9faa0c73-72e1-438a-b0dc-c38015f2b2ee · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1873-431/2020 Teisminio proceso Nr.2-68-3-33199-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.2; (S) 2.6.8.3; 3.2.4.8.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo KazakiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamai bankroto administratorės J. K., dėl paskolos sutarčių modifikavimo ir (ar) atskirų sutarties sÄ lygų panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic debt management“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė panaikinti paskolos specialiosios dalies 2.3 punkte atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodytÄ fiktyviÄ ir melagingÄ nuostatÄ ir pripažinti paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL vartojimo sutartimi, panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.13 punkte skaičiuojamus delspinigius nuo 73 procentų metinių palÅ«kanų (0,2 proc. x 365 dienos) iki 2,50 procentų metinių palÅ«kanų pagal protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus arba iki 5,47 procentų metinių palÅ«kanų (0,015 proc. x 365 dienos) pagal įstatymų reikalavimus, panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.5 punkte skaičiuojamas palÅ«kanas nuo 19 proc. metinių palÅ«kanų iki 2,50 proc. metinių palÅ«kanų pagal protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus arba iki 5,00 proc. metinių palÅ«kanų pagal įstatymų reikalavimus, panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.18 punkte skaičiuojamas palÅ«kanas (procesines palÅ«kanas) nuo 19 proc. metinių palÅ«kanų iki 2,50 proc. metinių palÅ«kanų pagal protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus arba iki 5,00 proc. pagal įstatymų reikalavimus.

2. Nurodė, kad dėl AB SEB bankas veiksmų ieÅ¡kovas 2008 m. patyrė didelius nuostolius, susijusius su vertybinių popierių perleidimu. Todėl nusprendė imti paskolÄ , susidariusiems nuostoliams padengti. Kiti bankai paskolos nesuteikė, todėl 2009 m. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl paskolos gavimo. IeÅ¡kovo valia buvo pasiraÅ¡yti paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL (toliau – Paskolos sutartis), užtikrintÄ tik hipoteka. Tačiau Paskolos sutartis buvo užtikrinta ne tik hipoteka, bet ir vekseliais, kurie buvo iÅ¡duoti apgaulės bÅ«du.

Paskolos sutartis sudaryta, ieÅ¡kovui nesusipažinus su jos sÄ lygomis. IeÅ¡kovas sutartį sudarė, kaip vartotojas, Å¡eimos poreikių tenkinimui, o sutartyje nurodyta paskirtis, įraÅ¡yta atsakovo savavaliÅ¡kai. IeÅ¡kovas negalėjo įvykdyti sutartinių prievolių dėl nepakankamo bendradarbiavimo bei apgaulingų atsakovo veiksmų, pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal neteisėtÄ vekselį bei areÅ¡tavus turtÄ . Ä®siteisėję teismų sprendimai civilinėse bylose Nr. 2A-1485-431/2015 ir Nr. e2-23118-934/2017, hipotekos teismo sprendimai nėra privalomi, nes buvo priimti iki ikiteisminio tyrimo metu nustatytų naujų aplinkybių apie atsakovo veiklos neteisėtumÄ ir iki Lietuvos Respublikos Seimo komisijos tyrimo iÅ¡vadų pateikimo, naujų teisės aktų priėmimo.

3. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, nes 2018 m. vasario 8 d. reikalavimų perleidimo sutartimi atsakovė perleido visas reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“. UAB „EDS Invest“ 2018 m. balandžio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visas reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ Paskolos sutarties, perleido UAB „Baltic debt management“. Pagal Reikalavimų perleidimo sutarties 2 2.1.1 punktÄ buvo perleistos visos pardavėjų teises, reikalavimai ir gaunama nauda pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumÄ , palÅ«kanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius.

Taip pat perleistos teisės, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. C. valstybei 340 Eur žyminį mokestį ir 10,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3254-235/2014 ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – panaikino 2009 m. gegužės 8 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 80 000 Lt sumai bei pripažino vekselį negaliojančiu nuo jo iÅ¡raÅ¡ymo dienos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimÄ 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015 paliko nepakeistÄ . Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės siekia dalies tų pačių tikslų, kurių siekė ir civilinėje byloje Nr. 2-3254-235/2014, tačiau pareikÅ¡tų reikalavimų dėl palÅ«kanų, delspinigių sumažinimo formuluotės dėstomos skirtingai. Reikalavimai abiejose bylose grindžiami iÅ¡ esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23118-934/2017 buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atleisti jį nuo Paskolos sutarties prievolių vykdymo, pripažinti negaliojančia apgaulės bÅ«du iÅ¡duotÄ Paskolos sutartį nuo pasiraÅ¡ymo dienos. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-188-262/2019 šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas taip pat dalimi reikalavimų siekė iÅ¡ esmės tų pačių tikslų, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-3254-235/2014, tačiau reikalavimų formuluotės bylose yra skirtingos. Reikalavimai grindžiami iÅ¡ esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

7. Nurodytose civilinėse bylose ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti Paskolos sutartį vartojimo sutartimi, tačiau abiejose bylose yra pasisakyta dėl ginčo sutarties kvalifikavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3254-235/2014 konstatavo, kad nėra pagrindo Paskolos sutartį pripažinti vartojimo sutartimi, nes kreditas ieškovui buvo suteiktas ne jo vartojimo poreikiams tenkinti. Paskolos sutarties specialioji dalis patvirtina, kad paskola buvo skirta verslui vystyti (sutarties 2.3 punktas), ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad paskola buvo naudojama (duomenys neskelbtini) projektams įgyvendinti.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-23118-934/2019 konstatavo, kad neturi pagrindo Paskolos sutartį vertinti, kaip vartojimo, kadangi pačioje Paskolos sutartyje nurodyta, jog paskolos naudojimo tikslas – „smulkiam verslui“ (Paskolos sutarties 2.3. punktas). Pats ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, jog paskola iš esmės paimta susidariusių nuostolių dėl AB SEB bankas tariamai neteisėtų veiksmų, susijusių su vertybinių popierių perleidimu, padengimui. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog sudaryta Paskolos sutartis nevertintina kaip vartojimo sutartis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

9. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu neiÅ¡dėstė kitų argumentų, nei nurodyti ankstesniuose sprendimuose. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo pateiktuose laidavimo paraiÅ¡koje ir praÅ¡yme vartojimo paskolai gauti praÅ¡omos iÅ¡duoti paskolos paskirtis nurodoma „vartojimo paskola privataus verslo apyvartinių lėšų padidinimui“. Å i aplinkybė patvirtina, kad paskolÄ buvo siekiama gauti ne asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, o Å«kinei–komercinei ar profesinei veiklai. IeÅ¡kovas teismo posėdyje dar kartÄ patvirtino, jog jis yra įgijęs (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , yra verslininkas, paskola buvo reikalinga susidariusių nuostolių, susijusių su vertybinių popierių perleidimu, padengimui, kad paskola buvo derinama 3 mėnesius. Todėl teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad sutarties 2.3 punkte nurodyta paskolos paskirtis „smulkiam verslui“ yra fiktyvi, melaginga ar atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodyta.

10. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, aukščiau nurodyti dokumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas, ieÅ¡kinyje dėstomos aplinkybės, įvardijamos naujomis ir siejamos su naujai priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir viešųjų finansų bÅ«klę, įskaitant vieÅ¡ojo sektoriaus skolos dydį ir Å¡ios skolos valdymo sÄ naudas, 2019 m. spalio 2 d. iÅ¡vada, ieÅ¡kovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas nesudaro pagrindo nesivadovauti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir Paskolos sutarties kvalifikavimu.

Todėl nėra pagrindo pripažinti Paskolos sutartį vartojimo sutartimi. IeÅ¡kovo reikalavimas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti paskolos specialiosios dalies 2.3 punkte atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodytÄ fiktyviÄ ir melagingÄ nuostatÄ ir pripažinti Paskolos sutartį vartojimo sutartimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

11. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.13 punkte skaičiuojamus delspinigius, specialiosios dalies 2.5 punkte skaičiuojamas palÅ«kanas, specialiosios dalies 2.18 punkte skaičiuojamas palÅ«kanas (procesines palÅ«kanas), Å¡ių reikalavimų pagrindimui dėsto tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir aukščiau nurodytose bylose, ieÅ¡kinį grindžia tais pačiais įrodymais, kurie buvo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendime, kuriuo buvo atmesti, kaip nepagrįsti, ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti nesÄ Å¾ininga sutarties 2.18 punkto sÄ lygÄ , numatančiÄ , kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti atsakovui 19 procentų metines palÅ«kanas (vietoje sutarties 2.5 punkte nustatytos 15 procentų metinės palÅ«kanos normos) nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos, jei ilgiau kaip 5 dienas uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, ir sumažinti paskolos sutarties 2.13 punkte numatytus 0,2 procentų delspinigius iki 0,02 procentų.

12. Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti Paskolos sutartį vartojimo sutartimi, nėra pagrindo ginÄÄ vertinti, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifikÄ . Kadangi ieÅ¡kovui paskola buvo suteikta verslo ar profesinėms reikmėms, nėra pagrindo vadovautis ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKÄ®) nuostatomis, kurio 3 straipsnio 13 dalyje kredito gavėjas apibrėžiamas fiziniu asmeniu, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartį asmeninėms, Å¡eimos, namų Å«kio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.

13. IeÅ¡kovo nurodyti abstraktÅ«s samprotavimai dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų bei pradėtų ikiteisminių nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų dėl Paskolos sutarties 2.5 ir 2.18 punktuose nustatytų palÅ«kanų ir 2.13 punkte nurodytų delspinigių sumažinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovas nuo 2007 m. yra įmonės (duomenys neskelbtini), kuri užsiima prekyba vertybiniais popieriais, teikia konsultavimo paslaugas, vadovas, turintis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje. PaskolÄ ieÅ¡kovas ėmė, siekdamas padengti nuostolius, susijusius su vertybinių popierių perleidimu. Todėl ieÅ¡kovas, sudarydamas Paskolos sutartį, neabejotinai suvokė sandorio sudarymui svarbias aplinkybes, sandorio sudarymo sÄ lygas, pasekmes, kurias gali suketi sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

14. Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir viešųjų finansų bÅ«klę, įskaitant vieÅ¡ojo sektoriaus skolos dydį ir Å¡ios skolos valdymo sÄ naudas, 2019 m. spalio 24 d. iÅ¡vada, pradėtas ikiteisminis tyrimas taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų dėl Paskolos sutarties 2.5 ir 2.18 punktuose nustatytų palÅ«kanų ir 2.13 punkte nurodytų delspinigių sumažinimo. Todėl ir Å¡ie ieÅ¡kovo reikalavimai atmetami, kaip nepagrįsti.

15. Atsakovė pateikė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS Invest“ 2018 m. vasario 8 d. sudarytos reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties, 2018 m. kovo 27 d. sandorio užbaigimo pažymos, susitarimo prie 2018 m. kovo 27 d. priėmimo–perdavimo akto, priedo prie 2019 m. liepos 30 d. susitarimo prie 2018 m. kovo 27 d. priėmimo–perdavimo akto 2019 m. liepos 30 d. patikslinto nesuvaržytų paskolų sÄ raÅ¡o, iÅ¡raÅ¡us, UAB „EDS Invest“ ir UAB „Baltik debt management“ 2018 m. balandžio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sandorio užbaigimo pažymos iÅ¡raÅ¡us, 2019 m. rugpjūčio 2 d. priėmimo-perdavimo aktÄ , 2019 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo teisų sÄ raÅ¡Ä ir nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, tačiau nereiÅ¡kė praÅ¡ymo atsakovÄ pakeisti jo teisių perėmėju.

IeÅ¡kovas atsisakė keisti atsakovÄ . Todėl atsakovas nebuvo pakeistas jo teisių perėmėju (CPK 48 straipsnis). Kadangi trečiasis asmuo yra atsakovės teisių perėmėjas, nėra pagrindo ieÅ¡kinį atmesti, kaip pareikÅ¡tÄ netinkamam atsakovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. IeÅ¡kovas A. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1.

Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės siekia dalies tų pačių tikslų, kurių siekė ir civilinėje byloje Nr. 2-3254-235/2014. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad reikalavimai abiejose bylose grindžiami iÅ¡ esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikoje buvo priimti nauji įstatymai (SNTSKÄ® ir Å¡io įstatymo 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimai), kurie iÅ¡ esmės pagerino hipotekos paskolos sutarčių gavėjų teises.

Taip pat paaiÅ¡kėjo naujos esminės aplinkybės dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų, dėl Seimo komisijos tyrimo iÅ¡vadų, dėl priimtų naujų įstatymų taikymo, dėl ieÅ¡kovo galimybės tinkamai laikytis apgaulingos paskolos sutarties sÄ lygų, kurios sudarė tinkamÄ pagrindÄ nesivadovauti anksčiau priimtais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. Nr. 2A-1485-431/2015 ir Nr. e2-23118-934/2017. 16.2. Naujame ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje buvo keliami visiÅ¡kai kiti reikalavimai, negu civilinėse bylose Nr. 2S-293-585/2013, Nr. 2A-1485-431/2015 ir Nr. e2-23118-934/2017, tai yra nebuvo praÅ¡oma modifikuoti paskolos sutarties 2.3, 2.5, 2.13 ir 2.18 punktų sÄ lygų.

Minėtose bylose teismai nepasisakė dėl konkrečių sutarties nuostatų, susijusių su sutarties pobūdžiu, palūkanų ir delspinigių bei procesinių palūkanų dydžiu, o pasisakė tik dėl palūkanų pakėlimo (nuo 15 iki 19 procentų) pagrįstumo ir delspinigių dydžio sumažinimo iki 0,02 procento, dėl suklydimo ir apgaulės sudarant Paskolos sutartį, dėl apgaulės išduodant vekselius, dėl vekselių panaikinimo. Teismai pripažino, jog Paskolos sutartis nėra vartojimo sutartis, neįvertinę naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ieškovo pateiktų naujų įrodymų. 16.3.

Paskolos sutartis pagal jos 22 punktÄ galioja iki visiÅ¡ko Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. IeÅ¡kovas sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Todėl naujai priimti teisės aktai pagal jų nuostatas galioja ir turi bÅ«ti taikomi Paskolos sutarčiai, o hipotekos teismų sprendimai, kaip ir Paskolos sutarties sÄ lygos, turėjo bÅ«ti peržiÅ«rėti ir pakeisti pagal EK Direktyvos (ES Direktyva 2014/17/ES) ir naujų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus Å¡ioje naujoje civilinėje byloje. 16.4.

Pagal SNTSKĮ 58 straipsnio 5 dalį šio įstatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 6-7 dalys, 17, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai taikomi kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal minėtų straipsnių nuostatas kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, ne didesnės kaip 0,05 procento ir jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, o nutraukus kredito sutartį kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės kaip 0,015 procento.

Atitinkamai teismų praktikoje šios teisės normos yra taikomos ir sutartims, sudarytoms iki 2019 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į Direktyvos preambulės 5 punkto nuostatas, darytina išvada, kilus SNTSKĮ normų taikymo neaiškumų, įstatymų leidėjo valia turi būti interpretuojama vartotojų naudai. Todėl SNTSKĮ 58 straipsnio 5 dalis turi būti taikoma kiek įmanoma palankiau vartotojui, tai yra taikoma visoms kredito sutartims, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdomos tinkamai (nenutrauktoms), ar netinkamai (jau nutrauktoms, bet dar iki galo neįvykdytoms).

Taigi SNTSKÄ® nuostatos turėjo bÅ«ti taikomos ir Paskolos sutarčiai. 16.5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-188-262/2019 1.4. punkte nurodė, kad paskolÄ ieÅ¡kovas paėmė, kaip fizinis asmuo, Å¡eimos poreikių tenkinimui dėl AB SEB bankas neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų atsiradusių nuostolių padengimui. Todėl sudaryta sutartis buvo vertintina, kaip vartojimo sutartis. Taigi buvo pagrindas ginÄÄ vertinti, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifikÄ .

Paskola buvo suteikta ieÅ¡kovui, kaip fiziniam asmeniui. Paskolos sutartis buvo pasiraÅ¡yta su ieÅ¡kovu, kaip su fiziniu asmeniu, paskola buvo pervesta į ieÅ¡kovo asmeninę banko sÄ skaitÄ , paskola buvo panaudota ieÅ¡kovo asmeniniams, Å¡eimos ir namų Å«kio poreikiams tenkinti. Visas įmokas ieÅ¡kovas mokėjo tik iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos. Todėl Paskolos sutarties specialioje dalyje 2.3 punkte nurodyta paskolos paskirtis iÅ¡ esmės neatitiko tikrovės ir faktų. 16.6. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad paskolÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų panaudojęs jo įmonės projektams įgyvendinti.

IeÅ¡kovo pateiktuose laidavimo paraiÅ¡koje ir praÅ¡yme vartojimo paskolai gauti praÅ¡omos iÅ¡duoti paskolos paskirtis – „vartojimo paskola privataus verslo apyvartinių lėšų padidinimui“ – neatitinka faktinės situacijos ir įrodymų visumos, nes pati Paskolos paraiÅ¡kos forma vadinasi Fizinio asmens praÅ¡ymas vartojimo paskolai gauti. Atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai (nederinusi su ieÅ¡kovu) nurodė fiktyviÄ (melagingÄ ) paskolos paskirtį – „smulkus verslas“ – tikėdamasi, kad tokiu atveju jam bus lengviau gauti (suteikti) paskolÄ , nors tikrai gerai žinojo, kad tokiu atveju ieÅ¡kovui bus žymiai sunkiau apginti savo pažeistas teises.

Jeigu paskola bÅ«tų skirta (duomenys neskelbtini) projektams įgyvendinti, ji bÅ«tų paimta įmonės vardu, pervesta į įmonės sÄ skaitÄ . Atsižvelgiant į naujus argumentus ir byloje pateiktus naujus įrodymus, Paskolos sutartis turėjo bÅ«ti kvalifikuota, kaip vartojimo sutartis. Vilniaus apygardos teismų nutartyse civilinėse bylose Nr. 2A-1485-431/2015 ir Nr. e2A-188-262/2019 nustatytos aplinkybės negalėjo turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. 16.7. SNTSKÄ®, ES Direktyva 2014/17/ES, atsakingo skolinimosi nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos, įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, Gairės, galioja ir Paskolos sutarčiai.

Teismas turėjo įvertinti byloje pateiktÄ naujÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio įrodymo, kad paskola buvo suteikta verslo ar profesinėms reikmėms. Teismas turėjo vadovautis byloje pateiktais naujais įrodymais, o ne fiktyviomis pastabomis (įraÅ¡ais), kurie visiÅ¡kai neatitiko realybės ir faktinių naujų įrodymų visumos, jiems iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo, todėl turėjo bÅ«ti teismo atmesti dėl prieÅ¡taringumo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas posėdžio metu įrodė ir nurodė, jog atsakovė sÄ moningai ir tyčia pasinaudojo labai sunkia ieÅ¡kovo finansine ir turtine padėtimi, jo pasimetimu, panaudojo prieÅ¡ jį spaudimÄ ir apgaulę, dėl kurių ieÅ¡kovas paėmė paskolÄ labai blogomis ir nesÄ Å¾iningomis sÄ lygomis.

Todėl Paskolos sutartis turėjo bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga vartojimo sutartimi. 16.8. Teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas buvo tyčia ir sÄ moningai atsakovo apgautas, pateikiant pasiraÅ¡yti ne tik du vekselius, bet ir apgaulingÄ bei nesÄ Å¾iningÄ sutartį. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015 konstatavo, jog paskolos ir kitų, su ja susijusių, dokumentų pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovas galėjo pasiraÅ¡yti atsakovės pateiktÄ ir parengtÄ vekselio tekstÄ , neįsigilinęs į jo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes.

Teismas vekselį panaikino CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau nurodytoje byloje ieÅ¡kovas nereikalavo įvertinti ir Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybių, todėl teismas ir neiÅ¡nagrinėjo to klausimo. IeÅ¡kovas pasirašė sutartį su vekseliu, kaip paskolos sutartį ir jos užtikrinimo priemones lydintį dokumentÄ . Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas negalėjo iÅ¡ anksto susipažinti su visais 2009 m. gegužės 20 d. jam pateiktais pasiraÅ¡ymui sutarties dokumentais, taip pat buvo apribota jo galimybė susipažinti su visais dokumentais prieÅ¡ juos pasiraÅ¡ant.

Todėl ir Paskolos sutarties nesÄ Å¾iningos sÄ lygos turėjo bÅ«ti panaikintos. 16.9. IeÅ¡kovo pateikti duomenys apie vykdomus ikiteisminius tyrimus patvirtina, jog Paskolos sutarties sudarymÄ nulėmė tik atsakovės apgaulingi ir neteisėti veiksmai. Tokių veiksmų atsakovė ėmėsi ne tik prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , bet ir prieÅ¡ kitus savo klientus. Po Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015 priėmimo buvo baigtos baudžiamosios bylos, kuriose buvo konstatuotos naujos esminės aplinkybės, kad atsakovės darbuotojai atliko nusikalstamas veikas ir buvo už tai nuteisti.

Todėl teismas turėjo įvertinti ieÅ¡kovo nurodytus naujus argumentus dėl visų pradėtų ir tuo metu jau baigtų ikiteisminių tyrimų. IeÅ¡kovas teikė teismui motyvuotus ir argumentuotus praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ bei į bylÄ Ä¯traukti prokuratÅ«rÄ , kaip iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ . Tačiau teismas Å¡ių ieÅ¡kovo praÅ¡ymų nepagrįstai netenkino. 16.10. Teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos ieÅ¡kovo pateiktų naujų įrodymų, kurie patvirtino atsakovės atliktas galimai nusikalstamas veikas (ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01003-11), taip pat, kad FNTT pradėjo naujÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl turto (paskolų portfelio) iÅ¡Å¡vaistymo (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00011-20), yra kita nebaigta byla (ikiteisminis tyrimas Nr. IBPS-V-1414126-295/2019).

Pagal Paskolos sutartį įkeistas turtas jau buvo parduotas galimai fiktyviam ar susijusiam su atsakove asmeniui, kuris planuoja parduoti turtÄ už gerokai didesnę kainÄ kitiems asmenims. Be to buvo pažeistas ir vieÅ¡asis interesas, nes reikalavimo teisė į ieÅ¡kovo skolÄ buvo bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtai parduota galimai fiktyvioms įmonėms, dar nebaigus atsakovo bankroto procedÅ«ros. 16.11. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė bankrutavo, padarė labai didelę žalÄ valstybei, kuri gali bÅ«ti neiÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ kaltininkų.

IÅ¡ ieÅ¡kovo, neteisėtai pardavus jo įkeistÄ turtÄ , buvo iÅ¡ieÅ¡kota nepagrįstai didelė suma, kuri nagrinėjamoje byloje galėjo labai sumažėti. Todėl teismui priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , ieÅ¡kovas gali prarasti galimybę atgauti per didelę jau iÅ¡ieÅ¡kotos skolos dalį. Kadangi paaiÅ¡kėjo, kad paskolas atsakovė suteikdavo, galimai pažeisdama nustatytÄ tvarkÄ , todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-01843-11 atnaujinimo buvo priimtinas ir tenkintinas, nes nuo tokių atsakovės apgaulingų ir neteisėtų veiksmų nukentėjo labai daug asmenų.

IeÅ¡kovas tapo tik viena iÅ¡ daugelio atsakovės nusikalstamos veikos aukų. Todėl nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti vertinamos konkrečios senos ir naujai paaiÅ¡kėjusios esminės aplinkybes (jų visuma) dėl bankroto administratorės neteisėtų veiksmų. 16.12. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Generaline prokuratÅ«ra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimÄ dėl organizuotos grupės, kuri neteisėtai gaudavo paskolas iÅ¡ keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, taip pat ir atsakovo.

Å is tyrimas buvo pradėtas dėl galimo keturių kredito unijų („Nacionalinė kredito unija“, „Laikinosios sostinės kreditas“, „Vilniaus taupomoji kasa“ ir „Švyturio taupomoji kasa“) turto iÅ¡Å¡vaistymo ir kitų sunkių finansinių nusikaltimų. Todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovui pavyko nuginčyti vekselius ir tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies sustabdyti atsakovės neteisėto veikimo schemÄ , negalėjo bÅ«ti priežastis tinkamai neįvertinti tokius neteisėtus atsakovės atliktus veiksmus. 16.13.

Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė veikė neteisėtai ir nusikalstamai. Ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-01843-11 paaiškėjo naujos faktinės esminės aplinkybes, kurių teismai nenagrinėjo civilinėse bylose Nr. 2S-293-585/2013, Nr. 2A-1485-431/2015 ir Nr. e2-23118-934/2017 ir hipotekos teismo bylose. Todėl ankstesnės teismų nutartys negalėjo turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Apgaulės būdu išduoti vekseliai ir Paskolos sutartis, skolos atsiradimo pagrindas, jos dydis, apskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos, bei procesinės palūkanos nebuvo įrodinėjimo (reikalavimo) dalykas hipotekos ir kitose civilinėse bylose.

Taip pat nebuvo įvertintas ir nagrinėjamas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų ir apgaulingų veiksmų, iÅ¡duodant vekselius ir nutraukiant Paskolos sutartį, ir tarp ieÅ¡kovo objektyvių galimybių tinkamai vykdyti Paskolos sutarties sÄ lygas. 16.14. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas 2020 m. birželio 26 d. dalyvavo liudytojo apklausoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamame ikiteismiame tyrime Nr. 01-6-00011-20, kuris gali turėti esminę prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje.

IeÅ¡kovas prašė teismo atidėti paskirtÄ teismo posėdį iki ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-6-00011-20 pabaigos. Å io ikiteisminio tyrimo metu jau buvo nustatyta, kad 2010-2012 m. kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose) kredito unijose „Laikinosios sostinės kreditas“, „Nacionalinė kredito unija“, „Vilniaus taupomoji kasa“ ir „Švyturio taupomoji kasa“, kurios Å¡iuo metu yra bankrutavusios, paskolos buvo iÅ¡duodamos galimai pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . 16.15. Teismas nepagrįstai neįvertino kredito sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytas sÄ lygas.

Naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, turinti esminę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje, yra tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitete 2019 m. spalio 24 d. uždaro posėdžio metu protokolu Nr. 109-P-37(7) buvo nutarta pritarti komiteto iÅ¡vadų projektui dėl Seimo pavedimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimÄ dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir viešųjų finansų bÅ«klę, įskaitant vieÅ¡ojo sektoriaus skolos dydį ir Å¡ios skolos valdymo sÄ naudas“.

Dėl stipriai bankų ir kitų kredito institucijų pažeistų vartotojų teisių buvo pradėta virš 250 skirtingų ginčo bylų apygardos teismuose. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai nuo 2012 metų gynė stipriai pažeistas savo teises. 16.16. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės profesinei veiklai keliamų reikalavimų ir jų pažeidimo, nenurodė argumentų, kodėl neanalizavo ir atmetė ieškovo įrodymus, kuriuose buvo aiškiai įtvirtinti atsakovei privalomi standartai.

Teismas neanalizavo ir nevertino įrodymų, kuriuose užfiksuoti atsakovės padaryti akivaizdÅ«s teisės pažeidimai. Teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus ir praÅ¡ymus. IeÅ¡kovas prašė teismo kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 12-1-01843-11 medžiagos prijungimo prie nagrinėjamos bylos, įtraukti į bylÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , kad pasisakytų ir duotų iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje, siekiant įvykdyti jai pavestas pareigas, atidėti paskirtÄ 2020 m. kovo 6 d. teismo posėdį iki atsakymų į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus gavimo.

Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo valstybei 340 Eur žyminį mokestį ir 10,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas, kaip vartotojas, turėjo būti atleistas nuo žyminių mokesčių.

17. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. C. apeliacinį skundÄ atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Atsakovė dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog reikalavimo teisės pagal ieÅ¡kovo ginčijamÄ Paskolos sutartį buvo perleistos ir Å¡iuo metu priklauso kitam subjektui – trečiajam asmeniui UAB „Baltic debt management“.

Tačiau ieÅ¡kovas atsisakė keisti atsakovÄ byloje. Atsakovė neturi tiesioginio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl Paskolos sutarties sÄ lygų modifikavimo, Å¡ios sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi ir joje nustatytų delspinigių ir palÅ«kanų dydžių sumažinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2009 m. gegužės 8 d. ieÅ¡kovas su atsakove sudarė Paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė suteikė ieÅ¡kovui 80 000,00 Lt (23 169,60 Eur) paskolÄ smulkiam verslui iki 2012 m. gegužės 15 d. Pagal Paskolos sutarties 2.5 punktÄ buvo nustatyta 15 procentų dydžio metinė palÅ«kanų norma, o 2.13 punktu Å¡alys susitarė dėl 0,20 procentų dydžio delspinigių. IeÅ¡kovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovė 2011 m. balandžio 11 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovui apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ paskolos sutarties nutraukimÄ .

Å iuo metu atsakovei yra iÅ¡kelta bankroto byla, o iÅ¡ ieÅ¡kovo yra vykdomas skolos pagal Paskolos sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimas. Atsakovė reikalavimo teises į ieÅ¡kovo skolÄ 2018 m. vasario 8 d. sutartimi yra perleidusi UAB „EDS Invest“, kuri 2018 m. balandžio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Å¡ias teises perleido UAB „Baltic debt management“. Dėl teismų sprendimais ir nutartimis nustatytų prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje 20. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra pažymėjęs, kad prejudicinius faktus sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne teisinis jų kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos tokios pagrindinės CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

22. Nagrinėjamoje byloje vienas iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovo reikalavimų, nuo kurio priklauso ir kitų reikalavimų tenkinimas, buvo pripažinti Paskolos sutartį vartojimo sutartimi. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog teismuose jau buvo nagrinėtos civilinės bylos tarp tų pačių Å¡alių dėl tos pačios Paskolos sutarties sÄ lygų ir jų vykdymo, tai yra Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3254-235/2014, kurioje priimtas teismo sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-23118-934/2017, kurioje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-188-262/2019.

23. Civilinėje byloje Nr. 2-3254-235/2014 ieÅ¡kovas tarp kitų reikalavimų taip pat prašė panaikinti Paskolos sutartyje numatytus delspinigius arba juos sumažinti iki 0,02 proc., panaikinti atsakovės sprendimus padidinti metinę palÅ«kanų normÄ nuo 15 iki 19 proc., pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Paskolos sutarties nutraukimÄ neteisėtu. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-23118-934/2017 ieÅ¡kovas prašė teismo atleisti jį nuo Paskolos sutarties prievolių vykdymo ir pripažinti negaliojančia apgaulės bÅ«du sudarytÄ Paskolos sutartį nuo pasiraÅ¡ymo dienos.

24. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

Taigi abiejuose anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-3254-235/2014 ir Nr. e2-23118-934/2017 teismai analizavo bylos duomenis, siekdami nustatyti, ar yra pagrindas Paskolos sutartį pripažinti vartojimo sutartimi, kad Å¡iuo pagrindu bÅ«tų galima vertinti Paskolos sutarties sÄ lygas ir dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus.

25. Civilinėje byloje Nr. 2-3254-235/2014 teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti paskolos sutartį vartojimo sutartimi yra nepagrįstas, nes kreditas ieškovui buvo suteiktas ne jo vartojimo poreikiams tenkinti, ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad paskola buvo naudojama (duomenys neskelbtini) projektams įgyvendinti.

26. Ginčydamas šį teismo sprendimÄ ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigė, kad paskola buvo suteikta ieÅ¡kovui kaip fiziniam asmeniui, sutartis buvo pasiraÅ¡yta su ieÅ¡kovu kaip su fiziniu asmeniu, paskolos pinigai buvo pervesti į ieÅ¡kovo kaip fizinio asmens banko sÄ skaitÄ , paskolos pinigai buvo panaudoti ieÅ¡kovo kaip fizinio asmens jo asmeniniams, Å¡eimos ir namų Å«kio poreikiams tenkinti. Paskolos sutarties specialioje dalyje 2.3 punkte atsakovės praÅ¡ymu ir pageidavimu ieÅ¡kovas nurodė tik formaliÄ paskolos paskirtį. Atsakovė neturėjo ir nepateikė teismui jokių tinkamų įrodymų, kad paskolÄ ieÅ¡kovas naudojo savo įmonės projektams įgyvendinti. Taigi ieÅ¡kovas cituojamame apeliaciniame skunde nurodė tokias pačias aplinkybes ir argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde nagrinėjamoje byloje.

27. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015 detaliai analizavo ir įvertino ieškovo apeliacinio skundo aplinkybes, dėl kurių galima būtų spręsti, ar Paskolos sutartis pripažintina vartojimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti Paskolos sutartį vartojimo sutartimi. Civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015 nustatytas faktas, jog Paskolos sutartis nėra vartojimo sutartis, buvo nurodytos bylos įrodinėjimo dalykas, todėl šis faktas pripažintinas prejudiciniu ir nagrinėjamoje byloje.

28. Atitinkamai ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-188-262/2019 pažymėjo, jog aplinkybė, kad Paskolos sutartis nėra vartojimo, taip pat yra konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-188-262/2019 1.4. punkte nurodė, kad paskolÄ ieÅ¡kovas paėmė, kaip fizinis asmuo, Å¡eimos poreikių tenkinimui, todėl sudaryta sutartis buvo vertintina, kaip vartojimo sutartis. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, tokios iÅ¡vados teismas civilinėje byloje Nr. e2A-188-262/2019 nėra padaręs.

29. Pripažintina, jog ir nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas vėl dalimi reikalavimų siekia iÅ¡ esmės tų pačių tikslų, kaip ir civilinėse bylose Nr. 2-3254-235/2014 ir Nr. e2-23118-934/2017, o reikalavimai grindžiami iÅ¡ esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl skundžiamame sprendime buvo padaryta teisėta iÅ¡vada, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, jog Paskolos sutarties 2.3 punkte nurodyta paskolos paskirtis „smulkiam verslui“ yra fiktyvi ar melaginga, ar atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodyta.

Dėl ieškovo nurodomų naujų aplinkybių vertinimo 30. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog civilinėse bylose Nr. 2-3254-235/2014 ir Nr. e2-23118-934/2017 nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, kadangi po šių bylų išnagrinėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės, tai yra buvo priimtas SNTSKĮ, vėliau įsigaliojo šio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimai, taip pat vykdomi ikiteisminiai tyrimai atskleidė naujas faktines aplinkybes, kurių teismai nenagrinėjo civilinėse bylose Nr. 2S-293-585/2013, Nr. 2A-1485-431/2015 ir Nr. e2-23118-934/2017 ir hipotekos teismo bylose.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.

31. Pažymėtina, jog pagal SNTSKĮ 3 straipsnio 13 dalį kredito gavėjas apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Taigi SNTSKĮ yra skirtas vartotojų apsaugai. Tuo tarpu šios nutarties 20-29 punktuose aptartuose teismų sprendimuose ir nutartyse jau buvo konstatuota faktinė aplinkybė, jog Paskolos sutartis nebuvo vartojimo sutartimi, o buvo skirta ieškovo verslui. Ieškovo nurodomų naujų įstatymų priėmimas bei jų pagrindu suformuota nauja teismų praktika nagrinėjamoje byloje nėra taikytina ir ji nekeičia anksčiau teismų sprendimais konstatuoto Paskolos sutarties vertinimo ir pagrindų mažinti joje nustatytų delspinigių ar palūkanų dydžio nebuvimo.

32. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovo minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00011-20 buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, BKU „Nacionalinė kredito unija“, BKU „Švyturio taupomoji kasa“ ir BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ bankroto administratoriai, vykdydami savo veiklÄ , neiÅ¡Å¡vaistė unijų turto. Tyrimas pradėtas dėl to, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorius galimai fiktyviai 2018 m. vasario 8 d. pardavė ieÅ¡kovo skolÄ galimai su BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdytojais ar savininkais susijusiai įmonei UAB „EDS Invest“, kuri 2018 m. balandžio 24 d. galimai fiktyviai pardavė Å¡iÄ skolÄ UAB „Baltic debt management“. Taigi Å¡ios aplinkybės nėra susijusios nei su Paskolos sutarties sudarymo aplinkybėmis, nei su jos vykdymu.

33. Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. vasario 17 d. raÅ¡te nurodyta, jog FNTT atlieka ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-1-01003-11 pagal nusikalstamų veikų požymius, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 207 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 1891 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2010-2012 m. kredito unijose „Laikinosios sostinės kreditas“, „Nacionalinė kredito unija“, „Vilniaus taupomoji kasa“ ir „Švyturio taupomoji kasa“, kurios Å¡iuo metu yra bankrutavusios, paskolos buvo iÅ¡duodamos, galimai pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ .

IeÅ¡kovo ginčijama Paskolos sutartis buvo sudaryta 2009 m. gegužės 8 d., taigi ji nepatenka į nurodyto ikiteisminio tyrimo tiriamÄ laikotarpį, o duomenų, jog bÅ«tent ieÅ¡kovo su atsakove sudaryta Paskolos sutartis bÅ«tų Å¡io tyrimo objektas, ieÅ¡kovas nepateikė.

34. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-01843-11 paaiÅ¡kėjo naujos faktinės esminės aplinkybes, kurių teismai nenagrinėjo civilinėse bylose Nr. 2S-293-585/2013, Nr. 2A-1485-431/2015 ir Nr. e2-23118-934/2017 ir hipotekos teismo bylose. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015 nustatė, jog prokuroro 2013 m. liepos 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01843-11 dėl neteisėtų atsakovės darbuotojų veiksmų buvo nutrauktas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. galutine ir neskundžiama nutartimi buvo atmestas ieÅ¡kovo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 12-1-01843-11 ir procesas dėl ieÅ¡kovo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties buvo nutrauktas.

35. IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje, teigdamas apie ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-01843-11 paaiÅ¡kėjusias naujas faktines esmines aplinkybes, taip ir nenurodė, kokios yra Å¡ios aplinkybės, bei kaip jos gali bÅ«ti susijusios su Paskolos sutarties sÄ lygų vertinimu. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-01843-11 medžiagos iÅ¡reikalavimo ir prijungimo prie nagrinėjamos bylos bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros įtraukimo į bylÄ iÅ¡vadÄ teikiančia institucija.

36. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui žyminio mokesčio mokėjimÄ už apeliacinį skundÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1557-560/2020 paliko Å¡iÄ nutartį nepakeistÄ . Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies ir 7 dalies nuostatas ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 150 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Kadangi apeliacinis skundas yra atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 150 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. C. valstybei 150 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas, esančias bankuose, įmokos kodas 5660. Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas KazakiÅ«nas