, kuriais apeliantas grindė savo ieÅ¡kinį.

Nors teismas nurodo, jog ieškovo nurodyti vaistai kainuoja 7,61 Eur, tačiau ieškovui nėra užtektina dozė 100 vnt. tablečių, todėl jis ir nurodė, jog tokiam vaistų kiekiui, kuris jam būtinas pagal gydytojo nurodymus yra reikalinga apie 40 Eur suma. Teismas nepagrįstai įvertino tai, kad apeliantas bendrauja su draugais, pas juos prašo pagalbos, todėl nėra pagrindo teigti, jog sumažėjo jo bendravimo galimybės. Apeliantas neteigia, kad visi draugai nuo jo nusisuko, tačiau prieš tai, t. y. iki eismo įvykio draugų ratas buvo kur kas didesnis, o dabar teliko keli draugai, kurie padeda ieškovui, taigi, iš esmės sumažėjo jo bendravimo galimybės ir tai apeliantas įrodė.

Nepagrįsti teismo vertinimai, jog apeliantas pats kaltas dėl įvykusio įvykio. Teismas neteisingai nurodė, jog ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nestabdė eismo įvykio metu. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovas nenurodė, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas nurodė, jog eismo įvykio siekė iÅ¡vengti, tačiau to objektyviai nebuvo įmanoma padaryti, kadangi trečiojo asmens vairuojamas automobilis darė staigų manevrÄ , iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinės gatvės į pagrindinę, buvo slidu, todėl ieÅ¡kovas neturėjo galimybių iÅ¡vengti eismo įvykio.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad autoįvykis buvo iÅ¡tirtas administracinėje byloje ir ten nebuvo nustatyta, kad apeliantas yra kaltas dėl įvykio. Nesutiktina su teismo argumentu, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti turtinę žalÄ už likusio rando paÅ¡alinimo operacijÄ . IeÅ¡kovas neturi objektyvių galimybių dabar atlikti operacijos (dėl lėšų stygiaus), todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovės kaip ieÅ¡kovui bÅ«tinos. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012). Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl bÅ«simų iÅ¡laidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio iÅ¡laidas praÅ¡oma atlyginti, bÅ«tinumas (2012 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3- 202/2012). Asmuo privalo bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pradinę padėtį, buvusiÄ iki pažeidimo, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas rando neturėjo, jis atsirado po eismo įvykio, todėl jis privalo bÅ«ti paÅ¡alinamas.

Ir dabar gi teismo padarytos iÅ¡vados, jog Å¡i operacija nėra bÅ«tina nedelsiant arba tai, jog neva tai ji yra ne dėl sveikatinimo, o iÅ¡skirtinai dėl iÅ¡vaizdos trÅ«kumų paÅ¡alinimo, yra visiÅ¡kai nepagrįstos, kadangi ieÅ¡kovas privalo bÅ«ti grÄ Å¾intas į pradinę padėtį. Nei įstatymai, nei teismų praktika nenurodo, jog asmeniui negali bÅ«ti apmokama rando Å¡alinimo operacija, kadangi jis atsirado bÅ«tent dėl eismo įvykio įvykimo ir yra to pasekmė, kuri privalo bÅ«ti paÅ¡alinta, jog asmuo galėtų toliau pilnavertiÅ¡kai gyventi.

Nesutiktina su teismo argumentais, kad ieÅ¡kovo operacija gali pabrangti arba jam gali ateityje priteisus jo praÅ¡omÄ sumÄ prireikti papildomų lėšų, todėl priteisus ieÅ¡kovui jo praÅ¡omÄ sumÄ , nebÅ«tų įgyvendintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. IeÅ¡kovas galės ateityje atsiradus papildomų iÅ¡laidų ir atsakovei nepagrįstai atsisakius jas padengti nepraleisdamas ieÅ¡kinio senaties terminų, vėlgi kreiptis į teismÄ dėl papildomų lėšų priteisimo (2012 m. balandžio 30 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-202/2012). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė ADB ,,Gjensidige“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: Nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 2 000 Eur neturtinę žalÄ . Ä®vykio metu ieÅ¡kovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. pats mažiausias sveikatos sutrikdymo laipsnis.

BÅ«tent sveikatos sutrikdymo laipsnis ir yra reikÅ¡mingiausias kriterijus vertinant nukentėjusiojo patirtÄ turtinę žalÄ . Dėl avarijos pavojus ieÅ¡kovo gyvybei nekilo, byloje jokių duomenų, kad dėl eismo įvykio ieÅ¡kovas turi negrįžtamų sveikatos sutrikimų nėra. Nei vieno ieÅ¡kovo teiginio dėl jo patiriamų sunkumų nepagrindžia jokie byloje esantys dokumentai arba tokie ieÅ¡kovo teiginiai netgi yra paneigiami kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje yra vertinama, kokius realiai apribojimus bei suvaržymus dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė, vien asmens teiginiai apie jo patiriamus dvasinius iÅ¡gyvenimus nėra laikomi neturtinę žalÄ pagrindžiančiu įrodymu.

IeÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina dėl eismo įvykio nebegalintis susirasti darbo. Liudytoja G. L. (IeÅ¡kovo dukters mama) nurodė, kad ieÅ¡kovas nedirbo net 7 mėnesius iki eismo įvykio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bÅ«tent eismo įvykis sÄ lygojo dabartinę ieÅ¡kovo situacijÄ ir apsunkino ieÅ¡kovo darbo paieÅ¡kas. Byloje nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovo darbingumo sumažėjimÄ , kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad jo galimybės susirasti darbÄ po eismo įvykio pablogėjo. IeÅ¡kovas ligoninėje gulėjo tik keletÄ dienų - nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 10 d.

Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas iki eismo įvykio ar po jo bÅ«tų bandęs susirasti darbÄ . Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bent bÅ«tų kreipęsis ar preliminariai sutaręs su kažkokia įmone dėl darbo vietos. Byloje nėra specialisto iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovas po įvykio patiria sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kenčia depresijÄ ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo kreipimosi į gydymo įstaigÄ laikas ir netrukus po to kreipimosi į teismÄ data, neleidžia nuneigti aplinkybės, kad kreipimasis į gydymo įstaigÄ atliktas iÅ¡imtinai esant poreikiui pateikti kokį nors įrodymÄ Ä¯ bylÄ , o ne dėl sveikatos gydymo bÅ«tinybės. Be to, psichiatro iÅ¡raÅ¡as apie konsultacijÄ suraÅ¡ytas iÅ¡ paties ieÅ¡kovo žodžių.

Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, tokių eismo įvykio padarinių bÅ«tų pavykę iÅ¡vengti. Pats ieÅ¡kovas savo neteisėtais civilinės teisės požiÅ«riu veiksmais, nebÅ«damas tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, prisidėjo prie žalos atsiradimo. Kirstinė žaizda ieÅ¡kovo galvoje galėjo atsirasti neiÅ¡siskleidus oro pagalvei, todėl neatmestina, kad ieÅ¡kovas važiavo netgi neprisisegęs saugos diržo, kas taip pat turėjo įtakos avarijos padariniams.

Todėl ginčo atveju taikytinas CK 6.282 str. ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant papildomas iÅ¡mokas, atmestinas. Analizuojant teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymÅ«s arba nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, matyti, kad atsakovė ieÅ¡kovui yra iÅ¡mokėjusi didesnę draudimo iÅ¡mokÄ nei yra priteisiama tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017). IeÅ¡kovas jokios teismų praktikos, kuriose už nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam bÅ«tų priteistos didesnės sumos, nenurodė, taigi nepaneigė atsakovės pozicijos, kad iÅ¡mokėta 1 200 Eur draudimo iÅ¡moka yra pakankama ieÅ¡kovo patirtai neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovas nuolat įvardija skirtingas iÅ¡ atsakovės praÅ¡omos priteisti turtinės žalos sumas. Net ir pačiame apeliaciniame skunde vienoje vietoje įvardijama, kad praÅ¡oma priteisti 1 570 Eur, kitoje vietoje jau kalbama apie 1 550 Eur.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė pažymi, kad 20 Eur ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų dėl gydytojo konsultacijos atsakovė yra atlyginusi ir tai pagrindžia byloje esantys įrodymai. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad Å¡ioje dalyje (dėl minėtų 20 Eur) atsakovei pretenzijų nereiÅ¡kia, todėl jokio pagrindo jų priteisimo klausimÄ svarstyti apeliacine tvarka nėra. IeÅ¡kovas reikalauja bÅ«simų, o ne realiai patirtų, iÅ¡laidų atlyginimo. Toks ieÅ¡kovo reikalavimas yra nesuderinamas su TPVCAPDÄ® bei CK normomis.

Teismų praktikoje taipogi aiÅ¡kiai suformuota taisyklė dėl tokių iÅ¡laidų atlyginimo negalimumo (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-96-211/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Be to, ieÅ¡kovas neįrodė nei gydymo iÅ¡laidų poreikio, nei fakto, kad neturi finansinės galimybės Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ pradžių apsimokėti pats, nors bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėstė bylos nagrinėjimo metu.

IeÅ¡kovo argumentai dėl rando Å¡alinimo plastinės operacijos bÅ«tinumo grindžiami iÅ¡imtinai paties IeÅ¡kovo subjektyviu vertinimu ir įsitikinimu. Dėl operacijos bÅ«tinumo ieÅ¡kovas apsiribojo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu komerciniu pasiÅ«lymu operacijai atlikti. IeÅ¡kovas nesidomėjo, kokios yra tokių operacijų kainos kitose institucijose, ar yra galimi kažkokie alternatyvÅ«s rando gydymo bÅ«dai (pavyzdžiui, tepant jį specialiais tepalais). Byloje nėra nei gydytojų iÅ¡vadų dėl operacijos bÅ«tinumo, nei tokio pobÅ«džio rekomendacijų, taip pat nėra visiÅ¡kai jokios informacijos, kad dėl rando ieÅ¡kovas kenčia sveikatos sutrikimus - galvos skausmÄ , svaigimÄ , tempimÄ ar pan.

IeÅ¡kovas nepateikė nei dokumento (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokų mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795) (toliau - Taisyklės) 7 p.), taigi neįrodė rando Å¡alinimo plastinės operacijos bÅ«tinumo. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad operacijÄ jis apskritai realiai planuoja atlikti. Byloje nėra nei vieno dokumento patvirtinančio sunkiÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Liudytoja G. L. patvirtino, kad ieÅ¡kovas kiekvienÄ mėnesį skiria po 200-300 Eur vaiko iÅ¡laikymui, be to, liudytojos nuomone, ieÅ¡kovas turi santaupų, uždirbtų užsienyje.IeÅ¡kovas klaidingai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012.

IeÅ¡kovas cituoja pavienius sakinius iÅ¡ nutarties, tačiau nesigilina į minėtos nutarties esmę. IeÅ¡kovas savo pozicijÄ dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo formuoja remdamasis vien tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieÅ¡kovui nepalankų sprendimÄ ir byloje esančius įrodymus vertino prieÅ¡ingai nei norėjo ieÅ¡kovas. Nepriklausomai nuo bylos baigties, t. y. tiek ieÅ¡kovo apeliacinio skundo patenkinimo, tiek atmetimo atveju, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Â apeliacine tvarka, sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis ir jas pagrindžiančiais argumentais, todėl jų iÅ¡ naujo nekartoja, tik papildo.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 7 d. 7.19 valandÄ (duomenys neskelbtini) mieste esančių (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens V. Z. vairuota transporto priemonė, iÅ¡važiavusi iÅ¡ Å¡alutinio kelio trenkėsi į pagrindiniu keliu važiavusio ieÅ¡kovo E. K. transporto priemonę. Eismo įvykio kaltininke pripažinta V. Z.. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai apgadintas ieÅ¡kovo automobilis, kuriam uždrausta toliau dalyvauti vieÅ¡ajame eisme ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Dėl sukelto eismo įvykio trečiasis asmuo V. Z. buvo nubausta administracine tvarka ir jai paskirta nuobauda (el. bylos Nr. e2-503-802/2018). IeÅ¡kovas po eismo įvykio kreipėsi į atsakovę-draudimo bendrovę, kuri ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 1105 Eur turtinės (už nepataisomai sugadintÄ transporto priemonę kai liekanų vertė – 325 Eur) ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė iÅ¡ atsakovės papildomai priteisti 2000 Eur neturtinės ir 1570 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į eismo įvykio padarymo aplinkybes, atsiradusius padarinius (ieÅ¡kovo sveikata nežymiai sutrikdyta), paties nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ , atsakovės iÅ¡mokėtos ieÅ¡kovui kompensacijos dydį, sprendė, kad byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2000 Eur neturtinės ir 1570 Eur turtinės (dėl 1550 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų rando galvoje paÅ¡alinimo bÅ«tinumo bei 20 Eur už vaistus) žalos atlyginimo, ieÅ¡kinį atmetė.Dėl įrodymų vertinimo.Apeliaciniame skunde argumentuojama tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.Su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s vienai iÅ¡ Å¡alių, ar kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad dėl po eismo įvykio jo galvoje likusio rando jis patiria didelius emocinius išgyvenimus, dėl to jam yra netgi paskirta psichologo konsultacija, kad jis prarado galimybę įsidarbinti patvirtino teisme apklausti liudytojai, todėl jis patiria kur kas daugiau išgyvenimų nei jam atsakovės atlygintas neturtinės žalos dydis.

Prie ieÅ¡kinio pateikė medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us, kuriuose pateikti duomenys, kad po autoįvykio jis 2017-02-07-2017-02-10 laikotarpiu buvo gydomas VÅ¡Ä® Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriaus stacionare ir iÅ¡raÅ¡ytas ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad 2017-07-25 lankėsi pas psichiatrÄ konsultacijai ir jam skirti vaistai (1 t.e.b.l. 8, 14, 103-104).IÅ¡Â prie ieÅ¡kinio apelianto pateiktų iÅ¡Â atsakovės ADB ,,Gjensidige“ gautų žalos atlyginimo bylos Nr. CLT1433040 dokumentų (1 t.e.b.l. 15-17) matyti, kad ieÅ¡kovui dėl eismo įvykio 2017 03 09 buvo apskaičiuotas 1 200 Eur neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydis, praneÅ¡ime nurodyta, kad žalos dydis apskaičiuotas remiantis 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 „Dėl LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo „ pakeitimo“, patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, kad nustatydamas žalos dydį draudikas vadovavosi bylos medžiagoje esančiais dokumentais, atsižvelgė į nukentėjusiam asmeniui padarytos sveikatos sutrikdymÄ , taip pat įvertino suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus bei dydžius.

Neturtinės žalos dydžio nustatymÄ lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentÄ .

Teismas pažymi, kad svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs atitinkamų kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ .

Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos paÅ¡alinti galima bÅ«simomis operacijomis), tai, be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti darant plastines operacijas, iÅ¡gyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmÄ , nepatogumus, laiko eikvojimÄ , važinėjimÄ tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – iÅ¡laidas, kurios ne visada gali bÅ«ti nustatytos ir padengiamos).

Taigi, nagrinėjamu atveju bÅ«tina tiksliai nustatyti, kokios operacijos reikalingos nukentėjusiajam, ir ar jos reikalingos, nes tik tuomet bus galima spręsti ir apie jo dvasinių iÅ¡gyvenimų apimtį.Teisėjų kolegijos nuomone, byloje ieÅ¡kovas nepateikė svarių duomenų, kad po eismo įvykio likęs galvoje randas paveikė jo sveikatÄ taip, kad dėl jo buvimo jis neteko darbingumo laipsnio. Nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas po eismo įvykio iki kreipimosi į teismÄ bÅ«tų faktiÅ¡kai ieÅ¡kojęs darbo (darbdaviams siuntė savo CV, dalyvavo darbo pokalbyje, lankėsi darbo biržoje ir pan.).

IeÅ¡kovas pas psichiatrÄ lankėsi vienÄ kartÄ - 2017-07-25 ir tik prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kitų objektyvių duomenų apie jo gydymÄ si dėl pablogėjusios psichinės sveikatos, gydymosi trukmę, medikamentų vartojimÄ , nepateikta. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, jog ieÅ¡kovas pripažino aplinkybę, kad gydytojos psichiatrės iÅ¡raÅ¡ytų vaistų jis negėrė, kad į bylÄ pateiktas iÅ¡raÅ¡yto recepto originalas, kuris, įsigijus vaistÄ , pacientui (dėl vaisto pobÅ«džio) yra negrÄ Å¾inamas, todėl akivaizdu, kad jo ieÅ¡kovas nepanaudojo.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Byloje nėra duomenų, kad dėl eismo įvykio buvo iÅ¡kilęs pavojus ieÅ¡kovo gyvybei ar ieÅ¡kovas turi negrįžtamų sveikatos sutrikimų. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (siuntimo psichiatro konsultacijai ir 2017 m. liepos 25 d. iÅ¡raÅ¡o apie konsultacijÄ ) netinkamo vertinimo, Nors apeliantas teigia, kad Å¡ie įrodymai objektyviai nusako, jog ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡gyvenimus dėl patirto sveikatos sužalojimo, tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip nepakankamus, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumÄ .Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, ieÅ¡kovo amžių (28 m.), kitas bylos aplinkybes, atsakovės iÅ¡mokėtas 1200 Eur neturtinės žalos dydis nelaikytinas aiÅ¡kiai neproporcingu ir prieÅ¡taraujančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokios teisminės praktikos pavyzdžio, kur už nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos dydis bÅ«tų didesnis, negu jis gavo iÅ¡ atsakovės. Analizuojant teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymÅ«s arba nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, matyti, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė yra iÅ¡mokėjusi netgi didesnę sumÄ neturtinės žalos atlyginimo nei yra priteisiama tokio pobÅ«džio bylose.

Susipažinus su naujausia teismine praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nežymiam sveikatos sužalojimui, nustatyta, kad priteistinų sumų dydis yra mažesnis (žiÅ«rėti pvz.: Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016). Apeliantas procesiniuose dokumentuose teigia, kad jam yra bÅ«tina plastinės chirurgijos gydytojo pagalba, siekiant panaikinti po eismo įvykio likusį galvoje randÄ , kuris darko ieÅ¡kovo iÅ¡vaizdÄ , todėl 1550 Eur bÅ«simos iÅ¡laidos yra bÅ«tinos, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino Å¡io reikalavimo.

Kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje nepagrįstas, todėl atmetamas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 6.283 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡laidos, susijusios su sveikatos grÄ Å¾inimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos iÅ¡laidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros ir kt.Tuo tarpu apeliantas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde įvardija ir praÅ¡o priteisti bÅ«simas 1550 Eur iÅ¡laidas, susijusias su rando galvoje Å¡alinimu, šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė vieninteliu raÅ¡ytiniu įrodymu – UAB (duomenys neskelbtini) duota prieÅ¡operacine atmintine ir nurodytomis kainomis.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad dėl patirto sužalojimo randas liko galvos plaukuotoje dalyje, kuris pasimatė, tik ieÅ¡kovui nusikirpus plaukus visiÅ¡kai trumpai, kad ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių duomenų apie tokios operacijos atlikimo realumÄ (suplanuota ir neatidėliotinai bÅ«tina), ieÅ¡kovo turtinę padėtį, Å¡io reikalavimo netenkino pagrįstai. Pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®), 19 str. 6 d. imperatyviai nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagristos per eismo įvyki padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.Kasacinio teismo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu jo teisės nebÅ«tų buvusios pažeistos.

Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateiktu gydymo planu ir gydymo kaÅ¡tų apskaičiavimu, nes gydymo kaÅ¡tai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 02 06 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007, 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, atsižvelgiant į galimus gydymo iÅ¡laidų pokyčius, preliminarus jų priteisimas prieÅ¡tarautų visiÅ¡ko žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstÄ nukentėjusiojo praturtėjimÄ .

Civiliniame procese galioja rungimosi principas, lemiantis Å¡alims pareigas procese įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remia savo reikalavimus ir atsikirtimus, ieÅ¡kovas procese buvo atstovaujamas advokato.Be to kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakęs, kad bÅ«simos iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos tais atvejais kai patyręs žalÄ asmuo neturi lėšų bÅ«simam gydymui apmokėti, Å¡iuo atveju, byloje aiÅ¡kiai nustatyta, jog atsakovė yra iÅ¡mokėjusi 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurie esant poreikiui gali bÅ«ti panaudoti ieÅ¡kovo nurodytoms iÅ¡laidoms.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, atsakovui neužkirstas kelias dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ ir vėl.Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu bylÄ nagrinėjo aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas teismas, nes teisėja byloje iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę, kad ieÅ¡kinys bus atmestas ir kad Å¡ie jo nuogastavimai pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo atstovė pirmosios instancijos teisme 2017-12-06 pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiai teisėjai, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai ėjusio teismo pirmininko pareigas 2017-12-08 nutartimi praÅ¡ymas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo netenkintas (1 t. e. b. l. 145-150, 157- 159).

Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.

Apelianto nurodytos aplinkybės dėl sprendimÄ priėmusios teisėjos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas. Pažymėtina, nors apeliantas skunde nurodo, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir teisėjos iÅ¡sakyta iÅ¡ankstinė nuomonė parengiamajame posėdyje, tačiau atsakovas, nurodydamas šį argumentÄ , nepateikia jokių konkrečių teismo pasisakymų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami per subjektyvųjį neÅ¡aliÅ¡kumo aspektÄ sprendžiant dėl iÅ¡ankstinės teismo pozicijos ginčo klausimu.

Vien deklaratyvus teiginys, nepateikiant jokių tokiÄ pozicijÄ pagrindžiančių aplinkybių, negali patvirtinti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimo ir neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo savo iniciatyva spręsti, kurie konkretÅ«s teismo veiksmai (neveikimas) apelianto vertinimu, yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimo. Kaip minėta, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo pasisakyta dėl priimtų nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimų, t. y. atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl darytina iÅ¡vada, kad priimtas sprendimas yra motyvuotas, atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, teisėtas ir pagrįstas.Dėl bylos procesinės baigties.IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasi iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, todėl teisėjų kolegija netenkina Å¡io atsakovės praÅ¡ymo. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Kadangi tokių iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė, todėl atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto teismo iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a :

          Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. vasario 20 d. sprendimÄ paliktinepakeistÄ .                 Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                            Raimondas Buzelis                                                                                                            Arvydas Žibas