2025-09-10 Nr. AB-13929-3-62-3-00973-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1096-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00973-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei O. M. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:

1.1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2025 m. balandžio 14 d. akto Nr. ŽVP-51-(1.4) „Dėl nekilnojamųjų daiktų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) ir dėl valstybinės žemės, esančios Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, naudojimo teisės nutraukimo“ (toliau – ir Aktas) teisėtumą ir:

1.1.1. Leisti įregistruoti valstybės vardu Aktu visuomenės poreikiams paimamus atsakovės O. M. (toliau – ir atsakovė) nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus – pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini)

1.1.2. Leisti atsakovės nuosavybės teise valdomus pastatus (pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai;

1.2. Nustatyti atsakovei 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtus pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.3. Nustatyti, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu paimtus nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus, įskaitant visus patirtus nuostolius, dydis yra 93 648 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė šiuos argumentus:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įsiteisėjus šiam nutarimui, Ministerija informavo atsakovę apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, taip pat toliau atsakovei teikė visą būtiną informaciją, be kita ko, ir apie Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijose projektą (toliau – ir Projektas), kuris buvo patvirtintas NŽT direktoriaus 2025 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1PV-6-(1.2 E.).

2.2. Patvirtinus projektą NŽT direktorius 2025 m. balandžio 14 d. priėmė Aktą, kuriuo: 1) nutraukė valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi atsakovė jame esantiems nekilnojamiesiems daiktams (pastatui-gyvenamajam namui, pastatui-ūkiniam pastatui, pastatui-ūkiniam pastatui, pastatui-kiemo rūsiui, kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (tvorai, kiemo aikštelei, lauko tualetui, šuliniui) eksploatuoti, naudojimosi teisę; 2) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomus anksčiau minėtus nekilnojamuosius daiktus; 3) nustatė, kad nuostolių dėl valstybinės žemės ploto naudojimosi teisės nutraukimo ir valstybinės žemės plote esančių nekilnojamųjų daiktų pagal 2024 m. gruodžio 16 d. vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams dydis yra 93 648 eurai, iš jų pastato-gyvenamojo namo vertė – 74 540 Eur, pastato-ūkinio pastato vertė – 3 310 Eur, pastato-ūkinio pastato vertė – 3 030 Eur, pastato-kiemo rūsio vertė – 1 960 Eur, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto, šulinio) vertė – 1 500 Eur; kitų nuostolių dydis (už želdinius ir negautą derlių, neregistruotus pastatus ir statinius (ūkinį pastatą), perkraustymo išlaidas) – 9 308 Eur. Atsakovė apie tai informuota Ministerijos 2025 m. balandžio 23 d. raštu, kuriuo Ministerija taip pat pakvietė atsakovę per 30 dienų pasirašyti Aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, taip pat kad jei Aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovė per nustatytą terminą Akto nepasirašė.

2.3. Ministerija buvo gavusi atsakovės atstovės 2025 m. gegužės 29 d. prašymą, kuriuo ji prašė papildomai atlyginti patirtą neturtinę žalą – 20 000 Eur. Ministerija 2025 m. birželio 17 d. raštu šį prašymą atmetė, nurodydama, kad teisės aktai nenumato pareigos žemės paėmimo procedūros metu atlyginti savininkams ir neturtinę žalą, taip pat analogišką praktiką formuoja ir teismai. Ministerija iki šio pareiškimo pateikimo pervedė Akte nurodytą sumą (93 648 Eur) į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai raštu pranešė atsakovei.

3. Atsakovė O. M. atsiliepimą į pareiškimą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovė neprieštaravo pačiai nustatytai turto ekonominei vertei, tačiau pareiškėjo užsakymu atliktas turto vertinimas yra iš esmės neišsamus, kadangi visiškai neapima neturtinės žalos komponento, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktika ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, turi būti neatsiejama teisingo atlyginimo dalis. Pareiškėjas, atsakydamas į 2025 m. gegužės 29 d. raštą, jį įvertino tik formaliai. Dėl to buvo pažeisti atsakovės, kaip savininkės, teisėti interesai.

3.2. Valstybės pareiga yra atlyginti tiek tiesioginius finansinius nuostolius, tiek ir neturtinius praradimus, atsiradusius dėl nuosavybės netekimo, t. y. emocinius, psichologinius ir socialinius padarinius, patiriamus asmens dėl jo gyvenamosios erdvės praradimo. Turi būti įvertinti ir tokie svarbūs veiksniai, kaip ilgametis gyvenimas vertinamame turte, emocinis ryšys su šia gyvenamąja vieta, jos istorinė, šeimos ir asmeninė reikšmė, susiformavę socialiniai ryšiai su aplinka bei bendruomene (kurie nagrinėjamu atveju yra itin stiprūs), ir su tuo susiję dvasiniai išgyvenimai, emocinis diskomfortas, netikrumas dėl ateities bei socialinio saugumo praradimas. Atsakovės ginčo nekilnojamasis turtas turi ne vien materialinę, bet ir itin didelę simbolinę bei emocinę vertę, kuri siejasi su šeimos istorija, asmeniniu tapatumu, giliu emociniu prisirišimu, tradicijų tęstinumu ir gyvenimo stabilumu. Ryšys su šiuo turtu – ne tik jausminis, bet ir teisės požiūriu reikšmingas, nes paliečia asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, šeimos vienybės ir asmeninės tapatybės sferas.

3.3. Ministerijos reikalavimas per 6 mėnesius atlaisvinti (išsikelti iš) ginčo objektą yra ne tik nepagrįstas ir nelogiškas, bet ir neatitinka realių gyvenimo sąlygų bei proporcingumo principo, pažeidžia atsakovės konstitucines teises.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko.

5. NŽT nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos teismui patvirtinti Akto teisėtumą, ir pažymėjo, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi:

6.1. Patvirtino Akto teisėtumą;

6.2. Leido įregistruoti valstybės vardu Aktu visuomenės poreikiams paimamus atsakovės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus – pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini)

6.3. Leido atsakovės nuosavybės teise valdomus pastatus (Nekilnojamąjį turtą) pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai.

6.4. Nustatė atsakovei 12 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti Akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimto Nekilnojamojo turto.

6.5. Įpareigojo atsakovę per 12 (dvylika) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo Nekilnojamojo turto.

7. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą, įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) (6 str. 2 d. 1–6 p., 6 str. 3 d.) nuostatas, sprendė, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai, paimant žemę visuomenės poreikiams, yra įvykdyti. Teismas nustatė, kad atsakovei bei tretiesiems asmenims pagal įstatymą buvo tinkamai pranešta apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir jie gavo visus siųstus pranešimus.

8. Teismas pripažino, kad ginčas tarp ginčo šalių kyla dėl neturtinės žalos priteisimo bei dėl atsakovei išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto nustatyto termino. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pervedė 93 648 Eur į notaro depozitinę sąskaitą, atsakovė visuomenės poreikiams paimamame turte gyvena daugiau nei 60 metų, ir sprendė, kad 12 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos yra pakankamas ir protingas žemės sklypo savininkui išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

III. 10. Atsakovė O. M. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Aktas ir leista įregistruoti valstybės vardu Aktu visuomenės poreikiams paimamus atsakovės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus; leista atsakovės nuosavybės teise valdomus pastatus pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Projekto plėtrai, tenkinti atsakovės reikalavimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti arba tenkinti iš dalies – tik apimtimi, kuria patvirtinamas turto paėmimo visuomenės poreikiams faktas, ir atsisakyti tvirtinti Akte nustatytą atlyginimo dydį, kaip neatitinkantį teisingo atlyginimo principo, arba atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; 2) palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria atsakovei nustatytas 12 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti Akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtus pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini)

11. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

11.1. Teismas neatsižvelgė į esminę ir privalomą Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarime suformuotą doktriną, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas apima ne tik turtinės (materialios) žalos, bet ir neturtinės (nematerialios) žalos atlyginimą. Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas apima ne tik turtinės (materialios) žalos, bet ir neturtinės (nematerialios) žalos atlyginimą (CK 4.93 str. 4 d., 4.100 str. 1–3 d., 6.250 str.).

11.2. Atsakovė neprieštarauja nustatytai turto ekonominei vertei, tačiau pareiškėjo užsakymu atliktas turto vertinimas yra iš esmės neišsamus, kadangi visiškai neapima neturtinės žalos komponento. Dėl to kompensacijos dydis buvo iškraipytas, o tai sudarė prielaidas teisiškai ydingam žalos atlyginimui, pažeidžiančiam atsakovės, kaip savininkės, teisėtus interesus. Pareiškėjo atsakymas į pareiškėjos 2025 m. gegužės 29 d. raštą, kuriame ji nurodė aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo itin formalus ir nemotyvuotas.

11.3. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovės nurodytas gyvenimo aplinkybes, kurios patvirtina, kad vertinant jos turto – gyvenamojo namo, paėmimą visuomenės poreikiams, buvo visiškai ignoruoti neturtinės žalos aspektai. Atsakovė šiame name gyvena nuo pat vaikystės – namas buvo pastatytas jos motinos, kai atsakovei buvo vos 5 metai. Ši vieta yra ne tik jos gyvenamosios erdvės centras, bet ir visos šeimos gyvenimo pagrindas: čia ji užaugo, kūrė savo šeimą, augino vaikus ir anūkus. Šiandien šiame name kartu su atsakove gyvena jos sūnus, jo sutuoktinė bei anūkai – trys šeimos kartos. Nekilnojamasis turtas turi ne vien materialiąją, bet ir itin didelę simbolinę bei emocinę vertę, kuri siejasi su šeimos istorija, asmeniniu tapatumu, giliu emociniu prisirišimu, tradicijų tęstinumu ir gyvenimo stabilumu. Teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, pažeidė tiek teisingo atlyginimo principą, tiek Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kurie yra privalomi visiems teismams ir institucijoms.

12. Pareiškėjas Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

13. Pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

13.1. Atlyginimo dydžio klausimas (įskaitant neturtinės žalos klausimą) teismo nutartimi neturėjo būti sprendžiamas. Šis klausimas bus sprendžiamas vėliau, vėlesniuose teismo posėdžiuose, paskirtuose įsiteisėjus skundžiamai teismo nutarčiai. Atsakovės reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pateikti atsiliepime į pareiškimą, Ministerija su jais susipažino ir nesutinka, tačiau jie bus nagrinėjami kitame šio ginčo etape. Šiuo atveju Akto teisėtumo patvirtinimas nereiškia, kad galutinai patvirtinamas ir šiame Akte nurodytas atlyginimo dydis. Tai reiškia tik tai, kad žemės paėmimo procedūros atliktos tinkamai ir yra pagrįstas poreikis valstybei paimti privatų turtą ypatingos valstybinės svarbos projektui vykdyti. Be to, įregistravus privatų turtą valstybės vardu, lėšos, esančios notaro depozitinėje sąskaitoje, atiteks žemės savininkei ir ji galės jomis disponuoti.

13.2. Atsakovė nepagrindė ir nenurodė, kokių Žemės paėmimo įstatymo nuostatų neatitinka teismo nutartis arba kokie procedūriniai pažeidimai, dėl kurių negalėjo būti tvirtinamas Aktas, buvo padaryti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

15. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė sąlygas, kurioms esant žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams. Be to, administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Todėl pirmosios instancijos teismas dar nesprendė ginčo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Nekilnojamąjį turtą atlyginimo dydžio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalimis patvirtintas Akto teisėtumas; leista įregistruoti valstybės vardu Aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės O. M. nuosavybės teise valdomą Nekilnojamąjį turtą; leista atsakovės nuosavybės teise valdomą Nekilnojamąjį turtą pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Projekto plėtrai; nustatytas atsakovei 12 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimto Nekilnojamojo turto; atsakovė įpareigota per 12 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo Nekilnojamojo turto.

17. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas Aktas ir leista įregistruoti valstybės vardu Aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės nuosavybės teise valdomą Nekilnojamąjį turtą; leista atsakovės nuosavybės teise valdomą Nekilnojamąjį turtą pradėti naudoti visuomenės poreikiams. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjo pareiškimas turi būti atmestas arba tenkintas iš̌ dalies – tik ta apimtimi, kuria patvirtinamas turto paėmimo visuomenės poreikiams faktas, ir atsisakoma tvirtinti Akte nustatytą atlyginimo dydį, palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovei nustatytas 12 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti Akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimto Nekilnojamojo turto.

18. Pažymėtina, kad atsakovė atskirajame skunde neginčija Nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros teisėtumo (t. y. nenurodo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie Nekilnojamojo turto paėmimą ar kad neegzistuoja teisės aktuose nustatytos aplinkybės, kurioms esant Nekilnojamasis turtas gali būti paimtas visuomenės poreikiams), nustatytos Nekilnojamojo turto ekonominės vertės, tačiau teigia, jog pareiškėjas privalėjo įvertinti ir atlyginti atsakovės moralinę (neturtinę) žalą (20 000 Eur), nes Nekilnojamasis turtas atsakovei turi itin didelę simbolinę ir emocinę reikšmę. Pareiškėjas Ministerija ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad šiuo atveju, patvirtinus Aktą, klausimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą toliau bus nagrinėjamas administraciniame teisme.

19. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertins aplinkybę, ar pirmosios instancijos teismui vertinant / tvirtinant Akto teisėtumą, turėjo būti sprendžiamas ir klausimas dėl neturtinės žalos atsakovei atlyginimo / neturtinės žalos dydžio nustatymo, ar galėjo būti tvirtinamas Akto teisėtumas, kai Ministerija neapskaičiavo pareiškėjos prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio.

20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas Akto teisėtumą, nepasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su jos nurodoma neturtine žala, kuri nebuvo apskaičiuota, atliekant Nekilnojamojo turto įvertinimą, o nurodė, jog pagal Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

21. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

22. Nagrinėjamu atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto turinį, šio akto tvirtinimo tvarką, visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Žemės paėmimo įstatymas, o ne Žemės įstatymas, kurio 47 straipsniu savo argumentus grindžia pareiškėja (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 1 str. 2 d.).

23. Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 21 dalis nustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma: 1) paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo kadastro duomenys (kadastro numeris, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo plotas, adresas, jeigu yra suteiktas, unikalus statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis); 2) žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, kurių valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės ir jų suvaržymai į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; 3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis (įskaitant atlyginimą už nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus), šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka; turto vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis turi būti mažinamas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytame projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo susitarime nurodytų paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių paliekamų žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pačiam išsikelti sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus verte, jeigu toks susitarimas sudarytas po turto vertinimo atlikimo dienos; statinių patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), kurį nurodo projektą įgyvendinanti institucija; protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas, kuris negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai skaičiuojant nuo pasirašytame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytos atlyginimo sumos pervedimo į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą dienos. Šis terminas nustatomas atsižvelgus į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuomonę.

24. Žemės paėmimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, įvertina, ar: 1) galioja Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu, o kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas – Vyriausybės nutarimas dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašo patvirtinimo; 2) galioja Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas – Vyriausybės nutarimas dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo; 3) žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita, o kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas, yra parengti karinės infrastruktūros projektas, kuriame numatytas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

25. Žemės paėmimo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. <...>. Jeigu teismas nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo atsižvelgdamas į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, konkretūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmai projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu šiuo atveju atliekami pakartotinai arba iš naujo, jeigu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo metu jie nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai.

26. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių (1 d.); žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui taip pat atlyginami nuostoliai, patirti atliekant statybinius tyrimus.

Vyriausybės tvirtinamos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos apskaičiuojant nuostolius, patirtus dėl sunaikintų pasėlių ir sodinių, iškirsto miško. Nuostoliai, patirti dėl kito turto, sunaikinto atliekant statybinius tyrimus, apskaičiuojami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (2 d.); paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo.

Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.

Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (3 d.); paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą.

Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Namo savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, projektą įgyvendinanti institucija privalo atnaujinti turto vertinimo ataskaitą (4 d.); atlyginimas už žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, pervedamas kartu su atlyginimu už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą (5 d.); Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą ir nuostolių, patirtų atliekant statybinius tyrimus, apskaičiavimą užsako ir už šiuos darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija (6 d.);

Nacionalinės žemės tarnybos ir (ar) projektą įgyvendinančios institucijos, ir (ar) žemės ir (arba) turto savininko, ir (ar) patikėtinio, ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu išlaidos už inžinerinių statinių ir (arba) įrenginių iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu projektą įgyvendinančios institucijos įgaliotas subjektas inžinerinių statinių ir (arba) įrenginių iškėlimą įvykdo projekto, kuriam įgyvendinti paimama žemė visuomenės poreikiams, įgyvendinimo metu (7 d.).

27. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nėra ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovės dėl atlikto Nekilnojamojo turto įvertinimo, laikantis minėtų Žemės paėmimo įstatymo normų, tačiau tarp proceso šalių yra kilęs ginčas dėl pareiškėjai atlygintinos neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tvirtino Aktą, kai Ministerija nebuvo apskaičiavusi pareiškėjos prašomos atlyginti neturtinės žalos, nes šiuo atveju ginčas, ar teisingai atsakovei atlyginama už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę, turi būti sprendžiama teisme. Akto teisėtumo patvirtinimas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi reiškia, kad žemės paėmimo procedūros atliktos tinkamai, ir yra pagrįstas poreikis valstybei paimti privatų turtą ypatingos valstybinės svarbos projektui vykdyti, o ne tai, kad ginčo atveju yra galutinai patvirtinamas ir Akte nurodytas atlyginimo dydis. Šių aplinkybių, t. y. dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir atitinkamų procedūrų tinkamo įgyvendinimo, kaip minėta, atsakovė neginčijo.

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29. Nagrinėjamu atveju, patvirtinus Aktą, toliau nagrinėjant ginčą teisme dėl atsakovės prašomos atlyginti neturtinės žalos, būtent ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atsakovei atlyginimo.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šioje nuostatoje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).

31. Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarime konstatuota, kad iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 23 straipsnio 3 dalies, „įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos individualiai nustatant atlyginimo už paimamą turtą dydį, atsižvelgus į visas šiame kontekste reikšmingas su visuomenės poreikiams paimamu turtu susijusias aplinkybes, visuomenės poreikiams paimamo turto savininkui atlyginti ir kitus inter alia neturtinio pobūdžio praradimus, atsiradusius dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamo turto reikšmės jo savininkui. Kartu pažymėtina, kad, pagal Konstituciją, negali būti nustatytas toks atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę teisinis reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos prielaidos visuomenės poreikiams paimamos nuosavybės savininkui piktnaudžiauti savo teise gauti atlyginimą, inter alia reikalauti atlyginti dėl visuomenės poreikiams paimamo turto patiriamus neturtinio pobūdžio praradimus visais atvejais, o ne tik tada, kai jie atsirado dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamo turto reikšmės jo savininkui. Pabrėžtina, kad tik taip būtų užtikrinamas konstitucinio teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principo suponuojamų reikalavimų laikymasis, inter alia paisoma reikalavimo išlaikyti pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus asmens, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, interesų.“

32. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad „<...> Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) įtvirtintu teisiniu reguliavimu atlyginimą už kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamus statinius nustatantiems subjektams (žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, o žemės sklypo savininkui nesutinkant su siūlomu atlyginimu, – teismui, sprendžiančiam ginčą iš esmės) buvo sudarytos prielaidos kiekvienu atveju priimti individualų sprendimą dėl teisingo atlyginimo – inter alia atlyginti už statinius pagal tokio turto rinkos vertę ir atlyginti visus kitus dėl kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamų statinių praradimo savininko patirtus nuostolius, inter alia neturtinio pobūdžio praradimus, atsiradusius dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamų statinių reikšmės jų savininkui.“.

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nurodytoje konstitucinės justicijos byloje buvo vertinamas Žemės įstatymo nuostatų (konkrečiai – 47 straipsnio) atitiktis Konstitucijai tiek, kiek pagal jį turėjo būti teisingai atlyginami visi dėl visuomenės poreikiams paimame žemės sklype esančių statinių praradimo savininko patirti nuostoliai. Nors Konstitucinis Teismas pripažino, kad minėta Žemės įstatymo nuostata neprieštaravo Konstitucijai, tačiau kartu nurodė, jog klausimas dėl neturtinio pobūdžio praradimų, atsiradusių dėl visuomenės poreikiams paimamų statinių, nagrinėjamas teisme, sprendžiant ginčą iš esmės.

34. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodė, kad asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

35. Taigi šiuo atveju Konstitucijoje įtvirtintas „konstitucinis žalos atlyginimo principas“ aiškintinas pagal jo oficialiąją sampratą Konstitucinio Teismo doktrinoje (žr., be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, Vilnius, 2010, p. 200–207), ir sistemiškai aiškinant specialiajame įstatyme (Žemės paėmimo įstatyme) nustatytą teisinį reguliavimą kartu su Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarime ištirtu Žemės įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, kuris reguliuoja pagal prigimtį nagrinėjamu atveju ginčo santykiams analogiškus privačios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ir teisingo atlyginimo santykius, darytina išvada, kad specialusis įstatymas, nepaisant jo formalios tekstinės išraiškos, konstituciškai aiškintinas ir taikytinas kaip netiesiogiai (implicitiškai) apimantis neturtinio pobūdžio praradimų (neturtinės žalos) teisingo atlyginimo reikalavimą.

36. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Aktą ir nurodė, jog atsakovės keliamas ginčas (klausimas) dėl neturtinės žalos atlyginimo (jos dydžio) bus nagrinėjamas kitame administracinės bylos etape teisme, t. y. po Akto patvirtinimo, kadangi būtent teismas turi spręsti ginčą dėl atsakovės patirtos neturtinės žalos, kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant, ar patirta tokio pobūdžio žala, kaip ji turi būti atlyginta, o Akto tvirtinimo metu toks ginčas nėra nagrinėjamas. Dėl to atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės O. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Egidijus Šileikis