2026-01-14 Nr. AB-1195-3-64-3-02636-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-34-552/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02636-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnis);

2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės;

3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų organizatorių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-837) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas (pavedamas, įpareigojamas) pirkimų organizatoriumi;

4) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 5) į bylos nagrinėjimą kviesti Administracijos direktorę J. K. ir direktoriaus pavaduotoją A. P. (dėl atlyginimo už papildomi atliktą (atliekamą) darbą aplinkybių);

6) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti (vykdyti) įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktai) normas;

7) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-1221);

8) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu;

9) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-970);

10) išsireikalauti iš darbdavio (atsakovo) būtiną dokumentinę medžiagą bylai išnagrinėti.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, be kita ko, nurodė, kad apie Įsakymo Nr. A1-837 egzistavimą sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 27 d. laišką, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas dėl svarbios priežasties, t. y. laiku nebuvo supažindintas su Įsakymu Nr. A1-837.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde administraciniam teismui kelia reikalavimą panaikinti tris Administracijos direktoriaus priimtus administracinius sprendimus ir reiškia išvestinius, su minėtais reikalavimais susijusius, reikalavimus, tačiau skundas pateiktas 2025 m. spalio 1 d., t. y. praėjus įstatymo nustatytiems terminams, per kuriuos minėti administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo ir nurodo, jog svarbios termino praleidimo priežastys – „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio (atsakovės) nesupažindinimas su juo“, tačiau detaliau nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis, nepagrindė kas sutrukdė kreiptis į teismą anksčiau, be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti praleistą terminą apskųsti Įsakymą Nr. A1-1221 ir Įsakymą Nr. P1-970, nenurodo svarbių priežasčių dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus, nenurodo ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai ir jau seniai žino apie siekiamus apskųsti įsakymus, nes į teismą dėl jų apskundimo pirmą kartą kreipėsi dar 2024 m. rugsėjo 18 d. ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 jo skundas buvo laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų. Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus, žinodamas, jog yra praleidęs terminus skundžiamiems aktams apskųsti, taigi, apie skundžiamus įsakymus žino jau nuo 2024 m. rugsėjo 18 d., o tai, kad darbdavys (atsakovas) savalaikiai jo nesupažindino su įsakymu, kaip nurodo pareiškėjas, niekaip nepagrindžia, kodėl skundą šioje byloje jis pateikė tik 2025 m. spalio 1 d. – praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą vienerius metus, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo mėn., kai apie skundžiamus įsakymus jis neabejotinai žino seniai.

Teismas vertino, kad pareiškėjas po 2024 m. spalio 17 d. nutarties Nr. I3-15812-614/2024 priėmimo nuolat teikia analogiškus skundus, tačiau niekada nepagrindžia termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir šiuo pagrindu analogiški jo skundai jau yra atsisakyti priimti 11 administracinių bylų. Kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų matyti, jog pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Lietuvos teismų Elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP), teismas sprendė, kad objektyvių kliūčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, jis nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus tris administracinius sprendimus, be to, akcentavo, jog termino skundui paduoti praleidimas akivaizdžiai susijęs tik su subjektyviomis priežastimis, susijusiomis su pareiškėjo pasirinktu savo teisių gynimo būdu – skundų kiekiu, bet ne jų kokybe ginant savo interesus. Taigi, pareiškėjui nenurodžius svarbių bei objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, teismas vertino, kad yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, jog nėra pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti tam tikras aplinkybes, teismas nurodė, kad jis savo esme negali būti vertinamas kaip savarankiškas ginčo objektas, nagrinėtinas administracinio proceso tvarka, o administraciniai teismai sprendžia klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu, kai pastarieji turi tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, t. y. kai pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės ar teisėti interesai. Todėl teismas sprendė, kad nurodytas reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nors pareiškėjas, teikdamas skundą prašė, kad teismas pasinaudotų savo diskrecijos teise ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, tačiau teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Kadangi pareiškėjo skunde nenurodytas ne tik konkretus ginčijamas teisės aktas, bet ir neišdėstyti argumentai, kodėl jis galėtų prieštarauti Konstitucijai, teismas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 33 straipsnyje numatytų reikalavimų ir yra pagrindas jo nepriimti, nurodė, jog tolesnis skundo turinio ir formos atitikimas ABTĮ 24–25 straipsnių nuostatoms nebevertinamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jam sąmoninga tyčia suvaržoma teisė teisėtu, įstatyminiu būdu apginti neteisėtai pažeistas teises / interesus. Pasak pareiškėjo, tikslingai ir sąmoningai veikiama prieš teisingumą, taip pat teismas vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendžia bylą neteisingai ir ne pagal įstatymus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisėta elgsena ne tik atėmė / suvaržė jo teisę į pažeistų teisių / interesų gynybą, bet ir neteisėtai baudžia jį baudomis.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam neteisėtai užkirsta galimybė teisėtu, įstatyminiu būdu – teismine tvarka – apsiginti, o tai yra akivaizdžiai šiurkštus, neteisėtas jo teisių ir laisvių suvaržymas bei apribojimas. Pareiškėjo nuomone, teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), taip pat iškreiptai vykdo teisingumą (ABTĮ 6 str.). Pasak pareiškėjo, teisėjas veikia prieš teisingą, objektyviai sąžiningą, protingą ir ekonomišką bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas / teisėjas ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu tenkindamas savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.), nes žino ir supranta, jog tikrieji faktai / aplinkybės paneigia neteisingą, tendencingą ir deklaratyvią išvadą (skirti baudą).

Pareiškėjas pažymi, kad pareiškimo / skundo padavimo terminas nepraleistas, o tik dėl teismo / teisėjo, „antiįstatymiškų“ veiksmų, dirbtinai yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija. Pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus ir įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus kuria chaosą, vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko sistemoje esantys duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5, 10 str.) gautus, vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės. Pareiškėjas nurodo, kad tas pats asmuo, spręsdamas tą patį pareiškimo priėmimo klausimą elgiasi dviprasmiškai, t. y. sąmoninga tyčia ir klaidingai taiko įstatymo normą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Remiantis Liteko duomenimis teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. spalio 1 d., praleido įstatymo nustatytus terminus per kuriuos šie administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712- 968/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-779-629/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas