2018-06-19 Nr. AB-11912-3-61-3-01913-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-953-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01913-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š.-K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š.-K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – V. G. ir Nacionalinė teismų administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. Š.-K su skundu (b. l. 1–11) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras) 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 45R-635 „Dėl patikslinto skundo dėl psichologės V. G. 2015 m. gruodžio 31 d. psichologinio vertinimo išvados Nr. 60 dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 45R-635) (b. l. 15–16); 2) įpareigoti Medicinos centrą skirti pakartotinį pareiškėjos asmenybės savybių įvertinimą, pavedant jį atlikti kompetentingam ir nešališkam psichologui bei šio vertinimo procedūrą užfiksuojant techninėmis priemonėmis.

2. Pareiškėja nurodė, kad siekdama laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą ir vykdydama Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) 2015 m. lapkričio 4 d. išduotą siuntimą Nr. 3R-2127-(2.59), Medicinos centre pasitikrino savo sveikatą. Pareiškėja 2016 m. vasario 18 d. gavo Medicininį pažymėjimą Nr. 59 ir psichologės V. G. atlikto psichologinio vertinimo išvadą Nr. 60 (toliau – ir Išvada Nr. 60). Susipažinusi su Išvada Nr. 60 ir nesutikdama su jos dalimi, kurioje pateiktas jos asmeninių savybių vertinimas, Medicinos centrui 2016 m. kovo 1 d. pateikė skundą, o 2016 m. kovo 10 – patikslintą skundą ir prašė skirti pakartotinį jos asmenybės savybių įvertinimą, pavedant jį atlikti kompetentingam ir nešališkam psichologui, šio vertinimo procedūrą užfiksuojant techninėmis priemonėmis. Medicinos centras Sprendimu Nr. 45R-635 atsisakė tenkinti jos reikalavimus. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsniu, teigė, kad Medicinos centro priimtas Sprendimas Nr.45R-635 neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų. Tokią poziciją pareiškėja, visų pirma, grindė teiginiu, kad su psichologe V. G. 2015 m. gruodžio 31 d. pokalbis vyko subjektyviai ir šališkai. Be to, Medicinos centre psichologinis vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis psichologių V. G. ir A. J. parengta ir Medicinos centro direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. patvirtinta „Psichologinio tyrimo atlikimo ir išvados pateikimo konsultacinėje poliklinikoje tvarka“ (toliau – ir Tvarka), kuri nustatyta tvarka nebuvo viešai paskelbta. Pareiškėja tvirtino, kad kyla abejonių dėl Tvarkos, kaip norminio teisės akto, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir asmens privataus gyvenimo gerbimo principams bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1 punkte įtvirtintoms nuostatoms.

3. Atsakovas Medicinos centras atsiliepime (b. l. 41–44) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Išvados Nr. 60 nebuvo nustatyta, jog V. G. būtų veikusi tyčia, buvusi vienašališka ir subjektyvi, o išvada priimta nesivadovaujant psichologijos mokslo galimybėmis. Atsakovas teigė, kad psichologė V. G., atlikdama pareiškėjos psichologinį asmenybės vertinimą, vadovavosi Tvarkoje nustatytu patikrinimo procedūros aprašymu (schema). Medicinos centras pažymėjo, kad, tiriant pareiškėją, buvo nustatyti papildomi (duomenys neskelbtini) reikšmingi duomenys (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, siekiant objektyviai ir nešališkai nustatyti asmens savybes, ji buvo tiriama du kartus, be to, antrame tyrime dalyvavo ir kita psichologė A. J. Nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Išvados Nr. 60 dalies, nebuvo nustatyta, jog psichologė V. G. būtų turėjusi išankstinių nuostatų pareiškėjos atžvilgiu bei siekusi nustatyti pareiškėjos asmenines savybes šališkai ir neobjektyviai. Pokalbį stebėjusi psichologė A. J. patvirtino, kad V. G. elgesys buvo dalykiškas ir pagarbus.

5. Medicinos centras nurodė, kad atsakovas laikėsi medicinos mokslu pagrįstos pozicijos, jog tik pirminis psichologinis asmenybės savybių vertinimas gali būti objektyvus ir informatyvus. Teigė, jog klinikinių psichologų rengimo sistema užtikrina specifinių žinių ir kompetencijų turėjimą, t. y. klinikiniai psichologai sugeba teisingai ir etiškai naudotis vertinimo instrumentais. Atsakovo vertinimu, pakartotinio psichologinio vertinimo metu gauti duomenys keltų abejonių dėl informuotumo, nes tiriamajam asmeniui gali atsirasti „išmokimo efektas“ dėl įgūdžių atlikti tam tikras užduotis susidarymo, užduoties esmės žinojimo, išankstinės nuostatos ir sąmoningo siekimo pateikti save iš geresnės pusės. Medicinos centras tvirtino, kad, nesant teisės aktuose numatyto reikalavimo atliekamą asmens psichologinio asmens tyrimą fiksuoti techninėmis priemonėmis ir nenustačius, jog psichologinis tyrimas buvo atliekamas šališkai, neobjektyviai ir nesilaikant Tvarkos reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl pakartotinio pareiškėjos psichologinio vertinimo ir jo fiksavimo techninėmis priemonėmis. Be to, Medicinos centras, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimus dėl asmens teisės skųsti tarpinius procedūrinius dokumentus, teigė, kad galutinę išvadą, jog pareiškėjos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjos pareigas, 2016 m. vasario 18 d. davė Gydytojų konsultacinė komisija, todėl Išvadą Nr. 60 vertino kaip tarpinį ir procedūrinį dokumentą, nesukeliantį pareiškėjai teisinių pasekmių.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime (b. l. 95) pritarė atsakovo Medicinos centro atsiliepime išdėstytiems argumentams ir motyvams.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo bylą spręsti savo nuožiūra.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 531 straipsnis ir jį įgyvendinantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 „Dėl reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 2 punkte nustatytas pretendento į teisėjus psichologinio vertinimo tikslas atitinka Teismų įstatymo 531 straipsnio 4 dalyje nustatytą tikslą. Atsižvelgusi į Aprašo 9.4 punktą, NTA pažymėjo, kad galutinę išvadą, ar asmuo dėl sveikatos būklės gali (negali) dirbti teisėju, priima Gydytojų konsultacinė komisija. Be to, remdamasi Apraše įtvirtintų nuostatų analize, NTA teigė, kad psichologinio vertinimo išvada yra pagalbinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi Gydytojų konsultacinė komisija, spręsdama, ar asmuo dėl sveikatos būklės gali (negali) dirbti teisėju.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai 2016 m. vasario 18 d. buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 50 apie jos sveikatos būklę, leidžiančią eiti teisėjo pareigas, todėl NTA direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 53P-18-(2.55) pareiškėjai leista laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą ir ji buvo įrašyta į Asmenų, norinčių laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, sąrašą. Nurodė, kad asmenų, pretenduojančių tapti teisėjais, atrankai taikomi Teismų įstatymo 551 straipsnyje numatyti reikalavimai, reglamentuojantys Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos veiklos pagrindinius principus, bei Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atrankos kriterijai.

Pagal šiuos kriterijus, vienas iš atrankų į apylinkės teismo teisėjo pareigas vertinimo aspektų yra atrankoje dalyvaujančio asmens asmeninių savybių, svarbių teisėjo pareigoms užimti, vertinimas. Šie kriterijai nustato ir sąrašą duomenų šaltinių, iš kurių gaunama informacija apie atrankoje dalyvaujančio asmens asmenines savybes. NTA tvirtino, kad šis sąrašas nėra baigtinis, atrankoje dalyvaujančio asmens asmeninėms savybės įvertinti gali būti pateikta ir kituose dokumentuose esanti informacija, ir vertino, kad Medicinos centre atliekamo sveikatos patikrinimo metu surašyta psichologinio vertinimo išvada yra vienas iš tokių dokumentų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad teisės aktai nė vienam duomenų šaltinių nėra suteikęs prioritetinės reikšmės vertinant atrankoje dalyvaujančio asmens asmenines savybes, todėl siekiant objektyvesnio atrankoje dalyvaujančio asmens asmeninių savybių įvertinimo, psichologinio vertinimo išvadoje pateikta informacija vertinama kartu ir neatsiejamai su kitų duomenų šaltiniuose pateikta informacija. NTA pabrėžė, kad teisės aktai neriboja asmenų, dalyvaujančių atrankose į teisėjo pareigas, teisės Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai savo iniciatyva teikti dokumentus, kurie vertinama kartu su kitais turimais dokumentais.

NTA, remdamasi Teismų įstatymo 551straipsnio 10 dalimi, 56, 63, 70–72 straipsniais bei atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą, pažymėjo, kad net pripažinus pareiškėją viena iš tinkamiausių pretendentų, tai savaime nereikštų jos paskyrimo į teisėjo pareigas, kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentas turi diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl jo skirtino teisėjo ir kreiptis patarimo į Teisėjų tarybą dėl jo paskyrimo, o Teisėjų tarybos patarimas Lietuvos Respublikos Prezidentui skirti asmenį teisėju dar nereiškia konkretaus asmens paskyrimo teisėju (b. l. 79–81).

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjos V. Š.-K skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Teismų įstatymo 51 ir 531 straipsniais, Aprašo 2, 3 ir 8.2 punktais bei Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1493 patvirtintais Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atrankos kriterijais (toliau – ir Atrankos kriterijai), NTA atsiliepime nurodytus argumentus, kad pagal Atrankos kriterijus vertinat atrankoje dalyvaujančio asmens asmenines savybes, nė vienam duomenų šaltinių nėra suteikta prioritetinė reikšmė, laikė pagrįstais. Tačiau teismas sprendė, jog nors pretendento į teisėjus asmeninės savybės ir bendrieji gebėjimai gali atsispindėti įvairaus pobūdžio dokumentuose (rekomendacijose, tarnybinės veiklos vertinimo išvadose ir kituose dokumentuose), Medicinos centre dirbančio psichologo surašyta pretendento į teisėjus psichologinio vertinimo išvada yra dokumentas, kurį pretendentui, siekiančiam gauti leidimą laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, yra privaloma pateikti. Teismo vertinimu, Atrankos komisija, vertindama pretendento į teisėjus asmenines savybes ir bendruosius gebėjimus, psichologinio vertinimo išvada privalo disponuoti, priešingai nei kitais Atrankos kriterijų 4.7 punkte išvardintais dokumentais. Teismas sprendė, jog psichologinio vertinimo išvada, kuri pateikiama su Medicininiame pažymėjime nurodyta galutine išvada, ar asmuo dėl sveikatos būklės gali (negali) dirbti teisėju, turi teisiškai reikšmingą įtaką vertinant asmenį, siekiantį teisėjo karjeros.

11. Teismas pažymėjo, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja ir psichologė V. G. būtų buvusios pažįstamos bei kad jas sietų konfliktiški ir priešiški ryšiai, nebuvo pateikta. Teismo posėdyje V. G. patvirtino, kad iki tyrimo pareiškėjos apskritai nepažinojo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais V. G. paaiškinimais, kadangi ir pati pareiškėja skunde duomenų apie anksčiau susiklosčiusius priešiškus tarpusavio santykius nepateikė. Atsižvelgęs į tai, kad dėl V. G. nekompetentingumo ar šališkumo Medicinos centre skundų negauta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog psichologė V. G., atlikdama pareiškėjos psichologinį vertinimą, turėjo asmeninį išankstinį bei priešišką nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu. Dėl šios priežasties skundo argumentus, kad psichologinis vertinimas atliktas šališkai ir neobjektyviai, teismas vertino kaip nepagrįstus.

12. Medicinos centre pretendento į teisėjus psichologinis tyrimas ir asmeninių savybių vertinimas atliekami vadovaujantis Medicinos centro direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. patvirtinta Tvarka, kurią parengė psichologės V. G. ir A. J., patikrino Medicinos centro audito tarnybos vadovė I. P. (b. l. 72–78). Atsižvelgęs į Tvarkos dalį „Nuorodos“, teismas nurodė, kad Tvarka parengta vadovaujantis teisės aktais, tarp jų – ir Aprašu, bei psichologijos mokslo specialistų parengtais darbais apie klinikinį psichologinį vertinimą ir jo atlikimą. Išanalizavęs Tvarkos turinį, teismas priėjo prie išvados, kad šis aktas reglamentuoja procedūros – psichologinio tyrimo ir išvados pateikimo – atlikimo eigą, psichologui ir medicinos registratoriui atlikti priskiriamus veiksmus, tyrimo rezultatų ir išvados pateikimą; aktas skirtas apibrėžtam subjektų ratui (Medicinos centro Konsultacinės poliklinikos psichologams, medicinos registratoriams). Atsižvelgęs į tai ir remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje pateiktu norminio teisės akto apibrėžimu, teismas pareiškėjos argumentus, kad Tvarka yra norminis aktas, kuris privalėjo būti paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, atmetė kaip nepagrįstus.

13. Vertindamas pareiškėjos teiginius apie neobjektyviai ir šališkai atliktą psichologinį vertinimą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad Tvarkoje nuosekliai ir detaliai aprašyti psichologo, atliekančio asmens psichologinį tyrimą ir vykdančio klinikinį psichologinį pokalbį, veiksmai. Teismas sprendė, jog psichologas per pokalbį su pretendentu į teisėjus gali užduoti įvairaus pobūdžio klausimus, susijusius su paties tiriamojo asmeniu, jo vertybinėmis orientacijomis, motyvacija, tarpusavio santykiais šeimoje ir darbinėje veikloje ir pan.

14. Dėl pareiškėjos argumentų, kad psichologė V. G. su ja bendravo nepagarbiai ir elgėsi įžeidžiančiai teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, jog psichologė V. G., 2015 m. gruodžio 31 d. atlikdama pareiškėjos psichologinį vertinimą, nesilaikė Tvarkoje įtvirtintų procedūrinių taisyklių ar jas pažeidė, o Išvadą Nr. 60 parengė, nesivadovaudama psichologijos mokslo žiniomis.

15. Medicinos centro pateikti medicininių dokumentų duomenys (b. l. 62–63, 69), atsakovo atsiliepime nurodyti ir jo atstovių bei V. G. teismo posėdyje pateikti paaiškinimai patvirtino, kad klinikinis psichologinis pokalbis su pareiškėja vyko du kartus. Atliekant psichologinį vertinimą 2015 m. gruodžio 31 d., pokalbyje dalyvavo psichologės V. G. ir A. J. (b. l. 62). Pagal Tvarkos 5 dalies „Aprašymas“ 8 punkte įtvirtintą bendrą taisyklę, pokalbis tarp psichologo ir tiriamojo asmens vyksta nedalyvaujant kitiems asmenims. Šios dalies 10 punkte nustatyta, kad esant sudėtingesniam ar neaiškiam atvejui, pokalbyje gali dalyvauti kitas psichologas ar psichiatras. Medicininių dokumentų duomenimis, pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 68, 70). Aprašo pateiktame ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių pretendentai į teisėjus ir teisėjai negali būti pripažinti atitinkantys reikalavimus jų sveikatai, sąraše nurodyta (duomenys neskelbtini). Psichologė V. G. po 2015 m. gruodžio 4 d. įvykusio pokalbio pareiškėjai paskyrė platesnį psichologinį ištyrimą (b. l. 63). Medicinos centro gydytojų įrašai medicininiuose dokumentuose patvirtino išvadą, kad pareiškėjos platesnis psichologinis ištyrimas buvo reikalingas galutinei išvadai duoti (b. l. 66, 69). Teismo posėdyje Medicinos centro atstovės N. P. paaiškinimai patvirtino, kad sprendimas atlikti pareiškėjos išsamesnį psichologinį ištyrimą buvo priimtas, nustačius, jog jai diagnozuotas(duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į medicininius duomenis apie pareiškėjai diagnozuotą sveikatos sutrikimą, patenkantį į Aprašo (duomenys neskelbtini) punkte nurodytą ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių pretendentai į teisėjus ir teisėjai negali būti pripažinti atitinkantys reikalavimus jų sveikatai, sąrašą, bei įvertinęs, jog papildomo psichologinio tyrimo rezultatai daro įtaką Medicinos centro priimamai galutinei išvadai apie tai, ar asmuo dėl sveikatos būklės gali (negali) dirbti teisėju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad psichologė V. G., paskirdama antrą pokalbį, siekė objektyvaus pretendentės į teisėjus asmeninių savybių įvertinimo. Teismo vertinimu, tokie V. G. veiksmai Tvarkoje įtvirtintų procedūrinių taisyklių nepažeidė.

16. Atsižvelgęs į Aprašo 8.2 punkte ir 9.4 punkte įtvirtintas nuostatas, teismas pažymėjo, kad šis teisės aktas nenustato, kad Medicinos centre atliekama pretendento į teisėjus psichologinio vertinimo procedūra būtų fiksuojama techninėmis priemonėmis, o padarytas įrašas būtų laikomas sudedamąja teikiamos psichologinio vertinimo išvados dalimi. Medicinos centre taikomoje Tvarkoje irgi nėra nustatytų procedūrinių taisyklių pretendento į teisėjus psichologinio vertinimo procedūrą fiksuoti techninėmis priemonėmis. Todėl ta aplinkybė, jog pareiškėjos psichologinis tyrimas, įskaitant ir psichologinį pokalbį, nebuvo užfiksuotas jokia technine priemone, teismo vertinimu, nebuvo pagrindas pateiktos Išvados Nr. 60 dalies, kurioje aprašytos asmeninės savybės, vertinti kaip gautos pažeidžiant nustatytas procedūras, neobjektyvios ir šališkos.

17. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais patvirtintomis faktinėmis aplinkybėmis apie objektyviai ir vadovaujantis psichologijos mokslo galimybėmis atliktą pareiškėjos psichologinį vertinimą, konstatavo, kad Išvados Nr. 60 dalyje „Asmenybė“ pateikto pareiškėjos asmeninių savybių aprašymo teisingumas abejonių nekelia. Tai, kad tam tikras nustatytas asmenines savybes ištirtasis asmuo gali subjektyviai įvertinti kaip neigiamas ir jam nepalankias, nebuvo pagrindas kompetentingo subjekto ir nustatyta tvarka parengtą psichologinio tyrimo išvadą vertinti kaip neteisingą.

III. 18. Pareiškėja V. Š.-K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują – jos skundą tenkinti.

19. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamoje Išvadoje atliktas jos asmeninių savybių vertinimo teisingumas nekelia abejonių. Pareiškėja teigia, jog psichologinio vertinimo metu psichologė V. G. su ja elgėsi subjektyviai ir šališkai, kalbėjo nepagarbiai ir elgėsi įžeidžiančiai. Pareiškėja pažymi, kad teismas prie išvados, jog pareiškėjos asmeninių savybių vertinimo teisingumas nekelia abejonių, priėjo remdamasis vien tik Medicinos centro pateiktais duomenimis. Kadangi psichologinio tyrimo užduočių atlikimas nebuvo fiksuojamas jokiomis techninėmis priemonėmis, pareiškėjai buvo suvaržytos galimybės apginti savo teises, t. y. pateikti skundo teiginius patvirtinančius įrodymus. Teismo išvada, kad Medicinos centras Tvarkoje pagrįstai nenustatė procedūrinio reikalavimo pretendento į teisėjus psichologinio vertinimo procedūrą fiksuoti techninėmis priemonėmis, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams. Medicinos centras, atlikdamas teisės aktais jam pavestas funkcijas, veikia ne tik kaip medicinos įstaiga, tačiau ir kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam teisės aktai suteikia oficialius įgaliojimus atlikti pretendentų į teisėjus psichologinį vertinimą. Atlikdamas jam pavestas funkcijas, atsakovas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų. Vykdydamas oficialius įgaliojimus atsakovas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje saugomas vertybes.

20. Tai, jog 2015 metaus psichologė V. G. ištyrė 450 asmenų iš daugiau nei 600, neįrodo, jog ji, atlikdama pareiškėjos psichologinį vertinimą, buvo nešališka ir objektyvi. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 6 d. išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-9368-331/2015 pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovams Medicinos centrui dėl psichologės V. G. parengtos psichologinio vertinimo išvados dalies.

21. Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tvarka nepriskirtina norminių administracinių teisės aktų kategorijai. Medicinos centro direktorius, įgyvendindamas teisės aktais jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, 2013 m. birželio 19 d. patvirtino Tvarką, kurioje reglamentuojama psichologinio tyrimo atlikimo ir išvados pateikimo Konsultacinėje poliklinikoje procedūra. Tvarka vadovaujasi Medicinos centro Konsultacinės poliklinikos psichologai ir jos nuostatos yra privalomos psichologinį vertinimą atliekantiems asmenims, t. y. sukuria elgesio taisykles – teisės normas. Tvarkoje išdėstytos bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatos, adresuotos rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų ratui ir yra orientuojamos į ateitį, t. y. skirtos taikyti daug kartų. Taigi, pagal Tvarkoje įtvirtintų nuostatų turinį, šis administracinis aktas priskirtinas norminiam administraciniam aktui, kuris privalėjo būti paskelbtas viešai.

22. Reikalaudama, kad psichologinio vertinimo metu pareiškėja nurodytų asmens duomenis, susijusius su privačiu gyvenimu, pareiškėjos teigimu, psichologė V. G. šiuos duomenis tvarkė neturėdama mano sutikimo ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą privataus gyvenimo gerbimo principą bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugo įstatyme numatytus reikalavimus.

23. Atsakovas Medicinos centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 141–146) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas klausimas dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

24. Atsakovas pažymi, kad nenustatyta, jog psichologė V. G. būtų veikusi tyčia, buvo šališka ir subjektyvi, o išvada priimta nesivadovaujant medicinos mokslo galimybėmis. Pareiškėjos prašymas iš naujo atlikti psichologinį vertinimą, atsakovo nuomone, neturi faktinio ir teisinio pagrindo.

25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nustačius, jog pareiškėjos anamnezėje ir asmens sveikatos istorijoje yra reikšmingų (duomenys neskelbtini) duomenų (duomenys neskelbtini), siekiant objektyvumo ir nešališkumo, pareiškėja buvo tiriama du kartus, be to, siekiant įsitikinti asmens savybių nustatymo teisingumu ir objektyviu, vieno iš tyrimų metu dalyvavo ir kita psichologė J. J.. Ši specialistė vidinio tyrimo metu patvirtino faktines aplinkybes, kad pokalbis tarp pareiškėjos ir psichologės V. G. buvo dalykiškas ir pagarbus. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad psichologė V. G. būtų turėjusi išankstinių nuostatų pareiškėjos atžvilgiu ir / ar kad pokalbis (interviu) buvo vedamas siekiant nustatyti tiriamojo asmens savybes šališkai ar neobjektyviai.

26. Galutinė išvada dėl kurios turėtų būti keliamas ginčas laikytina Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kurioje nustatyta, jog pareiškėjos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas, o ne tarpinė psichologės išvada.

27. Atsakovas nurodo, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pateikdama išvadą apie asmens sveikatos būklė, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas, nors pareiškėja ir gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo srityje. Taip pat atsakovas pažymi, kad teisės normose nėra teisinių pagrindų psichologinė vertinimą fiksuoti techninėmis priemonėmis. Be to, toks fiksavimas gali trikdyti tiriamąjį asmenį.

28. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-119-146/2017 yra nutaręs pradėti norminio teisės akto teisėtumo tyrimą siekiant nustatyti, ar Aprašo 9.4 ir. 9.5 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 531 straipsnio 4 daliai, atsakovas prašo sustabdyti bylą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės klausimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 134–138) prašo pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus vertinti teismo nuožiūra.

30. NTA sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas numato aiškų reikalavimą, jog Medicinos centre dirbančio psichologo surašyta pretendento į teisėjus psichologinio vertinimo išvada yra dokumentas, kurį privaloma pateikti pretendentui. Šiuo atveju pareiškėjai 2016 m. vasario 18 d. išduotas medicininis pažymėjimas, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas. Taigi, pareiškėjos sveikatos tikrinimo procesas užbaigtas jai palankia Gydytojų konsultacinės komisijos galutine išvada, todėl pareiškėjai leista laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą.

31. Pareiškėjos netenkinanti Išvados dalis, kurioje pateiktas jos kognityvinių funkcijų ir asmeninių savybių vertinimas, NT nuomone, savaime negali būti vertinama kaip sukelianti pareiškėjai tam tikras neigiamas pasekmes ateityje dalyvaujant atrankose į apylinkės teismo teisėjos pareigoms užimti, kadangi ji turi galimybę atrankose pateikti ir kitus, ją charakterizuojančius ir apibūdinančius jos asmenines savybes, dokumentus.

32. NTA nuomone, ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime vertinti visi pareiškėjos pareikšti pagrindiniai reikalavimai, teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurios buvo nustatytos teismo posėdyje ištyrus įrodymus. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nėra pagrindo jo naikinti.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 147) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. V. G. sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Medicinos centro 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 45R-635 „Dėl patikslinto skundo dėl psichologės V. G. 2015 m. gruodžio 31 d. psichologinio vertinimo išvados Nr. 60 dalies“ teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti Medicinos centrą skirti pakartotinį pareiškėjos asmenybės savybių įvertinimą, pavedant jį atlikti kompetentingam ir nešališkam psichologui bei šio vertinimo procedūrą užfiksuojant techninėmis priemonėmis, pagrįstumo.

35. Bylos duomenimis, Nacionalinė teismų administracija 2015 m. lapkričio 4 d. siuntimu nusiuntė pareiškėją, pretendentę į teisėjus, tikrintis sveikatą Medicinos centre. Atlikus pareiškėjos sveikatos patikrinimą, pareiškėjai buvo pateiktas Medicinos centro Gydytojų konsultacinės komisijos 2016 m. vasario 18 d. išduoti medicininis pažymėjimas Nr. 59 su išvada, kad pareiškėjos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas, ir 2015 m. gruodžio 31 d. psichologinio vertinimo išvada Nr. 60 su pareiškėjos kognityvinių funkcijų ir asmenybės įvertinimo aprašymu. Nesutikdama su 2015 m. gruodžio 31 d. psichologinio vertinimo išvados Nr. 60 dėl kognityvinių funkcijų ir asmenybės įvertinimo duomenimis, pareiškėja, motyvuodama ją (psichologinio vertinimo išvadą) parengusios psichologės šališkumu, subjektyvumu ir neprofesionalumu, 2016 m. vasario 29 d. skundu (gautu 2016 m. kovo 3 d.), kurį patikslino 2016 m. kovo 10 d., kreipėsi į Medicinos centro direktorių, prašydama skirti pakartotinį asmenybės savybių įvertinimą, minėtą veiksmą atliekant kompetentingo ir nešališko asmens bei techninėmis priemonėmis fiksuojant tokio veiksmo eigą. Medicinos centro 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 45R-635 „Dėl patikslinto skundo dėl psichologės V. G. 2015 m. gruodžio 31 d. psichologinio vertinimo išvados Nr. 60 dalies“ pareiškėjos skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad vidinio tyrimo metu nenustatyta, jog psichologinio vertinimo išvadą parengusi psichologė būtų šališka, subjektyvi ar kad išvada priimta nesivadovaujant medicinos mokslo galimybėmis.

36. Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 53P-18-(2.55) leido V. Š.-K. laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Medicinos centro direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 45R-635 „Dėl patikslinto skundo dėl psichologės V. G. 2015 m. gruodžio 31 d. psichologinio vertinimo išvados Nr. 60 dalies“ ir įpareigoti Medicinos centrą skirti pakartotinį jos asmenybės savybių įvertinimą, pavedant jį atlikti kompetentingam ir nešališkam psichologui bei šio vertinimo procedūrą užfiksuojant techninėmis priemonėmis, atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad: nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, jog psichologė V. G., 2015 m. gruodžio 31 d. atlikdama V. Š.-K. psichologinį vertinimą, nesilaikė Tvarkoje įtvirtintų procedūrinių taisyklių ar jas pažeidė, o Išvadą Nr. 60 parengė nesivadovaudama psichologijos mokslo žiniomis; Medicinos centro direktorius, nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą, atliko jame nurodytų aplinkybių tyrimą ir 2016 m. balandžio 1 d. parengė atsakymą Nr. 45R-635, kuris yra aiškus, pagrįstas faktiniais duomenimis; atmetus skundo pagrindinį reikalavimą, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Medicinos centrą skirti pakartotinį pareiškėjos asmenybės savybių įvertinimą.

38. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų: ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusios redakcijos Teismų įstatymas, be kita ko, nustato, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą.

Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai (Teismų įstatymo 51 str. 1 d., 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija). Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą) (Teismų įstatymo 532 str. 1 d., 2008 m. liepos 3 d.

įstatymo Nr. X-1685 redakcija). Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka Teismų įstatymo 532 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija leidžia pretendentui į teisėjus laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui (Teismų įstatymo 532 str. 3 d. 2 p., 2008 m. liepos 3 d.

įstatymo Nr. X-1685 redakcija). Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 532 str. 4 d., 2008 m. liepos 3 d.

įstatymo Nr. X-1685 redakcija).

41. Pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. Sveikatos patikrinimas atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre (Teismų įstatymo 531 str. 1, 3–5 d., 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija).

42. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1V-292, nustato, kad Medicinos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

43. Pretendentų į teisėjus privalomo sveikatos tikrinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre reikalavimus ir tvarką nustatantis Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2009 kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 (su pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1149/1R-334), be kita ko, numato, kad: sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai.

Psichologinio vertinimo tikslas – nustatyti tikrinamo asmens asmenybės būdą ir pažintinės veiklos savybes (Aprašo 3 p.); sveikatos tikrinimą, apimantį ir psichologinį įvertinimą, atlieka Medicinos centro gydytojai specialistai ir psichologai (Aprašo 6 p.); pretendentas į teisėjus Medicinos centrui pateikia Aprašo 7.1–7.4 punktuose numatytus dokumentus, tarp jų – ir Teisėjų tarybos reglamente nustatyta tvarka išduotą siuntimą tikrintis sveikatą (Aprašo 7 p.); pretendentas į teisėjus Medicinos centre: prieš sveikatos tikrinimą ir prieš psichologinį vertinimą yra informuojamas pasirašytinai, kad jo asmens ir ypatingi duomenys (duomenys apie jo sveikatą ir apie psichologinį vertinimą) bus tvarkomi atrenkant, vertinant ar skiriant jį teisėju, užpildo ir pasirašo Pretendento į teisėjus, teisėjo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną priedas); dalyvauja psichologiniame vertinime, kurio metu psichologas, remdamasis iš įvairių šaltinių (Lietuvoje standartizuotų ir adaptuotų psichologinių testų, interviu, stebėjimo, nestandartizuotų įvertinimo instrumentų, dokumentų ir kitų šaltinių) gauta informacija, parengia pretendento į teisėjus ar teisėjo psichologinio vertinimo išvadą apie asmens psichologinį funkcionavimą (kognityvinę, asmenybės, afektinę, motyvacinę, santykių sritis); suteikia informaciją ir pagalbą, kuri pagrįstai yra reikalinga sveikatos tikrinimui atlikti (Aprašo 8–8.3. p.);

Medicinos centre, be kita ko: į medicinos dokumentų išrašą (toliau – F Nr. 027/a), nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515, įrašomi visi sveikatos patikrinimo duomenys, įdedamas Pretendento į teisėjus ar teisėjo sveikatos patikrinimo klausimynas, psichologinių tyrimų protokolai, kiti pretendento į teisėjus Medicinos centrui pateikti medicininės apskaitos dokumentai; sveikatos patikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, ar pacientas atitinka reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai, ar jų neatitinka, ir rekomendacijas, jei tokių yra, tikrinantys gydytojai įrašo į F Nr. 025/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu; galutinę išvadą apie tai, ar asmuo dėl sveikatos būklės gali (negali) dirbti teisėju, priima Gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK), įvertinusi tyrimus bei visų specialistų išvadas ir vadovaudamasi šio Aprašo III dalyje nurodytais reikalavimais pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai.

Ji įrašoma į Medicininį pažymėjimą (toliau – F Nr. 046/a), pasirašoma GKK pirmininko ir patvirtinama asmeniniu jo spaudu ir GKK antspaudu. Kartu su galutine išvada pateikiama psichologo surašyta pretendento į teisėjus psichologinio vertinimo išvada, pasirašoma psichologo ir patvirtinama asmeniniu jo spaudu; užpildyta ir patvirtinta F Nr. 046/a kartu su pretendento į teisėjus psichologinio vertinimo išvada atiduodama pretendentui į teisėjus, kuris pateikia ją Nacionalinei teismų administracijai; pacientas, nesutinkantis su GKK sprendimu per 5 darbo dienas gali apskųsti jį Medicinos centro vadovui, o Medicinos centro vadovo sprendimą – teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 9–9.2, 9.4–9.6 p).

44. Ginčo atveju, pareiškėjos sveikatos tikrinimas, apimantis ir psichologinį įvertinimą, yra atliktas, Medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, kad dėl sveikatos būklės ji gali dirbti teisėja, pareiškėja Aprašo nustatyta tvarka ne skundė Medicinos centro direktoriui, o pateikė Nacionalinei teismų administracijai, kuri Teismų įstatymo nustatyta tvarka leido jai laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, todėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. raštas Nr. 45R-635 „Dėl patikslinto skundo dėl psichologės V. G. 2015 m. gruodžio 31 d. psichologinio vertinimo išvados Nr. 60 dalies“, kuriuo atsakyta į pareiškėjos pretenzijas dėl psichologinio įvertinimo procedūros ir rezultatų bei atsisakyta iš naujo vykdyti psichologinį įvertinimą, nelaikytinas aktu, įtakojančiu jos teises ar teisėtus interesus, ginčas dėl kurio teisėtumo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl byla šioje dalyje yra nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.).

45. Kaip minėta, sveikatos tikrinimą, apimantį ir psichologinį įvertinimą, Medicinos centro gydytojai specialistai ir psichologai atlieka esant pateiktiems Aprašo 7.1–7.4 punktuose numatytiems dokumentams, tarp jų – ir Teisėjų tarybos reglamente nustatyta tvarka išduotam siuntimui tikrintis sveikatą. Ginčo atveju pareiškėjos sveikatos tikrinimas Nacionalinės teismų administracijos 2015 m. gruodžio 15 d. išduoto siuntimo tikrintis sveikatą pagrindu buvo atliktas, duomenų, kad pareiškėjai būtų išduotas naujas siuntimas tikrintis sveikatą, nėra, todėl nėra pagrindo įpareigoti Medicinos centrą atlikti naują sveikatos tikrinimą, apimantį ir psichologinį įvertinimą, ar jo dalį.

46. Nors kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, tarp jų – ir susiję su ypatingų duomenų, gautų psichologinio vertinimo metu, tvarkymo ir naudojimo, šiam ginčui nėra reikšmingi ir nenagrinėtini, pareiškėjos argumentų dėl galimybės ginti savo teises kontekste paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas, nagrinėdamas norminę administracinę bylą Nr. I-11-492/2017 pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ištirti, ar Aprašo (2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V-1149/1R-334 redakcija) 9.4 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kartu su galutine išvada pateikiama ir psichologo surašyta teisėjo psichologinio vertinimo išvada, taip pat 9.5 punktas ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad užpildyta ir patvirtinta F Nr. 046/a kartu su <...> teisėjo psichologinio vertinimo išvada atiduodama <...> teisėjui, kuris pateikia ją Nacionalinei teismų administracijai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 531 straipsnio 4 daliai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir žmogaus asmens neliečiamumo principams, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad pretendento į teisėjus ar teisėjo privatumo ribojimas reikalaujant pateikti jo psichologinio vertinimo išvadą (su asmens ir ypatingais asmens duomenimis) Nacionalinei teismų administracijai nėra būtinas (proporcingas) siekiant nustatytų tikslų.

Bendrąja prasme pretendento į teisėjus ar teisėjo sveikatos patikrinimo tikslas – nustatyti, ar jo sveikatos būklė atitinka reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai, t. y. ar asmuo dėl sveikatos būklės gali (negali) dirbti teisėju (Aprašo 2, 9.4 p.), o Teismų įstatymo 531 straipsnio 4 dalyje kaip sudėtinė sveikatos patikrinimo dalis numatytas psichologinis vertinimas yra atliekamas asmenybės būdo ir pažintinėms savybėms nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad psichologinis vertinimas yra tik pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo sudėtinė dalis ir jo rezultatai (išvada) kartu su kitais atlikto sveikatos patikrinimo rezultatais įrašomi į bendrąjį Medicininį pažymėjimą (F Nr. 046/a), teikiamą atitinkamoms institucijoms, kompetentingoms priimti sprendimus dėl teisėjų skyrimo, profesinės karjeros ir atleidimo iš pareigų (šiuo atveju – Nacionalinei teismų administracijai), teisėjų kolegijos vertinimu, psichologinio vertinimo išvados, kaip atskiro sveikatos patikrinimo dokumento, pateikimas ir įpareigojimas teikti jį Nacionalinei teismų administracijai, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą aptariamo patikrinimo tikslą įvertinti asmens tinkamumą eiti teisėjo pareigas sveikatos prasme, yra perteklinis (pažeidžiantis proporcingumo principą) asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, kurio sudėtinė dalis yra ir informacija apie asmens sveikatos tikrinimo detalius (konkrečius) duomenis, prasme.

47. Nagrinėjamoje byloje ginčas šiuo aspektu, t. y. dėl informacijos apie asmens sveikatos tikrinimo detalius (konkrečius) duomenis pateikimo Nacionalinei teismų administracijai, nėra keliamas.

48. Atsižvelgiant į aptartą, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas yra keičiamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.): bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Medicinos centro 2016 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 45R-635 „Dėl patikslinto skundo dėl psichologės V. G. 2015 m. gruodžio 31 d. psichologinio vertinimo išvados Nr. 60 dalies“ nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p.), o kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. Š.-K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro 2016 m. balandžio 1 d. rašto Nr. 45R-635 „Dėl patikslinto skundo dėl psichologės V. G. 2015 m. gruodžio 31 d. psichologinio vertinimo išvados Nr. 60 dalies“ panaikinimo.

Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį palikti pakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan