2020-09-30 Nr. AB-17997-3-62-3-01215-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2011-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01215-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu (I t. b. l. 2-3), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 44 000 Eur neturtinei žalai.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsisakė eiti gyventi į jam skirtus būrius, todėl buvo perkeltas į drausmės grupę ir patalpintas į 4-ojo lokalinio sektoriaus laikino sulaikymo kameras. Laikotarpiais nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo laikomas Alytaus PN 4-ojo lokalinio sektoriaus kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 3 netinkamomis sąlygomis. Kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors daug kartų rašė prašymus, kad nelaikytų jo su rūkančiais, tačiau į tai niekas neatsižvelgdavo. 4-ojo lokalinio sektoriaus kamerose Nr. 2 ir Nr. 3 lovos buvo senos ir sulaužytos, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, nebuvo suteikta galimybė dieną pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas buvo verčiamas naktį eiti į budinčią dalį bei raštu pasiaiškinti dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje. Iš kamerų tipo patalpų pareiškėją paleisdavo ir vėl izoliuodavo naktį, nepertraukiamo miego metu, todėl buvo sutrikdytas jo miegas, pataisos įstaigos administracija nesilaikė vidaus tvarkos, kad nuo 23 val. iki 7 val. yra nepertraukiamas miegas. Pataisos namai nesiaiškino jo atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių, o dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje skyrė nuobaudas. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė emocinį diskomfortą, stresą, nemigą, galvos skausmus ir pan.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimuose (I t. b. l. 10–13, 46–49, III t., b. l. 71) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad kamerų sanitarinis mazgas aprūpintas lentynėlėmis asmens higienos priemonėms, sienine pakaba, veidrodžiu, stalu, praustuve, šiukšlių dėže, klozetu. Lovų būklė kamerose taip pat gera. Pareiškėjas kiekvieną dieną buvo išvedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelį. Naktimis pareiškėjas kamerose nebuvo keliamas. Pagal Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-56 1.5 punktą, rūkymo priemonės nuteistiesiems išduodamos jiems einant į pasivaikščiojimą arba išvykstant iš uždaros zonos patalpų; perkeliant nuteistąjį iš vienos kameros į kitą, rūkymo priemonės įdedamos į atitinkamos kameros dėžutę. Nuteistasis gali būti perkeltas į kitą būrį, jeigu yra konkrečios aplinkybės, dėl kurių jis negali būti paskirtame būryje. Pareiškėjas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų negalėjimą būti paskirtame būryje, nenurodė. Pareiškėjas atsisakė būti paskirtame būryje ir sutiko bausmę atlikti kamerų tipo patalpose, kuriose bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės dirbti ir mokytis.

5. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai yra apskaičiuotas.

6. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 10 d. (I t., b. l. 42–43) pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriuose nurodė, kad atsakovo atstovas teikia apie pareiškėją melagingus duomenis. Pareiškėjas pažymėjo, kad daug kartų kreipėsi į administraciją su skundais, tačiau jo skundų neregistruodavo. Pareiškėjas skundą teikė dėl netinkamų kalinimo sąlygų 4-ajame lokaliniame sektoriuje, o ne dėl uždaros zonos kiemelių, jų perpildymo ar trūkumo, todėl atsakovo atstovas atsiliepime klaidina teismą. Pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. pateikė papildomus paaiškinimus (III t., b. l. 69), kuriuose akcentavo aplinkybes dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis, kad iš laikino sulaikymo kameros nebuvo išvedamas pasivaikščioti į lauką, pareigūnai pasivaikščiojimo laiką skaičiuodavo, kai pareiškėjas buvo vedamas rašyti pasiaiškinimų, dėl naktinių „pasivaikščiojimų“ pareiškėjas patirdavo didelį stresą, nes dažniausiai nemiegodavo, o gulėdavo su rūbais ir laukdavo, kol ateis pareigūnai atrakinti kameros, kad pareiškėjas eitų su visais daiktais į 3-ąjį postą ir atgal.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu (III t., b. l. 114–121) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekos (toliau – ir CK) 6.271, 6.250 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1 Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 2017 m. liepos 5 d.–2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 21 d.–2018 m. gegužės 29 d. netinkamomis sąlygomis, nepagrįstai jam skiriant drausmines nuobaudas. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad ginčo laikotarpis yra 2017 m. lapkričio 21 d.–2018 m. gegužės 29 d., todėl teismas nagrinėjo aplinkybes laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

9.2 Alytaus PN direktoriaus įsakymai dėl nuteistųjų perkėlimo ir duomenys apie pareiškėjo perkėlimus patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose dėl jam skirtų nuobaudų vertinamuoju laikotarpiu kalėjo 2017 m. gruodžio 7–21 d., 2017 m. gruodžio 27 d.–2018 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 15–18 d., 2018 m. sausio 18–26 d., 2018 m. vasario 6 d.–2018 m. kovo 5 d., 2018 m. balandžio 9–20 d., 2018 m. balandžio 23–30 d.

9.3 Pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas Alytaus PN budinčiojo direktoriaus nutarimais dėl nuteistojo izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, 2017 m. lapkričio 20 d.–2017 m. gruodžio 6 d., 2017 m. gruodžio 22–27 d., 2018 m. sausio 6–14 d., 2018 m. sausio 27 d.–2018 m. vasario 5 d., 2018 m. kovo 22 d.–2018 m. balandžio 8 d., 2018 m. balandžio 21–22 d., 2018 m. gegužės 1–28 d.

9.4 Pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš kamerų tipo patalpų nakties metu buvo paleistas ir vėl izoliuotas 2018 m. kovo 30–31 d., 2018 m. balandžio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 d., 2018 m. vasario 3, 4, 5, 6, 7 d., 2018 m. gegužės 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 d., 2017 m. lapkričio 27, 28, 29, 30 d., 2017 m. gruodžio 1, 2, 3, 4, 5, 6 d.

10. Pareiškėjo argumentus apie netinkamą lovų būklę kamerose ir veidrodžio bei lentynėlių sanitariniame mazge nebuvimą, teismas vertino kaip deklaratyvius, paremtus subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Teismas vadovavosi atsakovo atstovo paaiškinimais, kad visuose sanitariniuose mazguose yra įrengtos lentynėlės ir veidrodis, lovų būklė kamerose taip pat gera, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokią neturtinę žalą dėl to patyrė, neindividualizavo kilusių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.

11. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – ir HN 134:2015) 7 punkto nuostatas, Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-56 1.5 punkto, pagal kurį rūkymo priemonės nuteistiesiems išduodamos jiems einant į pasivaikščiojimą arba išvykstant iš uždaros zonos patalpų; perkeliant nuteistąjį iš vienos kameros į kitą, rūkymo priemonės įdedamos į atitinkamos kameros dėžutę, taip pat šio įsakymo 1.6 punkto, kad rastos rūkymo priemonės pas nuteistuosius kamerose yra paimamos ir sunaikinamos įstatymų nustatyta tvarka, nuostatas, sprendė, kad Alytaus PN administracija ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose patalpose, o pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo atstovas veikė netinkamai. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti laikino izoliavimo metu, teismas analizavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 5 dalies, 74 straipsnio 5 dalies, 75 straipsnio 5 dalies, 103 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 145 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų pasivaikščiojimą. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei, todėl sprendė, kad jam turėjo būti suteikta teisė pasivaikščioti kasdien 2 valandas. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo aspektu yra prieštaringos – skunde pareiškėjas nurodė, jog ginčo laikotarpiu, būnant laikinai izoliuotam, nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti 3 valandas, tačiau jokių pretenzijų dėl teisės kasdien pasivaikščioti nesuteikimo nereiškė, teismo posėdyje pareiškėjas tvirtino, kad jam, ginčo laikotarpiu būnant laikinai izoliuotam kamerų tipo patalpose, apskritai nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti, taip pat nurodė, kad tarp perkėlimų (paleidžiant iš laikino izoliavimo ir vėl laikinai izoliuojant) nakties metu teisė pasivaikščioti jam nebuvo suteikta. Nepaisant prieštaringos pareiškėjo pozicijos, teismo nuomone, byloje svarbu nustatyti, ar atsakovo atstovas vertinamuoju laikotarpiu, pareiškėjui esant laikinai izoliuotam kamerų tipo patalpose, užtikrino teisę kasdien 2 valandas pasivaikščioti gryname ore. Teismas vertino, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, nuteistiesiems teisė pasivaikščioti turi būti suteikta pataisos įstaigos direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku, t. y. nustatyta konkreti pasivaikščiojimo tvarka, todėl Alytaus PN, suteikdami pareiškėjui kasdien dienotvarkėje nustatytu laiku vieną valandą pasivaikščioti bei galbūt leisdami pasivaikščioti nakties metu tarp perkėlimų iš laikino izoliavimo patalpų (objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta), nesant jokio tokių pasivaikščiojimų teisinio reglamentavimo, netinkamai vykdė pareigą užtikrinti pareiškėjui teisę kasdien 2 valandas pasivaikščioti gryname ore, todėl sprendė, kad šiuo aspektu yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus.

13. Atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti dėl jo izoliavimo pasibaigimo nakties metu, teismas nurodė, kad BVK 144 straipsnyje įtvirtinta, jog laikinas izoliavimas galimas iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms. Šioje teisės normoje bei kituose nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose draudimų taikyti nuteistojo laikiną izoliaciją ar išleisti jį iš laikinos izoliacijos nakties metu nėra nustatyta. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas Alytaus PN pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikino izoliavimo (paleidimo iš izoliacijos) nakties metu. Teismas vertino, kad, nurodytomis datomis nakties metu laikinai izoliuodamas pareiškėją kamerų tipo patalpose pagal BVK 144 straipsnio nuostatas bei išleisdamas jį iš izoliacijos, atsakovo atstovas galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti konstatuoti, o pareiškėjo pretenzijos dėl sutrikdyto miego atmestinos kaip nepagrįstos.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Alytaus PN nesiaiškino jo atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių, o skyrė nuobaudas dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje, teismas vertino byloje pateiktus duomenis, kad nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. už administracijos nurodymų nevykdymą, atsisakius gyventi paskirtame būryje, Alytaus PN direktoriaus nutarimais pareiškėjui buvo skirtos drausminės nuobaudos: papeikimai, perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinius tyrimus ir surašė Tarnybinio tyrimo išvadas „Dėl nuteistojo A. L. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos teisėtus reikalavimus“, iš kurių matyti, kad atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame būryje pareiškėjas jokių priežasčių nenurodydavo, aplinkybių nedetalizavo, o į paskirtą būrį net nebuvo nuėjęs. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kiekvieną kartą pareiškėjui atsisakius gyventi būryje, jam buvo suteikta galimybė pateikti rašytinius pasiaiškinimus. Teismas vertino, kad iš Alytaus PN pareigūnų tarnybinių pranešimų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymų matyti, jog ginčo laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei pataisos namuose nebuvo surinkta ir šių aplinkybių pats pareiškėjas niekada nekonkretizavo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus PN kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu ir dėl to jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Pareiškėjas savo paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į paskirtą būrį dėl to, kad ten jam nesaugu. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus nurodytu aspektu vertino kaip kaip deklaratyvius, todėl atmetė.

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatyto pažeidimo (netinkamai vykdytos pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę kasdien 2 valandas pasivaikščioti gryname ore) byloje vertinamu laikotarpiu poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismas vertino, kad dėl byloje nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

16. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas vertino pažeidimo (netinkamai vykdytos pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę kasdien 2 valandas pasivaikščioti gryname ore) trukmę, jo pobūdį (pažeidimas nebuvo tęstinis), atsižvelgė į tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, į tai, kad pareiškėjo laikinas izoliavimas buvo nulemtas jo paties valinių veiksmų, atsisakius eiti gyventi į paskirtą būrį. Neturėdamas įrodymų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 400 Eur, kuri pareiškėjui priteistina iš atsakovo (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

III. 17. Dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas.

18. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde (III t., b. l. 137–138 ) prašo grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo administracinę bylą su apeliaciniu skundu; pareiškėjo skundą dėl neteisėtų veiksmų, nes buvo laikomas su rūkančiais asmenimis 4-ajame lokaliniame sektoriuje ir neteisėto kėlimo metu, tenkinti visiškai; pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi už laikotarpius 2017 m. liepos 5 d.–2018 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. lapkričio 21 d.–2018 m. gegužės 29 d. ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti 44 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjo teigimu, teisėja, nagrinėjusi bylą, buvo šališka, nesivadovavo byloje pateiktais įrodymais, vilkino bylos nagrinėjimą (vyko 3 posėdžiai konferencijos būdu), palaikė atsakovo argumentus. Pareiškėjas nurodo, kad jis byloje įrodė, kad buvo keliamas nakties metu, nes ant visų nutarimų buvo įrašytas laikas, nakties metu pareiškėjas buvo keliamas rašyti pasiaiškinimų, o šį laiką pareigūnai skaičiuodavo kaip pasivaikščiojimą. Byloje yra pareiškėjo paaiškinimai, kad jis atsisako eiti į narkomanų būrį, taip pat pareiškėjas įrodė, kad buvo laikomas su rūkančiais, ir tai matyti iš pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. liepos 20 d. išvados, kurioje nustatyta, kad dėžučių tabakui 4-ajame lokaliniame sektoriuje nebuvo. Pareiškėjas taip pat pridėjo nuteistojo J. S. parodymus apie tai, kad visi rūkydavo. Atsakovas pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų nepaneigė. Teismas neišreikalavo iš atsakovo įrodymų apie tai, kad pareiškėjas buvo išvežtas į ligoninę 2018 m. kovo 6 d., todėl teismas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas nesikreipė į medikus. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas atsiliepime nurodė tik apie uždaros zonos (KTP) sąlygas, kurių pareiškėjas neginčijo, bet ne apie 4-ojo lokalinio sektoriaus, kur buvo laikino sulaikymo kameros, sąlygas.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde (III t., b. l. 124–126) prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą dėl 400 Eur neturtinės žalos priteisimo panaikinti. Atsakovo atstovo teigimu, visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, tačiau jie nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimo.

21. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime (III t., b. l. 141–143) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (III t., b. l. 131–132) palaiko atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 135 straipsniu, prie atsakovo apeliacinio skundo prisideda.

23. Kalėjimų departamentas atsiliepime (III t., b. l. 147–149) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl teismo sprendimas yra neteisėtas, o priteista suma neproporcingai maža. Kalėjimų departamentas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimais pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeiku konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN neužtikrinimo 2017 m. liepos 5 d.–2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. lapkričio 21 d.–2018 m. gegužės 29 d., atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti pareiškėjui teisę kasdien 2 valandas pasivaikščioti gryname ore, būnant laikino izoliavimo kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų kalinimo sąlygų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas buvo šališkas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, palaikė atsakovo argumentus. Pareiškėjo manymu, jis įrodė netinkamas kalinimo sąlygas, todėl teismas jo skundo nepagrįstai netenkino visa apimtimi.

27. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino byloje pateiktų duomenų. Atsakovo atstovas laikosi nuostatos, kad šiuo atveju neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vertinant pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad teismas buvo šališkas, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas). Be to, pareiškėjas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimo nereiškė. Tai reiškia, kad pareiškėjui dėl teisėjos nešališkumo abejonių nekilo.

30. Pasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino proceso šalių pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

32. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012 ir kt.).

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešoji atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atveju atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, o nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).

35. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis. Pažymėtina, kad, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją su pretenzijomis dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat duomenų, kad teikė prašymą Alytaus PN administracijai nelaikyti jo kartu su rūkančiais asmenimis ir toks prašymas buvo netenkintas. Kai kuriuose byloje pateiktuose paaiškinimuose dėl atsisakymo eiti į paskirtą būrį pareiškėjas nurodė, kad yra nerūkantis ir prašė jį laikyti atskirai nuo rūkančių, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais ir kokiose kamerose, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokias aplinkybes pareiškėjas turėjo detaliai nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus/neveikimą.

36. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo kėlimo nakties metu. Pagal BVK 144 straipsnį, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje teisės normoje bei kituose nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose draudimų taikyti nuteistojo laikiną izoliaciją ar išleisti jį iš laikinos izoliacijos nakties metu nėra nustatyta, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, iš minėtų Alytaus PN nutarimų matyti, kad pareiškėjas buvo laikinai izoliuojamas, nes nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimų (BVK 110 str. 1 d. 2 p.) – atsisakė gyventi jam paskirtame būryje. Pareiškėjas šioje byloje nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių jo izoliavimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, t. y. nenurodo aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo izoliuotas, nors ir nedarė jokių pažeidimų.

37. Pagal BVK 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Priklausomai nuo šių grupių, skiriasi nuteistiesiems priklausanti teisė kasdien pasivaikščioti. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas (BVK 73 str. 5 p.), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 4 valandas (BVK 74 str. 5 p.), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 2 valandas (BVK 75 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei, vadinasi, pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė kasdien pasivaikščioti 2 valandas. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jo teisė pasivaikščioti dieną gryname ore buvo pažeista. Šias aplinkybes pareiškėjas pakartojo ir apeliaciniame skunde.

38. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015 ir kt.).

39. Šiuo atveju, Alytaus PN nepaneigus pareiškėjo teiginių dėl teisės pasivaikščioti neužtikrinimo, t. y. nepateikus duomenų apie galimybės pareiškėjui kasdien pasivaikščioti 2 valandas sudarymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos teiginius vertino pareiškėjo naudai, t. y. laikė nustatytais.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui esant laikinai izoliuotam kamerų tipo patalpose – viso 90 dienų (žr. nutarties 9.3 p., 12 p.), buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti, nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

41. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patirtą žalą dėl pareiškėjo pasivaikščiojimo teisės pažeidimo įvertino 400 Eur suma.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į nustatyto pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms pagrįstai priteista 400 Eur.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su ginčo esme, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė