2020-04-14 Nr. DBT-65-2-68-3-13177-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-38/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13177-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2020 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovei E. Ž. dėl be pagrindo įgytos išmokos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės E. Ž. kaip nepagrįstai įgytos išmokos 873,38 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, jog 2019 m. vasario 4 d. jai sumokėjo 873,38 Eur išeitinę išmoką už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Ieškovė šiame rašte nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 27 d. duomenimis, atsakovė nuo 2019 m. sausio 1 d. dirba biudžetinėje įstaigoje Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Taip pat ieškovė informavo atsakovę, kad nuo jos priėmimo į darbą Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalį atsakovei nepriklauso išeitinė išmoka, todėl paprašė grąžinti 2019 m. vasario 4 d. permokėtą 873,38 Eur išeitinę išmoką į ieškovės banko sąskaitą, tačiau ieškovė pinigų negrąžino. Ieškovė nurodė, kad prašo priteisti šią sumą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Ieškovės vertinimu, atsakovė buvo nesąžininga, nes neatšaukė savo prašymo dėl išeitinės išmokos pervedimo, nors žinojo, kad yra perkelta į kitas pareigas, ir kad dėl to jai išeitinė išmoka nepriklauso. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pinigai atsakovei buvo pervesti dėl sąskaitybos klaidos, kurią nulėmė tai, jog dėl žmogiškos ar kitokios, su netinkamu įstatymo taikymu nesusijusios klaidos, lėšos atsakovei buvo pervestos klaidingai pasirinkus Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos likvidacinės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės E. Ž. kaip nepagrįstai įgytos išmokos 873,38 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 873,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos naudai.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos likvidacinė komisija 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. Ž. atleidimo iš pareigų“ nusprendė 2018 m. gruodžio 31 d. atleisti atsakovę iš užimamų pareigų, be kita ko, pavedant: Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Buhalterinės apskaitos departamentui įstatymų nustatyta tvarka išmokėti atsakovei priklausantį darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už 7,98 nepanaudotų kasmetinių atostogų kalendorines dienas iš valstybės biudžeto lėšų; Vidaus administravimo skyriui su šiuo sprendimu supažindinti atsakovę. Be to, šiame sprendime nurodyta, kad atsakovei priklausanti trijų mėnesių jos gauto darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bus mokama Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Minėti prašymai buvo pateikti nepriėmus teigiamo sprendimo atsakovės atžvilgiu dėl jos perkėlimo į kitas pareigas.

Taip pat teismas nustatė, kad Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos likvidacinė komisija 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. Ž. perkėlimo“ nusprendė perkelti atsakovę į naujas pareigas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, nustatant, kad paskutinė atsakovės darbo diena yra 2018 m. gruodžio 31 d. Skirtingai nuo ankstesnio likvidacinės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. Ž. atleidimo iš pareigų“, šiame sprendime nėra nuostatų dėl atsakovei mokėtinos trijų mėnesių jos gauto darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta sąskaitybos klaida: buvo priimti du Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos likvidacinės komisijos sprendimai – 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), skirtingai nuo ankstesnio likvidacinės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nuostatų atsakovei išmokėti trijų mėnesių jos gauto darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šiuo atveju sąskaitybos klaidą nulėmė tai, kad dėl žmogiškos ar kitos, su netinkamu įsakymo taikymu nesusijusios klaidos, atsakovei lėšos pervestos klaidingai pasirinkus likvidacinės komisijos ankstesnį 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi sąskaitybos klaida yra fakto klausimas ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra nuostatos, kad nustatant sąskaitybos klaidos faktą, turi būti vertinama sąskaitybos klaidą padariusių darbuotojų atsakomybė, todėl sąskaitybos klaidai nustatyti aplinkybės, susijusios su darbuotojų atsakomybės taikymu, yra teisiškai nereikšmingos. Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai dėl jai nepaaiškinto jos nesąžiningumo, ieškovės nepagrindimo apie nesupratimą dėl sąskaitos klaidos yra subjektyvaus pobūdžio, logiškai, teisiškai ir faktiškai nepagrįsti ir nekeičiantys faktinės situacijos, kai bet koks vidutinių gebėjimų asmuo suprasdamas, kad tęsia nepertraukiamai darbą kitoje institucijoje pagal savo paties prašymą, neturi teisės gauti išeitinę pašalpą, o gavęs ją turi gražinti pinigus pervedusiai institucijai be jokių tarnybinių patikrinimų, nes neturi teisėto pagrindo gauti pinigus, kurie parvesti ar suklydus, ar padarius tai kitu faktiniu pagrindu. Nors ieškovė net kelis kartus raštiškai kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti be pagrindo jai pervestą 873,38 Eur išmoką, atsakovė jos geranoriškai negrąžina iki šiol, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. galutinio sprendimo panaikinimo, 2020 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. galutinį sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus regiono apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, nurodė, kad iš nagrinėjamos bylos turinio ir ieškinio esmės matyti, jog ginčas yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių (atsiradusios permokos pagal Valstybės tarnybos įstatymą). Teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju, ginčas byloje kyla dėl to, kad atsakovei (valstybės tarnautojai), likviduojant Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos, 2019 m. vasario 4 d. buvo išmokėta išeitinė išmoka pagal Valstybės tarnybos įstatymą, nors atsakovė (perkėlimo būdu) nuo 2019 m. sausio 1 d. dirbo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (taip pat valstybės tarnautojos pareigose).

Išeitinių išmokų valstybės tarnautojams mokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 41 straipsnis, nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 48 straipsnis). Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas, kaip susijęs su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymu, yra nagrinėtinas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad atsakove yra patraukta fizinis asmuo (valstybės tarnautoja).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje L. Z. v. Pajūrio regioninio parko direkcija, 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį teismingumo byloje P. U. v. Mažeikių rajono savivaldybės administracija, 2017 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-69/2017). Byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovei E. Ž. dėl be pagrindo įgytos išmokos priteisimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas