2022-10-12 Nr. AB-25093-3-62-3-02570-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-250-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02570-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. sausio 24 d. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buvo atvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL arba Ligoninė) Psichiatrijos skyrių. Pareiškėjo psichinė būsena buvo bloga, negalėjo tinkamai kontroliuoti savo veiksmų, apimdavo autoagresija, nuolatos kamavo mintys apie savižudybę, tam ruošėsi rinkdamas raminamuosius vaistus, kuriuos skirdavo gydytojas. Pareiškėjas iš viso surinko apie 60 vnt. raminamųjų tablečių. Važiuojant į Ligoninę, pareiškėjas tabletes įsidėjo į trumpikes ir tokiu būdu įsivežė į Ligoninę. Sutrintų tablečių kiekis buvo nemažas, ir, jei Ligoninės pareigūnai būtų atlikę nuodugnią kratą, tai sutrintus vaistus būtų radę, tačiau pareigūnai kratą atliko paviršutiniškai, įsivežamų tablečių nepastebėjo, – taigi, aplinkybėms klostantis palankiai, pareiškėjas buvo paskatintas imtis savižudiškų veiksmų.

3. Pareiškėjas apie savo suicidinius ketinimus informavo Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus įstaigą, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, paaiškindamas savo problemas ir kas lemia galimus jo veiksmus. Minimos įstaigos reagavo tinkamai, apie pareiškėjo suicidinius veiksmus informavo Ligoninę, tačiau Ligoninės pareigūnai tinkamai neįvertino rizikos, nesiėmė reikiamų veiksmų suicidiniams veiksmams užkirsti. 2020 m. vasario 4 d. apie 10 val., pasunkėjus pareiškėjo psichinei būklei, siekdamas nusižudyti, išgėrė 60 sutrintų tablečių. Iš komos pabudo 2020 m. vasario 6 d., o dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas tabletes atsivežė atvažiuodamas iš Pravieniškių PN-AK į Ligoninę. Kadangi tablečių pareigūnai kratos metu nerado, o pareiškėjo veiksmai buvo nukreipti prieš save patį, niekam kitam žala nebuvo padaryta, priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti.

4. Ligoninės Psichiatrijos skyriuje yra intensyvios priežiūros palata, kuri stebima ištisą parą vaizdo kamera, tačiau į tokią palatą pareiškėjas nebuvo paguldytas, nes Ligoninės pareigūnai aplaidžiai atliko jiems paskirtą darbą, neįvertino rizikos. Pareiškėjas į intensyvios priežiūros palatą pervestas tik atsigavęs po bandymo nusižudyti. Iki bandymo nusižudyti Ligoninės pareigūnai palatą tikrino įprasta tvarka, t. y. pareigūnui prieidavo prie palatos langelio kas 2-3 valandas. Pareiškėjas ilgą laiką buvo įtrauktas į didelės rizikos grupę, kaip linkęs į savižudybę, todėl pareigūnams buvo privalu jį atidžiai stebėti. Pareiškėjas suprato, kad ir jis yra kaltas dėl nutikusio įvykio, tačiau savo veiksmų nekontroliavo, o Ligoninės pareigūnai nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias bandymui nusižudyti. Po įvykio pareiškėjas jautėsi visiškai palaužtas, sugniuždytas, negalintis valdyti savo veiksmų, pasikeitė mąstymas, pasidarė prislėgtas, užsidaręs.

5. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad Ligoninės administracija privalėjo atsižvelgti į 2018 m. balandžio 4 d. psichologo pažymą-rekomendaciją Nr. 73(1)-88 „Dėl O. B. ypatumų“, kurioje nurodyta nelaikyti pareiškėjo vieno, tačiau atsakovas, likus kelioms paroms iki bandymo nusižudyti, pervedė pareiškėją gyventi iš bendros kameros į dvivietę, tačiau dvivietėje kameroje pareiškėjas buvo vienas, t. y. atsakovas elgėsi aplaidžiai ir nekreipė dėmesio į psichologo pažymą. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas retai užeidavo į kamerą, per parą daugiausiai 3 kartus, pro langelį kas valandą nestebėdavo, pareigūno nebūdavo tris – keturias valandas, todėl visos sąlygos skatino daryti tai, kam jis buvo apsisprendęs. 2020 m. vasario 3 d. Psichologo pažymoje-rekomendacijoje Nr. 31-20 „Dėl nuteistojo priežiūros ypatumų“ nurodyta, kad, esant bandymui nusižudyti, naudoti specialiąsias priemones. Atsakovas 2020 m. sausio 31 d. gavo iš Kalėjimų departamento pranešimą, kad pareiškėjas bandys žudytis, tačiau jokių veiksmingesnių priemonių nesiėmė. Tik tuomet, kai pareiškėjas atsigavo iš komos, buvo pervestas į kamerą su intensyvia priežiūra.

6. Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime ir atsiliepime į patikslintą skundą apžvelgė aktualų teisinį reguliavimą (Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 362 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 3 d.) (toliau – ir Instrukcija) 144, 145, 145.1, 145.2, 145.3, 146, 148, 152, 153.1 punktus, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 (galiojanti redakcija nuo 2019 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. patvirtinto įsakymo Nr. V-353 „Dėl savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 20 punktą, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. patvirtinto įsakymo Nr. V-324 „Dėl surišimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktą.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjui atvykus į Ligoninę, buvo atlikta visuminė krata, kurios metu iš pareiškėjo paimta 20 g. tabako (Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. sausio 24 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-1606). 2020 m. vasario 14 d., pareiškėjui išvykstant iš Ligoninės, taip pat buvo atlikta visuminė krata, kurios metu leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų paimta nebuvo (Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. vasario 14 d. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-3013). Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl minėtų atliktų asmens kratų nepareiškė jokių pretenzijų ar pastabų. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl konstatuoti Ligoninės pažeidimą šioje skundo dalyje nėra jokio pagrindo.

9. Pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2020 m. sausio 24 d. su siuntimu iš Pravieniškių PN-AK gydymui psichiatrijos skyriuje. Atsižvelgiant į PN-AK psichologinių tarnybų pažymas-rekomendacijas (Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos 2017 m. birželio 27 d. pažyma-rekomendacija Nr. 73(2)-312 „Dėl nuteistojo O. B.“, Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos 2018 m. balandžio 4 d. pažyma-rekomendacija Nr. 73(l)-88 „Dėl nuteistojo O. B. priežiūros ypatumų“, pareiškėjui skirta sustiprinta individuali priežiūra (Ligoninėje laikomo asmens kameros kortelė 2020 m. sausio 24 d.). Pareigūnai pagal priežiūros paros žiniaraštyje numatytą grafiką suimtuosius (nuteistuosius), kurių priežiūra sustiprinta, tikrina tai atžymėdami priežiūros sąraše, kaip tai numatyta Laisvės atėmimo vietų direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. V-14 „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugos ir priežiūros postų plano patvirtinimo“ 17.10 papunktyje. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareigūnai kas valandą užeidavo į pareiškėjo kamerą arba pažiūrėdavo per stebėjimo langelį. Patikrinimų metu pareiškėjo elgesys įtarimų nekėlė.

10. Su suimtaisiais (nuteistaisiais), priklausančiais rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, dirba Ligoninės direktoriaus įsakymu sudaryta Krizių įveikos komanda (toliau – Komanda), vadovaudamasi Aprašu ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 metų krizinių situacijų valdymo priemonių planu, patvirtintu 2018 m. kovo 9 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-60, „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 metų krizinių situacijų valdymo priemonių plano patvirtinimo“. Ligoninės psichologinių tarnybų specialistai, atlikdami pirminį nuteistųjų ir suimtųjų vertinimą, savižudiško elgesio riziką vertina naudodami Suicidinės rizikos įvertinimo klausimyną ir klinikinį interviu (Aprašo 15 p.). Nuteistajam ar suimtajam nustačius didelį savižudiško elgesio rizikos laipsnį, psichologas nustatydamas konkretų terminą, įtraukia jį į Nuteistųjų ir suimtųjų priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą-rekomendaciją dėl nuteistojo suimtojo priežiūros ypatumų, bendravimo ypatumų, prireikus – dėl apgyvendinimo vietos pakeitimo (Aprašo 16 p.).

11. Ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2020/68 užfiksuota, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Ligoninės psichiatrijos skyrių 2020 m. sausio 24 d. atvyko pakartotinai. Pirminės psichiatro apžiūros metu pareiškėjui nustatyta diagnozė, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas bei paskirtas gydymo planas. 2020 m. sausio 31 d. konsultacijos su psichologe metu pareiškėjas žodžiu atsisakė tolimesnių psichologės konsultacijų (Ligoninės Resocializacijos skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. Pažyma Nr. 31-148 „Apie O. B. psichologinių konsultacijų lankymą“), taip pat išsakė suicidinius ketinimus, teigė, kad yra apsisprendęs pasitraukti iš gyvenimo, jeigu nebus perkeltas į kitus pataisos namus. Reaguojant į pareiškėjo išsakytus ketinimus, pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. įtrauktas į Nuteistųjų ir suimtųjų priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, 2020 m. vasario 3 d. įvyko Ligoninės Komandos posėdis, kurio metu nuspręsta: pareiškėjui pratęsti sustiprintą priežiūrą iki 2021 m. lapkričio 11 d., resocializacijos skyriaus bei saugumo valdymo skyriaus specialistams stebėti nuteistojo savijautą ir elgesį, o esant būtinybei nukreipti pas specialistą (psichologą ar psichiatrą); verbalinio bendravimo su nuteistuoju metu nerodyti agresijos, kuri gali tapti autoagresyvaus arba suicidinio elgesio priežastimi; saugumo valdymo skyriui, siekiant užkirsti nuteistojo savižalojimo ar bandymo nusižudyti veiksmus, esant reikalui, naudoti specialiąsias priemones (Ligoninės krizių įveikos komandos 2020 m. vasario 3 d. Pažyma-rekomendacija Nr. 31-20 „Dėl nuteistojo priežiūros ypatumų“). Pranešimus apie galimą pareiškėjo savižudybę Ligoninė gavo: 2020 m. sausio 31 d. iš Kalėjimų departamento, o 2020 m. vasario 19 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

12. Po 2020 m. vasario 4 d. bandymo nusižudyti, dėl išliekančios suicido grėsmės, pareiškėjas perkeltas į Ligoninės psichiatrijos skyrių. Psichiatrijos skyriuje pareiškėjas buvo konsultuojamas gydytojo psichiatro, stebima psichikos būsena bei taikomas medikamentinis gydymas. Stabilizavus pareiškėjo psichikos būsenai, nesant stacionarinio gydymo indikacijų, 2020 m. vasario 14 d. buvo išrašytas iš Ligoninės tęsti gydymo ambulatoriškai. Pažymėjo, kad Ligoninėje laikomiems pacientams medicininė pagalba teikiama kaip ir laisvėje esantiems pacientams. Ligoninės Psichiatrijos skyriuje gydomi psichikos ir elgesio sutrikimų turintys suimtieji (nuteistieji), kuriems reikalinga teikti stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėjo, kad Ligoninėje, atsižvelgiant į šio skyriaus pacientams reikalingas medicinines paslaugas, jos yra teikiamos, kaip tai numato tokią veiklą reglamentuojantys teisės aktais bei rekomendacijos.

13. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Ligoninės psichiatrijos skyriuje buvo gydomas ir anksčiau. Pareiškėjo sveikatos būklei pagerėjus, gydymą nurodyta tęsti pataisos namuose, tačiau pareiškėjas nesilaikė gydytojų rekomendacijų, negėrė gydytojų paskirtų medikamentų, juos kaupė, toliau vartojo alkoholį ir psichotropines medžiagas, taip blogindamas savo psichinę būseną, dėl ko 2020 m. sausio 24 d. pakartotinai buvo atsiųstas gydymui Ligoninės psichiatrijos skyriuje.

14. Atsakovo atstovas informavo, kad tarnybinis patikrinimas Ligoninėje, dėl darbuotojų (pareigūnų) netinkamų pareigų atlikimo / neatlikimo nebuvo pradėtas, kadangi įvertinus visas aplinkybes dėl pareiškėjo bandymo nusižudyti, ir, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalies l punktu ir 168 straipsniu, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

15. Atsakovo atstovas apibendrino, kad pareiškėjo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti, grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais. Nurodė prieštaravimus pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde dėl kratų atlikimo ir pareiškėjo sustiprintos priežiūros. Įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Ligoninėje atliktų pareigūnų veiksmų pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, jog yra akivaizdu, kad tarp pareiškėjo tariamai patirtos žalos ir gydymosi Ligoninėje priežastinio ryšio nėra, todėl neturtinės žalos priteisimui nėra pagrindo. Pareiškėjo įrodymai, kuriais jis remiasi, nepatvirtina jo psichologinės būklės, išgyvenimų, patyrimų, galinčių patvirtinti žalos pareiškėjui padarymą.

16. Atsakovo atstovas nurodė, kad, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos suma.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas visų pirma nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog, atvykus į Ligoninę, pareigūnai netinkamai atliko kratą, taip pat buvo vykdoma netinkama pareiškėjo priežiūra kameroje, todėl nebuvo sukliudyta atlikti suicidinių veiksmų.

19. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo (galiojanti redakcija nuo 2019 m. gegužės 1 d.) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, kuriems skirta laisvės atėmimo bausmė arba kardomasis kalinimas, asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo bausmės vykdymo arba kardomojo kalinimo metu teikiamos pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose esančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims psichikos sveikatos priežiūros paslaugos suteikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, jeigu jų suteikti pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose esančiose sveikatos priežiūros įstaigose nėra galimybių. Asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose esančiose sveikatos priežiūros įstaigose tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (Įstatymo 7 str. 2 d.).

20. Iš administracinėje byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas Pravieniškių PN-AK, 2020 m. sausio 23 d. raštu išreiškė norą gydytis Psichiatrijos skyriaus stacionare, tai patvirtindamas įrašu ir parašu Asmens sveikatos istorijoje. Tą pačią dieną pareiškėjui išrašytas medicinos dokumentų išrašas / siuntimas į Ligoninę. Pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2020 m. sausio 24 d. pakartotinai.

21. Pareiškėjui, atvykus į Ligoninę, buvo atlikta asmens krata, kaip tai reglamentuota Instrukcijose. Apžvelgęs Instrukcijos 148 ir 154 punktus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui 2020 m. sausio 24 d., atliekant asmens kratą ir daiktų patikrinimą, buvo rasta ir paimta 20 g. tabako. Pareiškėjas pretenzijų nereiškė ir savo parašu patvirtino, kad visi iš jo paimti daiktai įrašyti į protokolą ir padaryti įrašai teisingi. Atvykęs į Ligoninę pareiškėjas gavo Atmintinę ir susipažino su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, todėl, kaip nurodė teismas, tai paneigia pareiškėjo skundo argumentą, jog krata atlikta paviršutiniškai, nes pareigūnai nepastebėjo jo prasivežamų tablečių. Teismas akcentavo pareiškėjo skundo argumentus, kad Ligoninės pareigūnai kratas naujai atvykusiems atlieka labai kruopščiai. Pagal Instrukcijos 154 punktą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra, tačiau tokio pagrindo nebuvo, nesant duomenų, kad pareiškėjas gali turėti su savimi tokių medžiagų ar daiktų. Taigi, pareiškėjui atliekant visuminę asmens kratą, 2020 m. sausio 24 d. buvo rasta ir paimta 20 g. tabako, o tai, teismo vertinimu, rodo, kad asmens krata buvo atlikta nepažeidžiant Instrukcijos ir konstatuoti pareigūnų neteisėtų veiksmų nėra pagrindo.

22. Po asmens kratos pareiškėjas buvo nukreiptas į 11 psichiatrijos skyriaus 102 kamerą, jam skirta sustiprinta priežiūra, – tai pažymėta Ligoninėje laikomo asmens kameros kortelėje, kuri pradėta pildyti 2020 m. sausio 24 d., atsižvelgiant į Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos 2017 m. birželio 27 d. pažymą-rekomendaciją Nr. 73(2)-312 „Dėl nuteistojo O. B.“ ir Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos 2018 m. balandžio 4 d. pažymą-rekomendaciją Nr. 73(l)-88 „Dėl nuteistojo O. B. priežiūros ypatumų“.

23. Remiantis Ligoninės direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugos ir priežiūros postų plano patvirtinimo“ (toliau – ir Planas), teismas nustatė, kad III skyriaus „Priežiūros postų tabelis“ 4 eilutėje „Posto paskirtis“ nurodyta – užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų priežiūrą, „Posto vieta“ 11 korpusas (Psichiatrijos skyrius ir Vidaus ligų skyrius), „Prižiūrimi objektai“ – nurodyti aukštai ir kameros, „Posto įrengimas“ – nešiojama radijo stotis, stacionarus telefonas, aliarmo signalo įrenginys, kamerų iškvietimo įrenginys, posto dokumentacija inventorius pagal sąrašą, „Pastabos“ – nuolatinis postas, į postą skiriamas ne mažiau kaip vienas pataisos pareigūnas visą parą, nurodant skyrimą priežiūros paros žiniaraštyje. Specialiosios priemonės: lazda, dujos, antrankiai, vaizdo registratorius ir kitos spec. priemonės. Remiantis atsakovo atstovo atsiliepimu, teismas nustatė, kad pareigūnai pagal Plano 17.10 papunktį kas valandą užeidavo į pareiškėjo kamerą arba per stebėjimo langelį pažiūrėdavo ką pareiškėjas veikia, tačiau patikrinimų metu pareiškėjo elgesys įtarimų nekėlė. Taigi, teismas nusprendė, kad tai paneigė prieštaringus, nenuoseklius pareiškėjo aiškinimus: tiek posėdžio metu, kad pareigūnai tikrino kas 2 valandas, tiek skunde, kad pareigūnai prieidavo prie palatos kas 2-3 valandas ir pažiūrėdavo pro langelį, tiek patikslintame skunde, kad pareigūnas retai užeidavo į kamerą, per parą daugiausiai 3 kartus, pro langelį nestebėdavo kas valandą, pareigūno nebūdavo tris – keturias valandas. Ligoninėje esantiems asmenims, kuriems skiriama sustiprinta priežiūra, nei pagal patvirtintą Planą, nei pagal teisės aktus, pareigos laikyti juos vaizdo stebėjimo kamerose nenumatyta. Taigi, atsakovo atstovo pareigūnai, vykdydami sustiprintą individualią pareiškėjo priežiūrą, teismo vertinimu, tarnybines pareigas atliko tinkamai ir veikė taip, kaip numato teisės aktai.

24. Iš administracinėje byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad Ligoninėje su suimtaisiais (nuteistaisiais), priklausančiais rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, yra sudaryta Ligoninės Krizių įveikos komanda.

25. Pareiškėjui iš Pravieniškių PN-AK į Ligoninės psichiatrijos skyrių 2020 m. sausio 24 d. atvykus pakartotinai, pirminės psichiatro apžiūros metu pareiškėjui nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas bei paskirtas gydymo planas (Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2020/68). Remiantis Ligoninės Resocializacijos skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. pažyma Nr. 31-148 „Apie O. B. psichologinių konsultacijų lankymą“ teismas nustatė, kad pareiškėjas psichologų buvo konsultuotas 2020 m. sausio 14 d. bei 2020 m. sausio 31 d. Paskutinės konsultacijos su psichologe metu pareiškėjas neigė emocinės pagalbos poreikį bei informavo darbuotoją žodžiu, jog atsisako tolimesnių konsultacijų. Po pokalbio surašyta 2020 m. vasario 3 d. Pažyma-rekomendacija Nr. 31-20 „Dėl nuteistojo priežiūros ypatumų“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas išsakė suicidinius ketinimus bei kad yra apsisprendęs pasitraukti iš gyvenimo, jeigu nebus perkeltas į kitus pataisos namus. Reaguojant į pareiškėjo išsakytus ketinimus ir 2020 m. sausio 31 d. gavus iš Kalėjimų departamento pranešimus apie galimą pareiškėjo savižudybę, pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. įtrauktas į Nuteistųjų ir suimtųjų priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą. 2020 m. vasario 3 d. įvyko Ligoninės Krizių įveikos komandos posėdis, kurio metu nuspręsta: pareiškėjui pratęsti sustiprintą priežiūrą iki 2021 m. lapkričio 11 d., resocializacijos skyriaus bei saugumo valdymo skyriaus specialistams stebėti nuteistojo savijautą ir elgesį, o esant būtinybei nukreipti pas specialistą (psichologą ar psichiatrą); verbalinio bendravimo su nuteistuoju metu nerodyti agresijos, kuri gali tapti autoagresyvaus arba suicidinio elgesio priežastimi; saugumo valdymo skyriui siekiant užkirsti nuteistojo savižalojimo ar bandymo nusižudyti veiksmus, esant reikalui, naudoti specialiąsias priemones.

26. Iš Ligoninėje laikomo asmens kameros kortelės teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 3 d. buvo patalpintas į to paties skyriaus 103 kamerą. Būdamas šioje kameroje 2020 m. vasario 4 d. pareiškėjas apsinuodijo nepatikslintais antiepilepsiniais ir raminamaisiais migdomaisiais vaistais, tačiau operatyviai buvo pastebėtas pareigūno, kuris tuo metu atliko tarnybą nuolatiniame poste, užtikrinant suimtųjų ir nuteistųjų priežiūrą. Vėliau pareiškėjas Psichiatrijos skyriuje buvo konsultuojamas gydytojo psichiatro, stebima psichikos būsena bei taikomas medikamentinis gydymas, o stabilizavus pareiškėjo psichikos būsenai, nesant stacionarinio gydymo indikacijų, 2020 m. vasario 14 d. buvo išrašytas iš Ligoninės tęsti gydymo ambulatoriškai.

27. Iš administracinėje byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. buvo apklaustas liudytoju dėl bandymo nusižudyti, tačiau niekam pretenzijų neturėjo ir ikiteisminio tyrimo prašė nepradėti, todėl Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-asis Kriminalinės žvalgybos skyrius 2020 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ (tyrimo medžiaga Nr. 0-06-00101-20), nes dėl bandymo nusižudyti pareiškėjas pretenzijų niekam neturi ir ikiteisminio tyrimo prašė nepradėti. Apžiūros metu kitų kūno sužalojimų nenustatyta, kitų duomenų, įrodančių, kad nuteistojo (pareiškėjo) atžvilgiu būtų naudojamas fizinis smurtas negauta, todėl nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Konstatuota, kad nuteistojo O. B. patirtas sužalojimas yra savęs žalojimas. Šis nutarimas pareiškėjui įteiktas 2020 m. vasario 20 d. ir nustatyta tvarka ir terminais apskųstas nebuvo. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad tuo metu, kai buvo apklausiamas, dar nebuvo atsigavęs, tačiau teismas tokį pareiškėjo aiškinimą įvertino kritiškai, nes iš Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2020/68 matyti, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. buvo pilnai sąmoningas, orientuotas, prisimenė ką padaręs.

28. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kuriuos paneigia objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta, o vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Teismo vertinimu, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus ir siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat byloje nėra jokių pareiškėjui galimai kilusią neturtinę žalą pagrindžiančių aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo tada, kai save žalojo, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam skunde ir patikslintame skunde nurodytas pasekmes. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad supranta, jog jis pats irgi yra kaltas dėl įvykio. Taigi, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti skundą.

30. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai yra prieštaringi ir nepagrįsti. Teigia, kad pagal Instrukcijų 154 punktą, pareiškėjui atvykus į Ligoninę, turėjo būti atlikta visuminė krata. Toliau pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad, atvykus į Ligoninę, visuminė krata buvo atliekama, tačiau paviršutiniškai, todėl ir nebuvo rastos po apatiniais slepiamos tabletės. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti, pareiškėjas buvo pastūmėtas bandyti nusižudyti. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo teigimu, neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Ligoninę prasivežė 60 vnt. raminamųjų tablečių, o dėl aplaidžiai atliktos kratos jos nebuvo surastos.

31. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę jau buvo žinoma, kad Pravieniškių PN-AK ilgą laiką buvo skirta sustiprinta priežiūra, tačiau Ligoninėje tokios priežiūros nebuvo. Pareigūnai per langelį žiūrėdavo kas 2-3 val., o į kamerą užeidavo tik rytinio ir vakarinio patikrinimo metu arba kai reikėdavo išleisti į pasivaikščiojimo kiemelį ar pas gydytojus. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pateikė prieštaringus ir nenuoseklius paaiškinimus. Pareiškėjas visuomet teigė, kad pareigūnai pro kameros langelį pažiūrėdavo tik kas 2-3 val.

32. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad jam apsinuodijus vaistais buvo operatyviai pastebėtas pareigūno, kuris tuo metu atliko tarnybą nuolatiniame poste. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėją pastebėjo ne pareigūnas, tačiau laiškininkė, kuri tuo metu pareiškėjui atnešė laišką. Kai pareiškėjas kviečiamas laiškininkės neatsiliepė, tik tuomet buvo pakviestas pareigūnas. Pareiškėjas akcentuoja, kad apsinuodyti vaistais pasirinko laiką, kuomet pareigūnai retai stebi kamerą ir šiuo atveju paštininkės atėjimas buvo netikėtumas.

33. Atsakovas, žinodamas, kad pareiškėjui skirta sustiprinta priežiūra ir jis linkęs į savižudybę, nesiėmė realių veiksmų, jog būtų užkirstas kelias galimai savižudybei. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2020 m. vasario 3 d. įvykusio Krizių įveikos komandos posėdyje buvo nurodyta, jog esant reikalui reikia naudoti specialiąsias priemones. Taigi, įvertinus rimtumą, Ligoninė turėjo pareigą pervesti pareiškėją į kamerą, kuri nuolatos stebima vaizdo kamera, tačiau tai padaryta buvo tik po pačio įvykio bandyti nusižudyti.

34. 2018 m. balandžio 4 d. psichologo pažymoje-rekomendacijoje Nr. 73(1)-88 „Dėl O. B. ypatumų“, nurodyta, kad kameroje pareiškėjo nelaikyti vieno, tačiau, viena diena prieš įvykį, pareiškėjas buvo apgyvendintas vienas. Ši aplinkybė turėjo įtakos bandymui nusižudyti. Pareiškėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu pretenzijų niekam nekėlė, nes jo būklė buvo prasta. Net ir šiuo metu pareiškėjas nežinotų, kam konkrečiai iš pareigūnų kiltų atsakomybė, tačiau pareiškėjas įsitikinęs, jog pati įstaiga neveikė taip, kaip turėjo veikti.

35. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovo atstovas nesutinka su apeliaciniu skundu, mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ligoninės veiksmų (neveikimo), dėl to, jog pareiškėjui atvykus į Ligoninę nebuvo sukliudyta atlikti suicidinių veiksmų.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog pareiškėjas neįrodė Ligoninės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, Ligoninės atsiliepimą į apeliacinį skundą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje detalizuota, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

42. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas. Todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

43. Teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

44. Administraciniame procese yra įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai bei nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (ABTĮ 10 str. 1 d.). Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (ABTĮ 10 str. 2 d.). Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 10 str. 3 d.).

45. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais argumentais ir patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Ligoninėje, 2020 m. vasario 4 d. bandė nusižudyti apsinuodijant neaiškios kilmės medžiaga.

49. E. Ž. Teisių Teismas yra pasisakęs, kad pareiga saugoti sulaikytų asmenų sveikatą ir gerovę, apima ir pareigą saugoti tokių asmenų gyvybę nuo iš anksto numatomo pavojaus (Eremiášová and Pechová v. the Czech Republic.; Keller v. Russia). Savižudybės byloje Keenan v. the United Kingdom (2001) E. Ž. Teisių Teismas vertino, kad visų pirma turi būti atsakyta į klausimą, ar įstaigos pareigūnai žinojo arba turėjo žinoti apie pavojų asmens sveikatai ir gyvybei. Ir antra, po to turi būti įvertinta, ar pareigūnai tokį asmenį tinkamai saugojo, jeigu buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie tokią grėsmę.

50. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 24 d., pareiškėjui atvykus iš Pravieniškių PN-AK į Ligoninę, atliekant visuminę kratą, buvo rasta ir paimta 20 g. tabako. Vadinasi, teismo vertinimu, tai rodo, jog asmens krata buvo atlikta nepažeidžiant Instrukcijos ir konstatuoti pareigūnų neteisėtų veiksmų nėra pagrindo.

51. Pagal Instrukcijos 154 punktą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. išreiškė savižudiškus ketinimus, bandė žalotis (I t. b. l. 38, 7), taip pat, dar prieš patenkant į Ligoninę (2020 m. sausio 24 d.), buvo nustatyta diagnozė, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas bei paskirtas gydymo planas (I t., b. l. 56). Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir apsiribojo bendro pobūdžio argumentais, kad nebuvo pagrindo atlikti pareiškėjo kūno ertmių apžiūros.

52. 2020 m. sausio 31 d. Ligoninėje vykusios konsultacijos su psichologe metu pareiškėjas atsisakė tolimesnių psichologės konsultacijų (Ligoninės Resocializacijos skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. Pažyma Nr. 31-148 „Apie O. B. psichologinių konsultacijų lankymą“) ir išsakė suicidinius ketinimus, kad yra apsisprendęs pasitraukti iš gyvenimo, jeigu nebus perkeltas į kitus pataisos namus. Tą pačią dieną (2020 m. sausio 31 d.) pareiškėjas įtrauktas į Nuteistųjų ir suimtųjų priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą. 2020 m. vasario 3 d. įvyko Ligoninės Komandos posėdis, kurio metu nuspręsta: pareiškėjui pratęsti sustiprintą priežiūrą iki 2021 m. lapkričio 11 d., resocializacijos skyriaus bei saugumo valdymo skyriaus specialistams stebėti nuteistojo savijautą ir elgesį, o esant būtinybei nukreipti pas specialistą (psichologą ar psichiatrą); saugumo valdymo skyriui siekiant užkirsti nuteistojo savižalojimo ar bandymo nusižudyti veiksmus, esant reikalui, naudoti specialiąsias priemones; verbalinio bendravimo su nuteistuoju metu nerodyti agresijos, kuri gali tapti autoagresyvaus arba suicidinio elgesio priežastimi (1 t., b. l. 32). Taip pat byloje nustatyta, kad Ligoninė gavo pranešimus apie galimą pareiškėjo savižudybę – 2020 m. sausio 31 d. iš Kalėjimų departamento, o 2020 m. vasario 19 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

53. Kilus savižudybės rizikai, Ligoninė turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad asmuo, turintis suicidinių minčių, būtų tinkamai apsaugotas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo atstovo atsiliepimu į skundą, nustatė, kad pareigūnai pagal Plano 17.10 papunktį kas valandą užeidavo į pareiškėjo kamerą arba per stebėjimo langelį pažiūrėdavo, ką pareiškėjas veikia, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas negali remtis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, nesant tam byloje patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju teismas nesiaiškino, ar pareigūnai iš tiesų pareiškėjo kamerą stebėjo kas valandą ir ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių, siekiant užkirsti kelią galimai pareiškėjo savižudybei.

54. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ir nenustatinėjo bylos visapusiškam ir objektyviam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nepasinaudojo visomis ABTĮ suteikiamomis galimybėmis išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, nesurinko reikiamų įrodymų, objektyviai pagrindžiančių pareiškėjo skundo atmetimą, todėl prieina prie išvados, kad dėl tokių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kas sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

56. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

57. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius