Legislator Case Law & Legislation
9f8b2e71-317d-4e11-bc03-a54f305541db AI generated

9f8b2e71-317d-4e11-bc03-a54f305541db · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 9f8b2e71-317d-4e11-bc03-a54f305541db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti, kad atsakovas N. K. yra ieÅ¡kovo S. G. tėvas, o ieÅ¡kovas yra atsakovo sÅ«nus. Nurodė, kad tuo metu kai gimė ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo J. G. nebuvo sudariusi santuokos, atsakovo tėvystė nebuvo pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovo gimimo liudijimo skiltyje „tėvas“, tėvo vardas buvo nurodytas pagal trečiojo asmens nurodytÄ informacijÄ ir ieÅ¡kovui pavardė suteikta trečiojo asmens. IeÅ¡kovas nurodo, kad nors ieÅ¡kovo tėvo tėvystė nebuvo nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka, ieÅ¡kovas savo biologinį tėvÄ pažinojo nuo mažens ir tarp atsakovo ir trečiojo asmens niekada nebuvo kilę jokių ginčų dėl atsakovo tėvystės ieÅ¡kovui. Nors atsakovas nuo 1987 m. gyvena J. A. V., tačiau atsakovas lankydavo ieÅ¡kovÄ , palaikė su juo ryšį tiek gyvai, tiek ir nuotoliniu bÅ«du. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo tėvystė niekada nebuvo ginčijama, atsakovas jÄ pripažino, su ieÅ¡kovu bendravo ir laikė jį savo vaiku, tačiau tėvystė nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka.

Legislator headnote

AI generated

9f8b2e71-317d-4e11-bc03-a54f305541db · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Atsakovui ir trečiajam asmeniui pripažinus ieÅ¡kinį, teismo sprendimas suraÅ¡omas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Dėl tėvystės nustatymo 10. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiÅ¡kai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-23910-984/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-18631-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.4.1.3; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. G., jo atstovei advokatei Gražinai Versockienei, atsakovui N. K., trečiajam asmeniui J. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovui N. K., trečiasis asmuo – J. G., dėl tėvystės nustatymo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti, kad atsakovas N. K. yra ieÅ¡kovo S. G. tėvas, o ieÅ¡kovas yra atsakovo sÅ«nus.

2. Nurodė, kad tuo metu kai gimė ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo J. G. nebuvo sudariusi santuokos, atsakovo tėvystė nebuvo pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovo gimimo liudijimo skiltyje „tėvas“, tėvo vardas buvo nurodytas pagal trečiojo asmens nurodytÄ informacijÄ ir ieÅ¡kovui pavardė suteikta trečiojo asmens. IeÅ¡kovas nurodo, kad nors ieÅ¡kovo tėvo tėvystė nebuvo nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka, ieÅ¡kovas savo biologinį tėvÄ pažinojo nuo mažens ir tarp atsakovo ir trečiojo asmens niekada nebuvo kilę jokių ginčų dėl atsakovo tėvystės ieÅ¡kovui. Nors atsakovas nuo 1987 m. gyvena J. A. V., tačiau atsakovas lankydavo ieÅ¡kovÄ , palaikė su juo ryšį tiek gyvai, tiek ir nuotoliniu bÅ«du. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo tėvystė niekada nebuvo ginčijama, atsakovas jÄ pripažino, su ieÅ¡kovu bendravo ir laikė jį savo vaiku, tačiau tėvystė nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Atsakovas N. K. nepateikė atsiliepimo, tačiau elektroniniu paÅ¡tu teismui atsiuntė praneÅ¡imÄ , kad sutinka su ieÅ¡kiniu.

4. Trečiasis asmuo J. G. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu sutinka.

5. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

6. Atsakovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti.

7. Teismo posėdyje trečiasis asmuo palaikė atsiliepimÄ jame nurodytais motyvais ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai 8. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, atsakovas – J. A. V. (toliau – JAV) pilietis. IeÅ¡kovas gimė (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo gimimo liudijime motina nurodyta J. G., o tėvu – N. G., kurio tautybė nurodyta – baltarusas. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti, kad atsakovas yra ieÅ¡kovo tėvas, o ieÅ¡kovas yra atsakovo sÅ«nus. Atsakovas ir trečiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai.

9. Atsakovui ir trečiajam asmeniui pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Dėl tėvystės nustatymo 10. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

11. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

12. IeÅ¡kovas nurodo, kad trečiasis asmuo (ieÅ¡kovo motina) susilaukusi ieÅ¡kovo santuokos sudariusi nebuvo, o atsakovo tėvystė nebuvo pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovo gimimo liudijimo skiltyje „tėvas“, tėvo vardas buvo nurodytas pagal trečiojo asmens nurodytÄ informacijÄ , o pavardė ieÅ¡kovui suteikta trečiojo asmens ir nurodyta „N. G.“, kurio tautybė – baltarusas. Nustatyta, kad minėtas asmuo faktiÅ¡kai neegzistuoja, nes buvo įraÅ¡ytas ieÅ¡kovo gimimo liudijime pagal tuomet galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 61 straipsnio 1 dalį – motinai nurodžius duomenis apie spėjamÄ vaiko tėvÄ .

IeÅ¡kovas savo biologinį tėvÄ (atsakovÄ ) pažinojo nuo mažens. Atsakovas pripažino savo faktinę tėvystę ieÅ¡kovui, su ieÅ¡kovu bendravo ir laikė jį savo vaiku, tačiau tėvystė nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens niekada nebuvo ginčo dėl atsakovo tėvystės ieÅ¡kovui. Taip pat atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu bendrai auklėjo ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovo auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, kuris patvirtinÄ tėvystę, yra tai, kad atsakovas, kaip spėjamas vaiko tėvas, rÅ«pinasi ieÅ¡kovu kaip savu bei su juo bendrauja.

Byloje pateiktos 1987 m. gegužės 10 d., 1993 m. rugpjūčio 22 d., 1999 m. birželio 15 d., 2001 m. vasario 1 d., 2004 m. gegužės 22 d., 2006 m. gegužės 26 d., 2006 m. rugpjūčio 25 d. nuotraukos, patvirtinančios, kad atsakovas pripažįsta savo tėvystę ieškovui. Atsakovas ir trečiasis asmuo neprieštaravo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių.

13. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kuriuo prašė iÅ¡taisyti gimimo liudijime nurodytus tėvo duomenis į N. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), pilietybė – J. A. V.. 2021 m. gegužės 6 d. iÅ¡vada ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo atmestas. Byloje pateiktas atsakovo 2021 m. kovo 23 d. praÅ¡ymas J. V. apygardos teismo rytiniam N. rajonui dėl vardo pakeitimo, atsakovo pilietybės suteikimo pažymėjimas Nr. 20591543 ir atsakovo asmens tapatybės dokumento kopija įrodo, kad atsakovo vardas ir pavardė, prieÅ¡ pakeičiant pilietybę į JAV piliečio, buvo N. K., o pakeista buvo į N. K..

14. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo tėvo duomenys jo gimimo liudijime nurodyti vadovaujantis tuo metu galiojusio SÅ K 61 straipsniu, kuris nustato, kad vaikui gimus nesusituokusiai motinai, nesant bendro tėvų pareiÅ¡kimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvo gimimo įrašų knygoje įraÅ¡omas pagal motinos pavardę, o vaiko tėvo vardas ir tautybė įraÅ¡omi motinos nurodymu. IeÅ¡kovo tėvo duomenys buvo nurodomi įraÅ¡ant motinos pavardę ir motinos nurodytÄ asmens vardÄ ir tautybę, nors faktiÅ¡kai toks asmuo neegzistuodavo.

Å iuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu vaiko kilmė iÅ¡ tėvo nenustatyta, gimimo įraÅ¡e duomenys apie tėvÄ neįraÅ¡omi. Taigi registruodama ieÅ¡kovo gimimÄ trečiasis asmuo duomenyse apie vaiko tėvÄ nurodė atsakovo tuometinį vardÄ ir tautybę, bet atsakovo pavardė negalėjo bÅ«ti nurodyta dėl aukščiau aptartų priežasčių ir nors gimimo liudijime yra nurodytas atsakovo vardas ir tautybė, tačiau yra nurodyta ieÅ¡kovo motinos (trečiojo asmens) pavardė.

Faktas, jog gimimo liudijime yra nurodytas atsakovo buvęs vardas, atsižvelgiant į kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, vertintinas kaip patvirtinantis atsakovo tėvystę ieÅ¡kovui. Byloje nėra ginčo, jog trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) gimęs sÅ«nus yra atsakovo biologinis vaikas ir visos bylos Å¡alys šį faktÄ pripažįsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas tėvystę pripažino, su ieÅ¡kovu bendravo ir laikė jį savo vaiku, (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko biologinis tėvas yra atsakovas.

Todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas, nustatytina, kad N. K. yra J. G. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko S. G. biologinis tėvas, o šis vaikas yra atsakovo vaikas (CK 3.148 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas nustato, kad N. K. yra S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o šis vaikas yra N. K. sūnus (CK 3.148 straipsnis 1 dalis).

16. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

17. Ieškovas neprašo suteikti biologinio tėvo pavardės. Kadangi ieškovui yra suteikta trečiojo asmens pavardė, todėl S. G. paliekama trečiojo asmens suteikta pavardė „G.“.

18. Teismas Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo tėvystę vaikui nuginčyti teismine tvarka nebus galima (CK3.149 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

20. Šalys byloje neprašė priteisti joms bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims neatlyginamos.

21. Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirtos 5,31 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti, kad atsakovas N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra ieÅ¡kovo S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ieÅ¡kovas S. G. yra atsakovo N. K. sÅ«nus.

Å alims iÅ¡aiÅ¡kinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie N. K. tėvystę S. G. nuginčyti teismine tvarka nebus galima. Priteisti iÅ¡ atsakovo N. K. 5,31 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikiant teismui. Teismo sprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Katinienė