2021-02-03 Nr. AB-2643-3-61-3-02593-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

ginvir@outlook.com

Administracinė byla Nr. eA-393-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02593-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.15.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (23.1-08E)RNA-15642 dalį, kuria patikrinimo motyvu sulaikytos K. P. 2019 metų gegužės 20 d. elektroniniu būdu pateiktos Pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčių apyskaitų formos FR0608 versija 02 deklaracijos už mokestinius laikotarpius:

1. nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. dėl 8417 litų arba 2438 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumokėjimo;

2. nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. dėl 16661 litų arba 4825 Eur PVM sumokėjimo;

3. nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. dėl 1736 litų arba 503 Eur PVM sumokėjimo;

4. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dėl 65951 litų arba 19101 Eur PVM sumokėjimo, tai yra viso dėl 92765 litų arba 26867 eurų sumokėjimo ir šia dalimi atsisakyta K. P. mokestinei nepriemokai taikyti nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 6 straipsnio „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio pakeitimo“, numatančio, kad mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme; 11 straipsnio „Dėl atleidimo nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius“, numatančio, kad mokesčių mokėtojui laiku nedeklaravusiam ir nesumokėjusiam mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jeigu pateikiama atitinkamo mokesčio deklaracija ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumokamas mokestis arba mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda mokesčio sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką, nuostatas bei įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktas deklaracijas ir atleisti pareiškėją šioje dalyje nuo apskaičiuotų (skaičiuojamų) delspinigių sumokėjimo; panaikinti kaip nepagrįstą VMI 2019 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (23.1-08E)RNA-16834 dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti K.

P. 2019 m. birželio 18 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos 26867 Eur sumai atidėjimo ir išdėstymo dalimis.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. teikė prašymą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Klaipėdos AVMI) dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, numatančių vienkartinį atleidimą nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius, taikymo: mokestinės paskolos sudarymo ir sąlygų nustatymo, kuriuo prašė mokesčių sumą K. P. išdėstyti 2 metams. Nesulaukęs mokesčių administratoriaus atsakymo į prašymą, K. P. 2019 m. birželio 18 d. dar kartą raštu kreipėsi į Klaipėdos AVMI bei nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. sumokėjo VMI pirmą įmoką pagal 2018 m. gegužės 31 d. prašymą, t. y. 3 867 Eur bei pateikė atsakovui mokėjimo dokumentą. K. P. 2019 m. birželio 27 d. VMI pagal keturias 2019 m. gegužės 20 d. deklaracijas FR0608 sumokėjo 23000 Eur, o pridėjus ir ankstesnį 2019 m. birželio 17 d. atliktą 3 867 Eur mokėjimą pagal keturias pateiktas deklaracijas penkiais bankiniais pavedimais buvo sumokėjęs visą 26867 Eur sumą. 2019 m. birželio 19 d. VMI vyresniojo patarėjo, atliekančio viršininko pavaduotojo funkcijas, 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (23.1-08E)RNA-15642 K. P. prašymas atmestas, o jo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos Apyskaitos sulaikytos dėl tikrinimo. Nurodė, kad deklaracijos amnestiniu laikotarpiu gali būti tikslinamos tik iki patikrinimo akto surašymo. Atsižvelgiant į tai, kad K. P. deklaruotos sumos buvo apskaičiuotos 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktu, todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 401 straipsniu nuostatos K. P. mokestinei nepriemokai negali būti taikomos.

3. 2019 m. liepos 3 d. VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorės sprendimu Nr. (23.1-08E)RNA-16834 nuspręsta, kad K. P. dėl mokestinės nepriemokos, kuri yra priskaičiuota pagal 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6) RR0773-3690, turi teisę kreiptis tik tuomet, kai pasibaigs mokestinis ginčas dėl akte priskaičiuotų sumų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VMI mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų dalys yra nepagrįstos ir naikintinos. Skundžiamame 2019 m. birželio 19 d. sprendime nepagrįstai teigiama kaip apie baigtinius ir veikiančius 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6)FR0680-180 bei 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (6.5)FRO0682-247, kuriuo šis aktas patvirtintas. 2018 m. rugpjūčio 20 d. aktas ir sprendimas buvo apskųsti Centriniam mokesčių administratoriui ir VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 68-123 Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (6.5)FRO0682-247 pakeistas, t. y. jis yra netekęs teisinės galios.

VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 68-123 2018 m. lapkričio 26 d. buvo apskųstas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) ir pastaroji 2019 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. S-18(7-219/2018) „Dėl K. P. 2018 m. lapkričio 26 d. skundo” patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 68-123 bei atleido pareiškėją nuo dalies, t. y. 10457,75 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Šie sprendimai pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. skundu yra apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skundas priimtas bei pradėta teisena administracinėje byloje Nr. el-2448-281/2019.

Skundžiamu 2019 m. liepos 3 d. Sprendimu taip pat patvirtinta, kad mokestinis ginčas pagal 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6) RR0773-3690 nėra baigtas. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad iki šiol teisena dėl 2018 m. gegužės 11 d. K. P. surašyto patikrinimo akto Nr. (9.6)FR0680-180 nėra baigta, o 2019 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100,132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnio nuostatos dėl mokestinės amnestijos, K.

P. 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos Apyskaitos (deklaracijos) dėl tikrinimo sulaikytos nepagrįstai bei jis neabejotinai yra Lietuvos Respublikos įstatymu paskelbtos mokestinės amnestijos, nes atitinka visas jos nuostatas, subjektas.

4. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktose Pridėtinės vertės mokėtoju mokesčio neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitose už 2013 m. birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius deklaravo mokestinio patikrinimo metu nustatytas apmokestinamųjų pajamų sumas ir apskaičiuotą PVM, o už 2013 m. gegužės mėn. – dalį patikrinimo metu nustatytų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto PVM, buvo pagrįstai atsisakyta sudaryti periodinių mokėjimų grafiką.

6. 2019 m. birželio 19 d. Sprendime pareiškėjui paaiškinta, jog 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos Apyskaitos yra sulaikytos dėl tikrinimo, ir nurodyta, kad deklaracijos amnestiniu laikotarpiu gali būti tikslinamos tik iki patikrinimo akto surašymo, t. y. iki mokestinio patikrinimo pabaigos. Taip pat paaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo deklaruotos sumos buvo apskaičiuotos 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktu, todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 401 straipsniu nuostatos pareiškėjo mokestinei nepriemokai negali būti taikomos.

7. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos AVMI 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktas Nr. (9.6)FR0680-180 ir Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-247 dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo apskųsti centriniam mokesčių administratoriui. Pareiškėjo nuomone, VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 68-123 dėl K. P. skundo Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-247 dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pakeistas, t. y. netekęs galios. Atsakovas nurodė, kad šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 68-123 buvo pakeista tik Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-247 dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinta mokėti delspinigių suma, nes centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, atliko Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimu patvirtintų delspinigių perskaičiavimą ir konstatavo, kad pareiškėjui patikrinimo akto surašymo dienai vietoje 21 350,25 Eur PVM delspinigių, apskaičiuojama 20 915,50 Eur PVM delspinigių suma. Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-247 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo panaikintas, nebuvo paskirtas pakartotinis patikrinimas. PVM prievolės už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius paliktos nepakeistos.

8. Pareiškėjas, bandydamas deklaruoti PVM prievolės už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, kurios jau yra apskaičiuotos mokesčių administratoriaus, siekia tik neteisėtai pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnyje numatytomis galimybėmis, t. y. būti atleistam nuo patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių sumų, o ne savanoriškai ir pilnai atskleisti anksčiau nesumokėtų mokesčių sumas. Nurodė, kad pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos įstatymu paskelbtos mokesčių amnestijos subjektas, nes jis nedeklaravo prievolių savanoriškai, o tik patvirtino mokestinio patikrinimo metu jau nustatytas papildomai mokėtinas PVM sumas. Pareiškėjui yra žinoma, kad jo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos Apyskaitos nepriimtos, nes yra sulaikytos dėl tikrinimo, todėl jis neįgijo teisės pasinaudoti mokesčių amnestijos teikiamomis galimybėmis – būti atleistam nuo delspinigių bei turėti galimybę sudaryti periodinių mokėjimų grafiką. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis yra atleistinas nuo visų skirtinų baudų ir delspinigių mokėjimo, nes jau sumokėjęs visą 26 867 Eur PVM sumą už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius. Pareiškėjas sumokėjo dalį mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų PVM prievolių. Vien mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų PVM prievolių sumokėjimas neatleidžia pareiškėjo nuo mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos delspinigių sumos ir paskirtos baudos sumokėjimo. Tokia galimybė nėra numatyta nei MAĮ 100 straipsnyje „Atleidimas nuo delspinigių“, nei MAĮ 141 straipsnyje „Atleidimas nuo baudos“.

9. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti 2019 m. birželio 19 d. sprendimo dalį ir įpareigoti VMI priimti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktas deklaracijas ir atleisti šioje dalyje nuo apskaičiuotų (skaičiuojamų) delspinigių sumokėjimo, tačiau pats pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. prašymu neprašė priimti 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų Apyskaitų bei atleisti jį nuo apskaičiuotų (skaičiuojamų) delspinigių sumokėjimo, o tik išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VMI 2019 m. birželio 19 d. sprendimu pasisakė tik dėl šio pareiškėjo prašymo (išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą), nebuvo sprendžiama nei dėl 2019 m. gegužės 20 d. pateiktas deklaracijų priėmimo ar nepriėmimo, taip pat nebuvo sprendžiama atleisti ar neatleisti pareiškėją nuo patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių sumokėjimo. VMI 2019 m. birželio 18 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl mokėjimo dokumento prijungimo ir informacijos suteikimo, kuriuo prašyta prie pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymo prijungti mokėjimo dokumentą bei prašoma informuoti dėl mokestinės paskolos tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pasirašymo termino ir sąlygų. VMI 2019 m. liepos 3 d. sprendimu atsakė, kad į pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą jau yra atsakyta 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. (23.1-08 E) RNA-15642. Kadangi 2019 m. birželio 18 d. prašymu buvo prašoma informuoti dėl mokestinės paskolos tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pasirašymo termino ir sąlygų, VMI pasisakė dėl galimybės sudaryti su pareiškėju mokestinės paskolos sutartį.

10. Pareiškėjas prašė išdėstyti PVM prievoles už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, kurios yra apskaičiuotos Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-247 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Atsakovas nurodė, kad dėl šių prievolių apskaičiavimo pagrįstumo vyksta mokestinis ginčas, todėl VMI 2019 m. liepos 3 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo tik tuomet, kai pasibaigs mokestinis ginčas. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl 2019 m. liepos 3 d. sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Nurodė, kad VMI pagrįstai priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamus sprendimus, todėl naikinti VMI 2019 m. birželio 19 d. rašto Nr. (23.1-08 E) RNA-15642 ir 2019 m. liepos 3 d. rašto Nr. (23.1-08 E) RNA-16834 nėra pagrindo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo K. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo VMI 2019 m. birželio 19 d. sprendimo dalies ir 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo deklaruotos sumos buvo apskaičiuotos 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktu, todėl atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 40 straipsnio nuostatos pareiškėjo mokestinei nepriemokai netaikomos. Byloje nustatyta, kad VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 68-123 buvo pakeista Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr.(6.5)FR0682-247 dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinta mokėti delspinigių suma, nes centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, konstatavo, jog pareiškėjui patikrinimo akto surašymo dienai vietoje 21350,25 Eur PVM delspinigių, apskaičiuojama 20915,50 Eur PVM delspinigių suma. Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-247 dėl patikrinimo akto tvirtinimo panaikintas nebuvo, PVM prievolės už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėn. paliktos nepakeistos. Mokesčių amnestija – tai vienkartinė galimybė deklaruoti anksčiau gautas dėl tam tikrų priežasčių (pirminių apskaitos dokumentų neįtraukus į registrus, padarytų klaidų ir kt.) nedeklaruotas pajamas bei mokesčius ir juos sumokėti be baudų, delspinigių ir kitų pasekmių. Kadangi pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos įstatymu paskelbtos mokesčių amnestijos subjektas, nes nedeklaravo prievolių savanoriškai, o tik patvirtino mokestinio patikrinimo metu jam papildomai mokėtinas PVM sumas.

14. 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjo pateiktos apyskaitos nepriimtos, nes yra sulaikytos dėl tikrinimo, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas neįgijo teisės pasinaudoti mokesčių amnestijos teikiama galimybe būti atleistam nuo delspinigių ir sudaryti periodinių mokėjimų grafiką. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad yra atleistinas nuo visų skirtinų baudų ir delspinigių mokėjimo, nes sumokėjo visą 26867 Eur PVM sumą už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėn. Jis sumokėjo dalį mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų PVM prievolių, kas neatleidžia jo nuo mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų delspinigių sumos ir paskirtos baudos sumokėjimo, tokia galimybė nėra numatyta MAĮ 100 ir 141 straipsniuose.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. prašyme neprašė priimti 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų apyskaitų ir atleisti jį nuo apskaičiuoto delspinigių sumokėjimo, o tik išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad ginčijamame 2019 m. birželio 19 d. sprendime nebuvo sprendžiamas 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų deklaracijų priėmimo klausimas bei pareiškėjo atleidimo nuo patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių sumokėjimo.

16. 2019 m. birželio 18 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą dėl mokėjimo dokumento prijungimo ir informacijos suteikimo, kuriuo pareiškėjas prašė prijungti mokėjimo dokumentą 3867 Eur sumai, patvirtinantį K. P. įsipareigojimų tikrumą ir prašė informuoti dėl mokestinės paskolos tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pasirašymo termino ir sąlygų. Į šį pareiškėjo raštą atsakovas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu atsakė, kad pareiškėjo prašymo tenkinti negali, nurodė, jog į ankstesnį pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą atsakovas atsakė 2016 m. birželio 19 d.

Raštu. Ginčijamame 2019 m. liepos 3 d. sprendime nurodyta, kad įvertinus pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo / išdėstymo, atsakovas informuoja, jog dėl mokestinės nepriemokos, kuri yra priskaičiuota pagal 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr.(9.6)RR0773-3690, pareiškėjas turi teisę kreiptis tik tada, kai pasibaigs mokestinis ginčas dėl akte priskaičiuotų sumų, kaip numato Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d.

įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Taisyklės) 28 punktas „Prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu gaunama (mokėtojas pateikia arba mokesčių administratorius sužino) informacija, kad mokėtojas apskundė mokestinės nepriemokos apskaičiavimo arba baudos už administracinį nusižengimą paskyrimo pagrįstumą“. Kadangi pareiškėjas prašė išdėstyti PVM prievoles už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėn., kurios yra apskaičiuotos Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr.(6.5)FR0682-247 dėl patikrinimo akto tvirtinimo; kadangi dėl šių prievolių apskaičiavimo pagrįstumo vyksta mokestinis ginčas, atsakovė 2019 m. liepos 3 d.

Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo tik pasibaigus šiam ginčui. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, priėjo išvadą, jog atsakovo Sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra motyvuoti, aiškūs ir išsamūs, teisėti ir pagrįsti, todėl jų panaikinti iš dalies pareiškėjo nurodytais ir kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Nepanaikinęs ginčijamo 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo dalies, teismas atmetė ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktas deklaracijas ir atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų (skaičiuojamų) delspinigių sumokėjimo.

III.

17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas. Taip pat pareiškėjas prašo priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniu būdu pateiktos Pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčių apyskaitų formos FR0608 versija 02 deklaracijos už mokestinius laikotarpius:

1. nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. dėl 8417 litų arba 2438 Eur PVM sumokėjimo;

2. nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. dėl 16661 litų arba 4825 Eur PVM sumokėjimo;

3. nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. dėl 1736 litų arba 503 Eur PVM sumokėjimo;

4. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dėl 65951 litų arba 19101 Eur PVM sumokėjimo, tai yra viso dėl 92765 litų arba 26867 eurų sumokėjimo ir šia dalimi atsisakyta K. P. mokestinei nepriemokai taikyti nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 6 straipsnio „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio pakeitimo“, numatančio, kad mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme; 11 straipsnio „Dėl atleidimo nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius“, numatančio, kad mokesčių mokėtojui laiku nedeklaravusiam ir nesumokėjusiam mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jeigu pateikiama atitinkamo mokesčio deklaracija ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumokamas mokestis arba mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda mokesčio sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką, nuostatas bei įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktas deklaracijas ir atleisti pareiškėją šioje dalyje nuo apskaičiuotų (skaičiuojamų) delspinigių sumokėjimo; panaikinti kaip nepagrįstą VMI 2019 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (23.1-08E)RNA-16834 dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti K.

P. 2019 m. birželio 18 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos 26867 Eur sumai atidėjimo ir išdėstymo dalimis.

18. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Apyskaitas teikė bei mokėjimus atliko vadovaudamasis įstatymų leidėjo priimtos mokestinės amnestijos nuostatomis. Jos nereikalavo iš pareiškėjo teikti mokesčių administratoriui atskirus prašymus, gauti iš jo leidimus dėl Apyskaitų pateikimo dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas sumokėjo dalį mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų PVM prievolių, kas neatleidžia jo nuo mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų delspinigių sumos ir paskiros baudos sumokėjimo, nes tokia galimybė nėra numatyta MAĮ 100 ir 141 straipsniuose.

19. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai teigiama kaip apie baigtinius ir veikiančius 2018 m. gegužes 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6)FR0680-180 bei 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (6.5)FRO0682-247, kuriuo šis aktas patvirtintas. Šie sprendimai pareiškėjo buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Tokiu atveju esant mokestiniam ginčui neveikia baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas (MAĮ 110 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas teigia, kad deklaracijas pateikė 2019 m. gegužės 20 d., vadovaujantis tuo metu ir dabar galiojančiomis MAĮ 139 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatomis, reglamentuojančiomis mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo sąlygas ir nustatančias, jog trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčio mokėtojo pajamų. Kadangi švelnesnės teisės norma galioja atgal, o nuo 2019 m. sausio 2 d. galiojanti MAĮ 139 straipsnio 2 dalies dispozijos norma nedraudžia dėl mokestinės amnestios kreiptis mokesčių mokėtojams, kuriems anksčiau buvo pradėti mokestiniai patikrinimai, pareiškėjui 2019 m. gegužės 20 d. deklaravus 26867 Eur PVM sumą, 2019 m. gegužės 31 d. raštu paprašius dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, numatančių vienkartinį atleidimą nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius taikymo; mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir sąlygų nustatymo bei 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. vasario 27 d. mokėjimais sumokėjus visą 26876 Eur PVM sumą, jis toje dalyje įvykdė visas paskelbtos mokestinės amnestijos sąlygas ir yra atleistinas dėl nurodyto nuo visų skirtinų baudų ir delspinigių sumokėjimo.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad mokestinis ginčas pagal 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6) RR0773-3690 nėra baigtas. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad 2019 m. sausio 1 d. pradėjo ir iki 2019 m. liepos 1 d. veikė MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnio nuostatos dėl mokestinės amnestijos, pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos Apyskaitos (deklaracijos) dėl tikrinimo sulaikytos nepagrįstai bei pareiškėjas neabejotinai yra Lietuvos Respublikos įstatymu paskelbtos mokestinės amnestijos, kadangi atitinka visas jos nuostatas, subjektas.

22. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Teigia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Įstatymą, įteisino, jog 2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Mokesčių amnestija – tai vienkartinė galimybė deklaruoti anksčiau gautas ir dėl tam tikrų priežasčių (pirminių apskaitos dokumentų neįtraukus į registrus, padarytų klaidų ir kt.) nedeklaruotas pajamas bei mokesčius ir juos sumokėti be baudų, delspinigių ir kitų pasekmių. Atleidimas nuo delspinigių ir baudų už nesumokėtus mokesčius buvo taikomas visiems – ir gyventojams, ir įmonėms, jeigu jie nėra bankrutuojantys, bankrutavę ar restruktūrizuojami. Tais atvejais, kai mokestinė prievolė kilo iš mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos prievolės pvz., sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos mokesčių deklaracijos, mokesčių mokėtojai nuo šių prievolių apskaičiuotų delspinigių taip pat neatleidžiami, išskyrus atvejus, kai po suformuotos deklaracijos mokesčių administratoriaus iniciatyva (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 1041 straipsnis) mokesčių mokėtojas pateikia deklaraciją pats. Taigi, mokesčių amnestija yra savanoriškas ir pilnas anksčiau nesumokėtų mokesčių atskleidimas ir sumokėjimas. Tais atvejais, kai mokestinė prievolė jau yra apskaičiuota mokesčių administratoriaus, Įstatymo 11 straipsnyje numatytos lengvatos mokesčių mokėtojui neteikiamos. Apeliantas deklaravo tas pačias sumas, kurios jau buvo nustatytos mokestinio patikrinimo metu, todėl negalima teigti, kad Apeliantas savanoriškai ir pilnai atskleidė anksčiau nesumokėtus mokesčius, taigi mokestinės amnestijos nuostatos Apeliantui netaikytinos ir mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė sudaryti periodinių mokėjimų grafiką.

24. Vykstantis mokestinis ginčas nepaneigia to, kad mokestinis patikrinimas yra baigtas, patikrinimo rezultatai yra įforminti MAĮ ir Taisyklių nustatyta tvarka, bei to, kad pareiškėjui PVM prievolės už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius yra apskaičiuotos mokesčių administratoriaus. Apeliantas, bandydamas deklaruoti PVM prievolės už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, kurios jau yra apskaičiuotos mokesčių administratoriaus, siekia tik neteisėtai pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnyje numatytomis galimybėmis, t. y. būti atleistam nuo patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių sumų, o ne savanoriškai ir pilnai atskleisti anksčiau nesumokėtų mokesčių sumas. Akivaizdu, kad Apeliantas nėra Lietuvos Respublikos įstatymu paskelbtos mokesčių amnestijos subjektas, nes jis nedeklaravo prievolių savanoriškai, o tik patvirtino mokestinio patikrinimo metu jau nustatytas papildomai mokėtinas PVM sumas.

25. VMI nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4442-535/2019.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VMI 2019 m. birželio 19 d. sprendimo dalies ir 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

27.1. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, numatančių vienkartinį atleidimą nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius, taikymo; mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir sąlygų nustatymo. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. prašyme nurodė, kad vadovaudamasis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnio nuostatomis, 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniu būdu pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos formos FR0608 versija 02 deklaracijos už mokestinius laikotarpius: 1. nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. dėl 8417 litų arba 2438 Eur PVM sumokėjimo; 2. nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. dėl 16661 litų arba 4825 Eur PVM sumokėjimo; 3. nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. dėl 1736 litų arba 503 Eur PVM sumokėjimo; 4. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dėl 65951 litų arba 19101 Eur PVM sumokėjimo, tai yra viso dėl 92765 litų arba 26867 eurų sumokėjimo. Pareiškėjas taip pat prašė mokesčių sumą išdėstyti dvejiems metams tokiomis sąlygomis: a) iki 2019 m. liepos 1 d. mokesčių mokėtojas sumoka 3867 Eur PVM; b) 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. birželio 1 d. laikotarpiu, kiekvieno mėnesio pirmąją dieną mokesčių mokėtojas per 23 kartus sumoka po 1000 Eur PVM, t. y. viso 23000 Eur PVM bei pagal 2019 m. gegužės 20 d. pateiktas mokesčių deklaracijas pilnai atsiskaito su Valstybe.

27.2. Pareiškėjas 2019 m. birželio 18 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokėjimo dokumento prijungimo ir informacijos pateikimo. 2019 m. birželio 18 d. prašyme pareiškėjas papildomai nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai pirmą įmoką, t. y. 3867 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė prie 2019 m. gegužės 31 d. prašymo prijungti minėtą mokėjimo dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo įsipareigojimų tikrumą bei informuoti dėl mokestinės paskolos tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pasirašymo termino ir jo sąlygų.

27.3. Valstybinė mokesčių inspekcija atsakė į pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą „Dėl K. P. mokestinės nepriemokos” ir pareiškėjo prašymo netenkino. Paaiškino, kad pareiškėjo pateiktos 2019 m. gegužės 20 d. Apyskaitos yra sulaikytos dėl tikrinimo ir pabrėžė, jog deklaracijos amnestiniu laikotarpiu gali būti tikslinamos tik iki patikrinimo akto surašymo, o pareiškėjo mokestinis patikrinimas yra baigtas. Taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo deklaruotos sumos buvo apskaičiuotos 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktu, todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 401 straipsniu nuostatos pareiškėjo mokestinei nepriemokai negali būti taikomos.

27.4. Valstybinė mokesčių inspekcija atsakė į pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. prašymą „Dėl K. P. mokestinės nepriemokos”. VMI rašte nurodė, kad įvertinus mokesčio mokėtojo gautą prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo / išdėstymo, informuoja, jog dėl mokestinės nepriemokos, kuri yra priskaičiuota pagal 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6) RR0773-3690, pareiškėjas turi teisę kreiptis tik tuomet, kai pasibaigs mokestinis ginčas dėl akte priskaičiuotų sumų, kaip numato Taisyklių 28 punktas.

28. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad: Apyskaitas teikė bei mokėjimus atliko vadovaujantis įstatymų leidėjo priimtos mokestinės amnestijos nuostatomis; nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu kaip apie baigtinius ir 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6)FR0680-180 bei 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (6.5)FRO0682-247, kuriuo šis aktas patvirtintas; pirmosios instancijos teismo išvados, jog mokestinė amnestija pareiškėjui netaikytina bei pareiškėjas dėl mokestinės nepriemokos ir jos atidėjimo bei išdėstymo dalimis galėtų kreiptis į instituciją tik pasibaigus mokestiniam ginčui dėl akte priskaičiuotų sumų, yra visiškai nepagrįstos.

V. 30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

33. Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 str.).

34. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

35. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

36. Būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (žr. pvz. LVAT 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1273-438/2017).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad palyginus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo atsiliepimo į skundą turinį, matyti, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašyti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas perrašė atsakovo atsiliepime paminėtas faktines aplinkybes, pacitavo atsiliepime paminėtas teisės normas, pristatė atsakovo atsiliepime išdėstytus teisinius argumentus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neatskleisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kaip minėta, yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius