Legislator Case Law & Legislation
9fa2bcb4-b40f-4f68-beb2-3269158d1b5a AI generated

9fa2bcb4-b40f-4f68-beb2-3269158d1b5a · Kauno apylinkės teismas

Case Number 9fa2bcb4-b40f-4f68-beb2-3269158d1b5a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarko iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovėms J. B. K. ir B. K. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus, nesant bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys D. R., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Monokopa“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas, tikslindamas reikalavimus, praÅ¡o pripažinti neteisėtu atsakovių J.

Legislator headnote

AI generated

9fa2bcb4-b40f-4f68-beb2-3269158d1b5a · Kauno apylinkės teismas: Tai reiÅ¡kia, jog nurodyti gyvenamojo namo rekonstravimo darbai galimai buvo atlikti ne pagal nurodomÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , su kuriuo atsakovė nebuvo supažindinta. Tuo metu ieÅ¡kovas dėl sutikimo atlikti nurodytus rekonstravimo darbus į atsakovę nesikreipė nei žodžiu, nei raÅ¡tu. Dėl ieÅ¡kovo atliktų rekonstravimo darbų pablogėjo esama nekilnojamojo turto techninė bÅ«klė, nes ieÅ¡kovui atliekant nurodytus rekonstravimo darbus buvo iÅ¡griautos taip vadinamos neÅ¡ančios (atraminės) sienos.

Keywords

AI generated
modification of building permit renovation costs conditional building undertaking right to rebuild architect agreement demolition permit
AI generated
21a30415-50f4-4e80-8b20-cdcbc8c5a08d
T., A. K., atsakovo atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, tretiesiems asmens G. Z., R. N., T. N., G. K., A. K., D. P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atsakovui R. P., tretieji asmenys – D. P., G. P., T. N., R. N., Z. Z., G. K., A. K., dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovė pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje (II tomas, b.l.29-30) nurodė ir teisme jos atstovai paaiÅ¡kino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius (toliau - Panevėžio skyrius) 2012-11-05 gavo trečiųjų asmenų T.
9ea36068-86d0-4907-b4a1-07d96f84b369
V., jo atstovui advokatui Arvydui Aranauskui, atsakovei E.
b202c7e0-3a77-4550-bafd-79c2ab0fcb4b
B., trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovams, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. P., J. P. ieÅ¡kinį atsakovėms R. B., B. B., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl teisės atlikti bendrÄ jÄ daline nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalies kapitalinį remontÄ be bendraturčių sutikimo pripažinimo, ir n u s t a t ė:IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: pripažinti E. P. ir J.
53ce6d47-7301-49ea-818c-fb4c7976b2c2
Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr.
2d3c7a0d-dde5-4e6b-94fb-56d8476f6b01
                                        KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-3087-962/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11722-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.4.2.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė, sekretoriaujant Renatai Krasinskienei, dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui, atsakovių J. B. K. ir B. K. atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Monokopa“ atstovui vadovui R.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarko iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovėms J. B. K. ir B. K. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus, nesant bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys D. R., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Monokopa“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas, tikslindamas reikalavimus, praÅ¡o pripažinti neteisėtu atsakovių J.

B. K. ir B. K., kaip gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių, atsisakymÄ duoti ieÅ¡kovui R. L. atlikti ieÅ¡kovui R. L., atsakovėms J. B. K., B. K. ir tretiesiems asmenims D. R., A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , parengtÄ 2017 metais architektės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestato Nr. A 788, individualios veiklos pažymėjimo Nr. 021873; pripažinti ieÅ¡kovo R.

L. teisę be atsakovių J. B. K. ir B. K. sutikimų gauti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos statybÄ leidžiantį dokumentÄ , atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise R. L., J. B. K., B. K., D. R. ir A. R. priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , parengtÄ 2017 metais architektės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestato Nr. A 788, individualios veiklos pažymėjimo Nr. 021873; priteisti iÅ¡ atsakovių J.

B. K. ir B. K. visas ieÅ¡kovo R. L. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje (1 t., b. l. 1-4) bei atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (1 t., b. l. 158-163) ieÅ¡kovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui R. L., atsakovėms J. B. K. ir B. K. bei tretiesiems asmenims D. R. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas savo gyvenamojo namo dalį paveldėjo mirus mamai.

Namas buvo griÅ«vantis, prastos bÅ«klės, kadangi buvę savininkai netinkamai vykdė namo eksploatacijÄ â€“ nacionalizavus gyvenamÄ jį namÄ pokario metais buvo vykdomos namo antstatų statybos, dėl ko pablogėjo namo pamatų bÅ«klė ir nebÅ«tų galėjęs laukti, kol atsakovės duos sutikimus, savo turtÄ reikėjo tvarkyti. IeÅ¡kovas jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje ketina vystyti komercinę veiklÄ , todėl jo užsakymu buvo atliktas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, projektas.

IeÅ¡kovas pagal šį projektÄ jau atlikto rekonstravimo darbus, tačiau neturėdamas tam statybÄ leidžiančio dokumento, kuriam gauti bÅ«tinas bendraturčių sutikimas. IeÅ¡kovas kreipėsi į bendraturčius dėl raÅ¡ytinių sutikimų atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal projektÄ , nepavykus susitarti žodžiu, ieÅ¡kovas kreipėsi į tuo metu savininku buvusį R. L. ir atsakoves J. B. K. ir B. K. su raÅ¡tiÅ¡ka pretenzija, ragindamas per 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pasiraÅ¡yti ir atsiųsti sutikimus ieÅ¡kovui atlikti/įteisinti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal pateiktÄ projektÄ , arba pateikti motyvuotÄ ir tinkamais įrodymais pagrįstÄ atsisakymÄ duoti tokį sutikimÄ .

R. L. per nurodytÄ laikotarpį davė raÅ¡ytinį sutikimÄ gyvenamojo namo rekonstravimo darbams pagal projektÄ atlikti/įteisinti. Tuo tarpu abi atsakovės sutikimo nedavė ir nepateikė raÅ¡ytinio motyvuoto atsisakymo duoti tokį sutikimÄ . Atsakovei J. B. K. pretenzija buvo iÅ¡siųsta elektroniniu paÅ¡tu, ji savo atsakyme elektroniniu paÅ¡tu nurodė, kad faktiÅ¡kai gvenamajame name negyvena, todėl paragino ieÅ¡kovÄ pirmiausiai gauti sutikimÄ iÅ¡ atsakovės B. K., ir tik tuomet pažadėjo duosianti savo sutikimÄ .Telefonu atsakovė B.

K. ieÅ¡kovo atstovui nurodė, kad neketina duoti savo sutikimo, nes neva seniau iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra gavusi sutikimo liftui name įrengti, todėl sutikimas neduodamas tik dėl asmeninių nesutarimų su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas neturi statybinio iÅ¡silavinimo, tačiau Å¡ios sprecialybės mokėsi septynerius metus, darbus atliko kokybiÅ¡kai, neabejoja, kad buvo pagerinta bendra namo bÅ«klė ir stabilumas. Atsakovių Pastato apžiÅ«ros akte vaizduojami įtrÅ«kimai yra visai kitoje pusėje, nei ieÅ¡kovas įrÅ«sino patalpÄ , be to neaiÅ¡ku nei kada tie įtrÅ«kimai atsirado, nei kokia jų priežastis.

RÅ«sį įrengti reikėjo dėl to, kad jam pradėjus ruoÅ¡tis pirmojo aukÅ¡to remontui, atplėšus grindis pasimatė, kad grindys yra nestabilios, juda, reikėjo tvirtinti pamatus, kurie buvo nepakankamai įgilinti, tÄ ieÅ¡kovas ir padarė ir tai buvo bÅ«tina. IeÅ¡kovui sutvirtinus namo pamatus, kurių bÅ«klė buvo prasta, pagerėjo bendras statinio stabilumas. Gyvenamojo namo rekonstravimo darbai ne tik nesukelė neigiamų padarinių atsakovėms, nepažeidė jų teisių, bet ir turėjo teigiamų padarinių – buvo sutvirtinti namo pamatai, o ieÅ¡kovas tai atliko iÅ¡ savo asmeninių lėšų, nors įprastai tokie darbai atliekami iÅ¡ visų bendraturčių lėšų lygiomis dalimis.

IeÅ¡kovo atstovas advokato padėjėjas Osvaldas Raščiukevičius ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė pilnai, pagrindė teisniais argumentais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, specialistų iÅ¡vadų ir kt., kad dėl ieÅ¡kovo atliekamų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, keičiant patalpų dalies paskirtį į prekybos, iÅ¡ esmės pablogėtų atsakovių teisės į joms priklausančio namo dalis, pasikeistų bendraturčių gyvenimo sÄ lygos ir veiklos sÄ lygos, buvusios iki rekonstravimo darbų.

Parengtas tinkamas projektas su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, kuris nėra nuginčytas. Tuo labiau, kad rekonstravimo darbai jau buvo atlikti ir jų metu atsakovės nepatyrė jokių nepatogumų, jų gyvenimo sÄ lygos nepablogėjo, jų teisėti interesai nebuvo pažeisti. Atsakovės tik teigia, kad suprastėjo namo techninė bÅ«klė, tačiau jokių įrodymų tam patvirtinti nėra teikiama. Taigi, atsakovės, kaip bendraturtės, neįvykdė joms tenkančios pareigos įrodyti, kad dėl konkrečių rekonstravimo darbų atsakovėms atsirado neigiamų padarinių, kurie iÅ¡ esmės pažeidė jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Atsakovė J. B. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (1 t., b. l. 106-113) nurodė ir 2019-05-28 bei 2019-10-14 teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo rekonstravimo darbai jau atlikti, tačiau neatsižvelgta į tai, jog ieÅ¡kovo projekte nurodyta ir atlikta rekonstrukcija akivaizdžiai pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principÄ ir atsakovės J. B. K. nuosavybės teises. Gyvenamojo namo rekonstravimo darbai keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, iÅ¡griaunant pertvaras ir sienas, iÅ¡pjaunant polanginę sienos dalį bei padarant įėjimÄ Ä¯ prekybinės paskirties patalpas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pagal pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , parengtÄ 2017 metais architektės E. J., buvo atlikti maždaug 2012-2015 metais.

Tai reiÅ¡kia, jog nurodyti gyvenamojo namo rekonstravimo darbai galimai buvo atlikti ne pagal nurodomÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , su kuriuo atsakovė nebuvo supažindinta. Tuo metu ieÅ¡kovas dėl sutikimo atlikti nurodytus rekonstravimo darbus į atsakovę nesikreipė nei žodžiu, nei raÅ¡tu. Dėl ieÅ¡kovo atliktų rekonstravimo darbų pablogėjo esama nekilnojamojo turto techninė bÅ«klė, nes ieÅ¡kovui atliekant nurodytus rekonstravimo darbus buvo iÅ¡griautos taip vadinamos neÅ¡ančios (atraminės) sienos.

Dėl atliktų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, maždaug prieÅ¡ metus suskilinėjo namo iÅ¡orinės sienos. Dėl atliktų rekonstravimo darbų, t.y. perplanavus ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančias patalpas į komercinės paskirties patalpas bei jas iÅ¡nuomavus UAB “Monokopa”, buvo pažeista atsakovės teisė į Å¡eimos aplinkÄ . VisÄ dienÄ gyvenamojo namo prieigose yra triukÅ¡mas, kurį sukelia ieÅ¡kovo nuomininko UAB “Monokopa” klientai, kurie nuolatos atvažiuoja ir iÅ¡važiuoja automobiliais.

Maža to, ieÅ¡kovo nuomininkai bei jų klientai faktiÅ¡kai užstato visÄ gyvenamojo namo kiemÄ ir jo prieigas, nebelieka vietos atsakovei pasistatyti automobilį. Be to, atsakovės J. B. K. sutuoktinis R. K. yra neįgalus, nuo 2006-09-28 neterminuotai jam nustatytas tik 20 % darbingumas, jis praktiÅ¡kai nevaikÅ¡to, jam reikalinga ramybė ir poilsis, kurį trikdo UAB “Monokopa” ir jų klientai. Dėl užstatyto kiemo nuomininko klientų automobiliais, apribojamas privažiavimas prie gyvenamojo namo greitosios pagalbos automobiliui, kuris gali bÅ«ti reikalingas tiek atsakovei, tiek ir jos sutuoktiniui.

Akivaizdu, jog atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija pablogino tiek viso gyvenamojo namo, tiek ir atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies bÅ«klę, darbus ieÅ¡kovas atliko neturėdamas reikiamo leidimo, akivaizdžiai pasikeitė (pablogėjo) bendraturčių gyvenimo sÄ lygos, buvusios iki rekonstravimo darbų. 2018 m. sausio 27 d. ieÅ¡kovo atžvilgiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuriuo nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo savavaliÅ¡kai rekonstruotas.

Akte buvo nurodyta, jog pastate yra įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio nauja rÅ«sio patalpa. Taip pat, 2018 m. sausio 18 d. surašė privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Iki Å¡iol savavaliÅ¡kos statybos padariniai nėra paÅ¡alinti. Atsakovė B. K. į teismo posėdį neatvyko, atstovaujama advokato padėjėjos Donatos Berezinaitės. PareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė analogiÅ¡kai, kaip atsakovė J.

K. (1 t., b. l. 132-137). Atsakovė B. K. yra senyvo amžiaus (86 metai), ligota, sunkiai vaikšto, jai reikalingos medicininė pagalba ir priežiūra, nes yra nustatyta antra invalidumo (neįgalumo) grupė neterminuotai. B. K. reikalinga ramybė ir poilsis, kurį trikdo UAB „Monokopa“ ir jų klientai. Atsakovių atstovė advoakto padėjėja Donata Berezinaitė palaikė atsakovių išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pastato techninė būklė po ieškovo savavališkai atliktos rekonstrukcijos pablogėjo, trūkinėja sienos, nukrito tinkas.

BÅ«tent ieÅ¡kovas nebendradarbiavo ir nesikooperavo su kitais bendraturčiais. Projektas su architekte derintas 2014 metais, o atsakovėms projektas iÅ¡siųstas tik 2018 metais, jau atlikus visus darbus, suraÅ¡ius savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Susipažinus su pateiktu projektu, atsakovės nesutinka, įrÅ«sintai daliai konstruktyvo nėra, pastato techninė bÅ«klė blogėja, laikančios konstrukcijos pakeistos, tikėtina, kad konstruktorius nesiryžo braižyti konstrukcinės dalies įrÅ«sintai patalpai.

R. K. L. sutikimÄ davė formaliai, nesuprasdamas su kuo sutinka. Be to, nei ieÅ¡kovas, nei R. K. L. ginčo pastate niekad negyveno, todėl atsakovėms geriausiai žinoma, kad namo pokyčiai prasidėjo po ieÅ¡kovo rekonstrukcijos darbų. ApžiÅ«ros aktas parodo, kad įskilinėjimai pastate yra, pastatas nėra saugus. Sutvirtinti pamatus nereiÅ¡kia įsirengti naujÄ patalpÄ . Atsakovės nesutinka ir su patalpų paskirties keitimu. BÅ«tų pažeista bendraturčių teisė į Å¡eimos aplinkÄ , o Å¡iuo atveju maÅ¡inos nuolat važinėja, kiemas nedidelis, visÄ laik užkrautas, naudojimosi tvarka nenustatyta.

Kieme, kai užstatyta sunku apsisukti, vartai uždaromi tik vakare. Atsakovės nori privatumo. Atsakovės neturi pagrindo duoti sutikimų. Atlikus tinkamÄ projektÄ , visiems bendradarbiaujant, galėtų bÅ«ti svarstoma. Rekonstrukcija atlikta technologiÅ¡kai neteisingai, dėl ko sujudinus pamatus, t.y. įrÅ«sinus patalpÄ , namas skilinėja bet kurioje vietoje. Å is projektas netinkamas, Statybos inspekcija yra įpareigojusi ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. IeÅ¡kovas siekia tik finansinės naudos, nebendradarbiauja, yra pažeistos bendraturčių teisės, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.

Trečiasis asmuo A. R. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (4 t., b. l. 155), byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. R.. 2019-10-14 teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad dalį namo padovanojo žmonai senelis, o dalį jis su žmona nusipirko iÅ¡ B. K.. Namo bÅ«klė yra prasta, svarstė keisti stogo dangÄ , tačiau meistrai nesutinka, nes gegnės yra „suvaikščioję“, t.y. ne savo vietose. Palėpėje drėgnos sienos, kiaurai Å¡viečia dangus.

Mano, kad atsakovės pagrįstai atsisako duoti sutikimus, namas yra prastos bÅ«klės. Stogo konstrukcijų tvarkymas su apÅ¡iltinimu kainuotų iki 30000 – 40000 Eur. Ä®skilimai yra, dėl ko jie atsirado ir kada atsirado – nežino. Namo iÅ¡orė tvarkinga, įtrÅ«kimai galėjo atsirasti 5-10 metų bėgyje. Žmona su savo tėvu yra seniai susipykusi, nebendrauja. Darbo dienomis ne visÄ laik į kiemÄ galima įvažiuoti, kaip jis supranta, ten visos maÅ¡inos pirmo aukÅ¡to. Nenorėtų, kad bÅ«tų patalpų komercinė paskirtis.

Trečiasis asmuo D. R. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (4 t., b. l. 156), byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. R.. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Monokopa“ atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdžio metu atstovas įmonės vadovas R. L. su ieÅ¡kiniu sutiko, paaiÅ¡kino, kad patalpas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo nuomojasi apie 20 metų. Anksčiau ten nuomojosi UAB „Elsis“, jie buvo darbuotojai, o nuo 2003 metų perėmė nuomÄ UAB „Monokopa“.

PirmÄ butÄ nuomojosi iki kol buvo antras butas prijungtas, dabar apie 100 k.m., t.y. visas pirmas aukÅ¡tas nuomojamas. Tinko gabalėlis yra nukritęs, reikia visÄ namÄ pertinkuoti. Yra ir anksčiau tekę pataisyti nukritusius tinko gabalėlius, gal apie 2003 metus. Ä®trÅ«kimų sienose nepastebėjo. Darbai buvo atliekami apie 2013 metus, nematė, kad kas nors bÅ«tų skundęsis. Dėl skilinėjančių sienų nieko nežino. Anksčiau parkuodavo gatvėje, bet kai apmokestino, statosi kieme, ieÅ¡kovo dalyje, tos vietos jiems pakanka.

Kelios mokamos parkavimo vietos (duomenys neskelbtini) yra paliekamos klientams. Klientai tik vienas kitas atvažiuoja, arba ateina, iÅ¡ esmės jie patys daugiausia važiuoja pas klientus. Bendro naudojimo laiptinėje bÅ«na labai retai, tik elektros skaitiklio duomenis nusiraÅ¡o. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai (4 t., b. l. 51-52), prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (4 t., b. l. 54), byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančios isntitucijos atstovui.

IÅ¡vadoje (4 t., b. l. 5-7) nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamente 2017-08-28 buvo gautas skundas dėl R. L. galimai savavaliÅ¡kai atliktų statybos darbų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Skundo pagrindu, Inspekcijos Kauno departamentas 2017-09-11 atliko statybos patikrinimÄ vietoje ir nustatė, kad iÅ¡kastas rÅ«sys po pastatu nuo (duomenys neskelbtini) kairėje namo dalyje, užmÅ«rytos durys, pažymėtos situacijos schemoje, bei į rÅ«sį nepatekta.

Inspekcijos Kauno departamentas 2017-11-30 pakartotinai atliko statybos patikrinimÄ vietoje ir 2018-01-10 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktu konstatavo, kad pastate, po pirmo aukÅ¡to patalpomis, neįrÅ«sintoje namo dalyje, nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kampo, rytų pusės, įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio bei apie 2,2 m aukščio nauja rÅ«sio patalpa. Sienoje prie patalpos R-15 įrengta anga įėjimui į patalpÄ . IÅ¡ Å¡ios patalpos sienoje įrengta anga įėjimui į buvusiÄ R-7 rÅ«sio patalpÄ .

Tarp buvusių rÅ«sio patalpų R-5 ir R-6, R-7, R-8, R-9 iÅ¡ardytos pertvaros ir įrengta 25 cm storio ir apie 2,35 ilgio siena (lygiagreti (duomenys neskelbtini)). UžmÅ«ryta durų anga sienoje tarp R-4 ir R-11 rÅ«sio patalpų. Taip suformuota apie 7,5 kv. m. patalpa. R. L. minėto statybÄ leidžiančio dokumento Inspekcijos pareigÅ«nams nepateikė. Inspekcija R. L. 2018-01-09 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-180109-00009, 2018-01-18 surašė privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, kuriuo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018-07-09 savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.

Inspekcijoje 2019-01-14 buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo, kurio Inspekcija netenkino ir termino privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė. Teismas konstatuoja: ieškinys tenkinamas. Nustatyta, kad ieškovui R. L., atsakovėms J. B. K. ir B. K. bei tretiesiems asmenims D. R. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79-85). Ieškovo užsakymu buvo atliktas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, projektas (1 t., b. l. 44-78), kuris buvo pakoreguotas (1 t., b. l. 41,42).

Pagal šį ProjektÄ kapitalinio remonto metu apjungiamos patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-6, 1-8, dalinai iÅ¡griaunant pertvaras ir sienas; tualetas (patalpos 1-8) perkeliamas į patalpÄ 1-7; esami mediniai langai keičiami naujomis plastikinių rėmų vitrinomis, iÅ¡pjaunant polanginę sienos dalį; įėjimas į planuojamas prekybinės paskirties patalpas – esamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Pagal šį ProjektÄ gyvenamojo namo aukÅ¡tis, ilgis ir plotis kapitalinio remonto metu nesikeičia. Projekte nurodyta, kad stiprinant pamatus, naujai įrÅ«sinama dalis (1 t., b. l. 70).

IeÅ¡kovas 2018 m. gegužės mėn. siuntė pretenzijas dėl sutikimo kapitaliniam remontui, ragindamas bendraturčius per 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pasiraÅ¡yti ir atsiųsti sutikimus ieÅ¡kovui atlikti/įteisinti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal projektÄ , arba pateikti motyvuotÄ ir tinkamais įrodymais pagrįstÄ atsisakymÄ duoti tokį sutikimÄ . Pretenzijas ieÅ¡kovas siuntė tuometiniam bendrasavininkui Ramojui K. L. (1 t., b. l. 9-11), J. B. K. (1 t., b. l. 12-13, 21), B.

K. (1 t., b. l. 14). IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu matyti, kad atsakovė J. B. K. iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo dėl sutikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu pasiraÅ¡ys B. K. (1 t., b. l. 15-20). R. K. L. sutikimÄ davė, teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nurodė, kad nesigilino, koks sutikimas yra duodamas, ginčo pastate niekad negyveno, sÅ«nus paprašė, o jis sÅ«numi pasitiki, žino, kad ne griaus, o gerins pastato bÅ«klę (1 t., b. l. 164, 165, 166; 2019-12-10 posėdžio garso įraÅ¡as 1:48:01 – 1:48:18).

Atsakovės sutikimo nedavė, nesutikimÄ grindžia tuo, kad pastato techninė bÅ«klė ne tik nukentėjo dėl ieÅ¡kovo atliktos rekonstrukcijos, tačiau pastate tapo nesaugu bÅ«ti, skilinėja sienos, atsirado pelėsis. Savo argumentams patvirtinti atliko ir teismui pateikė Pastato apžiÅ«ros aktÄ (4 t., b. l. 61-72), pateikė įskilusios sienos fotonuotraukas (1 t., b. l. 124, 125). 1994 m. birželio mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengė Gyvenamojo namo statybos ir remonto ekspertizę, kurioje nurodyta, kad „1987 metais tuometinės Kauno butų Å«kio valdybos užsakymu “Kauno komprojekte” buvo atlikti pastato inžineriniai tyrimai sienų skilimo priežasčiai nustatyti.

Tyrimais buvo nustatyta, kad pastato dalyje tarp aÅ¡ių 1-2 ir A-C pamatai yra nepakankamai įgilinti (pirminės pastato statybos dalyje). Pamatus reikia sustiprinti ir įgilinti ir atlikti pastato suveržimÄ pamatų lygyje. Å itoje pastato dalyje yra pagrindinė salkų apkrova (1 t., b. l. 22-37). Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus Statybos inspekcijos Statybos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas 1993-11-16 RaÅ¡te Nr. 689 nurodė, kad „Pastatas prieÅ¡kariniais laikais pastatytas ant durpių sluoksnio, todėl dėl blogų pagrindų po namo pamatais atsirado sienose plyÅ¡iai.

Å iuo metu vykdoma pamatų sustiprinimas, kuris yra bÅ«tinas, kad pastatas nesugriÅ«tų“ (1 t., b. l. 38). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2017-09-11 atlikusi Faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje (duomenys neskelbtini), surašė aktÄ (4 t., b. l. 8-17), kuriame nurodė, kad po namu iÅ¡kastas rÅ«sys, iÅ¡mÅ«rytos durys. 2018-01-09 suraÅ¡ytas SavavaliÅ¡kos statybos aktas (4 t., b. l. 18-19), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) po pirmo aukÅ¡to patalpomis, neįrÅ«sintoje namo dalyje, nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kampo, rytų pusės įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio (ir apie 2,2 m aukščio) nauja rÅ«sio patalpa.

Sienoje prie patalpos R-15 įrengta anga įėjimui į patalpÄ . IÅ¡ Å¡ios patalpos sienoje įrengta anga įėjimui į buvusiÄ R-7 rÅ«sio patalpÄ . Tarp buvusių rÅ«sio patalpų R-5 ir R-6, R-7, R-8, R-9 iÅ¡ardytos pertvaros ir įrengta 25 cm storio ir apie 2,35 ilgio siena (lygiagreti (duomenys neskelbtini)). UžmÅ«ryta durų anga sienoje tarp R-4 ir R-11 rÅ«sio patalpų. Taip suformuota apie 7,5 kv. m. ploto patalpa, iÅ¡ bendro naudojimo rÅ«sio, kuri prijungta prie patalpos. Nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 2014 metai.

IeÅ¡kovui suraÅ¡ytas Privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2018-07-09 (4 t., b. l. 25-27), 2019-01-29 atliktas patikrinimas, nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas (4 t., b. l. 20-21). 2018-12-05 Kauno apylinkės teismo sprendimu atmestas ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinys dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius panaikinimo (2 t., b. l. 73-78). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad be kita ko statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ; <...> Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant neypatingÄ statinį, statytojas turi turėti rekonstravimo projektÄ ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ leidimÄ rekonstruoti statinį. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 d. 7 p., vienas iÅ¡ statybÄ leidžiančiam dokumentui rekonstruoti statinį pateikiamų dokumentų yra statinio bendraturčių sutikimas. Taigi norėdamas atlikti/įteisinti Gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal ProjektÄ , ieÅ¡kovas privalo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Siekdamas gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , ieÅ¡kovas privalo pateikti Gyvenamojo namo bendraturčių sutikimus. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus atliko savavaliÅ¡kai, t. y. neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento. Tai patvirtina 2018-01-09 suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas (4 t., b. l. 18-19). IeÅ¡kovas, siekdamas įteisinti gyvenamajame name atliktus darbus, paruošė projektÄ , iÅ¡siuntė jį susipažinti bendraturčiams, tačiau negavo atsakovių J.

B. K. ir B. K. sutikimų. SutikimÄ pasirašė tuo metu bendraturčiu buvęs R. K. L., kuris jam priklausančiÄ turto dalį 2018-07-03 Dovanojimo sutartimi yra padovanojęs savo anÅ«kei, trečiajam asmeniui D. R.. 11/100 ginčo pastato dalių 2018-11-28 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė priklauso D. R. ir A. R. (2 t., b.l. 79-85). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu leisti įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ be bendraturčių J. B. K. ir B.

K. sutikimų. IeÅ¡kovas teigia, jog atsakovės sutikimų neduoda dėl asmeninių priežasčių, t.y. dėl bendraturčių tarpusavio nesutarimų. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir kt.).

Esant interesų iÅ¡siskyrimui, labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Ä®pareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, sutikimÄ , yra vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų. Bendras daiktas turi bÅ«ti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems bÅ«du, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Kartu teismas pažymi, kad ir neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui ir tokie argumentai, kad savavališkos statybos padariniai turi būti šalimi vien dėl to, kad nebuvo gauti sutikimai prieš atliekant darbus, nebuvo parengtas projektas, ar nebuvo gautas leidimas, yra nepagrįsti, neatitinka minėtų teisinių principų bei Teismų praktikos.

Neteisėtas statinio remontas gali būti legalizuotas esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto atitiktį statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Nesant vienos nurodytų sÄ lygų savavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012 ir kt.). Pirmojo fakto konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva, o antrasis konstatuojamas suinteresuotiems asmenims iÅ¡reiÅ¡kiant sutikimÄ su statybos darbais. Bendraturčiai savo pozicijÄ â€“ atsisakymÄ duoti sutikimÄ dėl savavaliÅ¡kai remontuoto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeidžia jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus.

Tai, kad statinys jau yra savavaliÅ¡kai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimÄ jie turi grįsti, įrodinėdami netinkamÄ ieÅ¡kovo teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Remiantis kasacinio teismo praktika, atsisakymas duoti sutikimÄ bÅ«tų laikomas pagrįstu, jei dėl planuojamų statybos darbų pablogėtų esama nekilnojamojo turto techninė bÅ«klė, iÅ¡nyktų bendraturčių galimybė patekti į valstybės tvarkomus kelius, gatves ar pastato bendrojo naudojimo patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006), bÅ«tų apribotas natÅ«ralus apÅ¡vietimas ar bÅ«tų pažeisti higienos standartų sÄ lygojami reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir pan., padidėtų nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo sÄ naudos, bÅ«tų pažeista bendraturčio teisė į Å¡eimos aplinkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).

Byloje pateiktas architektės E. J. 2017 metais parengtas projektinis pasiÅ«lymas, pagal kurį ieÅ¡kovas atliko gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, tačiau neturėdamas tam statybÄ leidžiančio dokumento, kuriam gauti bÅ«tinas bendraturčių sutikimas. Dėl rekonstrukcijos Atsakovės nesutikimÄ motyvavo tuo, kad po ieÅ¡kovo atliktos rekonstrukcijos pablogėjo pastato techninė bÅ«klė, įskilo siena, krenta tinkas, pateikė 2019-07-25 Pastato apžiÅ«ros aktÄ , kurio IÅ¡vadose nurodyta: „Stogo danga pasenusi, susidėvėjusi.

Vietomis praleidžia kritulius. Medinės laikančiosios konstrukcijos susidėvėję, papuvę. Rekomenduojama dangÄ pakeisti nauja, atnaujinti medines laikančiÄ sias stogo konstrukcijas. ApÅ¡iltinti virÅ¡utinę perdangÄ . Ä®rengti naujÄ lietaus nuvedimo sistemÄ . Užsakyti stogo rekonstrukcijos projektÄ . Sutvarkius stogÄ , atlikti vidaus patalpų remontÄ . Laiptinės lubų įtrÅ«kimus užtepti remontiniu miÅ¡iniu. FasadÄ atstatyti, užtinkuojant pažeistas vietas. Uždengti lango prieduobę grotomis.“ Teismas sprendžia, jog tokie atsakovių atsisakymui pagrįsti pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nėra pakankami spręsti dėl architektės E. J. parengto projekto įgyvendinimo negalimumo.

Pastato apžiūros akte nurodytų pastato trūkumų nėra jokio pagrindo sieti su ieškovo atlikta rekonstrukcija. Pažymėtina, jog ginčo pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1938, pastatas rekonstruotas – 1994-1995 metais (1 t., b. l. 5). Kaip matyti iš Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos inspekcijos 1993-11-16 Rašto Nr. 689 dėl pastato (duomenys neskelbtini), pastatas prieškariniais laikais pastatytas ant durpių sluoksnio, todėl dėl blogų pagrindų po namo pamatais atsirado sienose plyšiai ir dar tuo metu buvo vykdomas pamatų sustiprinimas.

IeÅ¡kovas 1994 metais buvo užsakęs ginčo pastato ekspertizę, iÅ¡ kurios matyti, kad pastato sienų skilimų nustatyta ir anksčiau, 1987 metais buvo atlikti pastato inžineriniai tyrimai sienų skilimo priežasčiai nustatyti (atskiras priedas – Gyvenamojo namo statybos ir remonto ekspertizė). Pažymėtina, kad nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimÄ dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimÄ arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas.

Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad pastato remontas iÅ¡ esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Å iuo atveju atsakovės neįrodė, kad įtrÅ«kimai sienose yra sÄ lygoti ieÅ¡kovo atliktos rekonstrukcijos darbų, be to iÅ¡ atsakovių pateiktų fotonuotraukų (1 t., b. l. 124,125) nėra aiÅ¡ku, kurioje namo vietoje yra Å¡ie įtrÅ«kimai ir kada jie atsirado, be to Å¡ie įtrÅ«kimai nėra nurodomi atsakovių teiktame Pastato apžiÅ«ros akte (4 t., b. l. 61-72).

Atsakovės savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia ir tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kas atliko rekonstrukcijos darbus, neaiÅ¡ku, ar darbus atlikę asmenys dirbo kokybiÅ¡kai, kokios buvo panaudotos medžiagos, kadangi nėra medžiagų įsigijimÄ patvirtinančių duomenų, nei darbų perdavimo – priėmimo aktų. Teismas pažymi, jog atliktų darbų kokybė nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, duomenų, kad remonto darbų atlikimo metu bendraturčiai bÅ«tų reiÅ¡kę kokias nors pretenzijas ieÅ¡kovui – nėra.

Pažymėtina, jog atsakovai gali nurodyti, kuo projektas pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises, tačiau projekto atitikimÄ normatyviniams statybos techniniams reikalavimams pagal savo kompetencijÄ vertins atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai. Nustačius neatitiktis, ieÅ¡kovas bus įpareigotas jas paÅ¡alinti, o to nepadarius – jam nebus iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas ir neleista įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . 2019-12-10 teismo posėdyje liudytoja apklausta E. J. parodė, kad ji rengė projektÄ ieÅ¡kovui, siekiant pritaikyti pirmame aukÅ¡te esančias patalpas prekybos paskirčiai.

Kai ji atvyko pirmÄ kartÄ , pirmame aukÅ¡te niekas nebuvo daryta. RÅ«sį jai parodė ieÅ¡kovas, patalpa buvo įrÅ«sinta. Ji padarė projektÄ , konstruktorius atliko skaičiavimus. Jos parengtas projektas yra įgyvendinamas, pastato bÅ«klės nepažeidžia, atestuotas konstruktorius atliko paskaičiavimus. Atlikta rekonstrukcija pabloginti pastato bÅ«klės negalėjo, jeigu atlikta pagal projektÄ , ir dar turėjo pastiprinti, nes ieÅ¡kovas, įrÅ«sindamas patalpÄ , sustiprino pamatus, juos iÅ¡ vidaus atkasęs ir apmÅ«rijęs. Darant projektÄ visad atsižvelgia į bendraturčius – kad nepabloginti sÄ lygų, tačiau Å¡iuo atveju nieko blogiau nepadaryta.

Dėl tokio pobÅ«džio darbų – jei teisingai viskas buvo daroma – negali atsirasti įtrÅ«kimų. Nors rÅ«siui konstrukcinė dalis nebuvo braižyta, tačiau ir ji, ir konstruktorius naujai įrengtÄ rÅ«sio patalpÄ apžiÅ«rėjo, jokių įtarimų, kad kažkas bÅ«tų atlikta blogai – nematė. Jeigu bÅ«tų pastebėti kokie nors įtrÅ«kimai – konstruktorius turėtų iÅ¡aiÅ¡kinti priežastis ir nurodyti, kaip paÅ¡alinti pasekmes. Bet jokių pakitimų nebuvo, tai leido spręsti, kad viskas gerai.

Be to architektė nurodė, kad pirmojo aukšto siena dar ir palengvėjo, nes išsiėmė gabalas mūro. Netikėti liudytojos architektės parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Teismo vertinimu atsakovės nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovo pateikto projekto negatyvų poveikį jų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsakovės neįrodė esminių jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindÄ jų atsisakymÄ duoti sutikimÄ pripažinti motyvuotu. Teismo nuomone, toks atsakovių elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybÄ . Dėl patalpų paskirties keitimo Statinio bendraturčiai turi nuožiÅ«ros teisę duoti sutikimÄ keisti patalpų paskirtį ar ne, tačiau Å¡i nuožiÅ«ra nėra absoliuti.

Viena vertus, konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), keisti jų paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau, atitinkamų patalpų savininkui tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno statinyje esančių patalpų savininko, o kartu ir statinio bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi bÅ«ti derinami su kitų statinyje esančių patalpų savininkų, o kartu ir statinio bendraturčių, interesais, užtikrinant Å¡ių interesų pusiausvyrÄ .

Antra vertus, bÅ«tent tas pats interesų derinimo prasme pasakytina ir apie kitų statinio bendraturčių nuožiÅ«ros teisės duoti sutikimÄ keisti patalpų paskirtį įgyvendinimÄ : patalpų savininko teisė keisti patalpų paskirtį negali bÅ«ti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo – bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Bendraturčiai turi įrodyti savo materialųjį teisinį suinteresuotumÄ dėl patalpų paskirties nepakeitimo, t. y. jie, iÅ¡reikÅ¡dami nesutikimÄ , turi nurodyti savo teises ir (ar) teisėtus interesus, kurie bÅ«tų galimai pažeisti, jeigu pagal suformuluotus projekto pasiÅ«lymus bÅ«tų pakeista patalpų paskirtis, ir atitinkamai argumentuoti, kokie konkretÅ«s pasiÅ«lymų sprendiniai pažeistų jų įvardytas teises ir (ar) teisėtus interesus.

Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimÄ pakeisti patalpų paskirtį, jiems nepateikus tokio, koks yra pirmiau nurodytas, nesutikimo pagrindimo, suponuotų suinteresuotų asmenų – asmens, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros neproporcingÄ iÅ¡kreipimÄ to konkretaus savininko nenaudai ir kartu bÅ«tų neteisėtas. Kaip pirmiau nurodyta, kitų statinio bendraturčių nuožiÅ«ros teisė duoti sutikimÄ keisti patalpų paskirtį ar ne, nėra absoliuti, todėl patalpų savininkas, siekdamas savo teisės pakeisti patalpų paskirtį užtikrinimo, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčių nesutikimÄ .

Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių bylų atvejais, t. y. ieÅ¡kovui ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimÄ , turi bÅ«ti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). IeÅ¡kovas atliko rekonstrukcijÄ ir siekia jos įteisinimo keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, pagal architektės E. J. projektinį pasiÅ«lymÄ , parengtÄ 2017 metais. Atsakovės su patalpų paskirties keitimu iÅ¡ gyvenamosios į prekybines nesutinka, nurodė, kad dėl to kils problemos dėl automobilių parkavimo, trukdys privažiuoti Greitosios medicinos pagalbos transportui, kils papildomas triukÅ¡mas.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovui priklausanti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (pirmas aukÅ¡tas) yra iÅ¡nuomota UAB „Monokopa“. Teismo posėdžio metu bendrovės vadovas nurodė, kad įmonė dirba daugiausia su verslo klientais, vykdo ramiÄ biuro veiklÄ , per dienÄ Ä¯ prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), atvyksta tik keli klientai. Ä®monės darbuotojų keturi automobiliai statomi kieme prie ieÅ¡kovui priklausančių dviejų sandėlių, kurie naudojami kaip garažai, vietos automobiliams pakanka.

Atsakovėms priklauso kieme esantys dar du garažai bei dar vienas, t.y. penktasis garažas – tretiesiems asmenims D. R. ir A. R. Remiantis vieÅ¡ais duomenimis, UAB „Monokopa“ vykdomos veiklos sritys yra biuro įranga, telekomunikacijos, ryÅ¡io priemonės. Ä®monės darbo laikas 8 – 17 val. (https://rekvizitai.vz.lt/imone/monokopa/). VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, nuomos sutartys su UAB „Monokopa“ sudaromos ir pratęsiamos dar nuo 2009 metų (1 t., b. l. 79-85). Ä®monės vadovas nurodė, kad minėtu adresu patalpas nuomojasi ir ten dirba jau daugiau nei 20 metų, kadangi iki Nuomos sutarties su UAB „Monokopa“ ten analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdė UAB „Elsis“, nuo 2003 metų pratęsta sutartis su UAB „Monokopa“.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės kada nors būtų reiškusios pretenzijas ieškovui, UAB „Monokopa“, ar atsakingoms institucijoms dėl pažeidžiamų teisių. Kaip nurodė šalys, kiemas yra uždaras, jame yra penki sandėliai – garažai, iš kurių dviem naudojasi ieškovas, dviem – atsakovės ir vienu – tretieji asmenys (atitinkamai pagal jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis). Nuomininkės UAB „Monokopa“ darbuotojai naudojasi tik ta dalimi, kuri šalių susitarimu skirta ieškovui.

Parkavimas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) yra mokamas (https://parkavimaskaune.lt/mokamos-stovejimo-zonos/). Teismas sprendžia, jog nepagrįsti atsakovių argumentai, kad patalpų paskirties keitimas pažeidžia atsakovių teises dėl automobilių parkavimo apsunkinimo. Jokių pagrįstų duomenų, kad bus apsunkintas privažiavimas Greitosios medicinos pagalbos automobiliui nėra, UAB „Monokopa“ kiemu naudojasi tik tiek, kiek priklauso naudotis ieÅ¡kovui pagal turimÄ nuosavybės dalį.

Kylant ginčų dėl naudojimosi kiemu, tarp bendraturčių gali bÅ«ti nustatoma naudojimosi tvarka. Sprendžiant, ar patalpų paskirties keitimas turi įtakos triukÅ¡mui, teismas atsižvelgia į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Monokopa“ jau daug metų vykdo savo veiklÄ nurodytu adresu, jokių skundų nėra buvę (prieÅ¡ingų duomenų nepateikta), be to, teismas atsižvelgia į veiklos pobÅ«dį – biuro įranga, telekomunikacijos, ryÅ¡io priemonės, t.y., kaip ir nurodė įmonės atstovas, dirbama su verslo įmonėmis, per dienÄ atvyksta vos keli klientai.

Be to, ginčo pastatas yra (duomenys neskelbtini), kur nuolat vyksta intensyvus eismas, kur daugumoje (duomenys neskelbtini) esančių pastatų yra įsikūrusios įvairios įmonės, pvz. kirpyklos, grožio salonai, įvairių prekių parduotuvės, maitinimo įstaigos ir kt., kurių dauguma dirba ilgiau, nei UAB „Monokopa“, o gali veikti ir po mieste nustatytų ramybės valandų, taigi, šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra zonoje, kuriai būdingas didelis eismo srautas, didesnis triukšmas, dėl ko ir ginčo būsto gyventojai yra natūraliai veikiami didesnio aplinkos triukšmo, kurio, teismo vertinimu, nepadidina UAB „Monokopa“ veikla ginčo patalpose.

UAB „Monokopa“ vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad po bendras patalpas nevaikÅ¡to, nueina tik pažiÅ«rėti skaitiklio duomenų. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad atsakovės nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimÄ atlikti rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus ir neįrodė, kad rekonstrukcijos, keičiant patalpų paskirtį į prekybos, įteisinimas, iÅ¡ esmės pažeistų jų teises ar teisėtus interesus.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, specialistų iÅ¡vadų, ekspertizės aktų ir kt., kad dėl ieÅ¡kovo atliktų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, keičiant patalpų dalies paskirtį į prekybos, iÅ¡ esmės pablogėtų pastato techninė bÅ«klė, pasikeistų bendraturčių gyvenimo sÄ lygos, iÅ¡nyktų bendraturčių galimybė patekti į gatvę, bendrojo naudojimo patalpas, iÅ¡ esmės bÅ«tų apsunkintas parkavimas, kad bÅ«tų pažeisti higienos standartų sÄ lygojami reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os, padidėtų nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo sÄ naudos, bÅ«tų pažeista bendraturčio teisė į Å¡eimos aplinkÄ , atsižvelgiant į tai ieÅ¡kinys tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Kiti Å¡alių argumentai esminės įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje už ieÅ¡kinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l.

40) ir 1290 Eur už teisines paslaugas (1 t., b. l. 167, 2 t., b. l. 133, 134; 4 t., b. l. 164-165). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2., 8.16., 8.19.. 8.20. punktais, minėta suma nevirÅ¡ija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl priteisiama iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis, t.y. po 682,50 Eur iÅ¡ kiekvienos atsakovės ((1290+75)/2).

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 39,04 Eur užlaidas už procesinių dokumentų siuntimÄ , kurios patenkinus ieÅ¡kinį lygiomis dalimis priteisiamos iÅ¡ atsakovių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu, nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti. pripažinti neteisėtu atsakovių J. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių atsisakymÄ duoti ieÅ¡kovui R.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti ieÅ¡kovui R. L., atsakovėms J. B. K., B. K. ir tretiesiems asmenims D. R., A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , parengtÄ 2017 metais architektės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestato Nr. A 788, individualios veiklos pažymėjimo Nr. 021873.

Pripažinti ieÅ¡kovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovių JÅ«ratės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimų gauti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos statybÄ leidžiantį dokumentÄ atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise R. L., J. B. K., B. K., D. R., A. R. priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , parengtÄ 2017 metais architektės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestato Nr. A 788, individualios veiklos pažymėjimo Nr. 021873.

Priteisti iš atsakovių J. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 682,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 50 ct) iš kiekvienos atsakovės bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovių J. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 19,52 Eur (devyniolika eurų 52 ct) iš kiekvienos atsakovės, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Indrė Petrokienė