9fa6b629-e0ef-42fa-be55-aa10b22d8f10 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. e2A-71-460/2015Teisėjas Raimondas Dilys                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-01963-2014-7)  Procesinio sprendimo kategorija 35.4 (S) 63.1; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-3820-676/2014 pagal ieÅ¡kovų S. A.

M., P. M. ieÅ¡kinį atsakovui D. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. B., dėl skolos priteisimo, ir ieÅ¡kovų S. A. M., P. M. (apeliantai) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo ir 2014 m. spalio 9 d. papildomo sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovai Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2014-02-19 pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 59 000 Lt skolÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovai yra 2013-11-23 mirusio S. M. tėvai, atsakovas D.

M. yra S. M. sūnus. S. M. ir L. M. (dabartinė pavardė Balaišienė) santuoka nutraukta 2003-11-10, po santuokos nutraukimo S. M. atiteko 12.61 kv. m (42/100) buto, esančio (duomenys neskelbtini), o L. M. – 17.40 kv. m (58/100). L. M. 2005-05-12 notarine tvarka pasiūlė buvusiam sutuoktiniui S. M., kaip buto bendraturčiui, pirmumo teise pirkti jai priklausančio buto dalį už 65 000 Lt. Ieškovai už savo sūnų S. M. sumokėjo už parduodamo buto dalį ir įgijo kreditoriaus teises, susijusias su skolininku S. M..

Iki mirties skolininkas S. M. žadėtos atiduoti 59 000 Lt, skolos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams nespėjo, todėl atsakovui D. M. priėmus palikimÄ â€“ S. M. priklausiusį butÄ , atsakovas yra atsakingas už palikėjo skolas paveldėtu turtu. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme ieÅ¡kovai S. A. M., P. M. papildomai paaiÅ¡kino, kad jie pinigus L. M. pervedė norėdami iÅ¡gelbėti sÅ«nų, kad jis nebÅ«tų iÅ¡mestas į gatvę, jie iÅ¡pirko iÅ¡ L. M. jos dalį už sÅ«nų S. M., į L.

M. sÄ skaitÄ tiesiogiai jie pinigus pervedė pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir pervesti pinigus iÅ¡ pradžių į sÅ«naus sÄ skaitÄ , kad jis vėliau galėtų tuos pačius pinigus pervesti L. M., buvo netikslinga. Nuo pinigų pervedimo iki Å¡ios dienos jie niekur nebuvo nurodę ar rašę, kad pervesti už S. M. pinigai L. M. yra skolinti ar dovanoti, ar kitokiu bÅ«du perduoti S. M..Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad S. M. galėjo bÅ«ti skolingas ar yra skolingas ieÅ¡kovams.

Teismo posėdžio metu apylinkės teisme atsakovo D. M. įstatyminė atstovė L. B. papildomai paaiÅ¡kino, kad butas priklauso S. M., o ne ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovų pervedami pinigai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jai buvo pervesti už S. M., savo buto dalį ji pardavė S. M., o ne ieÅ¡kovams, ieÅ¡kovai sumokėjo už S. M. už jos parduodamo buto dalį, Å¡iuos pinigus ji suprato kaip pinigų dovanojimÄ sÅ«nui S. M.. Nei S. M., nei ieÅ¡kovai iki sutarties sudarymo, sutarties sudarymo metu, po sutarties sudarymo nekalbėjo, kad ieÅ¡kovų pervesti pinigai už S. M. yra ieÅ¡kovų paskolinti pinigai S. M..

Dar gyvenant santuokoje su S. M., ieÅ¡kovai daug padėjo materialiai jų Å¡eimai, bet niekada nekalbėjo apie Å¡eimai skirtų pinigų grÄ Å¾inimÄ jiems. Po santuokos nutraukimo ji beveik nebendravo su ieÅ¡kovais, ji su vaiku gyvena Kaune. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-26 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų S. A. M. ir P. M. lygiomis dalimis 490 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 1 028 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , viso – 1 518 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nutartimi – draudimÄ atsakovui turto paveldėtojui D. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. B., perleisti nuosavybės teises į turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį nuosavybės teise palikėjui S. M., mirusio 2013-11-13, bei draudimo įraÅ¡ymÄ vieÅ¡ajame registre. Nurodė, jog pateiktas ieÅ¡kovų 2014-01-15 kreditinis reikalavimas atsakovui grÄ Å¾inti 59 000 Lt negali bÅ«ti vertinamas nagrinėjamos bylos aspektu kaip paskolos teisinius santykius įrodantis ginčo metu, nes tai yra tik reikalavimas grÄ Å¾inti pinigus jau esant ginčui tarp Å¡alių, taip pat kaip ir duomenys apie S. M. iÅ¡laikymo sÅ«nui įsiskolinimÄ .

Atsižvelgė į tai bei nesant kitų duomenų bei įrodymų konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad tarp ieškovų ir S. M. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, tačiau tai nėra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, taip pat pagal pateiktus duomenis bei įrodymus byloje ieškovų reikalavimas negali būti vertinamas ir kaip regresinis reikalavimas atsakovui. Esant tokioms aplinkybėms ieškinio netenkino.

Apeliantai pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog CK 6.50 straipsnio 3 dalyje numatytas prievolės atsiradimo pagrindas yra savarankiÅ¡kas ir skolininkui kyla pareiga atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, kuris už skolininkÄ Ä¯vykdę prievolę kreditoriui. Atsiliepime atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, jog trečiasis asmuo CK 6112 straipsnyje nustatyta tvarka regreso tvarka perima pradinio kreditoriaus reikalavimÄ , o ne savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ar kitais pagrindais.

Minėta CK nuostata gali bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai tarp skolininko ir pradinio kreditoriaus buvo sudarytas sandoris, kuris pagal savo turinį ir esmę sukuria prievoles tik skolininkui, o skolininkas savo ruožtu bÅ«tų galėjęs pareikÅ¡ti atsikirtimus naujajam kreditoriui lygiai tokiais pačiais pagrindais kaip pradiniam kreditoriui. Mano, kad Å¡iuo atveju naujajam kreditoriui neva perėmus pradinio kreditoriaus reikalavimÄ , skolininkas negalėtų ginčyti pirkimo–pardavimo sutarties. Teigia, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių raÅ¡ytinių paskolos sutarties įrodymų, ieÅ¡kovai neįrodė, kad S. M.

įsipareigojo grÄ Å¾inti 59 000 Lt, neįrodė, kad tuo metu S. M. buvo reikalinga paskola. Tikina, kad ieÅ¡kovai neįrodė paskolinių santykių egzistavimÄ , be to, mano, kad ieÅ¡kovų reikalavimas negali bÅ«ti vertintinas kaip regresinis reikalavimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-09 papildomu sprendimu priteisė atsakovui D. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. B., iÅ¡ ieÅ¡kovų S. A. M. ir P. M. lygiomis dalimis 1 692,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai S. A. M. bei P. M. yra S. M. tėvai ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas LR Nr. 119683). SantuokÄ S. M. ir L. M. įregistravo  1996-09-14 (įraÅ¡o reg. Nr. 925), nutraukta santuoka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3395-14/03, nustatant jų nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L.

M., padalijant butÄ adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant S. M. 42/100 dalis (12.61 kv.

m) bei L. M. priteisiant 58/100 dalis (17.40 kv. m). L. M. 2005-05-12 pareiÅ¡kimu pasiÅ«lė S. M., kaip turto bendraturčiui, pirkti pirmumo teise jai priklausančiÄ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį už 65 000 Lt. 2005-08-05 pirkimo–pardavimo (notarinio reg. Nr. K1AK-14369) sutartimi L. M. pardavė S. M. 58/100 dalis nurodyto buto (Sutarties 1 p.) už 63 000 Lt, iÅ¡ kurių 4 000 Lt L. M. gavo iÅ¡ S. M. prieÅ¡ Å¡ios sutarties sudarymÄ , likusius 59 000 Lt S. M. įsipareigojo pervesti į L.

M. sÄ skaitÄ AB bankas „Hansabankas“ per 1 dienÄ nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo (Sutarties 2 p.). IeÅ¡kovas P. M. 2005-08-02 mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo L. M. į L. M. sÄ skaitÄ AB bankas „Hansabankas“ 44 000 Lt nurodydamas mokėjimo paskirtį – „už butÄ â€œ, ieÅ¡kovė S. A. M. 2005-08-02 mokėjimo nurodymu Nr. 244460 sumokėjo L. M. į L. M. sÄ skaitÄ AB bankas „Hansabankas“ 15 000 Lt nurodydama mokėjimo paskirtį – „atsiskaitymas už butÄ â€œ.

L. M. 2005-08-03 pareiÅ¡kimu notarei patvirtino, kad pagal 2005-08-02 pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. K1AK-14369 iÅ¡ pirkėjo S. M. gavo 59 000 Lt. S. M. mirė 2013-11-23, jo butÄ adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo pagal įstatymÄ S. M. sÅ«nus atsakovas D. M.. Teisėjų kolegija pirmiausia sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia pagrįstai manyti, kad tarp ieÅ¡kovų ir jų sÅ«naus buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 – 6.871 straipsniai).

Nors ieÅ¡kovai teigė, kad 59 000 Lt paskolino savo sÅ«nui S. M., tačiau byloje nenustatyta, kad bÅ«tų buvusios sudarytos tam tikros paskolos sutartys, raÅ¡teliai, ar kitoks raÅ¡ytinis skolos dokumentas, patvirtinantis apie paskolos gavėjo valiÄ (pareigÄ ) grÄ Å¾inti skolÄ (CPK 12, 178 straipsnis). Antra, kolegija mano, kad nagrinėjamojo byloje bÅ«tina nustatyti tikrÄ jį 2005-08-02 mokėjimo nurodymų – pinigų pervedimo sÅ«nui S. M. tikslÄ ir motyvus. Tai reikalinga siekiant nustatyti minėtų ieÅ¡kovų pervedimų valiÄ ir atlygintinumo pobÅ«dį.

Kaip minėta, ieÅ¡kovas P. M. 2005-08-02 mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo į L. M. sÄ skaitÄ 44 000 Lt nurodydamas mokėjimo paskirtį – „už butÄ â€œ, ieÅ¡kovė S. A. M. 2005-08-02 mokėjimo nurodymu į L. M. sÄ skaitÄ 15 000 Lt nurodydama mokėjimo paskirtį – „atsiskaitymas už butÄ â€œ. Å ie mokėjimo pavedimai jokių nuorodų, pastabų dėl paskolos teisinių santykių nepateikia. Trečia, duomenų viseto analizė leidžia manyti, kad tikroji ieÅ¡kovų valia buvo perduoti pinigus neatlygintinai.

Tai padaryta dėl to (motyvai), kad ieÅ¡kovai siekė suteikti lėšų sÅ«nui S. M., kad jis turėtų galimybę įsigyti kitÄ buto dalį, kuri priklausė buvusiai sutuoktinei. PrieÅ¡ingu atveju kita turto dalis galėjo bÅ«ti parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims, tai, be abejo, sudarytų papildomas kliÅ«tis nepriklausomam ieÅ¡kovų sÅ«naus gyvenimui. Ketvirta, pinigų pervedimas, atliktas tarp artimų žmonių, t. y. tarp tėvų ir sÅ«naus. Tokia situacija suponuoja iÅ¡vadÄ apie sandorio neatlygintinumÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir nuoseklus ieÅ¡kovų neveikimas, t. y. ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie tikslÄ susigrÄ Å¾inti sÅ«nui S. M. pervestus 59 000 Lt iÅ¡ jo paties, sÅ«nui dar esant gyvam. Pažymėtina, kad toks reikalavimas nebuvo reiÅ¡kiamas sÅ«nui daugiau negu aÅ¡tuonerius metus (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Penkta, teisėjų kolegija, apibendrinusi iÅ¡dėstytus argumentus bei faktinę bylai reikÅ¡mingÄ medžiagÄ mano, kad tarp ieÅ¡kovų ir sÅ«naus S. M. susiklostė ne prievoliniai teisiniai santykiai, kaip mano ieÅ¡kovai, tačiau sutartiniai teisiniai santykiai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms netaikytinos CK 6.50 straipsnio nuostatos, prievolių vykdymÄ reglamentuojančias teisės normas.Å eÅ¡ta, dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad pagrindinis ir bÅ«tinas Å¡ios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.

CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles. Taigi, sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų 2005-08-02 mokėjimo nurodymai vertintini kaip neatlygintinis sandoris, sudarytas tarp sÅ«naus ir tėvų, sÅ«nui siekiant įsigyti butÄ , kuris priklausytų tik jam asmeninės nuosavybės teise, tuo momentu, kai tai buvo ypač aktualu (nutraukus santuokÄ ir iÅ¡kilus grėsmei, kad kita buto dalis gali bÅ«ti perleista paÅ¡aliniams asmenims), nesiekiant daugiau kaip aÅ¡tuonerius metus perleistų lėšų susigrÄ Å¾inti iÅ¡ paties sÅ«naus.

Toks realinis sutartinis sandoris teisėjų kolegijos nuomone yra dovanojimo sandoris (CK 6.465 straipsnis). Jo forma ir turinys neprieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams (CK 6.469 straipsnis, CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Taigi, tikrosios valios turinys buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas Å¡alių tikslas: ieÅ¡kovų – turtÄ (pinigines lėšas) perduoti sÅ«nui S. M., o sÅ«naus tikslas buvo už gautas (jam padovanotas) lėšas įsigyti kitÄ buto dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius dovanojimo panaikinimo pagrindų (CK 6.472 straipsnis) iÅ¡ esmės sutiktina su apylinkės teismu, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas.

Kaip jau minėta, tarp Å¡alių nesusiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl CK 6.50 nuostatos Å¡iam ginčui netaikytinos. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atitinkamai paliktinas nepakeistas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. papildomas sprendimas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantų apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai.

Atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina po 140,18 EUR, iÅ¡ viso 280,35 EUR (968 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ ir 2014 m. spalio 9 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Atsakovui D. M., atstovaujamam įstatymų nustatytos atstovės L. B., iÅ¡ ieÅ¡kovų S. A. M. ir P. M. priteisti po 140,18 EUR, iÅ¡ viso 280,35 EUR (968 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Aušra Maškevičienė Kolegijos teisėjos                                                                                                                             Irma Čuchraj                                   Alona Romanovienė