9fa47fc9-8d9b-4e37-b6d2-b94ea574be76 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-198-544/2019 teisėjas Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00499-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija:3.1.14.3.; 3.2.3.10.; 3.3.2.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8052-783/2018 pagal ieÅ¡kovo D. V. ieÅ¡kinį atsakovui J. V. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo bei atsakovo J. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D. V. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. V. prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomiems:

žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant jį naudoti atsakovui; žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant jį naudoti ieškovui; žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), paskiriant jį naudoti atsakovui bei dalį žemės sklypo ieškovui; gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas J. V. teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jam bei atsakovui lygiomis dalimis priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui natÅ«ra ½ dalį nekilnojamojo turto, priklausančio ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovui priteisiant iÅ¡ atsakovo 5 837,50 Eur dydžio kompensacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir nustatė ieÅ¡kovui D. V. 30 dienų terminÄ nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

4. Nurodė, kad 2018 m. spalio 30 d. civilinė byla teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Teismas buvo nutaręs procesinio sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ atidėti 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau iki procesinio sprendimo priėmimo pripažino, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų, t. y. turi trÅ«kumų, kurių nepaÅ¡alinus byloje iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ ir priimti galutinį sprendimÄ nėra galimybės.

5. Teismo vertinimu, Å¡alindamas trÅ«kumus, ieÅ¡kovas turėtų tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (ar praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ nekilnojamojo turto objektuose, kaip kad nurodyta ieÅ¡kinyje, ar praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kaip kad galima suprasti iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo). Jeigu ieÅ¡kovas praÅ¡ys nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ , jis turėtų pateikti projektÄ ne tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypui su priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), bet projektus ir dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Jeigu Å¡alindamas trÅ«kumus ieÅ¡kovas reikalaus tam tikrÄ turtÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turėtų pateikti įrodymus, jog kiekvienas iÅ¡ nekilnojamųjų daiktų, kuriuos praÅ¡o atidalinti, yra nedalus, ir nurodyti, kokio dydžio kompensacija priklauso atidalinamam iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės asmeniui, pateikti su kompensacijos dydžiu susijusius įrodymus. Be to, Å¡alindamas trÅ«kumus ieÅ¡kovas turėtų pateikti abiejuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini)) visų esančių vieÅ¡ame registre įregistruotų pastatų planus (klėties, pirties, abiejuose sklypuose esančių Å«kinių pastatų, garažų), o ne tik gyvenamojo namo planÄ , pateikti įrodymus dėl visų daiktų dabartinės rinkos vertės arba nurodyti, jog sutinka su atsakovo pateiktais bendrai valdomo turto vertės įrodymais.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas D. V. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės.

7. Nurodo, kad nutartis prieÅ¡tarauja procesinėms teisės normoms bei faktinėms aplinkybėms. Jis aiÅ¡kiai suformulavo reikalavimus nustatyti naudojimosi tvarkÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ visa apimtimi. Mano, kad teismas nepagrįstai reikalauja pateikti duomenis apie nekilnojamojo turto rinkos vertę, nes jo vertė nurodyta vieÅ¡ajame registre. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos dalykÄ sudaro teismo nutarties dalies, kuria ieÅ¡kovui nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atskirojo skundo argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės teisėtai ir pagrįstai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å i asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieÅ¡kinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Kai teismas nustato, jog pateiktas ieÅ¡kinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

11. Vertinant Å¡ios bylos kontekstÄ , atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagrindinė teismo pareiga, vykdant teisingumÄ , iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Teismas, vykdydamas teisingumÄ , turi ne formaliai taikyti tam tikras procedÅ«ras, o siekti, kad pažeista asmens teisė bÅ«tų apginta realiai. Todėl matydamas, jog tam tikrų duomenų nepakanka ir reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, teismas turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimÄ (CPK 256 straipsnis). IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tina atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , nes, išėjus priimti procesinio sprendimo, buvo nustatyti esminiai ieÅ¡kinio trÅ«kumai, trukdantys priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

12. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė.

Tačiau Å¡iÄ teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. IeÅ¡kinio reikalavimas turėtų bÅ«ti formuluojamas tiksliai ir aiÅ¡kiai, jo formuluotė turi atitikti bent vienÄ iÅ¡ CK numatytų civilinių teisių gynimo bÅ«dų, kad bÅ«tų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieÅ¡kovas siekia, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ar pateikdamas pareiÅ¡kimÄ ir, kad priėmus teismo sprendimÄ , bÅ«tų aiÅ¡ku, kaip jis turi bÅ«ti vykdomas (CPK 135 straipsnis).

13. AtskirÄ jį skundÄ nagrinėjantis teismas, iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad apeliantas ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ tik vienam nekilnojamojo daikto objektui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei jame esančiam nekilnojamam turtui – gyvenamajam namui ir jo priklausiniams. Tuo tarpu kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir 0,50 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), praÅ¡o atidalinti, t. y. sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais priskirti jam, o (duomenys neskelbtini)esantį sklypÄ â€“ atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, pagrįsta, jog reikÅ¡damas tokį reikalavimÄ dėl minėtų dviejų atskirų nekilnojamojo turto objektų, ieÅ¡kovas turėjo pateikti įrodymus, kad Å¡is turtas yra nedalus, kad jo atidalinti nėra galimybės, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos pagal Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje ir (ar) kad jo siÅ«lomas turto padalijimas tarp bendraturčių yra pats racionaliausiais.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Remiantis šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis) sisteminiu aiškinimu, ieškinio pareiškimas nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad ginčo nekilnojamojo turto bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdo ir tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad turto bendrasavininkiai, gindami savo teisę tinkami naudotis turima nuosavybe, privalo pateikti teismui tinkamai parengtus įrodymus (planus, projektus, schemas), jog įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius naudojimo (atidalijimo) būdus (variantus) ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005 ir kt.).

15. Teismas vertina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti įpareigojimai ieÅ¡kovui, prieÅ¡ingai nei jis teigia, sudaro pagrindÄ vertinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus kaip sudarančius kliÅ«tis proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, akivaizdu, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju turėtų pateikti projektÄ ne tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypui su priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), bet projektus ir dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, jeigu ieÅ¡kovas siekia turtÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, jis turi pateikti įrodymus, jog kiekvienas iÅ¡ nekilnojamųjų daiktų, kuriuos praÅ¡o atidalinti, yra nedalus bei nurodyti, kokio dydžio kompensacija priklauso atidalinamam iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės asmeniui, pateikti su kompensacijos dydžiu susijusius įrodymus ir pan.

16. Teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti įrodymus dėl visų daiktų dabartinės rinkos vertės. Pats ieÅ¡kovas viename iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų praÅ¡o priteisti kiekvienam iÅ¡ bendraturčių nuosavybėn po atskirÄ Å¾emės sklypÄ , kurį iki tol jie valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Spręsdamas tokį reikalavimÄ , teismas byloje esančių įrodymų pagrindu turi įsitikinti, ar tie sklypai yra lygiaverčiai, ar toks padalijimo bÅ«das pateisinamas, racionaliausias ir pan., o tam bÅ«tina turėti įrodymus apie realiÄ turto rinkos vertę.

Pagal bylos duomenis, apeliantas yra pateikęs įrodymus apie pastatų vertę 2012 metais. Todėl ieškovas, atskirajame skunde teigdamas, jog mano, kad nekilnojamojo turto vertė yra tokia, kokia nurodyta viešajame registre, ieškinyje turėtų aiškiai nurodyti, kokiais duomenimis vadovaujasi dėl ginčo turto vertės nustatymo, pridėti įrodymus, jei tokių turi, arba nurodyti, jog sutinka su atsakovo pateiktais vertės įrodymais. Tokių faktinių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę proceso eigai.

17. Taigi, daroma iÅ¡vada, kad teismas laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjimu klausimu visais atvejais, prieÅ¡ nusprendžiant taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , remtis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trÅ«kumas yra esminė kliÅ«tis tolesnei proceso eigai.

18. Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto nuostatas, tinkamai vertino įrodymus, susijusius su Å¡ių klausimu iÅ¡sprendimu, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuri paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei nustatomas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti, kurį, esant pagrindui, teismas turi teisę pratęsti (CPK 73 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui D. V. 30 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos procesinių dokumentų trÅ«kumams, nurodytiems Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje, paÅ¡alinti. Teisėja Ramunė Čeknienė