AS-602-150-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS602-150/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00608-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alovė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Alovė“, R. S., V. S., R. P., V. S., B. O. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. rugpjūčio 9 d. (pagal gavimo datą) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1655 dėl grąžinimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, kurio plotas 0,1173 ha (posesija Nr. 12) kadastrinių matavimų bylas ir netvirtinimo šio žemės sklypo plano, dydžio, ribų bei apribojimų;

2) pripažinti, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nesprendžia jos kompetencijoje esančių klausimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos Palangos mieste valdė A. S.;

3) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamus 0,1173 ha (posesija Nr. 12) ir 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypus pažymėti kaip laisvus (neužstatytus);

4) patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, sklypų dydį ir ribas; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija);

5) pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas;

6) nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį;

7) pateikti pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo; suteikti žemės sklypams adresus;

8) priteisti jam iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 1 Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimą (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių su pakeitimais nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir teikimo tvirtinti, taip pat dėl parengto projekto viešo eksponavimo ir viešo svarstymo, kadangi ši teritorija iš dalies sutampa su A. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės atkūrimui suformuotų 0,1173 ha (12 posesija) ir 0,0423 ha (12 posesija) žemės sklypų teritorija.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas būtent UAB „Alovė“ atliekamu detaliuoju planavimu motyvuoja atsisakymą patvirtinti 0,1173 ha ir 0,0423 ha žemės sklypų planus, jų dydžius, ribas bei apribojimus, o UAB „Alovė“ parengtu, tik nesuderintu ir nepatvirtintu detaliuoju planu suplanuota ir teritorija, į kurią jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises.

Pareiškėjas pateikė prašymą (t. IV, b. l. 21-22) dėl bylos sustabdymo iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 2-1150-890/2012 įsiteisėjimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi prašymą patenkino ir nusprendė administracinę bylą sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1150-890/2012.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra priimtas pareiškėjo M. S. skundas (t. I, b. l. 135-144) dalyje dėl 2009 m. gegužės 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo Nr. (4.17)-D3-1655 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus: natūra grąžinamų 0,1173 ha (posesija Nr. 12) ir 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypų pažymėjimo laisvais (neužstatytais), žemės sklypų planų, dydžių ir ribų patvirtinimo specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), urbanistinių-architektūrinių apribojimų ir sąlygų pasiūlymo, žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo, būdo ir pobūdžio nustatymo, pasiūlymų dėl žemės servitutų nustatymo pakeitimo bei adreso žemės sklypams suteikimo ir žalos atlyginimo priteisimo (t. I, b. l. 151, 152, t. II, b. l. 47, 48).

Nurodė, jog iki teismo posėdžio pradžios gautas pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 2-1150-890/2012 įsiteisėjimo. Pažymėjo, jog prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1150-890/2012 ir įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje, buvo grindžiamas tuo, kad teismui patenkinus M. S. ieškinį ir panaikinus UAB „Alovė“ nuosavybės teisę į ginčo žemę, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūroje, būtų galima pripažinti laisva (neužstatyta) ir patvirtinus esantį parengtą žemės sklypo planą, į jį atkurti nuosavybės teises. Išdėstė, jog nagrinėtoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į buvusiai savininkei A. S. priklausiusius 0,1173 ha ir 0,0423 ha žemės sklypus Palangos mieste. Nuosavybės teises į pareiškėjo nurodomus žemės sklypus siekia įgyvendinti ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose UAB „Alovė“ nurodė, jog teritorijoje, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra UAB „Alovė“ nuosavybės teise registruoti statiniai (t. I, b. l. 12, 15, 16, 43-46).

Teismas konstatavo, jog prašymas sustabdyti administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. I-1150-890/2012 laikytinas pagrįstu, nes įvertinusi administracinėje byloje ir Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1150-890/2012 pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog yra pagrindas administracinės bylos sustabdymui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“ pateikė atskirąjį skundą (t. IV, b. l. 32-34), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį ir pareiškėjo M. S. prašymą išspręsti iš esmės: prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstą.

Atskirajame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis visiškai nepagrįsta, priimta nepaisant formuojamos teismų praktikos, nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus, sudaranti sąlygas ir toliau vilkinti šią administracinę bylą. Teigia, jog pirmos instancijos teismas privalėjo teisingai nustatyti šios administracinės bylos dalyką. Nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje tai lyg ir nurodo, tačiau jį ignoruoja, konstatuodamas teisinį šios ir kitos civilinės bylos ryšį. Pažymi, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas yra pareiškęs reikalavimus dėl 2009 m. gegužės 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo Nr. (4.17)-D3-1655 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Taigi, iš šių pareiškėjo reikalavimų pobūdžio akivaizdu, kad teismas šioje byloje aiškinsis ir nustatinės tai, ar žemės sklypas, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, gali būti pripažintas laisvu (neužstatytu). Klaipėdos apygardos administracinis teismas privalės nustatinėti šias aplinkybes ir padaryti atitinkamas išvadas tam, kad teisingai išnagrinėtų šią administracinę bylą. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad bylos stabdymas nėra būtinas.

Nurodo ir tai, kad analogiškoje administracinėje byloje, taikydamas ir aiškindamas Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo bei ABTĮ 98 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas 12 straipsnis apibrėžia atvejus, kuriems esant žemė išperkama valstybės, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Valstybinės žemės nuomos sutarties ginčo žemėje sudarymo faktas netrukdo išspręsti šioje administracinėje byloje esminio klausimo, kuris turi būti atsakytas byloje, ar ginčo žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to negrąžinama natūra.

Todėl kitas teismas negali nulemti šios administracinės bylos baigties. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, patenka į bendrosios kompetencijos teisme ginčijamomis žemės nuomos sutartimis tretiesiems asmenims išnuomotą žemę, netrukdo administracinę bylą nagrinėti iš esmės. Darant priešingą išvadą, kiltų grėsmė, kad nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas ir taip bus pažeistas proceso operatyvumo principas (administracinė byla Nr. AS556-725/2012).

Mano, jog šiuo atveju, tai, kad pareiškėjas kitoje civilinėje byloje ginčija nuosavybės teises į teisiškai įregistruotus ir ant ginčo žemės sklypo stovinčius pastatus, nekliudo administraciniam teismui nagrinėti šios bylos. Net ir tuo atveju, jei kitoje byloje būtų nuginčyta UAB „Alovė“ nuosavybės teisė į pastatus, tai nereikštų, kad ginčo žemės sklype statinio nėra, kad ginčo sklypas nėra užstatytas statiniais. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio mėn. 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012 konstatavo, kad „net jei būtų nuginčyta būtent nuosavybės teisė į daiktus, jie vis tiek liktų ginčo žemės sklype ir dėl to šis negalėtų būti laikomas laisvu (neužstatytu), nepaisant to, kam priklausytų nuosavybės teisė į nurodytus objektus, jiems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas“.

Tikina, jog skundžiama nutartimi buvo pažeistas proceso operatyvumo principas, sudarytos sąlygos toliau vilkinti procesą, tuo pažeidžiant UAB „Alovė“ teises ir teisėtus interesus. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo stabdyti administracinę bylą pagrįstumo, pirmos instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas sąmoningai pradeda naujus teisminius ginčus kituose teismuose tam, kad šis procesas užsitęstų.

Pareiškėjas M. S. atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą nurodo, kad su trečiojo asmens atskiruoju skundu nesutinka, kadangi atskirojo skundo argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti.

Paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad civilinė byla, jos nagrinėjimo metu nustatyti faktai ir priimtas sprendimas, gali turėti esminės reikšmės byloje dėl teisių atkūrimo; pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pats neturi galimybės išsiaiškinti civilinėje byloje nagrinėjamų ir bylai dėl teisių atkūrimo esminę reikšmę galinčių turėti aplinkybių. Nurodo, kad pareiškėjas ieškiniu civilinėje byloje kelia ne tik ginčo kiemo aikštelės nuosavybės (daiktinių teisių) galiojimo ir jų registracijos panaikinimo klausimą, bet apskritai siekia, kad būtų panaikinti ginčo kiemo aikštelės, kaip nekilnojamojo daikto, teisinė registracija. Nėra jokių dokumentų ar bet kokių kitų duomenų apie tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktas (kiemo aikštelė) buvo teisėtai sukurtas (t. y. atliktos visos reikalingos procedūros ir įforminti atitinkami dokumentai). Pažymi, jog atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-520-2909/2012 konstatavo, jog M. S. neturėjo teisės ir pagrindo ginčyti kiemo aikštelės, priklausančios UAB „Alovė“ teisinės registracijos. Pirmiausia, šioje byloje tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apskritai nepasisakė dėl kiemo aikštelės registracijos panaikinimo pagrindų. Nurodytoje byloje buvo konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo teisės pateikti VĮ Registrų centras prašymo dėl kiemo aikštelės registracijos panaikinimo, kadangi VĮ Registrų centras veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato baigtinį teisę pateikti tokį prašymą turinčių asmenų sąrašą. Todėl LVAT 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-520-2909/2012 pasisakė, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Mano, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai remiasi teismų praktika, kadangi jo nurodomų bylų aplinkybės aiškiai skiriasi nuo bylos dėl teisių atkūrimo ir civilinės bylos aplinkybių ir remdamasis nurodytomis nutartimis bando sąmoningai suklaidinti teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje.

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas administracinę bylą sustabdė, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012). Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą, kadangi ilgas bylos sustabdymas gali apsunkinti galimybę nustatyti byloje objektyvią tiesą ir pažeisti žmogaus teises.

Minėto teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756–860/2011). Taigi, prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602–259/2012).

Tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–2159/2011). Be to, nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog teismo sprendimą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą sudarė ta motyvacija, jog konkrečiu atveju buvo būtina nustatyti, ar buvusiai savininkei A. S. priklausiusi ir pareiškėjo natūra prašoma grąžinti žemė gali būti laikytina laisva (neužstatyta), kas yra sprendžiama Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1150-890/2012.

Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į buvusiai savininkei A. S. priklausiusias 0,1173 ha ir 0,0423 ha žemės sklypus Palangos mieste. Siekdamas įgyvendinti savo teisę į nuosavybės atkūrimą pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, ginčijo 2009 m. gegužės 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. (4.17)-D3-1655 bei reiškė kitus reikalavimus. Minėtu sprendimu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius informavo, jog negali patvirtinti 0,1173 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plano, dydžių ribų bei apribojimų, nes iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktos informacijos paaiškėjo, kad šiame žemės sklype yra kiemo statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Alovė“, kuriam taip pat perduotos teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog civilinėje byloje Nr. 2-1150-890/2012 yra ginčijama nuosavybės teisė į kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota UAB „Alovė“ vardu bei prašoma panaikinti statinio – minėtos kiemo aikštelės teisinę registraciją.

Įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog konkrečiu atveju administracinis teismas turėjo galimybę pats išnagrinėti bylą, todėl ją sustabdė nepagrįstai. Pažymėtina, jog nors klausimo, ar buvusiai savininkei A. S. priklausiusi žemė yra laisva, išsprendimas civilinėje byloje, atsižvelgiant į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, būtų neabejotinai palengvinęs administracinės bylos nagrinėjimą, tai nesuponuoja šios administracinės bylos nagrinėjimo negalimumo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal ABTĮ administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, t. y. teismas tikrina ar sprendimo priėmimo metu institucijos veikė jų kompetencijos ribose, ar teisėti sprendimai ar turėjo pagrindą atsisakyti atlikti veiksmus (ABTĮ 3 straipsnis). Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, sąlygojančius sprendimo priėmimo metu esančią faktinę padėtį. Teismas tikrina, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus. Minėtas procesas administraciniame nepriklauso tiesiogiai nuo tam tikros civilinės bylos, kurios nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, išnagrinėjimo. Viešojo administravimo subjektams nustatyti pakankamai trumpi terminai administracinių sprendimų priėmimui, todėl suinteresuotiems asmenims besikreipiantiems į teismą turi būti aišku, ar jo prašymas išnagrinėtas, ar yra priimtas procedūrinio pobūdžio sprendimas. Jeigu suinteresuotas asmuo abejoja administravimo subjektų veiksmų teisėtumu, šis teisėtumas patikrinamas teisme (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. AS602-81/2012).

Įvertinusi visą tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad Palangos miesto apylinkės teismui neišnagrinėjus bylos negalima priimti sprendimo šioje byloje, todėl nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1150-890/2012 (proceso Nr. 2-10-3-00889-2012-6) (ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko neteisingai išspręstas klausimas, todėl nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas (ABTĮ 148 straipsnis ir 151 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alovė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjo M. S. prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo atmesti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius