9f9bd693-2f49-4a11-ade0-511337acf9ca · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2833-577/2014                            (Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01846-2013-2)             Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; 63.; 35.3.6.; 35.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. spalio 21 d.Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų M.

J. ir atsakovės L. J. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams M. J. ir L. J. dėl 50 000 Lt skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. R. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų M. J. ir L. J. 50 000 Lt skolÄ pagal 2004-04-08 skolos raÅ¡telį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 8 d. jos žentas M.

J. iÅ¡ jos pasiskolino 50 000 Lt sumÄ namo statybai. Paskolos raÅ¡telyje atsakovas nurodė, kad skolÄ grÄ Å¾ins dalimis – kas metus mokėdamas po 10 000 Lt, o paskutinę skolos dalį sumokės 2009 metais. Pasak ieÅ¡kovės, ji nuolat ragindavo atsakovÄ grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau jis ieÅ¡kovės raginimus ignoruodavo, o ji, gailėdama dukters ir nenorėdama bloginti santykių, vis laukė skolos gražinimo. Tačiau susirgus sutuoktiniui, reikėjo pinigų jo gydymui, todėl buvo pradėta reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ , o skolos negrÄ Å¾inus geruoju, buvo nuspręsta kreiptis į teismÄ .

Taip pat ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, atsakovui M. J. jokio turto nėra dovanojusi, o pinigines lėšas jam yra tik skolinusi, tuo tarpu savo dukrai L. J. yra padovanojusi dalį turto. Atsakovas M. J. atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis parašė skolos raÅ¡telį ieÅ¡kovei dėl 50 000 Lt jam paskolintų pinigų, pinigus ieÅ¡kovė jam davė, tačiau grÄ Å¾inti jų nereikalavo, kadangi žodžiu jo žmonai L. J. - savo dukrai, ji pasakė, kad tuos 50 000 Lt ji dovanoja namo statybai ir jų grÄ Å¾inti nereikės, todėl tiek daug metų ir nereikalavo pinigų grÄ Å¾inimo.

Pasak atsakovo, buvo sutarta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovų pinigų nepraÅ¡ys, o jis tik pasiraÅ¡ys paskolos raÅ¡telį, kad bÅ«tų iÅ¡vengta rizikos apgauti ieÅ¡kovės dukrÄ L. J.. Taigi, atsakovo teigimu, 50 000 Lt buvo padovanoti L. J. ir iki konflikto, įvykusio tarp ieÅ¡kovės, jos vyro ir atsakovų 2013-08-24, ieÅ¡kovė nereikalavo grÄ Å¾inti 50 000 Lt. Atsakovas neneigia, kad ieÅ¡kovė perdavė 50 000 Lt, tačiau mano, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, kadangi minėta pinigų suma buvo nepaskolinta, o padovanota.

Atsakovė L. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jai praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė L. J. kartu su atsakovu M. J. pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir patikslintus ieÅ¡kinius, kuriuose palaikė atsakovo M. J. pozicijÄ . II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, nutarė priteisti ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų M.

J. ir L. J. 50 000 Lt paskolos sumÄ ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo M. J. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad pats atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad jam ieÅ¡kovė perdavė 50 000 Lt bei kad jis Å¡ios pinigų sumos ieÅ¡kovei nėra grÄ Å¾inęs. Taip pat nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė atsakovui ar atsakovei 50 000 Lt sumÄ pagal 2004-04-08 skolos lapelį perdavė neatlygintinai byloje nėra, o atsakovo teiginiai, kad skolos lapelis buvo pasiraÅ¡ytas kaip atsakovės L.

J. apsaugos priemonė (dėl galimų skyrybų), o ieÅ¡kovė 50 000 Lt atsakovams padovanojo namo statybai, taip pat buvo atmesti kaip neįrodyti. Pirmos instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė dėl savo teisių gynimo į teismÄ kreipėsi praėjus pakankamai ilgam terminui po prievolės pažeidimo, nesudaro pagrindo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip dovanojimo teisinius santykius.III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas M.

J. ir atsakovė L. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas, nes nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes - rėmėsi tik paskolos raÅ¡teliu ir pinigų grÄ Å¾inimÄ Ä¯rodančių dokumentų nebuvimu, tačiau visiÅ¡kai ignoravo Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus faktus, teismo posėdžių metu nurodytas faktines aplinkybes bei ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumÄ .

Apeliantų nuomone, iÅ¡ teismo posėdžio metu pačios ieÅ¡kovės pripažintų faktų akivaizdžiai matyti, kad, prieÅ¡ingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmos instancijos teismas, tarp Å¡alių nuo pat pradžių buvo susiklostę ne paskolos, o dovanojimo teisiniai santykiai, pati ieÅ¡kovė pripažino, kad po paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo visÄ pinigų sumÄ , t.y. 50 000 Lt, padovanojo dukrai ir atsisakė savo reikalavimo teisės. Taip pat apeliantai pažymi, kad pirmos instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog 2013 m. vasarÄ tarp ieÅ¡kovės ir jų buvo kilęs konfliktas, po kurio radikaliai pasikeitė ieÅ¡kovės pozicija ir ji pradėjo reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ , nors jie pagrįstai tikėjosi, jog yra atleisti nuo turtinės pareigos ieÅ¡kovei, todėl dabar yra pažeidžiami jų teisėti lÅ«kesčiai.

Be to, atsakovai atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės norÄ pareikÅ¡ti atsakovams kuo daugiau reikalavimų patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti papildomai dar 66 000 Lt, tačiau vėliau Å¡io reikalavimo pati atsisakė. Pažymi ir tai, kad nors atsakovė L. J. pagal skolos raÅ¡telį jokių įsipareigojimų nebuvo prisiėmusi, tačiau pirmos instancijos teismas skolÄ solidariai priteisė iÅ¡ abiejų atsakovų. Atsakovų nuomone, Å¡i aplinkybė patvirtina tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų faktiÅ¡kai susiklostę santykiai nėra paskolos teisiniai santykiai, o pirmos instancijos teismas vengė atskleisti Å¡ių santykių esmę ir priėmė tik formalų sprendimÄ .             IeÅ¡kovė V.

R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir jos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pasak ieÅ¡kovės, akivaizdu, jog atsakovo pasiraÅ¡yto „skolos lapelio“ turinys ir forma atitinka teisės aktų nuostatas ir nėra teismo tvarka teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. IeÅ¡kovė pažymi, kad pats atsakovas neneigia, kad 50 000 Lt iÅ¡ jos yra gavęs, todėl visi atsakovo argumentai turėtų bÅ«ti vertinami kaip siekis iÅ¡vengti paskolos grÄ Å¾inimo.

Nurodo, kad nuo pat pradžių tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o ne dovanojimo, tai patvirtina atsakovo pasiraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis, o jeigu ieÅ¡kovė ir buvo ketinusi atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo, toks ieÅ¡kovės ketinimas, kuris nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kia forma, jokiais bÅ«dais negali atleisti atsakovus nuo prievolės vykdymo. Taip pat ieÅ¡kovė pastebi, jog atsakovai į bylÄ nepateikė nė vieno įrodymo, iÅ¡skyrus savo žodinius paaiÅ¡kinimus, kuris patvirtintų, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai.

Ieškovės nuomone, ta aplinkybė, kad nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas patvirtina ne tai, kad tarp šalių buvo susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai, o tai, kad atsakovai pažeidė savo prievolę. Ieškovės teigimu, pinigų buvo pradėta reikalauti ne dėl kilusių tarpusavio konfliktų, o dėl to, kad jos sutuoktinio gydymui dabar yra reikalingi pinigai. Be to, ieškovė nurodo, kad jai visiškai neaiškus apeliacinio skundo argumentas, jog teismas ieškinį turėjo tenkinti tik atsakovo M.

J. atžvilgiu, jeigu sandoris buvo sudarytas Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atkreipia dėmesį, kad bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovai neteikė jokių prieÅ¡taravimų, jog jie yra bendraatsakovai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.             IÅ¡ į bylÄ pateikto 2004-04-08 skolos lapelio matyti, kad atsakovas M.

J. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. R. 2004-04-08 pasiskolino 50 000 Lt namo statybai. Atsakovas skolos lapelyje nurodė, kad skolÄ grÄ Å¾ins dalimis – kiekvienais metais sumokėdamas po 10 000 Lt. Skolos raÅ¡telyje taip pat buvo numatyta, kad pirma įmoka turi bÅ«ti sumokėta 2005-04-08, o paskutinė – 2009-04-08. (b.l. 35). Taigi ieÅ¡kovė atsakovui buvo perdavusi 50 000 Lt namo statybai, o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti 50 000 Lt skolos lapelyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas minėtos sumos ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, paskolos raÅ¡telio neginčijo.

Tarp ieškovės ir atsakovų kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad 50 000 Lt ji atsakovui M. J. paskolino, mano, kad ši suma buvo padovanota.             Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka.

Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Å¡ios aplinkybės bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011 ir kt.).             Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.).             Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ginčo dėl to, kad 50 000 Lt atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo, nėra.

Byloje esanti medžiaga - skolos lapelis, kuris patvirtina, kad atsakovas M. J. įsipareigojo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 50 000 Lt (b.l. 35), antstolės B. P. praneÅ¡imas (b.l. 81), 2013-05-15 ieÅ¡kovės pretenzija atsakovui (b.l. 83), iÅ¡ ko matyti, kad ieÅ¡kovė prašė atsakovÄ grÄ Å¾inti 50 000 Lt sumÄ , paskolintÄ pagal 2004-04-08 skolos lapelį, patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindų ieÅ¡kovė atsakovams paskolino 50 000 Lt, o pinigai ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti nebuvo.

IÅ¡skyrus atsakovo paaiÅ¡kinimus, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė 50 000 Lt sumÄ pagal 2004-04-08 skolos lapelį atsakovams padovanojo, byloje taip pat nėra. Atsakovai paskolos sutarties neginčijo. Pažymėtina, kad vien tik ieÅ¡kovės ketinimai minėtÄ pinigų sumÄ padovanoti atsakovams negali sukelti jokių teisinių pasekmių (CK 6. 456 str. 2 d.), todėl apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kovei ilgÄ laikÄ nereiÅ¡kus jokių pretenzijų dėl skolos grÄ Å¾inimo, jie pagrįstai tikėjosi, jog yra atleisti nuo turtinės pareigos ieÅ¡kovei, yra atmestini kaip teisiÅ¡kai niekaip nepagrįsti.              Taip pat atmestini kaip juridiÅ¡kai nereikÅ¡mingi apeliacinio skundo argumentai, kad tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai buvo dovanojimo, nes atsakovui pagal skolos raÅ¡telyje nustatytÄ tvarkÄ negrÄ Å¾inus pinigų, ieÅ¡kovė ir toliau duodavo pinigų atsakovams, o grÄ Å¾inti 50 000 Lt pradėjo reikalauti tik įvykus konfliktui 2013 metais.

Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, įstatymai nedraudžia ieÅ¡kovei bÅ«nant paskolinus atsakovams tam tikrÄ sumÄ pinigų su atsakovais sudaryti kitus dovanojimo ar paskolos sandorius, o vėlesni sudaryti dovanojimo sandoriai negali atleisti atsakovų nuo įsipareigojimų pagal ankstesnį paskolos raÅ¡telį vykdymo. Be to, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dėl savo teisių gynimo į teismÄ kreipėsi praėjus pakankamai ilgam terminui po prievolės pažeidimo nesudaro pagrindo atleisti atsakovus nuo prievolės vykdymo.

             Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad nors teismas savo sprendimÄ grindė iÅ¡imtinai tik paskolos raÅ¡telio egzistavimui ir pinigų grÄ Å¾inimÄ patvirtinančių įrodymų nebuvimu, tačiau patenkino ieÅ¡kinį ne tik atsakovo M. J. atžvilgiu, bet ir atsakovės L. J. atžvilgiu, kuri nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų pagal paskolos raÅ¡telį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo argumentams, jog 50 000 Lt prievolė laikytina solidaria prievole (CK 3.109 str. 3 d.), todėl jų nekartoja.

Be to, pastebėtina, kad pačių atsakovų pozicija Å¡iuo klausimu yra itin nenuosekli, nes bÅ«tent pačių atsakovų iniciatyva atsakovė L. J. buvo įtraukta į bylÄ dėl skolos priteisimo kaip solidari atsakovė, ir viso bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu atsakovai nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų, kad abu jie byloje yra bendraatsakovai, tačiau apeliaciniame skunde dėl nesuprantamų priežasčių tvirtina, jog skola iÅ¡ atsakovės buvo priteista nepagrįstai.              Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad tai, jog, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , pirmos instancijos teismas nekonstatavo, jog atsakovų pateikti įrodymai pagrindžia jų įrodinėjamas aplinkybes, laikydamas, kad kitų įrodymų iÅ¡tyrimas suponuoja prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , negali bÅ«ti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).             Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais.

Taip pat Å¡iame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Jadvyga Mardosevič Teisėjai                                                                                                                 Vilija Mikuckienė                                                                                                                 Henrichas Jaglinskis