9fa3ad15-ba00-4ebf-bebb-fa236379cb3e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1017/2013 Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.8.                                                                                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo „BTA insurance company“ SE apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1398-640/2012 pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos universiteto ieÅ¡kinį atsakovui „BTA insurance company“ SE dėl draudimo iÅ¡mokos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Klaipėdos universitetas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo „BTA insurance company“ SE 494089,60 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 % metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Klaipėdos universitetas ir UAB BTA draudimas 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plÅ«duro draudimo sutartį, tai patvirtina Laivų draudimo liudijimas (polisas) serija LD Nr. 000451.

Draudimo polise nustatytas draudimo laikotarpis nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plÅ«duras buvo apdraustas nuo draudiminių įvykių, nurodytų Laivų draudimo taisyklių Nr. 023 II dalies 3 punkte, pasirenkant A ir B apsaugos variantus. PasiruoÅ¡us įvykdyti Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos demontavimÄ ir 2010 m. gruodžio 22-23 dienomis nuvykus į sistemos inkaravimo vietÄ Baltijos jÅ«roje ties Lietuvos priekrante, sistemos nerasta.

Apie Å¡ias aplinkybes atsakovas buvo informuotas 2010-12-27 raÅ¡tu Nr. 10-540. Nurodo, kad atskaičius draudimo polise nustatytÄ 20% besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ (frančizę) atsakovo mokėtina draudimo iÅ¡moka sudaro 494089,60 Lt. 2011-06-21 raÅ¡tu Nr. S-11-INŽ-2845 atsakovas informavo, jog draudimo iÅ¡moka nebus iÅ¡mokėta, motyvuodamas, kad BTA ir Klaipėdos Universiteto santykius reglamentuoja draudimo taisyklės Nr. 023. Draudimo taisyklių 4 skirsnis įvardija nedraudžiamuosius įvykius. Tame tarpe numato, jog „pagal draudimo apsaugos variantus A ir B nedraudžiamuoju laikomas bet koks įvykis, kuris Å¡iose taisyklėse nenurodytas kaip draudžiamasis įvykis“.

Atsakovas 2011-06-27 raÅ¡tu Nr. S-11-INŽ-2845 dėl administruojamos bylos LD/10/006 atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydamas, kad BTA įvertinus draudimo taisyklių sÄ lygas darytina iÅ¡vada, jog plÅ«duro dingimo aplinkybės neatitinka draudžiamojo įvykio požymių. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡i atsakovo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodoma, kad draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Nurodo, kad plÅ«duro dingimas yra draudžiamasis įvykis ir priskirtinas draudimo taisyklių 3 skyriaus „Draudimo apsaugos variantai, draudžiamieji įvykiai“ 3.3. poskyrio „Pagal draudimo apsaugos variantus A ir B draudžiamuoju įvykiu laikoma žalos laivui (Å¡iuo atveju plÅ«durui) atsiradimas dėl „...draudžiamųjų įvykių 3.3.1. „jÅ«rų, upių, ežerų ar kitų plaukiojimui tinkamų vandenų pavojų (t.y. dėl atsitiktinių avarijų, avarinių atsitikimų ar nelaimingų įvykių jÅ«rose, upėse ar ežeruose, tačiau ne dėl įprastinio bangų ir vėjo veikimo)“.

Taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006 iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes nurodytos bylos ir ginčijamo draudžiamojo įvykio faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos. Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutartį bÅ«tina vertinti kaip vientisÄ dokumentÄ , o ne vertinti atskiras jos sÄ lygas. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos universitetas, sudarydamas draudimo sutartį su atsakovu, tikėjosi draudimo apsaugos plÅ«duro sugadinimo ar praradimo atveju, todėl draudėjas turi teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykus įvykiui, nuo kurio jis turėjo tikslÄ apsidrausti. Visais atvejais sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.             Atsakovas „BTA insurancecompany“ SE atsiliepimu į ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinio netenkinti.

Nurodė, kad esminė aplinkybė, sprendžiant tarp Å¡alių susiklosčiusį ginÄÄ yra plÅ«duro dingimo priežastis. Nustačius labiausiai tikėtinÄ plÅ«duro dingimo priežastį, arba nustačius, kurios iÅ¡ draudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡e nurodytų dingimo priežasčių yra neįtikėtinos, galima įvertinti, ar yra pagrindas įvykį pripažinti draudžiamuoju bei mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Nurodė, kad Å¡alys polise nenumatė, kad yra netaikomos Taisyklių nuostatos, numatančios nedraudžiamuosius įvykius, bei nepraplėtė draudimo apsaugos neribotai.

LR draudimo įstatymo 82 str. 3 d. draudžia mokėti ar atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Å iuo atveju plÅ«duro dingimo aplinkybės nėra iki galo aiÅ¡kios. Neradus plÅ«duro, neįmanoma nustatyti tikrųjų jo dingimo priežasčių. Tokiu atveju civilinėje teisėje, įrodinėjant aplinkybes, galioja tikimybių pusiausvyros principas. Nurodo, kad iÅ¡ raÅ¡ytinių bylos įrodymų akivaizdu, kad kur kas labiau tikėtina, kad įvyko dėl plaukiojimui tinkamų vandenų pavojų - įprastinio bangų ar vėjo veikimo ar kitų priežasčių, nepatenkančių į draudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä , negu kad dėl kokių nors aplinkybių, kurioms esant įvykis bÅ«tų pripažintas draudžiamuoju.

Taip pat nurodo, kad gamtinės sÄ lygos, sutinkamai su LR Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl meteorologijos sÄ lygų 2012 gruodžio 12-23 dienomis, buvo įprastos, todėl plÅ«duras buvo prarastas dėl įprasto bangavimo ar vėjo arba dėl kitų aplinkybių, nepatenkančių į baigtinį draudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä .              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo BTA Insurance Company SE, vykdančio veiklÄ per filialÄ Lietuvoje, 494089,60 Lt draudimo iÅ¡mokos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 8941 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovo Klaipėdos universiteto naudai.

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2010-09-27 Å¡alys sudarė Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plÅ«duro (toliau-PlÅ«duras) draudimo sutartį, kÄ patvirtina Laivų draudimo liudijimas (b.l. 9). Å alys susitarė, jog draudimo santykiams tarp Å¡alių taikytinos Laivų draudimo taisyklės Nr.023 (b.l. 10-21). IÅ¡ draudimo liudijimo matyti, kad draudimo objektas buvo Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plÅ«duras. 2010 m. lapkričio 12-13 d. ieÅ¡kovo nurodymu buvo nulaužta Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos duomenų perdavimo radijo antena ir vėjo daviklis.

Apie tai 2010-11-19 informuotas draudikas. 2010-12-23 buvo pastebėta, jog draudimo objektas yra prarastas. Kada tiksliai Plūduras dingo, nėra galimybės nustatyti, nes, ieškovo nurodymu, Plūduro iškėlimo darbai buvo atidėti dėl stipraus rūko, o nuvykus demontuoti pastebėta, jog plūduro nėra. Plūduro dingimo laikas yra laikotarpiu 2010 m. gruodžio 12-23 dienomis. Buvo atliekama Plūduro paieška, bet kaip matyti iš Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų atsakymų, Plūduras nebuvo rastas.

Byloje kilo ginčas dėl PlÅ«duro dingimo aplinkybių pripažinimo draudžiamuoju įvykiu. IeÅ¡kovas nurodo, kad PlÅ«duro dingimo aplinkybės atitinka draudžiamojo įvykio požymius, nes priskirtinos draudimo taisyklių 3.3.1 p. nurodytoms aplinkybėms. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad PlÅ«duro dingimo priežastimis tikėtina tapo aplinkybės, kurios nepatenka į draudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä , todėl laikytinos nedraudžiamuoju įvykiu, t.y. dėl plaukiojimui tinkamų vandenų pavojaus – įprastinio bangų ir vėjo veikimo ar kitų priežasčių, nepatenkančių į draudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä .

Byloje nustatyta, kad PlÅ«duras dingo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl turi bÅ«ti taikomos Å¡alių sutartos Laivų draudimo taisyklės (toliau-Taisyklės). Pagal minėtas taisykles draudikas privalo gavęs visÄ informacijÄ , reikÅ¡mingÄ nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes ir pasekmes bei draudimo iÅ¡mokos dydį, ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Taisyklių 2.8.2 p.). Taisyklių 3.3.1 p. nustato, jog draudžiamuoju įvykiu laikoma žalos laivui atsiradimas dėl jÅ«rų, upių, ežerų ar kitų plaukiojimui tinkamų vandenų pavojų (t.y. dėl atsitiktinių avarijų, avarinių atsitikimų ar nelaimingų įvykių jÅ«rose, upėse ar ežeruose, tačiau ne dėl įprastinio bangų ir vėjo veikimo).

Tikslias PlÅ«duro dingimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Todėl nustatant PlÅ«duro dingimo priežastis remiamasi tikimybių pusiausvyros principu, kuris leidžia nustatyti vienÄ ar kitÄ aplinkybę, jeigu iÅ¡ surinktų duomenų yra pagrindas manyti, kad labiau tikėtina, kad aplinkybė buvo nei kad nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Teismas nurodė, kad tiek iÅ¡ Lietuvos kariuomenės raÅ¡to, tiek iÅ¡ PlÅ«duro gamintojo raÅ¡to matyti, jog PlÅ«duro dingimo priežastimi galėjo bÅ«ti susidÅ«rimas su laivu, dėl ko PlÅ«duras galėjo bÅ«ti nutrauktas ir pažeidus jo virvę nudreifuoti, t.y. dėl paÅ¡alinio poveikio buvo paÅ¡alintas iÅ¡ vietos. Taip pat pagal gamintojo pateiktus duomenis matyti, kad PlÅ«duras negalėjo dingti dėl įprastinio bangų ar vėjo veikimo . Be to, iÅ¡ Lietuvos Hidrometeorologinės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus pažymos apie meteorologines sÄ lygas laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2012-12-23 (tikėtinu PlÅ«duro dingimo metu) matyti, kad minėtu laikotarpiu bangos nevirÅ¡ijo vieno metro aukščio ribos.

Tokiu bÅ«du byloje surinkti duomenys paneigia tikimybę, jog PlÅ«duras galėjo nudreifuoti dėl įprastinių gamtos sÄ lygų – bangavimo ar vėjo. Todėl labiau yra tikėtina, kad PlÅ«duro dingimo priežastimi galėjo bÅ«ti jo susidÅ«rimas su laivu, kas atitiktų Taisyklių 3.3.1 p. numatytÄ draudiminį įvykį. Todėl teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d. atsakovas turi iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ .Teismas nurodė, kad Draudimo įstatymo 88 str. (2007-11-15 įstatymo redakcija) nustato, jog draudimo iÅ¡mokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų iÅ¡laidų (draudimo intereso) dydžiui, jei Å¡alių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų iÅ¡laidų).

IeÅ¡kovas sudarė draudimo sutartį siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus PlÅ«duro sugadinimo ar dingimo atveju ir juos įvardijo konkrečia suma. Atsakovas, prieÅ¡ sudarydamas sutartį turėjo galimybę įvertinti prisiimamÄ rizikÄ ir pasirinkti sudaryti sutartį ar ne (CK 6.994 str.). Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, ieÅ¡kovas buvo kreipęsis į atsakovÄ su pasiÅ«lymu dėl sutarties sudarymo (b.l. 135) ir atsakovas sutiko sudaryti sutartį Å¡alių sulygtomis sÄ lygomis (b.l. 8).

Pažymėtina, kad atsakovas yra profesionalus draudikas, kuris turėjo visas galimybes prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį gauti informacijÄ ir įvertinti draudimo rizikÄ bei apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Atsakovo argumentai, jog draudimo suma yra neteisingai nurodyta draudimo liudijime ir turi bÅ«ti mažinama, teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant draudimo sutartį atsakovas buvo susipažinęs su pasiÅ«lymu ir klausimo dėl draudimo sumos nekėlė. Be to, draudimo įmokos buvo apskaičiuos ir sumokėtos bÅ«tent nuo sutartyje nurodytos sumos.

Draudimo suma buvo sutarta pagal ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas, įsigyjant draudimo objektÄ (b.l. 134). CK 6.998 str. nustato, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali bÅ«ti ginčijama, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo rizikÄ , buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar raÅ¡ybos klaida. Nagrinėjamu atveju, draudėjas kvietime sudaryti sutartį aiÅ¡kiai nurodė draudimo sumÄ , nėra jokių duomenų, kad draudėjas bÅ«tų apgavęs atsakovÄ ar pateikęs žinomai melagingus duomenis apie draudimo vertę.

Todėl teismo vertinimu atsakovas neturi teisės ginčyti draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos.Teismas pažymėjo, kad jau pasiÅ«lyme ieÅ¡kovas buvo nurodęs, jog draudimo suma turi bÅ«ti nurodyta kartu su Pridėtinės vertės mokesčiu, kurio ieÅ¡kovas neturi galimybės susigrÄ Å¾inti (Pridėtinės vertės įstatymo 58 str. 1 d.). Todėl draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti skaičiuojama nuo draudimo sutartyje sutartos draudimo sumos – 617612 Lt, atskaičius numatytÄ 20 procentų dydžio franÅ¡izę.

Tokiu bÅ«du draudimo iÅ¡mokos dydis yra 494089,60 Lt (617612x20%). IeÅ¡kovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, t.y. pranešė nedelsiant apie įvykį atsakovui, ėmėsi visų galimų priemonių priežastims nustatyti – kreipėsi pagalbos vykdant PlÅ«duro paieÅ¡kÄ , draudimo objektas buvo prarastas aplinkybėmis, kurias numato Taisyklių 3.3.1 p., todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas „BTA insurance company“ SE pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendė, kad kur kas labiau tikėtina, jog PlÅ«duras dingimo priežastimi galėjo bÅ«ti susidÅ«rimas su laivu, dėl ko PlÅ«duras galėjo bÅ«ti nutrauktas ir pažeidus jo virvę nudreifuoti, t.y. dėl paÅ¡alinio poveikio buvo paÅ¡alintas iÅ¡ vietos. Su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima. Teismas netinkamai aiÅ¡kino bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos kariuomenės 2011-05-13 raÅ¡tu bei gamintojo-pardavėjo AANDERM DATA INSTRUMENTS 2011-09-13 raÅ¡tu nustatydamas labiausiai tikėtinÄ PlÅ«duro dingimo priežastį.2.

Teismas nepagrįstai priteisė visÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡oma draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo liudijime (polise) buvo numatyta draudimo suma 617612 (494089,60 Lt atėmus 20 % besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ), draudimo objektu nurodant PlÅ«durÄ . Å iuo atveju 6.1001 str. 1 d. ir 6.998 str. yra konkuruojančios teisės normos. Esant teisės normų konkurencijai Lex specialis derogat legi generali, t.y. specialioji norma nugali bendrÄ jÄ , todėl turėtų bÅ«ti taikoma 6.1001 str. 1 d. Taigi, draudimo suma negali bÅ«ti ginčijama, tačiau ji negali bÅ«ti didesnė už draudimo vertę.

Nagrinėjamos bylos atveju, draudimo vertė, sutinkamai su ieÅ¡kovo teismui pateiktu priedu 1 prie Sutarties Nr. SUT-T-31 yra 421 413 Lt be PVM, kas sudaro 509 909,73 Lt su PVM, todėl maksimali draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 509909,73 Lt sumos, kas, esant draudžiamajam įvykiui bei taikant 20 % sutartyje numatytÄ besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , sudarytų 407927,78 Lt.3. Teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė draudimo apsaugÄ , priskirdamas Draudikui ne tik rizikÄ , kurios jis neprisiėmė, bet ir apskritai suteikdamas draudimo apsaugÄ , kuri yra neįmanoma draudimo sutarties kontekste, bei priteisė iÅ¡mokÄ , dėl neįvykusių įvykių (pavyzdžiui, netinkamai suteiktų Paslaugų).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Klaipėdos universitetas, praÅ¡o atsakovo „BTA Insurance company” SE apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime nurodytais motyvais ir nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Klaipėdos universitetas ir UAB BTA draudimas 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plÅ«duro draudimo sutartį.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantis laivų draudimo liudijimas serija LD Nr. 000451. Draudimo laikotarpis nurodytas liudijime yra nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Nagrinėjamos bylos atveju, draudimo objektas - Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plÅ«duras. Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plÅ«duras buvo apdraustas nuo draudiminių įvykių, nurodytų Laivų draudimo taisyklių Nr. 023 II dalies 3 punkte, pasirenkant A ir B apsaugos variantus.

Byloje esantis Klaipėdos universiteto 2010 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tas draudikui patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 12-13 d. buvo nulaužta Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos duomenų perdavimo radijo antena ir vėjo daviklis. Klaipėdos universitetas 2010 m. gruodžio 27 d. raÅ¡tu informavo draudikÄ , kad 2010 m. gruodžio 23 d. buvo pastebėta, jog draudimo objektas yra prarastas (b.l. 23). Tikslaus laiko kada dingo plÅ«duras nėra galimybės nustatyti, nes, kaip nurodo ieÅ¡kovas, dėl sudėtingų oro sÄ lygų iÅ¡traukimo darbai buvo nukelti gruodžio 12 dienai.

PlÅ«duro iÅ¡kėlimo darbai buvo atidėti dėl stipraus rÅ«ko, o nuvykus demontuoti pastebėta, jog plÅ«duro nėra. PlÅ«duro dingimo laikas yra laikotarpiu 2010 m. gruodžio 12-23 dienomis (b.l. 137). Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas ar aplinkybės dėl kurių dingo plÅ«duras yra draudiminis įvykis. Atsakovui įvykį pripažinus nedraudžiamuoju, ieÅ¡kovas Klaipėdos universitetas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 494089,60 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 % metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino pilnai. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ ir iÅ¡dėstė nesutikimo argumentus. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendė, kad kur kas labiau tikėtina, jog PlÅ«duras dingimo priežastimi galėjo bÅ«ti susidÅ«rimas su laivu, dėl ko PlÅ«duras galėjo bÅ«ti nutrauktas ir pažeidus jo virvę nudreifuoti, t.y. dėl paÅ¡alinio poveikio buvo paÅ¡alintas iÅ¡ vietos.

Su tokia teismo iÅ¡vada apeliantas nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos kariuomenės 2011-05-13 raÅ¡tu bei gamintojo-pardavėjo AANDERM DATA INSTRUMENTS 2011-09-13 raÅ¡tu nustatydamas labiausiai tikėtinÄ PlÅ«duro dingimo priežastį.Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str.).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad PlÅ«duras dingo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir nurodė, kad tikslių PlÅ«duro dingimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi byloje pateiktais raÅ¡tiÅ¡kais įrodymais ir padarė tinkamas iÅ¡vadas. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi specifikÄ â€“ teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad byloje surinkti duomenys paneigia tikimybę, jog PlÅ«duras galėjo nudreifuoti dėl įprastinių gamtos sÄ lygų – bangavimo ar vėjo. Å ias aplinkybes patvirtina plÅ«duro gamintojo pateikti duomenys bei Lietuvos Hidrometeorologinės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus pažyma apie meteorologines sÄ lygas laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2012-12-23, kas patvirtina, kad minėtu laikotarpiu bangos nevirÅ¡ijo vieno metro aukščio ribos.

Pritartina teismo iÅ¡vadai, kad labiau yra tikėtina, jog PlÅ«duro dingimo priežastimi galėjo bÅ«ti jo susidÅ«rimas su laivu, kas atitiktų Taisyklių 3.3.1 p. numatytÄ draudiminį įvykį, todėl pagrįstai nustatyta atsakovo pareiga iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ .Apeliantas skunde iÅ¡dėsto argumentus, kad nors draudimo suma negali bÅ«ti ginčijama, tačiau ji negali bÅ«ti didesnė už draudimo vertę. Apelianto nuomone nagrinėjamos bylos atveju draudimo vertė, yra įrangos vertė su PVM, kas sudaro 509909,73 Lt, todėl maksimali draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 509909,73 Lt sumos, kas, esant draudžiamajam įvykiui bei taikant 20 % sutartyje numatytÄ besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , sudarytų 407927,78 Lt. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu sutikti negali.

Draudimo sutartis savo pobÅ«džiu yra sutartis dėl prisiėmimo draudiminės rizikos, kuriÄ draudikas įsipareigoja prisiimti ir dėl tokios rizikos sukelto draudiminio įvykio atveju sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui. Draudiko teisė įvertinti apdrausto daikto vertę ir pagal jÄ apskaičiuoti draudimo sumÄ reiÅ¡kia tai, kad aiÅ¡kia draudimo suma sutarties Å¡alys teisiÅ¡kai apibrėžia apdraustų turtinių interesų apimtį. Atsižvelgiant į Å¡alių sulygtas sutarties sÄ lygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti apskaičiuojama laikantis sutartyje įraÅ¡ytos draudimo sumos, kuri nagrinėjamos bylos atveju, Å¡alių pasiraÅ¡ytame draudimo liudijime yra aiÅ¡kiai įvardinta - 617612 Lt.

Dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant draudimo sutartį draudikas žinojo kokia yra draudimo suma ir kokia apimtimi jis prisiima draudiminius įsipareigojimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir draudimo įmokos buvo apskaičiuotos ir sumokėtos nuo sutartyje nurodytos sumos, kas rodo, kad abi sutarties Å¡alys suprato draudimo apimtis ir dėl to buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusios savo valiÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog CK 6.998 str. nustato, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali bÅ«ti ginčijama, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo rizikÄ , buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar raÅ¡ybos klaida.

Nagrinėjamos bylos atveju nėra pateikta įrodymų, kad bÅ«tų nustatytos minėtame straipsnyje įvardintos aplinkybės, kurių pagrindu bÅ«tų galima ginčyti draudimo sumÄ . Nurodytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , kad teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė draudimo apsaugÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Alė Bukavinienė                                                                  Marytė Mitkuvienė                                                                  Gintaras Pečiulis