2025-03-26 Nr. CB-1901-2-20-3-00196-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1075

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00196-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 17 d. paduotu trečiojo asmens R. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo R. Š. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo A. Š. patikslintą priešieškinį dėl sutarties pripažinimo nutraukta, restitucijos taikymo ir pinigų priėmimo kvito pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Š.

Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2021 m. gruodžio 2 d. technikos pirkimo–pardavimo sutartį nutraukta ieškovo ir atsakovo bendru sutarimu nuo 2022 m. sausio 1 d.; pripažino negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo išrašytą pinigų priėmimo kvitą, serija ABC Nr. 0123456789; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė „iš dalies patenkinti ieškovo P. S. apeliacinį skundą ir atmesti trečiojo asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo. Iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo A. Š. išrašytas pinigų priėmimo kvitas, serija ABC Nr. 0123456789, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą: paminėtą reikalavimą atmesti. Priteisti ieškovui P. S. iš atsakovo A. Š. užmokestį – 20 000 Eur. Priteisti ieškovui P. S. iš atsakovo A. Š. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 20 000 Eur nuo 2022 m. kovo 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovui P. S. iš atsakovo A. Š. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 2575,14 Eur. Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.“

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo R. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas R. Š. apeliacinis skundas ir panaikintoje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti R. Š. apeliacinį skundą visa apimtimi (t. y. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo motyvuojamąją dalį – panaikinant (pašalinant) iš sprendimo motyvus, kad traktorius John Deere 8420T ir R. Š. ūkininko ūkis laikytinas sutuoktinių R. Š. ir A. Š. bendrąja jungtine nuosavybe).

Trečiojo asmens kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 3.91 straipsnio normą dėl asmeninio (paveldėto) turto priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Byloje nėra įrodymų apie traktoriaus (technikos) įnešimą į ūkininko ūkį, o teismų sprendimai, kuriuose padaryta priešinga išvada, paremti prielaidomis. Ūkininko ūkis nėra juridinis asmuo, tai – tiesiog ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma (Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Ūkis (kaip savininkas) neturi ir negali turėti nuosavybės, dalyvauti kaip subjektas civilinėje apyvartoje (pats sudarinėti sandorius, pats įsigyti turtą ir pan.), todėl įnešti į ūkį (perduoti kaip savininkui) jokio turto objektyviai neįmanoma. Asmeninio turto naudojimas ūkio veikloje negali modifikuoti turto nuosavybės formos, nes tokių atvejų civilinė teisė nenumato ir toks aiškinimas paneigia asmens nuosavybę, nuosavybės neliečiamumo principą, nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindus. R. Š. ūkininko ūkio veikla sustabdyta nuo 2020 m. Teismai neatsižvelgė ir nevertino byloje reikšmingo momento, kad sandorio sudarymo tarp ieškovo ir atsakovo momentu ūkininko ūkis nevykdė veiklos, nefunkcionavo, jam nebuvo reikalinga jokia technika.

2. CK 3.91 straipsnio normos struktūra suponuoja išvadą, jog turtas ir pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė tik tuomet, jeigu jie tokie yra santuokos nutraukimo momentu. Tai reiškia, jog atitinkamo turto ir pajamų klausimas sprendžiamas tik tuomet, kai nagrinėjamas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sudaromas sutuoktinių turto balansas. Tokiu būdu, teismai spręsdami kitus civilinius ginčus neturėjo teisinio pagrindo vadovautis šia norma.

3. Teismai pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 13, 12 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis), įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185, 187 straipsniai) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais – būtent, santuokoje įregistruotą asmeninį ūkininko ūkį teismai savo iniciatyva a priori pripažino (laikė) sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nors byloje ūkio teisinio režimo (asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė) klausimas nebuvo nagrinėjamas ir įrodinėjamas; byloje nesant jokių įrodymų teismai techniką (traktorių) laikė „įneštą“ į ūkį ir dėl šių nepagrįstai padarytų išvadų teismai techniką, R. Š. priklausančią asmeninės nuosavybės teise, pripažino sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe byloje ne tik nesant tokio reikalavimo, bet net nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl technikos nuosavybės bei atsakovui byloje pripažinus faktą, jog technika yra R. Š. asmeninė nuosavybė. Teismai nesiaiškino ir netyrė faktinių aplinkybių, ar technika apskritai buvo naudojama ūkyje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas