2021-01-13 Nr. AB-866-3-61-3-00359-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-159-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00359-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos bankui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. S2019/(21.14-2101)-12-965; 2) panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 16 d. raštą Nr. 242-28; 3) įpareigoti atsakovą peržiūrėti pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 25 d. kreipimąsi pagal įstatymo reikalavimus ir priimti atitinkamą sprendimą; 4) priteisti iš atsakovo 100,00 Eur padarytai žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą, prašydamas pagal kompetenciją įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Swedbank“ (toliau – ir bankas) uždaryti jo dvi sąskaitas, neveikiančias nuo 1990 metų. Atsakovas nenagrinėjo jo kreipimosi visumos ir 2019 m. sausio 16 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame pateisino AB „Swedbank“ neveikimą pareiškėjo atžvilgiu. 2019 m. vasario 18 d. atsakovas priėmė skundžiamą aktą, kuriuo atsisakė įvykdyti teisėtus pareiškėjo reikalavimus, nurodė apskundimo tvarką. Atsakovas nepaisė fakto, kad su tokiu pačiu prašymu pareiškėjas kreipėsi ir į AB SEB banką, kuris palankiai išsprendė ginčą, t. y. uždarė jo neveikiančią sąskaitą. Skundžiamame sprendime atsakovas neatsižvelgė į tai, niekaip dėl to nepasisakė ir tokiu būdu pareiškė akivaizdų šališkumą ir nusiteikimą veikti prieš žmogaus teises. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės už savo neveikimą, skundžiamame sprendime nurodė, kad jis yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra skųstinas teismui. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, turėdamas kompetenciją vykdyti Lietuvoje veikiančių bankų priežiūros ir kontrolės funkcijas, privalo priimti būtinus sprendimus pagal piliečių skundus.

3. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad gavo pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti AB „Swedbank“ uždaryti pareiškėjo banko sąskaitas, panaikinti pareiškėjo asmens duomenis, saugomus banke, bei grąžinti 169,28 Eur sumą. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde pateikto reikalavimo, kylančio iš sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp banko ir pareiškėjo, turinį, įvertino, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas bankui yra susijęs su ginčo tarp pareiškėjo ir banko nagrinėjimu. Lietuvos bankas, priimdamas ginčo sprendimą, išsamiai įvertino pareiškėjo skunduose išdėstytas aplinkybes, bankui pateiktų reikalavimų pagrįstumą, kartu įvertino ir banko pateiktus paaiškinimus dėl skunduose pateiktų reikalavimų ir nusprendė, kad bankas pagrįstai atsisakė uždaryti pareiškėjo sąskaitas ir išmokėti jose esančias pinigines lėšas, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Taigi Lietuvos bankas teisės aktų nėra įgaliotas priimti privalomo pobūdžio sprendimą dėl ginčo esmės, be to, kaip jau buvo minėta, nebuvo nustatyta, kad bankas savo veiksmais būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, kurių laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos bankas.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad rekomendacinio pobūdžio Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo esmės negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes jie nesukelia jokių teisinių pasekmių, o vartotojas nepraranda teisės dėl to paties ginčo išsprendimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 18 d. raštas Nr. S 2019/(21.14-2101)-12-965 buvo parengtas atsakant į pareiškėjo 2019 m. vasario 5 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas išreiškė nesutikimą su 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 242-28. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 18 d. rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, kad išnagrinėdamas pareiškėjo ir banko ginčą bei priimdamas 2019 m. sausio 16 d sprendimą Nr. 242-28, Lietuvos bankas suteikė pareiškėjui teisę pasinaudoti Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 47 straipsnyje nustatyta ikiteismine vartojimo ginčo procedūra. Taip pat buvo paaiškinta, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 16 d. sprendimas buvo priimtas 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 25 d. pareiškėjo kreipimųsi pagrindu, taigi yra pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo rezultatas. Lietuvos bankas pareiškėjo kreipimųsi pagrindu atliko aktyvius veiksmus – priėmė sprendimą, kuriuo išsamiai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, todėl atsakovas manė, kad pagrindo spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą nėra.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Lietuvos banko sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

8. Teismas pažymėjo, kad iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2018 m. spalio 9 d. Lietuvos bankas gavo 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė išnagrinėti tarp jo ir AB „Swedbank“ kilusį ginčą, bei nustatė, kad pareiškėjo Lietuvos bankui pateiktas skundas neatitiko Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų, nes skundas buvo nepasirašytas ir pateiktas nevalstybine (rusų) kalba, Lietuvos bankas 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. S2018/(21.14-2101)-12-5343 pareiškėjui nustatė 14 dienų terminą nustatytiems kreipimosi trūkumams pašalinti (b. l. 15).

9. Lietuvos bankas 2018 m. spalio 29 d. gavo pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslintą kreipimąsi, pagal kurį Lietuvos bankas pradėjo ginčo tarp pareiškėjo ir banko nagrinėjimo procedūrą bei apie tai informavo pareiškėją (b. l. 13–14). 2018 m. spalio 25 d. kreipimusi pareiškėjas prašė išnagrinėti jo 2018 m. spalio 9 d. skundą ir pavesti bankui uždaryti jo sąskaitas, pašalinti jo asmeninius duomenis iš apyvartos ir saugojimo sistemos, taip pat priversti banką grąžinti 169,28 Eur, kurie yra jo sąskaitoje (b. l. 78–80).

10. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2019 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 242-28 „Dėl V. S. ir banko „Swedbank“ AB, ginčo nagrinėjimo“, kuriuo nusprendė atmesti pareiškėjo reikalavimus bankui kaip nepagrįstus (b. l. 8–11). Sprendime nurodyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas, o vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą arba kitą ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymų nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą po Lietuvos banko sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.

11. Lietuvos bankas 2019 m. vasario 6 d. gavo pareiškėjo 2019 m. vasario 5 d. motyvuotą prašymą, kuriuo pareiškėjas išreiškė nesutikimą su sprendimu, prašydamas priimti privalomą sprendimą, kuriuo bankas būtų įpareigotas patenkinti pareiškėjo reikalavimus: uždaryti banko sąskaitas ir grąžinti jam 169,28 Eur sumą. 2018 m. vasario 18 d. raštu Nr. S 2019/(21.14-2101)-12-965 Lietuvos bankas atsakė į pareiškėjo prašymą paaiškindamas, kad išnagrinėdamas pareiškėjo ir banko ginčą bei priimdamas 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 242-28, Lietuvos bankas suteikė pareiškėjui teisę pasinaudoti Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 47 straipsnyje nustatyta ikiteismine vartojimo ginčo procedūra. Pareiškėjui buvo pakartotinai nurodyta, kad Lietuvos bankas teisės aktų nėra įgaliotas priimti privalomojo pobūdžio sprendimą dėl ginčo esmės, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su Lietuvos banko sprendimu dėl ginčo esmės, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo išnagrinėjimo (b. l. 75–76).

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad Lietuvos bankas turi teisę pradėti finansų rinkos dalyvio galimai padaryto pažeidimo tyrimą ir tokio finansų rinkos dalyvio atžvilgiu taikyti poveikio priemones tik dėl Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Įstatymų leidėjo Lietuvos bankui perduota finansų rinkos priežiūros funkcija yra atskira, taigi nesusijusi su individualaus ginčo nagrinėjimu ir sprendimo dėl jo priėmimu.

13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos banko funkcija nagrinėti vartojimo ginčus yra įtvirtinta Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjo bei banko susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, atsakovas pagrįstai pareiškėjo kreipimąsi vertino kaip prašymą nagrinėti civilinio pobūdžio ginčą, kadangi pareiškėjas reikalavo įpareigoti banką uždaryti jo asmenines sąskaitas ir grąžinti iš sąskaitų 169,28 Eur sumą. Kreipimasis pagrįstai išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintomis Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėmis. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Lietuvos bankas teisės aktų nėra įgaliotas priimti privalomo pobūdžio sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad jis yra rekomendacinio pobūdžio. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo kreipimąsi ir atlikęs tyrimą, nenustatė, kad bankas savo veiksmais būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, kurių laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos bankas. Rekomendacinio pobūdžio Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo esmės negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes jie nesukelia jokių teisinių pasekmių, o vartotojas nepraranda teisės dėl to paties ginčo išsprendimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

14. Remdamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl to paties ginčo su banku išsprendimo.

15. Ginčijamu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 18 d. raštu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad išnagrinėdamas pareiškėjo ir banko ginčą bei priimdamas 2019 m. sausio 16 d sprendimą Nr. 242-28, Lietuvos bankas suteikė pareiškėjui teisę pasinaudoti Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 47 straipsnyje nustatyta ikiteismine vartojimo ginčo procedūra. Taip pat buvo paaiškinta, kad 2019 m. sausio 16 d. sprendimas buvo priimtas 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 25 d. pareiškėjo kreipimųsi pagrindu, taigi yra pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimo rezultatas. Pareiškėjui buvo pakartotinai nurodyta, kad Lietuvos bankas teisės aktų nėra įgaliotas priimti privalomo pobūdžio sprendimo dėl ginčo esmės, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su Lietuvos banko sprendimu dėl ginčo esmės, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo išnagrinėjimo. Teismas vertino, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 18 d. raštas Nr. S 2019/(21.14-2101)-12-965, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, yra teisėtas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taigi atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 18 d. raštą.

16. Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad AB SEB bankas uždarė pareiškėjo neaktyvią sąskaitą, o Lietuvos bankas nurodytos aplinkybės neįvertino, teismas pažymėjo, kad atsakovas galėjo vertinti tik reikalavimus, kurie buvo reiškiami AB „Swedbank“ atžvilgiu ir šių reikalavimų pagrįstumui ar nepagrįstumui negalėjo turėti įtakos pareiškėjo ir AB SEB banko santykiai. Tarp banko ir pareiškėjo kilusio ginčo atveju buvo vertintas tik banko veiksmų teisėtumas pareiškėjo atžvilgiu bei nustatyta, kad nėra pagrindo teigti, jog bankas, teikdamas pareiškėjui finansines paslaugas, pažeidė kurio nors finansų rinką reglamentuojančio teisės akto reikalavimus. Lietuvos bankas vykdo neteisminio ginčų nagrinėjimo procedūrą, kuri yra individualus pobūdžio, t. y. vyksta tarp vartotojo ir konkretaus finansų rinkos dalyvio.

17. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad šiame sprendime konstatavo, jog Lietuvos bankas jam įstatymo pavestas funkcijas įvykdė tinkamai. Teismas nenustatė pagrindų sprendimų panaikinimui. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyti Lietuvos banko neteisėti veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

III. 18. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tendencingas, šališkas ir neobjektyvus, priimtas siekiant pateisinti atsakovo veiksmus, teismas nesigilino į ginčo esmę. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į sąžiningą teismą. Apeliantas akcentuoja, kad jam buvo sunku suprasti teismo sprendimą, nes nemoka lietuvių kalbos, apeliacinį skundą rengė be teisininko pagalbos. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepaisė to fakto, kad su tokiu pačiu prašymu pareiškėjas kreipėsi ir į AB SEB banką, kuris pareiškėjo prašomus veiksmus atliko. Atsakovas neatsižvelgė, kad jam pavaldžiose institucijoje tose pačiose situacijose skirtingai taikomi teisės aktai. Atsakovas nevykdė pareigų, numatytų Konstitucijoje ir Viešojo administravimo įstatyme. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad jis yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti skundžiamas. Pareiškėjas neturi finansinių galimybių kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad patyrė ir neturtinę žalą, nes patyrė kančias, emocinę ir dvasinę depresiją, neturėjo buities patogumų, buvo psichologiškai traumuojamas.

21. Atsakovas Lietuvos bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais, kurie neparemti jokiais įrodymais arba teisiniais argumentais. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas nevykdė jam iš teisės aktų kylančių pareigų, tačiau neįvardijama, kaip pasireiškė pareiškėjo nurodomi pažeidimai. Niekuo nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai dėl teisės į sąžiningą teismą pažeidimo, teismo neobjektyvumo ir šališkumo. Pareiškėjas iš esmės ginčijama teismui neskundžiamame Lietuvos banko sprendime dėl ginčo esmės išdėstytas aplinkybes, teigdamas, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo ginčo iš esmės. Tačiau teismas teisingai pasisakė, kad toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Nei atsakovas, nei teismas neturėjo teisės nesilaikyti teisės aktų reikalavimų dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos. Įstatymų leidėjo Lietuvos bankui nustatyta finansų rinkos priežiūros funkcija yra atskira ir nesusijusi su individualaus ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju pareiškėjo kreipimasis pagrįstai išnagrinėtas taikant vartojimo ginčo nagrinėjimo procedūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos banko sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 25 d. kreipimąsi pagal įstatymo reikalavimus bei patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

24. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 25 d. kreipimusi pareiškėjas prašė Lietuvos banko išnagrinėti jo 2018 m. spalio 9 d. skundą ir pavesti bankui uždaryti jo sąskaitas, pašalinti jo asmeninius duomenis iš apyvartos ir saugojimo sistemos, taip pat priversti banką grąžinti 169,28 Eur, kurie yra jo sąskaitoje (b. l. 78–80). Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2019 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 242-28 „Dėl V. S. ir banko „Swedbank“ AB, ginčo nagrinėjimo“, kuriuo nusprendė atmesti pareiškėjo reikalavimus bankui kaip nepagrįstus (b. l. 8–11). Sprendime nurodyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas, o vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą arba kitą ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymų nustatyta tvarka.

25. Lietuvos bankas 2019 m. vasario 6 d. gavo pareiškėjo 2019 m. vasario 5 d. motyvuotą prašymą, kuriuo pareiškėjas išreiškė nesutikimą su sprendimu, prašydamas priimti privalomą sprendimą, kuriuo bankas būtų įpareigotas patenkinti pareiškėjo reikalavimus: uždaryti banko sąskaitas ir grąžinti jam 169,28 Eur sumą. 2018 m. vasario 18 d. raštu Nr. S 2019/(21.14-2101)-12-965 Lietuvos bankas atsakė į pareiškėjo prašymą paaiškindamas, kad išnagrinėdamas pareiškėjo ir banko ginčą bei priimdamas 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 242-28, Lietuvos bankas suteikė pareiškėjui teisę pasinaudoti Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 47 straipsnyje nustatyta ikiteismine vartojimo ginčo procedūra. Pareiškėjui buvo pakartotinai nurodyta, kad Lietuvos bankas teisės aktų nėra įgaliotas priimti privalomojo pobūdžio sprendimą dėl ginčo esmės, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su Lietuvos banko sprendimu dėl ginčo esmės, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo išnagrinėjimo (b. l. 75–76).

26. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, manydamas, kad sprendimas šališkas ir neobjektyvus. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nevykdė pareigų, numatytų Konstitucijoje ir Viešojo administravimo įstatyme. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad jis yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti skundžiamas.

28. Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka, jog jo kreipimasis, kuriuo jis prašė Lietuvos banko išnagrinėti 2018 m. spalio 9 d. skundą ir pavesti bankui uždaryti jo sąskaitas, pašalinti jo asmeninius duomenis iš apyvartos ir saugojimo sistemos, taip pat priversti banką grąžinti 169,28 Eur, vertintas kaip vartojimo ginčas tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio. Pareiškėjo manymu, Lietuvos bankas turėjo priimti privalomą sprendimą dėl jam pavaldžių institucijų.

29. Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1691 redakcija) numatyta, kad Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūrą, išskyrus atvejus, kai pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L 287, p. 63) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013), nuostatas šias funkcijas atlieka Europos centrinis bankas, taip pat pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 nacionalinei priežiūros institucijai priskirtas funkcijas. Pagal minėtos įstatymo 8 straipsnio (2006 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. X-569 redakcija) 2 dalies 3 punktą Lietuvos bankas ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus.

30. Įvertinusi minėtas įstatymo nuostatas ir Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį, nustatantį Lietuvos banko tikslą, funkcijas, teises ir pareigas atliekant finansų rinkos priežiūrą, teisėjų kolegija pažymi, kad finansų rinkos priežiūra ir konkrečių vartotojų bei finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimas yra skirtingos Lietuvos banko atliekamos funkcijos.

31. Pagal Lietuvos banko 47 straipsnio (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2088 redakcija) 3 dalį vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių ar su jais susijusių santykių, turi teisę kreiptis į teismą arba į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką. Vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Aptarto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie finansų rinkos dalyvius, nevykdančius Lietuvos banko sprendimų.

32. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp pareiškėjo (vartotojo) ir finansų rinkos dalyvio (AB „Swedbank“) dėl konkrečių tarp jų susiklosčiusių civilinių teisinių santykių. Taigi atsakovas pagrįstai pareiškėjo kreipimąsi vertino kaip prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, kadangi pareiškėjas suformulavo tokius reikalavimus: įpareigoti banką uždaryti jo asmenines sąskaitas, pašalinti jo asmeninius duomenis, taip pat priversti banką grąžinti 169,28 Eur, kurie yra jo sąskaitoje. Lietuvos bankas tokį kreipimąsi pagrįstai išnagrinėjo remdamasis aptartu Lietuvos banko įstatymo 47 straipsniu ir pagrįstai konstatavo, kad toks Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Pareiškėjui pagrįstai išaiškinta, kad tokiu atveju vartotojas nepraranda teisės dėl to paties ginčo išsprendimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nevykdė įstatyme nustatytų pareigų ir nepagrįstai priėmė rekomendacinio pobūdžio sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jis neturi finansinių galimybių kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, niekaip nėra susiję su nagrinėjamos bylos esme ir minėtos išvados dėl sprendimo pobūdžio nekeičia.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 16 d. raštas Nr. 242-28 yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas, bylos dalis dėl minėto rašto panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.).

34. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2019 m. vasario 18 d. sprendime Nr. S2019/(21.14-2101)-12-965 pagrįstai išaiškino aplinkybes dėl to, kad Lietuvos bankas nėra įgaliotas priimti privalomojo pobūdžio sprendimą dėl pareiškėjo kreipimųsi. Minėtame rašte argumentuotai ir išsamiai atsakyta dėl visų pareiškėjo išdėstytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. S2019/(21.14-2101)-12-965.

35. Šioje byloje nustatyta, kad Lietuvos bankas jam įstatymo pavestas funkcijas įvykdė tinkamai. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

36. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nutraukiant bylos dalį dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 16 d. rašto Nr. 242-28 panaikinimo. Dėl kitos dalies skundo reikalavimų teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti bylos dalį dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 16 d. rašto Nr. 242-28 panaikinimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti pakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė