2021-03-03 Nr. AB-4733-3-63-3-02576-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1093-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02576-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti 2019 m. vasario 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSS-30-190222-00013 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 9 mėnesiams nuo nutarties priėmimo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. vasario 20 d. surašė pareiškėjui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-190220-00012 dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato (toliau – ir Pastatas) naujos statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Inspekcija 2019 m. vasario 21 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-190221-00014 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, o Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Statybos neteisėtumas buvo susijęs su tuo, kad statant Pastatą pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. lapkričio 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS 08-252, iš esmės buvo nukrypta nuo projekto ir dalis Pastato pateko už Žemės sklypo ribos, t. y. į valstybinę žemę. Tam, kad Pastatą būtų galima įteisinti, reikėjo suformuoti valstybinės žemės sklypą, į kurį pateko Pastato dalis, ir ją, kaip įsiterpusią, prijungti prie Žemės sklypo taip, kad visas savavališkai pastatytas Pastatas patektų į Žemės sklypą, todėl teko rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir ŽSFPP). Dėl to pareiškėjas 2019 m. sausio 2 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyrių su prašymu organizuoti ŽSFPP rengimą. NŽT 2019 m. sausio 29 d. įsakymu nusprendė pradėti rengti ŽSFPP, o 2019 m. rugpjūčio 13 d. ŽSFPP buvo jau parengtas, suderintas su atitinkamomis institucijomis ir NŽT įsakymu Nr. 12FPĮ-276-(14.12.124 E.) patvirtintas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo laiku įvykdyti Privalomojo nurodymo, nes reikėjo rengti ŽSFPP ir tai užtruko, todėl kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. SDPN-30-190812-00035 (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas) prašymą tenkino ir Privalomojo nurodymo terminą pratęsė iki 2019 m. lapkričio 26 d. Patvirtinus ŽSFPP paaiškėjo, kad pareiškėjas negali rengti Pastato techninio projekto, nes jam reikia išsipirkti savo vardu prijungtą valstybinės žemės dalį ir taip sujungti abu žemės sklypus, o tam reikėjo atlikti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėjas užsakė pagal ŽSFPP naujai formuojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir, kai jie buvo baigti, jis pateikė juos suderinti NŽT, o kai jie buvo suderinti ir patvirtinti, 2019 m. spalio 31 d. pateikė NŽT prašymą juos sujungti ir išsipirkti.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog vyksta valstybinės žemės išsipirkimo procedūra ir tai dar užtruks, o vėliau jam teks išsiimti specialiuosius architektūrinius reikalavimus ir iš naujo parengti Pastato techninį projektą, jį suderinti su atitinkamomis institucijomis ir tada gauti statybos leidimą. Inspekcija nėra suinteresuota nugriauti Pastato. Priešingai, jos interesas yra tas, kad pareiškėjas parengtų reikalingus dokumentus, sumokėtų valstybei baudą už savavališką statybą, gautų statybą leidžiantį dokumentą ir taip pašalintų savavališkos statybos padarinius.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams 2019 m. lapkričio 20 d. buvo pateiktas (užregistruotas 2019 m. lapkričio 21 d.) pareiškimas pratęsti 2019 m. vasario 22 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., tačiau 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-13441-904/2019 teismas atsisakė priimti pareiškimą ir nurodė, kad dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo reikia kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Pareiškėjo teigimu, į teismą buvo kreiptasi laiku, t. y. iki Privalomajame nurodyme nurodyto termino, per kurį turėjo būti pašalinti savavališkos statybos padariniai.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Inspekcija nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktais, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 1 d. surašė statybos patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Pastatas statomas nukrypstant nuo projekto esminių sprendinių (pakeista vieta ir statinio išmatavimai). Inspekcija, konstatavusi savavališkos statybos faktą, 2019 m. vasario 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-190220-00012, (toliau – ir Aktas) ir, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė nugriauti neypatingosios kategorijos pagalbinio ūkio paskirties sandėlį, kurio plotas yra 19,26 m ir ilgis yra 15,51 m, statomą pažeidžiant esminius suderintus projekto sprendinius ir kuriam 2008 m. lapkričio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. NS 08-25, statinio dalis yra Žemės sklype bei dalis valstybinės žemės sklype, dėl kurio statybos surašytas Aktas, ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme buvo nustatytas įvykdymo terminas – iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. lapkričio 20 d.

8. Inspekcija pažymėjo, jog Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą, jau buvo praleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, t. y. prašymas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams pateiktas 2019 m. lapkričio 21 d.

9. Teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomajame nurodyme (sprendime pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pasibaigus jo pratęsti nebėra galimybės, patvirtina teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Šiuo atveju pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs pratęsto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (pasibaigė 2019 m. lapkričio 20 d.). Taigi pareiškėjas iš esmės kreipėsi ne dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o jo atnaujinimo, ko nenumato teisinis reglamentavimas. Dėl to pareiškėjo prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodytos svarbios priežastys šioje byloje nenagrinėtinos.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo N. B. prašymą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Inspekcija, konstatavusi savavališkos statybos faktą, 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjui surašė Aktą ir, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame pareiškėjui nurodė nugriauti neypatingosios kategorijos pagalbinio ūkio paskirties sandėlį, kurio plotis yra 19,26 m ir ilgis yra 15,51 m, statomą pažeidžiant esminius suderinto projekto sprendinius, kuriam 2008 m. lapkričio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. NS 08-25; statinio dalis yra Žemės sklype bei dalis valstybinės žemės sklype, dėl kurio statybos surašytas Aktas, taip pat nurodyta sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2019 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjo sutuoktinė, nekilnojamojo turto bendrasavininkė, 2019 m. rugpjūčio 8 d. Inspekcijai pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, minėtą prašymą tenkino ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

12. Teismas aptarė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, vadovaudamasis teismų praktika dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies taikymo, nurodė, jog teisės aktų normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, pareiškėjas neteisingai savo prašyme teismui nurodė Inspekcijos pratęsto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir rugpjūčio 26 d.). Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pratęsė pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 26 d., t. y. po to, kai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjas prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pateikė 2019 m. lapkričio 21 d. (ketvirtadienį), prašymas elektroninių ryšių priemonėmis pasirašytas 2019 m. lapkričio 21 d. 9.39 val. (civilinė byla Nr. e2VP-13441-904/2019). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą, jau buvo praleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

III. 14. Pareiškėjas N. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba tenkinti pareiškėjo prašymą ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

15. Pareiškėjas sutinka, kad terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius baigėsi 2019 m. lapkričio 20 d., ir nurodo, jog į teismą dėl termino pratęsimo jis kreipėsi kitą dieną (2019 m. lapkričio 21 d.), t. y. nepraleisdamas nei vienos dienos, todėl teismas turi teisę pratęsti terminą nuo tos dienos, kai baigiasi Privalomajame nurodyme nurodytas terminas (nuo 2019 m. lapkričio 21 d.). Pareiškėjo vertinimu, priešingu atveju reikštų, kad per Privalomajame nurodytą laiką reikia ne tik pateikti teismui prašymą dėl termino pratęsimo, bet ir teismo sprendimas turi įsiteisėti iki tol, kol baigsis nustatytas terminas. Teisės aktai nenumato, kad senaties terminas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo gali būti kaip nors stabdomas, o jei gali būti stabdomas, tai nuo kada, t. y. ar nuo prašymo pratęsti terminą teismui padavimo, ar nuo teismo sprendimo dėl termino pratęsimo įsigaliojimo.

16. Pareiškėjo teigimu, teismo nurodyta teismų praktika yra pasenusi ir keistina, kadangi nebegalioja Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatos. Anksčiau Inspekcija turėjo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o dabar Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda vykdyti antstoliui.

17. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas įvykdė visas sąlygas, jog būtų galima parengti projektą ir gauti statybos leidimą. Jis pašalino beveik visas kliūtis, trukdančias įteisinti savavališkas statybas, todėl teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo ir nepratęsdamas termino, iš esmės leido sunaikinti jo turtą, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos, leidžiančios įteisinti savavališką statytą tuo atveju, kai tai leidžia teisės aktai. Be to, teismas nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) rekomendacijos, kad nuosavybės teisių ribojimas yra išimtis iš bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o išimtys turi būti aiškinamos siaurai. Teismas, teigdamas, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis neleidžia kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, kai jis yra pasibaigęs, šią teisės normą išplėtė, nors joje toks draudimas nenumatytas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Inspekcija nurodo, kad terminus galima pratęsti tik jiems esant nepasibaigus. Galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašymą teismui pateikė pasibaigus savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatytam terminui, o teisės aktai nenumato galimybės nurodytą terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo N. B. prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190222-00013 įvykdymo terminą 9 mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Inspekcija 2019 m. vasario 22 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. nugriauti neypatingosios kategorijos pagalbinio ūkio paskirties sandėlį (plotis – 19,26 m, ilgis – 15,51 m), statomą pažeidžiant esminius suderinto projekto sprendinius ir kuriam 2008 m. lapkričio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. NS 08-25 (statinio dalis yra Žemės sklype, o kita dalis valstybinės žemės sklype). Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Privalomojo nurodymo terminas pratęstas iki 2019 m. lapkričio 20 d. Nustatęs, kad pareiškėjas į administracinį teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi 2019 m. lapkričio 26 d., o į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus kreipėsi 2019 m. lapkričio 21 d., t. y. jau pasibaigus Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendime nustatytam (pratęstam) terminui, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas dėl termino pratęsimo.

22. Pareiškėjas nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad jis kreipėsi į teismą kitą dieną po to, kai pasibaigė nustatytas terminas, t. y. jis nepraleido nei vienos dienos, nes teismas pratęsti terminą gali tik nuo 2019 m. lapkričio 21 d., kai teismui paduotas prašymas dėl termino pratęsimo. Pareiškėjo teigimu, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, kada reikia kreiptis bei nuo kada nebegalima kreiptis su prašymu pratęsti terminą, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo, iš esmės leido sunaikinti jo turtą, t. y. nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos, leidžiančios įteisinti savavališką statybą. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri yra suformuota, sprendžiant klausimus dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

24. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

25. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teismas išnagrinėja bylą ir priima sprendimą atmesti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo, terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (žr. 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

26. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti terminai gali būti pratęsti, kai dėl jų patęsimo kreipiamasi iki nustatyto termino pasibaigimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymu, yra išaiškinta, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju pagal bylos įrodymus, Privalomuoju nurodymu ir Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2019 m. lapkričio 20 d. nugriauti neypatingosios kategorijos pagalbinio ūkio paskirties sandėlį, tačiau su pradiniu prašymu pratęsti šį nustatytą terminą kreipėsi po to, kai jau pasibaigė minėtas terminas ir statinys turėjo būti nugriautas (arba įteisinta jo savavališka statyba), todėl akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

28. Pažymėtina, kad šioje byloje teisiškai nėra reikšmingos pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su tuo, jog savavališko statinio nugriovimas yra kraštutinė ir neproporcinga priemonė ir pan., nes šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl statinio nugriovimo.

29. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tinkamai taikė proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė