9fa08acc-078d-46ea-bc05-c1c4f87e6a3d · Utenos rajono apylinkės teismas

Dėl teisinių santykių kvalifikavimoCivilinė byla Nr.2-37-356/2012teisminio proceso Nr. 2-50-3-01514-2011-5                                                                     procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.4; 43.2; 116.1                                                                                                         UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                           SPRENDIMAS                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2012 m. gegužės 15d.

                                                                   Utena,                                                                           Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovei O. M., o jos atstovui advokatui K.

R., atsakovams R. P., B. J. P. ir jų atstovei advokatei J. U. nedalyvaujant, apie posėdį praneÅ¡ta, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. M. ieÅ¡kinį atsakovams R. P. ir B. J. P. dėl avanso grÄ Å¾inimon u s t a t o : IeÅ¡kovė O. M. prašė priteisti jai iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai 25.000 Lt ir dar iÅ¡ atsakovo R. P. – 2.000 Lt jos sumokėto avanso bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė ir jos atstovas, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad atsakovai negrÄ Å¾ina jos sumokėto avanso, nors pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

Atsakovai derėjosi nesÄ Å¾iningai, nes atsakovas žemės nuosavybės teise nevaldė, derybų eigoje keitė parduodamo sklypo kainÄ ir plotÄ . Atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį tik iÅ¡siaiÅ¡kinusi, kad tokio ploto žemės sklype ji negalėtų steigti Å«kininko Å«kio ir statyti pastatų. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovai R. P. ir B. J. P. nurodė procesiniuose dokumentuose bei jie ir jų atstovė, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė atsisakė pirkti žemės sklypÄ , jie buvo susitarę, kad atsisakius pirkti sumokėti pinigai lieka atsakovams, atsakovė pinigus pasiliko sau ir juos jau panaudojo namo remontui.

IeÅ¡kovė derėjosi nesÄ Å¾iningai, nes neturėjo pinigų sumokėti visÄ kainÄ , sklypÄ siÅ«lė kitiems pirkėjams, po to pirkti atsisakė. Atsakovai patyrė nuostolių, nes sklypo negalėjo parduoti kitiems asmenims, nes juos saistė sutartis su ieÅ¡kove, sklypas nuvertėjo, patyrė kitų tiesioginių nuostolių. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Å alys neginčijo fakto, kad atsakovė 2007 metais nuosavybės teise valdė 0,9239 ha ploto žemės Å«kio paskirties, suformuotÄ padalijus daiktÄ , žemės sklypÄ ir ketino jį parduoti, o ieÅ¡kovė pageidavo jį įsigyti, joms tarpininkavo atsakovas ir Å¡alių bendra pažįstama B.

A. (Å¡iuo metu jau mirusi), sklypÄ , kuris yra netoli ežero, susitarė pirkti už 125 - 130 tÅ«kstančių litų. Tuo tikslu Å¡alys tarėsi žodžiu bei paprasta raÅ¡ytine forma (tekstÄ surašė ieÅ¡kovė) sudarė dvi sutartis. 2007-09-27 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė sutartį dėl žemės pirkimo – pardavimo ateityje, kuria atsakovas su ieÅ¡kove susitarė, jog atsakovas parduoda 1,10 ha ploto žemės sklypÄ ieÅ¡kovei, o pastaroji duoda atsakovui 2.000,00 Lt avanso. Susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas atsisakys jai parduoti, duotÄ avansÄ bus privalu grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, o jeigu ieÅ¡kovė nepirks minėtos žemės, tada pinigai liks atsakovui ( 8, 21-22 b.l.). 2007-11-09 buvo suraÅ¡yta kita sutartis dėl to paties žemės pirkimo – pardavimo ateityje, kuria atsakovas ( atsakovė) parduoda 0,91 ha ploto žemės sklypÄ ieÅ¡kovei, o pastaroji duoda atsakovui (atsakovei) avanso 25.000,00 Lt.

Susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas atsisakys jai parduoti, duotÄ avansÄ 25.000,00 Lt bus privalu grÄ Å¾inti „minėtus pinigus 2.500,00 Lt“ ieÅ¡kovei, o jeigu ieÅ¡kovė nepirks minėtos žemės, tada pinigai liks atsakovui ( 8, 21-22 b.l.). Kitame egzemplioriuje, kuris liko pas atsakovus, nepadaryta klaidos dėl 25.000,00 Lt nurodymo. Ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė sumokėjo iÅ¡ viso 27.000 Lt, tarp Å¡alių nėra.Sutartis – tai suderintos Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai Å¡is susitarimas pasiekiamas - oferentas gauna akceptÄ (LR CK 6.181 straipsnio 1 dalis).

Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto, perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiÅ«riu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dviÅ¡aliam sandoriui, privaloma notarinė forma, notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrÄ jÄ taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo Å¡alių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (LR CK 6.159, 6.181 straipsnio 4 dalis, 6.393 straipsnio 1, 2 dalys).

Jeigu pagal faktines aplinkybes yra konstatuojama, kad Å¡alys ne tik susitarė dėl esminių nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iÅ¡ Å¡alių vengia sutartį patvirtinti notariÅ¡kai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos Å¡alies teisės galėtų bÅ«ti ginamos LR CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio normų pagrindu ir tokia sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta galiojančia teismo sprendimu.

Å ioje byloje nustatyta, kad Å¡alys dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo ateityje sudarė 2 paprastas raÅ¡ytines sutartis, o dėl kainos derėjosi žodžiu ir tokiu bÅ«du susitarė dėl esminių sutarties sÄ lygų, tačiau derybos nutrÅ«ko iki notarinio sutarties įforminimo ir nė viena Å¡alių nereikalauja jÄ pripažinti sudaryta. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pamatinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas, reiÅ¡kiantis, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriÅ¡kame įsipareigojime sudaryti sutartį (LR CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. BÅ«tini preliminariosios sutarties elementai: suderinta Å¡alių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sÄ lygų aptarimas; susitarimo iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡ytine forma (LR CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Nustačius, kad iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia rodo jų susitarimÄ ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį, pripažintinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Teismo vertinimu tarp Å¡ios bylos Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai, Å¡ie santykiai Å¡alis saistė vienerius metus nuo preliminarios sutarties sudarymo, nes sutartyje nebuvo nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (LR CK 6.165 str. 3d.), todėl tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės spręstinas pagal LR CK 6.163 straipsnio taisykles.

Minėta, kad ieÅ¡kovė su atsakovais sudarytos preliminarios sutarties pagrindu yra perdavusi atsakovams viso 27.000,00 Lt.Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrÄ pinigų sumÄ , sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės toks lėšų perdavimas yra kvalifikuojamas teisiÅ¡kai, t. y. nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokias teisines pasekmes tai sukelia. Ä®statyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip (LR CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

Taigi, suinteresuotai ginčo Å¡aliai tenka pareiga Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolės užtikrinimo tikslu, kaip netesybos, ar kt. Sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims susitarti dėl bet kokių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (LR CK 6.156 straipsnis). Preliminariosios sutarties Å¡alių nuožiÅ«ra nustatyta sÄ lyga, kad, ieÅ¡kovei atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, avansinė įmoka negrÄ Å¾inama, o lieka kaip užtikrinimo priemonė atsakovo nuostoliams padengti, neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms.

Taigi Å¡alys susitarė taip, kad sutartyje nustatytas ir ieÅ¡kovės sumokėtas avansas atliktų dvejopÄ funkcijÄ â€“ iÅ¡ankstinės įmokos, kuri įskaitoma į turto pirkimo-pardavimo kainÄ sudarius tokiÄ sutartį funkcijÄ ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkcijÄ , jeigu ieÅ¡kovė atsisakytų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to tuo atveju, kai sutarties Å¡alys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieÅ¡taraujančiÄ sÄ lygÄ , kad iÅ¡ anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijÄ ir bus įskaitytas į sutarties, jÄ Ä¯vykdžius, kainÄ , dėl sutartyje aptartų Å¡alies padarytų pažeidimų negrÄ Å¾inamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkcijÄ .

Taigi nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad Å¡alys susitarė dėl Å¡ioje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis ir civilinės atsakomybės netesybų forma (baudos) (LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, kaip matyti iÅ¡ raÅ¡ytinių sutarčių turinio, atsakovams jokia prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, apart to, kad grÄ Å¾ins ieÅ¡kovės sumokėtÄ avansÄ , nebuvo numatyta. Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir Å¡i atsakomybė taikoma tai Å¡aliai, kuri kalta dėl atsisakymo jÄ sudaryti (LR CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Esant ikisutartiniams santykiams, Å¡alys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai Å¡aliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sÄ Å¾iningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai Å¡aliai; pažeidusiai Å¡iÄ pareigÄ sutarties Å¡aliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (LR CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai Å¡aliai bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti konstatuoti LR CK 6.163 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardyti pagrindai - kad Å¡alis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesÄ Å¾iningai; laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesÄ Å¾iningai, kai derybų Å¡alis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sÄ Å¾iningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.

Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sÄ Å¾iningai nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (LR CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti bÅ«tinas sÄ lygų visetas: žala, priežastinis ryÅ¡ys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalÄ asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesÄ Å¾iningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sÄ lygų buvimÄ , tarp jų neteisėtus (nesÄ Å¾iningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi bÅ«ti nustatyta.

Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį sugrÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t.y. kaip nuostoliai atlyginama tai, kÄ asmuo prarado dėl nesÄ Å¾iningų derybų, o ne tai, kÄ jis bÅ«tų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis bÅ«tų sudaryta.Byloje nustatyta, kad ginčo Å¡alis siejo ikisutartiniai žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykiai, derybos vyko ir žodžiu bei buvo sudaryta preliminarioji sutartis, ja buvo susitarta, kad visa sumokėto avanso suma liktų atsakovams tuo atveju, jei ieÅ¡kovė nebepirks žemės sklypo.

IeÅ¡kovė sumokėjo atsakovams dalį žemės sklypo kainos - 27.000 litų avansu, pripažinti sutartį galiojančia, kaip minėta, reikalavimo nėra. Atsakovai, atsikirsdami, kad, nesudarius sutarties, dėl ieÅ¡kovės kaltės patyrė nuostolių, turi pareigÄ Ä¯rodyti nuostolių faktÄ , dydį, ieÅ¡kovės neteisėtus (nesÄ Å¾iningus) veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (LR CPK 178 straipsnis). Ar egzistuoja Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus sudarančios aplinkybės, teismas sprendžia, laikydamasis LR CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių – visų pirma pakankamų ir leistinų įrodymų pagrindu.

Nors atsakovai teigia, kad žemės sklypas liko neparduotas ir nuvertėjo, tačiau byloje iš viso nėra objektyvių duomenų apie ginčo žemės sklypo rinkos vertę ir jos pokyčius, atsakovų paaiškinimai dėl nuostolių dydžio nėra pakankami įrodymai; žemės sklypo rinkos vertės sumažėjimas savaime nėra pakankamas pripažinti, kad tokio dydžio nuostolių kreditorius patyrė dėl nutrūkusių derybų, nes šių dviejų faktų nesieja priežastinis ryšys.

Atsakovai turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kuris grÄ Å¾intų juos į tokiÄ padėtį lyg derybų nebÅ«tų buvę iÅ¡ viso. Prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės ar kitų tokio pobÅ«džio nuostolių byloje nenustatyta.Neteisėtų veiksmų įrodinėjimo naÅ¡ta, kaip minėta, tenka atsakovams, kaip žalos atlyginimo reikalaujančiai (įskaičiusiai avansu sumokėtus 27.000 litų kaip baudÄ ) Å¡aliai; taigi atsakovai turi įrodyti, kad ieÅ¡kovė derybose elgėsi nesÄ Å¾iningai. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, nors ir susitarė minėta tvarka dėl žemės sklypo pirkimo ateityje, tačiau neturėjo reikiamos pinigų sumos, juos ketino gauti pardavusi žemės sklypÄ kitame rajone.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių 2007 m. rugsėjį sudarytos sutarties (8 b.l.) turinio, buvo nurodyta, kad parduodamas 1,10 ha ploto žemės sklypas, o pardavėjas – atsakovas, nors jis nuosavybės teise žemės sklypo nevaldė. Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovė sumokėjo 2 tÅ«kstančių litų avansÄ atsakovui. 2007 m. lapkritį sudarytoje sutartyje, kurios pagrindu ieÅ¡kovė sumokėjo dar 25.000 litų avanso, jau nurodyta, kad parduodamas 0,91 ha ploto žemės sklypas, nurodyta, kad žemės sklypÄ parduoda atsakovas arba atsakovė.Tik sumokėjusi 25.000 litų avansÄ , ieÅ¡kovės teigimu, ji iÅ¡siaiÅ¡kino, kad žemės sklype, kuris yra mažesnio ploto nei vienas hektaras, jokia statyba neleidžiama, taigi ji negalėtų ten steigti Å«kininko Å«kio ir statyti pastatų, o ji bÅ«tent siekė, kad perkamame žemės sklype, kuris yra netoli ežero, galėtų pasistatyti pastatų.

Sužinojusi tokius faktus, ji pirkti žemės sklypÄ , kuriame statyba negalima, atsisakė. Tam, kad atsakovai galbÅ«t galėtų parduoti žemės sklypÄ , ieÅ¡kovė jį siÅ«lė pirkti kitiems asmenims. Liudytojas K. J. (47 b.l.) patvirtino, kad jam ieÅ¡kovė siÅ«lė pirkti minėtÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau kaina buvo per didelė, todėl jis nepirko, sandorio sudarymÄ pas notarÄ atÅ¡aukė. Å alys neginčijo fakto, kad ieÅ¡kovė iki tol, kol nesužinojo, jog statyba žemės sklype negalima, ketino pirkti šį žemės sklypÄ , jį apžiÅ«rėjo vietoje, sumokėjo avansÄ , taigi negalima pripažinti, kad ji su atsakovais pradėjo derėtis neketindama žemės sklypÄ Ä¯sigyti.

IeÅ¡kovė neatsisakė pirkti žemės sklypÄ tuo pagrindu, kad neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti.Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. LogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, todėl tikėtina, kad ieÅ¡kovė už 125 tÅ«kstančius litų ketino įsigyti žemės sklypÄ netoli ežero ne tam, kad ten tik verstis žemės Å«kiu (tokios paskirties buvo žemės sklypas), o ateityje ten kurti Å«kininko Å«kį ir pasistatyti savo Å¡eimos poreikiams tenkinti pastatus.

Taigi galima bÅ«tų pripažinti ieÅ¡kovę tik buvus nepakankamai atidžia dėl to, kad ji iki preliminarios sutarties sudarymo nepasidomėjo tiksliu žemės sklypo plotu, kuris pirmojoje sutartyje buvo nurodytas neteisingai, ir tuo, ar bÅ«tų galima statyba tokiame žemės sklype. IeÅ¡kovės veiksmų, pradedant derybas ir derantis, nėra pagrindo pripažinti buvus nesÄ Å¾iningais. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė nutraukė derybas be pakankamo pagrindo, nes ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo aplinkybės, jog atsakovų parduodamas nekilnojamasis daiktas neatitinka jos tokiam daiktui keliamų reikalavimų.Ikisutartiniuose santykiuose esantys asmenys, net ir tuo atveju, kai sudaro preliminariÄ jÄ sutartį, negali bÅ«ti garantuoti, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, jie nėra atleidžiami nuo bendrosios civilinių santykių subjektų pareigos elgtis protingai, t.y. bÅ«ti atidiems ir rÅ«pintis savo interesų apsauga.

Atsakovai pripažįsta, kÄ iÅ¡ dalies patvirtino liudytojai A. B. ir G. B. (53-54 b.l.), turėję galimybę tuo pačiu metu parduoti žemės sklypÄ kitiems asmenims, tačiau ja nepasinaudoję. Elgdamiesi kaip atidÅ«s ir rÅ«pestingi asmenys, nes buvo sudarę susitarimÄ su ieÅ¡kove ir jos duotus kaip avansas pinigus panaudoję namo remontui, jie turėjo įvertinti rizikÄ , kuriÄ prisiima derėdamiesi su ieÅ¡kove, juo labiau, kad juos preliminarioji sutartis saistė tik vienerius metus, o jau po 2008 m. lapkričio jie buvo laisvi žemės sklypÄ parduoti kitiems asmenims.

Be to, pažymėtina, kad pagal sutartį su ieÅ¡kove jiems negrėsė jokia sankcija, t.y. jie bÅ«tų privalėję grÄ Å¾inti tik ieÅ¡kovės sumokėtÄ avansÄ . Å ie faktai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad patys atsakovai nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog avansÄ arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti juos visais atvejais, iÅ¡skyrus tuos, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už Å¡ioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma.

TokiÄ sankcijÄ sutartyje nustačius, reikalavimas grÄ Å¾inti pinigus negali bÅ«ti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡iniu vienarÅ«Å¡iu reikalavimu taikyti netesybas (LR CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įskaitymas yra vienas iÅ¡ įstatyminių prievolės pasibaigimo pagrindų, kuriam atsirasti pakanka vienaÅ¡aliÅ¡ko prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (LR CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnio 1 dalis), savo teisine prigimtimi tai yra vienaÅ¡alis sandoris. Atsakovai, dar iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo yra pranešę ieÅ¡kovei, jog avanso negrÄ Å¾ins, nes jie patyrė nuostolių, gautus pinigus panaudojo namo remontui, bÅ«tent jiems negrÄ Å¾inant avanso, ieÅ¡kovė ir kreipėsi į teismÄ , todėl, teismo nuomone, atsakovai pasinaudojo įskaitymo teise.

Atsakovams pareiÅ¡kiant apie įskaitymÄ teisme ginčo dėl nuostolių atlyginimo nebuvo, todėl įskaitymas nebuvo draudžiamas pagal LR CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Minėta, kad tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta ieÅ¡kovės kaltė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovės sumokėtÄ avansÄ , kaip atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ netesybomis garantuojančiÄ Ä¯mokÄ , panaudoti atsakovų minimaliems nuostoliams, patirtiems ieÅ¡kovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginti.

Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta ieÅ¡kovės, kaip vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių, nesÄ Å¾iningo elgesio ar kaltų veiksmų dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, todėl atsakovų iÅ¡ ieÅ¡kovės gautas avansas grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovei kaip preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinys, nes netesybos kaip civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikomos tik už neteisėtus asmens veiksmus. Nustačius, kad ieÅ¡kovė neprivalėjo mokėti atsakovams baudos, nes nėra visų bÅ«tinųjų sÄ lygų deliktinei civilinei atsakomybei ieÅ¡kovės atžvilgiu taikyti (neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryÅ¡ys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.)), įskaitymas neteisėtas ir nepagrįstas, nesudarius pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovai netenka teisinio pagrindo turėti ieÅ¡kovės sumokėtų kaip avansas lėšų – 27 tÅ«kstančių litų, jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (LR CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

LR CK 6.6 str. 1d. nustato, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, kad ji gali atsirasti, pavyzdžiui, Å¡alių susitarimo numatytais atvejais. Tiek 2007 m. rugsėjį, tiek 2007 m. lapkritį sudarytas sutartis yra pasirašęs tik atsakovas ir ieÅ¡kovė, tačiau lapkritį sudarytoje sutartyje yra nurodyta, kad žemės sklypÄ parduoda atsakovas/atsakovė, 25 tÅ«kstančius litų avansÄ ieÅ¡kovė duoda atsakovui/atsakovei. Atsakovė neginčija pinigus gavusi ir juos iÅ¡leidusi savo reikmėms.

Tokie nustatyti faktai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad buvo tarp Å¡alių susitarimas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės grÄ Å¾inti 25 tÅ«kstančius litų ieÅ¡kovei.IeÅ¡kovės pažeistos teisės gintinos, ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo R. P. priteistina 2 tÅ«kstančiai litų jos atsakovui sumokėto avanso, o iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai priteistina ieÅ¡kovei dar 25 tÅ«kstančiai litų jos sumokėto avanso.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį apmokėjo 810,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (5 b.l.), o už advokato teisinę pagalbÄ sumokėjo 1.000,00 Lt (7 b.l.).

IeÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už ieÅ¡kinį - 2.400,00 Lt ), 8.3 p. (už dublikÄ - 1.400,00 Lt), 8.18 p. (už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ - 120,00 Lt), pripažintina, kad ieÅ¡kovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti buvo bÅ«tinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

IeÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovei priteistina 750,00 Lt (3 proc. nuo 25.000 Lt) žyminio mokesčio, 925,90 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (92,59 proc. nuo 1.000 Lt), iÅ¡ atsakovo - 60,00 Lt (3 proc. nuo 2.000 Lt) žyminio mokesčio, 74,10 Lt (7,41 proc. nuo 1.000 Lt) už advokato teisinę pagalbÄ (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje yra mažesnės nei 10 litų, todėl iÅ¡ atsakovų neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

Vadovaudamasis LR CPK 150 str., 259 str., 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :              Ieškinį patenkinti visiškai.             Priteisti solidariai iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25.000,00 Lt sumokėto avanso, 750,00 Lt žyminio mokesčio, 925,90 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.             Priteisti iš atsakovo R.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.000,00 Lt sumokėto avanso, 60,00 Lt žyminio mokesčio, 74,10 Lt už advokato teisinę pagalbÄ .             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                           Vijolė Vitienė