9fa6e2ef-047b-403d-bd74-3aaa44a754a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-5660-595/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03035-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. K. pateikė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2020-09-08 iki 2022-03-05. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2020-09-08 buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerÄ , kurios plotas 15 kv.m. ir ten buvo laikomas nuo 16.30 val. iki 01.30 val. kartu su dar 25 nuteistaisiais.

Dėl tokių veiksmų patyrė Å¡okÄ , jautėsi kankinamas. TÄ pačiÄ dienÄ buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 17 – drausmės grupei priskirti nuteistieji, kuri neatitiko teisės aktų reikalavimų, higienos normų. Kameroje langas buvo iÅ¡daužtas, o vienas užkaltas „faniera“. Kameroje buvo labai Å¡alta, nepatekdavo natÅ«rali dienos Å¡viesa. Nors ir bÅ«tų langas, dienos Å¡viesa nepatektų, nes yra stogelis. IÅ¡ Å¡iferio, kuris uždraustas naudoti nuo 2012 m., ir tas stogelis sujungtas su tvora.

Kameroje buvo dirbtinis apÅ¡vietimas, tačiau jis nesiekė 200 lx. Kameroje visÄ laikÄ buvo kalinamas kartu su dar dviem nuteistaisiais, neužteko gyvenamojo ploto, dalį ploto užėmė inventorius: spintelės, lovos stalas, kėdė. Kameroje buvo tik viena kėdė, maistÄ valgydavo atsistoję. Nurodo, kad pataisos įstaiga privalo užtikrinti nuteistųjų užimtumÄ . Teigia, kad visÄ laikÄ buvo vedamas du kartus per savaitę nusiprausti po duÅ¡u, persirengimo kabinoje nebuvo kabliukų rÅ«bams pasikabinti, pertvarų privačiai nusirengti, dėl to patyrė gėdÄ .

Pačiam duÅ¡e yra įrengtos pertvaros, tačiau nėra užuolaidėlių, praeinantis nuteistasis galėjo jį matyti. Dėl visų Å¡ių veiksmų teigia patyrė dvasinius neigiamus iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nepatogumus, Å¡okÄ , dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad A. K. iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus PN buvo perkeltas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo Nr. NN-152/2020-07-01.

Ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupėje. Vadovaujantis BVK 75 str. 2 d. nuostatomis „Drausmės grupei priskirti nuteistieji gali bÅ«ti laikomi užrakinti“. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, Vilniaus PN drausmės grupės sÄ lygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji yra laikomi 2-ame gyvenamajame korpuse (kamerų tipo patalpose). 2020 m. rugsėjo 8 d. su kitų nuteistųjų grupe planiniu konvojumi iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus PN atvyko ir nuteistasis A.

K., kuris kartu su kitais atvykusiais į pataisos įstaigÄ nuteistaisiais iki paskyrimo į gyvenamÄ sias patalpas ir kol buvo atliekama naujai į įstaigÄ atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) dokumentų įforminimo procedÅ«ra, buvo uždaryti į laikino sulaikymo kameras. Pažymi, kad naujai atvykusieji nuteistieji (suimtieji) uždaromi į laikino sulaikymo patalpas ne ilgiau nei 5 valandoms. Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų, kiek laiko, kiek nuteistųjų bei į kuriÄ bÅ«tent laikino sulaikymo patalpÄ buvo uždarytas nuteistasis A.

K., kadangi tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir nesisteminami. Atlikus nuteistųjų dokumentų įforminimo procedÅ«ras, nuteistųjų visuminę asmens ir daiktų kratÄ , nuteistasis A. K. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Kamerų tipo patalpa, kurioje buvo izoliuotas nuteistasis A. K. buvo techniÅ¡kai tvarkinga, t.y. kameroje įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrino natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ ir vedinimÄ . Taip pat kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, įrengtuose tualetuose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, kurios užtikrina pakankamÄ patalpos vėdinimÄ .

Pažymi, kad nuteistasis A. K. su praÅ¡ymais, skundais ir pasiÅ«lymais nei į vyriausiÄ jį specialistÄ budinčiajai pamainai, nei kitus specialistus bei administracijÄ nesikreipė. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kuriose kamerose, kokiais laikotarpiais ir su keliais asmenimis pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 A. K. buvo 1-ojo saugumo valdymo skyriaus (toliau – 1 SVS) žinioje. PaaiÅ¡kina, kad nustatyti, kiek asmenų laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 gyveno Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN 1 SVS nėra kaupiami.

Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir esant užimtoms visoms, tame tarpe, ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Taigi, gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengiamos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V389, taip pat Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908. Vadovaujantis minėtais teisės aktais bei siekiant užtikrinti tinkamas nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sÄ lygas, visose Vilniaus PN nuteistųjų gyvenamosiose patalpose yra įrengti langai bei Å¡ios patalpos yra aprÅ«pintos Å¡viestuvais. Gyvenamųjų kamerų aprÅ«pinimas baldais vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.

Remiantis Å¡ių normų punktais 10.2. ir 10.3., į kamerų tipo gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡duodami: stalas (1 vnt.), taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai (1 sėdima vieta 1 asmeniui). Stalo matmenys minimose normose nėra numatyti. Atkreipia dėmesį, jog pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji netausoja įstaigoje esančio turto. Tokiu bÅ«du jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinama galimybė nueiti į duÅ¡Ä vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2020-01-21 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-25, nuostatomis.

Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) patvirtintomis normomis ir reikalavimais. 2017-06-07 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo normos).

AprÅ«pinimo normų 13 p. reglamentuoja laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 p. įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. Visose gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, kas pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

Teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų atskirai nuo dušo patalpos įrengti persirengimo kambarius, bei reikalavimų dušo patalpos dydžiui. Vilniaus PN dušo patalpos nepažeidžia aukščiau minėtų teisės aktų. Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų.

Esant minėtoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo teiginiai, dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis duÅ¡u, suponuojančių neturtinės žalos kilimÄ , vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e, nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai. Nurodo, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose, pasikeisti turi norėti pats nuteistasis, specialistai negali priversti jo dalyvauti socialinėje reabilitacijoje prieÅ¡ jo valiÄ .

Vilniaus PN nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sÄ lygomis, yra laikomi 2-ajame gyvenamajame korpuse rakinamose kamerose. Minėtame korpuse yra tik dvi laisvalaikio užimtumo patalpos: vienoje iÅ¡ jų 2-ajame gyvenamajame korpuse laikomiems asmenims sudarytos sÄ lygos mankÅ¡tintis, o kitoje sudarytos sÄ lygos žaisti stalo tenisÄ , organizuojami susitikimai su savanoriais, grupiniai užsiėmimai. Pažymėtina, kad minėtomis patalpomis naudojasi visi 2-ajame gyvenamajame korpuse laikomi asmenys.

Ä®vertinus įstaigos technines galimybes, 2-ajame gyvenamajame korpuse laikomų asmenų skaičių, nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkę, taip pat jiems numatytų teisės aktuose imperatyvių teisių įgyvendinimÄ , nuteistųjų ir suimtųjų galimybės kuo daugiau laiko praleisti už kameros ribų yra labai ribotos. Pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamuoju laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų nesikreipė.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Pažymi, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d.

įsakymu „Dėl pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatomis bei reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. A. K. savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

A. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Atsižvelgiant į tai, daro iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Skundas atmestinas. Byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020-09-08 iki 2022-03-05.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartÄ yra akcentavęs jog tam, kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009).

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2020-09-08 buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerÄ , kurios plotas 15 kv.m. ir ten buvo laikomas nuo 16.30 val. iki 01.30 val. kartu su dar 25 nuteistaisiais.

Dėl tokių veiksmų patyrė Å¡okÄ , jautėsi kankinamas. Atsakovės atstovas nurodė, kad 2020-09-08 pareiÅ¡kėjas atvyko į Vilniaus pataisos namus iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, kuris kartu su kitais atvykusiais į pataisos įstaigÄ nuteistaisiais iki paskyrimo į gyvenamÄ sias patalpas ir kol buvo atliekama naujai į įstaigÄ atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) dokumentų įforminimo procedÅ«ra, buvo uždaryti į laikino sulaikymo kameras. Pažymėjo, kad naujai atvykusieji nuteistieji (suimtieji) uždaromi į laikino sulaikymo patalpas ne ilgiau nei 5 valandoms.

Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų kiek laiko, kiek nuteistųjų bei į kuriÄ bÅ«tent laikino sulaikymo patalpÄ buvo uždarytas nuteistasis A. K., kadangi tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir nesisteminami. Atlikus nuteistųjų dokumentų įforminimo procedÅ«ras, nuteistųjų visuminę asmens ir daiktų kratÄ , nuteistasis A. K. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Kamerų tipo patalpa, kurioje buvo izoliuotas nuteistasis A. K. buvo techniÅ¡kai tvarkinga, t.y. kameroje įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrino natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ ir vedinimÄ .

Taip pat kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, įrengtuose tualetuose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, kurios užtikrina pakankamÄ patalpos vėdinimÄ . Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Juo labiau, kad pareiÅ¡kėjas skunde dėl nurodyto pažeidimo nenurodė jokių iÅ¡samesnių Å¡io pažeidimo aplinkybių, faktų ir pan. Taip pat nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su atitinkamo turinio skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į vyriausiÄ jį specialistÄ budinčiajai pamainai, nei kitus specialistus bei įstaigos administracijÄ . Todėl apie tokio pažeidimo buvimÄ spręsti vien tik iÅ¡ deklaratyvių ir subjektyvių pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nėra pagrindo. Todėl nenustatytini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameroje visÄ laikÄ buvo kalinamas kartu su dar dviem nuteistaisiais, neužteko gyvenamojo ploto, dalį ploto užėmė inventorius.

Atsakovės atstovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupėje. Vilniaus PN drausmės grupės sÄ lygomis laisvės atėmimo bausmė atliekantys nuteistieji yra laikomi 2-ame gyvenamajame korpuse (kamerų tipo patalpose). Pateikė gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus, kuriose teko bÅ«ti A. K., o taip pat asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 A.

K. buvo 1-ojo saugumo valdymo skyriaus žinioje. Nustatyti, kiek asmenų laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 gyveno Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN 1 SVS nėra kaupiami. Teismas pažymi, kad vadovaujantis BVK 64 straipsniu, Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, 2.2. p. buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip: 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamera buvo apstatyta baldais, neva mažinusiais gyvenamÄ jį plotÄ . Tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, visų pirma, kad kameroje buvo perteklinių baldų. PrieÅ¡ingai, nurodė, kad buvo viena kėdė. Vertinant pareiÅ¡kėjo nusiskundimÄ dėl tenkančio vienam asmeniui gyvenamojo ploto, pažymėtina, kad plotas, užstatytas baldais, iÅ¡ bendro kameros ploto neeliminuojamas (LVAT 2016-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1230-502/2016). Gyvenamųjų kamerų aprÅ«pinimas baldais vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Remiantis Å¡ių normų punktais 10.2. ir 10.3. į kamerų tipo gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡duodami: stalas (1 vnt.), taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai (1 sėdima vieta 1 asmeniui). PareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos administracijai nereiÅ¡kė pretenzijų dėl kameros apstatymo baldais, kad buvo perteklinių baldų, kurie ženkliai įtakotų vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , kaip ir nenurodė detalesnių paaiÅ¡kinimų dėl to, kad kameroje buvo tik viena kėdė, kas neva lėmė jo teisių pažeidimÄ .

Tik deklaratyviai nurodė, kad nuteistiesiems tekdavo valgyti stovint. Taigi, pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis (atsiliepimo 2-4 lapai), taip pat pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, kad visÄ ginčo laikotarpį jis buvo kalinamas su dar dviem asmenimis (trise kamerose), matoma, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose tinkamas plotas (ne mažiau kaip 3,6 kv.m.) pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas visÄ kalinimo laikotarpį. Taip pat Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nustatyti, kiek asmenų laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 gyveno kameroje neturi galimybės, nes tokie duomenys nėra kaupiami.

Tačiau net ir, esant užimtoms visoms kameroje esančioms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui visÄ nurodytÄ laikotarpį teko ne mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Todėl neteisėtų veiksmų Vilniaus PN Å¡iuo aspektu neatliko. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 17 langas buvo iÅ¡daužtas, o vienas užkaltas „faniera“. Kameroje buvo labai Å¡alta, nepatekdavo natÅ«rali dienos Å¡viesa.

Nors ir bÅ«tų langas, dienos Å¡viesa nepatektų, nes yra stogelis. IÅ¡ Å¡iferio, kuris uždraustas naudoti nuo 2012 m., ir tas stogelis sujungtas su tvora. Kameroje buvo dirbtinis apÅ¡vietimas, tačiau jis nesiekė 200 lx. Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų įrengimÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės), įsigaliojusios nuo 2020-12-22.

Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015) (aktuali redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Taisyklių 11.5. punkte nustatyta, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose turi bÅ«ti užtikrintas natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimas.

Kamerose įrengiami stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Langai iÅ¡ lauko pusės turi bÅ«ti apsaugomi grotomis (Å¡is reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai“. Ä®rengtos apsauginės grotos leidžia langus valyti, taip pat juos atidaryti tiek, kad bÅ«tų galima vėdinti patalpas. Taisyklių 11.6. punktas nustato, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apÅ¡vietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitaliÅ¡kai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apÅ¡vietimas.

Dirbtinis apÅ¡vietimas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas“. Pagal HN 134:2015 14 punktÄ gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.

Vadovaujantis HN 134:2015 17 p., gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 reikalavimas mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos įrengimas privalomas asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai ir subjektyviai nurodė šį neva pažeidimÄ , t.y. kad nepatekdavo dienos Å¡viesa, kad buvo iÅ¡daužtas ir užkaltas langas, kad dirbtinis apÅ¡vietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų iÅ¡samesnių ir pagrįstų neva Å¡io jo teisių pažeidimo aplinkybių pareiÅ¡kėjas nepateikė. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad dėl Å¡ių aplinkybių jis bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ .

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, juolab, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas konkrečiau ir detaliau pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, o tik deklaratyviai nurodė. Todėl Å¡iais aspektais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pataisos įstaiga privalo užtikrinti nuteistųjų užimtumÄ . Tačiau nenurodė jokių su jo užimtumo neužtikrinimo aplinkybių, galėjusių lemti teisių pažeidimÄ .

Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie nuteistųjų užimtumo įgyvendinimÄ Ä¯staigoje. Taigi, teismas neturi pagrindo vertinti ir spręsti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad visÄ laikÄ buvo vedamas du kartus per savaitę nusiprausti po duÅ¡u, persirengimo kabinoje nebuvo kabliukų rÅ«bams pasikabinti, pertvarų privačiai nusirengti, pačiam duÅ¡e yra įrengtos pertvaros, tačiau nėra užuolaidėlių, praeinantis nuteistasis galėjo jį matyti.

Vertinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis duÅ¡ais pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kėjo teiginių dėl netinkamų sÄ lygų naudojantis duÅ¡u Vilniaus PN. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. V-389 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) patvirtintomis normomis ir reikalavimais. 2017-06-07 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – AprÅ«pinimo normos) 13 p. reglamentuoja laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 p. įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms.

Atsakovės atstovas nurodė, kad visose gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, pateikė ir tai patvirtinančias fotonuotraukas. Pažymėtina, kad galiojantis aktualus teisinis reguliavimas nenustato reikalavimų atskirai nuo dušo patalpos įrengti persirengimo kambarius. Kaip nurodė atsakovės atstovas, Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

Pagal vyraujančiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms (pats pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad pertvaros yra) yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1672-968/2021).

Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje žr., pvz., 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-442-815/2022, LVAT 2022-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-372-492/2022). Pareiškėjas skunde nedetalizuoja aplinkybių, dėl kurių teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė privačiai pasinaudoti dušu ir dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. nenurodė ir nepagrindė konkrečiais faktais, įvykiais privatumo naudojantis dušu pažeidimo.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimo. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių.

Vien pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis duÅ¡u bei kad netinkamai įrengtas duÅ¡as, įvertinus ir tai, kad nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų aplinkybių skundėsi ar kreipėsi į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetetingas įstaigas su tokio turinio praÅ¡ymais ar skundais, negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus ir Å¡iuo aspektu. Teismas pakartotinai pažymi, kad nagrinėjamu atveju neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais, juolab, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiau ir detaliau visų pažeidimų aplinkybių nedetalizavo, neidentifikavo, o nurodė tai subjektyviai, abstrakčiai ir tik deklaratyviai.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su atitinkamo turinio praÅ¡ymais ar skundais į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetetingas įstaigas nesikreipė. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl konkrečių jo teisių pažeidimo ar konkrečių praÅ¡ymų netenkinimo bÅ«tų teikęs skundus BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių jis bÅ«tų patyręs neigiamas pasekmes, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo teismas plačiau nepasisako, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A.K. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė