2020-02-12 Nr. AB-3107-3-62-3-02437-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-72-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02437-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštą Nr. 8SD-5141-(14.8.94.) ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą išnagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštas Nr. 8SD-5141-(14.8.94.) turi būti skundžiamas Tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria pareiškėja nėra pasinaudojusi, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjos skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme.

II. Pareiškėja I. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad skundą pirmosios instancijos teismui padavė dėl Tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 1 d. rašto Nr. 8SD-5141-(14.8.94.), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo pardavimo arba nuomos. Taigi, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos skundas yra paduotas skundžiant sprendimą, susijusį su pareiškėjos prašymu dėl žemės sklypo pardavimo arba nuomos, o toks skundas, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtimi, turi būti paduodamas tiesiogiai teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 1 d. rašto Nr. 8SD-5141-(14.8.94.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštą Nr. 8SD-5141-(14.8.94.), kuriuo pareiškėjos prašymą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą prie pareiškėjos valdomo pastato (duomenys neskelbtini), atsisakyta nagrinėti kaip pakartotinį.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad: skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai (2 d.); Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.).

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Tarnybos teritorinių padalinių veiksmams (sprendimams) valstybinės žemės pardavimo ir nuomos klausimais iki tol, kol yra priimamas sprendimas valstybinę žemę išnuomoti ar parduoti, apskųsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos formuluotės „iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos“ bei „išskyrus sprendimus <...> parduoti, išnuomoti <...> žemės sklypą“ reiškia, kad netaikant privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos tiesiogiai teismui gali būti skundžiami tik tie sprendimai, kuriais nusprendžiama parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį. Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai, kuriais asmenų prašymai dėl valstybinės žemės pardavimo ir (ar) nuomos neišsprendžiami iš esmės, nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį, kuomet į teismą galima kreiptis tiesiogiai, t. y. nesilaikant pirmiau minėtos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamu Tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. 8SD-5141-(14.8.94.) atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Vadinasi, šiam Tarnybos Kauno skyriaus raštui apskųsti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėja, prieš kreipdamasi į administracinį teismą, privalėjo pasinaudoti, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos argumentai, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštui Nr. 8SD-5141-(14.8.94.) apskųsti nėra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir kad šis raštas turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui, nepagrįsti. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi, vadovaudamiesi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, naikinti šią nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius