9f9a1332-dc47-47c5-9795-004fd39fa08d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1563-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00366-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui S. S. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo irn u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Klaipėdos apskrities VPK), jam priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .           Skunde (b.l. 3-12) nurodė, jog nuo 2015-12-16 iki 2015-12-31 jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Neturtinės žalos atlyginimÄ jis kildina iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų veiksmų, nesudarant galimybės gauti dietinį maitinimÄ , dėl sveikatos sutrikimų rekomenduotÄ laisvės atėmimo vietos ligoninės gydytojo bei jam skiriamo PravieniÅ¡kių pataisos namuose. Teigia, kad Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje jam nebuvo užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje esančios bendruomenės slaugytojÄ jis prašė jam duoti vaistų ir tepalo nuo skausmo, tačiau juos iÅ¡duoti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad tokių vaistų Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje nėra.

Å iuos bÅ«tinus vaistus jam atnešė motina. Nurodo, jog jam nebuvo suteikta galimybė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Be to, atvykus į Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinę, jis nebuvo patikrintas areÅ¡tinės bendruomenės slaugytojos ir nebuvo nuvestas nusiprausti, o iÅ¡ karto patalpintas su kitais nuteistaisiais. Pažymi, jog skundėsi dėl gyvenimo sÄ lygų Klaipėdos apskrities VPK administracijai, tačiau jo skundai nebuvo užregistruoti ir į juos nebuvo reaguojama. Teigia, kad dėl minėtų atsakovo veiksmų jis patyrė didelių nepatogumų, psichologinį ir fizinį iÅ¡sekimÄ , atsirado fobijos, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , atsirado nuolatinė depresija, pablogėjo sveikata – atsirado nemiga, pasidarė dirglus, agresyvus ir uždaras, dažnai skaudÄ skrandį, galvÄ , prarado daug svorio, nusilpo imuninė sistema, pradėjo nuolat sirgti.

Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnis ir kiti teisės aktai. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ patenkinti visiÅ¡kai skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad jam nebuvo suteiktas dietinis maitinimas.

PaaiÅ¡kino, kad dietinis maitinimas jam yra paskirtas nuo 2013 metų, todėl Klaipėdos apskrities VPK jis negalėjo bÅ«ti nutrauktas. Mano, kad dietinis maitinimas kiekvienoje įstaigoje turi bÅ«ti skiriamas pagal indikacijas medicininėje kortelėje, kuri visada vežama su juo, o ne pagal praÅ¡ymÄ . Pažymėjo, kad psichologinis iÅ¡sekimas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis valgė tik tai, kÄ galėjo valgyti, todėl jautiesi alkanas, dėl ko pablogėjo jo sveikata. Teigia, kad po grįžimo iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK, pablogėjo jo sveikata, todėl jis buvo iÅ¡siųstas į ligoninę.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundÄ (b.l. 15-17) nurodyta, jog Klaipėdos apskrities VPK su skundo argumentais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigiama, kad Klaipėdos apskrities VPK pareiÅ¡kėjas buvo laikotarpiu nuo 2015-12-16 iki 2015-12-31. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), visi areÅ¡tinėje laikomų asmenų praÅ¡ymai, skundai, laiÅ¡kai yra registruojami.

Žodiniai asmenų prašymai ir skundai priimami tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose. Teigiama, kad nėra duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje metu būtų skundęsis Klaipėdos apskrities VPK areštinės administracijai dėl savo teisių pažeidimo. Vadovaujantis Taisyklių 65 punktu, ligonių, nėščių, laikomų policijos areštinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.

Nurodoma, kad Klaipėdos apskrities VPK šiuo metu neturi galimybės gauti informacijos dėl dietinio maitinimo paskyrimo pareiškėjui, ši informacija yra pareiškėjo asmens byloje, kuri visada būna toje įstaigoje, kurioje tuo metu asmuo yra laikomas. Nurodo, jog tokių duomenų apskaita policijos areštinėse teisės aktais nėra numatyta ir Klaipėdos apskrities VPK nėra vedama. Mano, kad dietinis maitinimas pareiškėjui buvo paskirtas tik jo gydymosi metu, todėl pareiškėjui buvimo Klaipėdos apskrities VPK laikotarpiu jis negalėjo būti paskirtas.

Teigiama, kad pareiÅ¡kėjas dėl dietinio maitinimo raÅ¡tu į Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės administracijÄ nesikreipė. Pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 72.1 punktu, bendruomenės slaugytoja suimtus ir nuteistus asmenis, atvežtus iÅ¡ kitos kardomojo kalinimo vietos, apžiÅ«ri tik Å¡ių asmenų pageidavimu. Teigiama, kad atvykęs į Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinę 2015-12-16 pareiÅ¡kėjas nusiskundimų neturėjo ir į medicinos punktÄ nesikreipė, todėl nebuvo apžiÅ«rėtas.

PareiÅ¡kėjui papraÅ¡ius kitokių, nei turi areÅ¡tinė, medikamentų, bendruomenės slaugytoja 2015-12-23 priėmė pareiÅ¡kėjo motinos atneÅ¡tus nereceptinius vaistus ir tepalÄ . Pabrėžia, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims nėra numatyta galimybė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų. Nesutinka, kad laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu pareiÅ¡kėjas buvo kankinamas, tyčiojamasi, žiauriai su juo elgiamasi. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.

Papildomai nurodė, jog dietinis maitinimas pareiÅ¡kėjui paskirtas tik 2015-12-31, t.y. po grįžimo iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK, o iki tol jis buvo skiriamas tik paÅ«mėjus ligai, kuri nėra nuolatinio pobÅ«džio. Jo praÅ¡ymas jį maitinti dietiniu racionu nebuvo patenkintas, nes jo ligos istorijoje nebuvo įraÅ¡o, kad dietinis maitinimas jam yra skirtas. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities VPK nepriima sprendimo skirti dietinį maitinimÄ - turi bÅ«ti gydymo įstaigos įraÅ¡as. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas neteikė savo artimiesiems praÅ¡ymų dėl maisto stygiaus, tai parodo, jog jis nebuvo iÅ¡sekęs ir neprivalgęs. KonstatuojamaByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė, kada jam bÅ«nant Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje, jam nebuvo sudaryta galimybė gauti dietinį maitinimÄ .PareiÅ¡kėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė dideliais nepatogumais, psichologiniu ir fiziniu iÅ¡sekimu, fobijų atsiradimu, dvasiniu sukrėtimu, nuolatine depresija, pablogėjusia sveikata, atsiradusia nemiga, jis pasidarė dirglus, agresyvus ir uždaras, dažnai skauda skrandį, galvÄ , jis prarado daug svorio, nusilpo jo imuninė sistema, jis pradėjo nuolat sirgti.Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, jog ligonių, taip pat nėščių moterų ir žindyvių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Taisyklių 59 punkte nustatyta, kad asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis.

Policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoÅ¡tÄ maistÄ , kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir Å¡iuolaikinės higienos reikalavimus. Taisyklių 65 punktas nustato, jog ligonių, nėščių moterų, laikomų policijos areÅ¡tinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2015-12-16 iki 2015-12-31.

Nors Klaipėdos apskrities VPK Iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyriausiosios bendruomenės slaugytojos R. V. 2016-04-14 pranešime „Dėl V. S. skundo“ (b.l.

19) nurodyta, kad bÅ«damas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje nuo 2015-12-06 iki 2015-12-31 pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl dietinio maitinimo teikimo nepateikė, teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities VPK atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas jam teikti dietinį maitinimÄ Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas, tačiau jį teikti atsisakyta. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atviros kolonijos 2016-06-07 raÅ¡te „Dėl informacijos apie nuteistojo sveikatos bÅ«klę“ (b.l.

27) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui dietinis maitinimas paskirtas nuo 2015 metų ir yra teikiamas galimai su pertraukomis, nes pareiÅ¡kėjas buvo keliamas iÅ¡ vieno sektoriaus į kitÄ bei etapu vežamas iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ . PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016-06-07 pažymoje (b.l. 28-29) pažymėta, jog galimai su pertraukomis, dietinis maitinimas pareiÅ¡kėjui paskirtas nuo 2015 metų gegužės mėnesio. Ä® bylÄ pateiktose epikrizėse (b.l. 39-40) nurodyta, jog pareiÅ¡kėjui sergant laikotarpiais nuo 2015-06-12 iki 2015-06-19 ir nuo 2016-01-07 iki 2016-01-15, kaip rekomendacijos gydymui pažymėta racionali mityba. Viename iÅ¡ į bylÄ pateiktų įdėtinių lapų į ambulatorinę kortelę (b.l.

41) yra įraÅ¡as, patvirtinantis, kad dietinis maitinimas pareiÅ¡kėjui paskirtas 2015-12-31.    LVAT praktikos nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (LVAT biuletenis Nr. 26, 2014) aptartos neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias asmuo, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pareigÄ pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta.Visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).Kadangi nepaneigta, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė gauti dietinį maitinimÄ buvo iÅ¡nykusi, konstatuojama, jog nurodyta teisė buvo pažeista.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina inter alia iÅ¡ Konvencijos 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Kadangi nustatytas pažeidimas laikytinas nežymiu, nes truko neilgai, byloje nesant duomenų, jog bÅ«tent dėl jo padarymo sutriko pareiÅ¡kėjo sveikata, vertintina, jog nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnis nebuvo pažeistas.Esant konstatuotai aplinkybei, jog pareiÅ¡kėjui paskirto dietinio maitinimo teikimas jo buvimo Klaipėdos apskrities VPK laikotarpiu nuo 2015-12-16 iki 2015-12-31 nebuvo užtikrintas, darytina iÅ¡vada, kad CK 6.271 straipsnio prasme Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės administracijos pareigÅ«nai neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.

Dėl nurodytos priežasties yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas buvo pažeista.Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiÅ¡kėjo patirta žala vertintina pinigais. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Kadangi įrodymų apie neigiamas pasekmes, priežastiniu ryÅ¡iu susijusias su neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala, byloje nėra, praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina ir vertintina 135 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsniun u s p r e n d ž i a:             skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 135 Eur (vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt penkių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ V. S..Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .            Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                        Eglė Kiaurakytė                                                                                                         Â