9fa3748c-2c9b-4fd0-aedb-6d6bf328b1bc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrxCivilinė byla Nr. 2A-817-230/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01719-2010-1 Pirmosios instancijos teisėja Eglė Kriaučiūnienė (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 26.3, 121.18, 121.21, 128.5 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant pareiškėjai O.

U.,suinteresuoto asmens M. Ž. atstovei adv. Virginijai Limantienei, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento atstovėms Daivai Gineikaitei, Hertai Gurskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos O. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5727-848/2010 pagal pareiÅ¡kėjos O. U. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui ir M.

Ž. dėl M. Ž. pripažinimo neveiksniu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja O. U. pareiÅ¡kimu prašė pripažinti M. Ž. neveiksniu, paskirti jÄ M. Ž. globėja. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 1990 metais jos sÅ«nus M. Ž. patyrė galvos traumÄ , 1999 m. jam buvo suteikta I invalidumo grupė. Pažymėjo, kad M. Ž. dažnai gydosi Lazdijų ligoninėje, 2 kartus per metus bÅ«na sanatorijose, jo psichinė sveikata blogėja.

PareiÅ¡kėjos sÅ«nus lengvai įkalbamas, pats to nesuprasdamas daro pažeidimus ir nusikaltimus, nesivaldo, elgiasi agresyviai ir neadekvačiai, nesuvokia esamų problemų, nuolat skundžiasi galvos skausmais. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas nurodė, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Byloje nėra jokio teisinio pagrindo atmesti ekspertizės akte suformuluotas iÅ¡vadas kaip nepagrįstas, neiÅ¡samias, nepatikimas, ydingas ar prieÅ¡taraujančias kitiems byloje surinktiems įrodymams, ekspertų iÅ¡vada yra motyvuota.

Teismas, remdamasi ekspertizės iÅ¡vada, kuria nustatyta, kad M. Ž. dėl savo ligos pobÅ«džio – potrauminio sindromo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, pripažino, kad nėra pagrindo M. Ž. pripažinti neveiksniu.PareiÅ¡kėja O. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad nebuvo pilnai iÅ¡tirtos praÅ¡omo pripažinti neveiksniu asmens psichikos sutrikimÄ rodančios aplinkybės, apsiribota M.

Ž. patvirtinimu, kad jis sutinkÄ s su pareiÅ¡kimu. 1999 metais po traumos M. Ž. buvo nustatytas neįgalumas ir suteikta I invalidumo grupė, 2009 m. gruodžio 22 d. dėl diagnozuotos sunkios formos smegenų trauminės ligos taip pat dėl diagnozuoto organinio asmenybės sutrikimo jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis iki 2050 m. kovo 13 d. Eksperto iÅ¡vada nors teismui ir yra reikÅ¡minga, tačiau neprivaloma, ir sprendimas turi bÅ«ti priimtas pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Byloje buvo pridėtos asmens sveikatos kortelės, vekseliai, prijungta baudžiamoji byla, kurių teismas neįvertino, teismas taip pat nevertino M. Ž. veiksmų ir tai, kaip jis supranta savo elgesį, sudarydamas sandorius, disponuodamas piniginėmis lėšomis, bendraudamas su aplinkiniais. Teismas nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Toks praÅ¡ymas buvo paremtas tuo, jog 2009 m. rugpjūčio 06-25 d. ekspertizės Nr. 83TPK-127 iÅ¡vadose buvo nurodyta, jog „... specialių iÅ¡samaus dėmesio koncentracijos perkėlimo ypatumų parametrus atspindintį testÄ (Burdono lentelės) tiriamasis neatliko (skauda akis)...“.

Nepaskyrus stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės, liko nepaÅ¡alintos abejonės dėl jos pilnumo. Nevertinta, kad pareiÅ¡kėja, kaip motina, su M. Ž. bendrauja dažnai, stebi jo bÅ«klės blogėjimÄ â€“ jis darosi nekontroliuojamas, juo vis dažniau pasinaudoja apsukrÅ«s, naudos sau iÅ¡ tokio nemokančio savo elgesį įvertinti asmens gauti norintys asmenys. Ekspertizės akte taip pat nurodytas organinis asmenybės sutrikimas, emocinis nebrandumas, impulsų kontrolės problemų buvimas ir bendravimo įgÅ«džių stoka.

PareiÅ¡kėjos sÅ«nų nuolat reikia kontroliuoti, nes jis periodiÅ¡kai turi laikytis gydytojo rekomendacijų, vartoti medikamentus. Dėl savo emocinio nebrandumo, jis dažnai ignoruoja tokius apsilankymus, neįvertina jų bÅ«tinumo, tuo keldamas sau grėsmę. Sprendimas priimtas nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai ir suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento atstovui, tuo pažeidžiant procesinės teisės normas. PareiÅ¡kėja buvo klaidingai informuota apie posėdžio laikÄ .

SprendimÄ priėmusi teisėja žinojo aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja atvyko į teismo posėdį. PareiÅ¡kėja negalėjo pasinaudoti savo teise užduoti klausimus sÅ«nui teismo posėdžio metu, dėl to negalėjo pilnai atskleisti jo bÅ«klės. IÅ¡ suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento atsiliepimo nėra aiÅ¡ku, kodėl jis nesutinka su O. U. pareiÅ¡kimu. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad neveiksniu asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik ypatingais atvejais. Vien psichinės ligos diagnozė nesudaro pagrindo pripažinti asmenį neveiksniu. PareiÅ¡kėjos O. U. skunde minimi įrodymai (vekseliai, sandorių sudarymÄ patvirtinantys dokumentai ir kt.) patvirtina galimÄ M. Ž. psichikos sutrikimų egzistavimÄ , tačiau neįrodo, kad Å¡ie sutrikimai yra tokio sunkumo, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų bei nesugeba jų valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertai 2010 m. spalio 7 d. iÅ¡tyrę M.

Ž. psichinę sveikatÄ nustatė, kad jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei savo veiksmus valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo šį asmenį pripažinti neveiksniu.Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ .Apeliantė iÅ¡ esmės kelia įrodymų vertinimo Å¡ioje byloje problemÄ , teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , savo iÅ¡vadas grindė vien eksperto iÅ¡vada, nepasisakydamas dėl kitų byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių M.

Ž. psichinę bÅ«senÄ . Fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pagrindai yra numatyti CK 2.10 straipsnio 1 dalyje. Å ioje normoje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyti du medicininiai asmens pripažinimo neveiksniu kriterijai:

1) asmens psichikos liga ar silpnaprotystė ir 2) gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kadangi tam būtinos specialios medicininės, o būtent psichiatrijos žinios, šiuos kriterijus iš esmės gali nustatyti tik teismo psichiatrijos ekspertizė (CPK 212, 466 straipsniai). Byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (b.l. 64-65) M. Ž. buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – potrauminis sindromas, tačiau kartu dėl kito medicininio kriterijaus, būtino pripažįstant fizinį asmenį neveiksniu, buvo duota išvada, kad M.

Ž. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų M. Ž. psichinės sveikatos bÅ«klę patvirtinančių įrodymų, t.y. sveikatos kortelės duomenų, pačių M. Ž. veiksmų, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų apie nuolat blogėjančiÄ sÅ«naus psichinę sveikatÄ , tačiau visi duomenys apie M. Ž. psichinę sveikatÄ buvo nurodyti pirmosios instancijos teismo nutartyje skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 60), ir Å¡ie duomenys buvo įvertinti teismo psichiatrijos ekspertizės aktu.

Tokiu bÅ«du visi pareiÅ¡kėjos nurodyti duomenys apie M. Ž. psichinę bÅ«senÄ medicininiu požiÅ«riu buvo įvertinti Å¡ios medicinos srities specialistų – teismo psichiatrų ekspertų ir teismo psichologės ekspertės, o teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, iÅ¡ esmės neturi galimybės jų savarankiÅ¡kai įvertinti. Teismas gali tik spręsti, ar atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ , yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Nesant nustatytų medicininių kriterijų pripažinti asmenį neveiksniu, nėra įstatyme numatytų pagrindų pripažinti tokį asmenį neveiksniu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad abejoti ekspertų iÅ¡vada nėra jokio pagrindo. Ekspertizę atliko trys teismo psichiatrai ekspertai ir teismo psichologė ekspertė, be to, tokia pat iÅ¡vada buvo duota ir atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę atliekant ikiteisminį tyriÄ (b.l. 39-42). Jokių prieÅ¡taravimų ekspertizės iÅ¡vadose nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas skirdamas ekspertizę yra apsvarstęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 60, 79-81), atliekant ekspertizę nebuvo nurodyta, kad ekspertams nepakanka duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadai duoti, dėl ko bÅ«tų pagrindas skirti stacionarinę ekspertizę (CPK 467 straipsnio 4 dalis).

Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ambulatorinės ekspertizės iÅ¡vadomis ir nėra jokios bÅ«tinybės skirti pakartotinę stacionariÄ psichiatrijos ekspertizę (CPK 219 straipsnis).Kolegija taip pat nenustatė procesinės teisės normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai ir suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento atstovui. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje buvo atstovaujama advokatės (b.l. 79-81), ir tai yra pripažįstama tinkamu Å¡alies dalyvavimu (CPK 246 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (b.l. 77). PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nebuvo gauta. Todėl nebuvo procesinių kliūčių nagrinėti bylÄ teismo posėdyje. Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjos apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

            Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė:                                                                    Nijolia Indreikienė Kolegijos teisėjai:                                                                             Galina Blaževič                                                                                                          Virginija Gudynienė