Legislator Case Law & Legislation
9f866a35-ce97-4eec-82d8-861b9485e778 AI generated

9f866a35-ce97-4eec-82d8-861b9485e778 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9f866a35-ce97-4eec-82d8-861b9485e778
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eproma“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eproma“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IT saugumo sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

9f866a35-ce97-4eec-82d8-861b9485e778 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovė yra apdraudusi savo profesinę civilinę atsakomybę Jungtinės Karalystės draudimo kompanijoje LLOYDS Insurance effected through CFC Underwriting 300 000 Eur sumai. Tai Å¡alina bet kokiÄ grėsmę dėl galimo ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo. Pas atsakovę vidutiniÅ¡kai dirba 53 darbuotojai. Atsakovė savo veikloje pastoviai vykdo 159 periodines aptarnavimo sutartis, kurios kiekvienÄ mėnesį duoda apie 70 000 Eur pajamų. Be to atsakovė vykdo 7 projektavimo ir diegimo sutartis, kurių vertė 838 640 Eur, o 720 578 Eur Å¡ių pajamos dalis yra gautina 2019 metais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?                                                                        Civilinė byla Nr. e2S-1414-803/2019                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07935-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.; 3.1.18.1.1.1.; (S)                                                                                                                                                      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eproma“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eproma“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IT saugumo sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

 Teismas  n u s t a t ė: I. Ginčo esmė  1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Eproma“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „IT saugumo sprendimai“ 25 548,68 Eur skolÄ , 1 368,44 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. ReiÅ¡kiamo reikalavimo užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės turto areÅ¡tÄ nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos. PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė grindė didele skolos suma. Nurodė, kad atsakovė jau ilgÄ laikÄ neatsiskaito su ieÅ¡kove, kas leidžia manyti, kad atsakovė piktybiÅ¡kai siekia iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo. Atsakovės piktybiÅ¡kus veiksmus patvirtina ir jos procesinis elgesys, t. y. prieÅ¡taravimų dėl teismo įsakymo pareiÅ¡kimas, deklaratyvi pozicija, iÅ¡dėstyta atsiliepime, iniciatyvos stoka derybose dėl taikaus ginčo iÅ¡sprendimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis naujausia teismų praktika, sprendė, kad skolos suma nėra esminis kriterijus, vertinant ar konkrečiu atveju egzistuoja poreikis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones skolininko turtui. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ar konkrečiu atveju egzistuoja bÅ«tinybė taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones (turto areÅ¡tÄ ), bÅ«tina nustatyti skolininko nesÄ Å¾iningų veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ bÅ«simo skolininkui nepalankaus sprendimo įvykdymÄ , buvimo faktÄ .

5. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuris, ieÅ¡kovės nuomone, yra deklaratyvus, ir nesiima aktyvių veiksmų taikos sutarčiai sudaryti, negali bÅ«ti laikomos atsakovės nesÄ Å¾iningumo įrodymu. Teismas konstatavo, kad atsakovės procesinis elgesys, jos aktyvus dalyvavimas teismo procese, negali ir neturi bÅ«ti laikomas atsakovės neteisėtais veiksmais, siekiant iÅ¡vengti bÅ«simo sprendimo įvykdymo arba apsunkinti bÅ«simÄ sprendimo įvykdymÄ .

6. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės konkrečius veiksmus, patvirtinančius jos ketinimus paslėpti ar perleisti jos turimÄ turtÄ , taip pat teismui nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai  7. IeÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 7.1. teismas priimdamas nutartį, kuria atsisakyta patenkinti ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ , nesilaikė teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimo paskirstymo naÅ¡tos ir įrodymų vertinimo taisyklių, spręsdamas dėl grėsmės turto iÅ¡saugojimui. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tuo pagrindu, kad nepateikti įrodymai grėsmės buvimo patvirtinimui (byloje neva nėra duomenų apie atsakovės konkrečius veiksmus, patvirtinančius jos ketinimus paslėpti ar perleisti jos turimÄ turtÄ ), neatsižvelgė į tai, kad teismas, taikydamas LR CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė; 7.2. asmuo, praÅ¡antis teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones neprivalo nurodyti nei kokiam konkrečiam atsakovo turimam turtui (jei jo apskritai yra) yra iÅ¡kilusi grėsmė, nei kas ir kaip konkrečiai tokiÄ grėsmę patvirtina; 7.3. teismas neįsigilino į ieÅ¡kovės praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, keliančias grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ne tik atsakovės pasyvus procesinis elgesys buvo nurodytas, kaip siekis iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo, bet ir iki teisminio nagrinėjimo atsakovė negrÄ Å¾ino skolos ilgÄ laikÄ , iki Å¡iol negrÄ Å¾ina bent dalies skolos.

Papildomai pažymėtina, jog teismo posėdis civilinėje byloje paskirtas tik 2019 m. spalio mėnesį, t. y. per tokį ilgÄ laikÄ atsakovė gali slėpti turtÄ arba inicijuoti bankroto procesÄ ; 7.4. teismas nesiėmė jokių veiksmų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui, nors, turėjo procesinę teisę iÅ¡siųsti praÅ¡ymÄ atsakovui, nurodydamas pateikti atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriame atsakovas privalėtų įrodyti, jog jo turtinė padėtis yra tokia, kad priėmus palankų teismo sprendimÄ , jį bÅ«tų galima įgyvendinti.

Minėtų procesinių veiksmų teismas neatliko, neįvertino susidariusios ginčo situacijos, kuomet atsakovas yra juridinis asmuo, turintis galimybę tyčia paslėpti turtÄ , pabloginti finansinę bÅ«klę ir iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 8.1. ieÅ¡kovė atskirajame skunde nepaneigė ginčijamos teismo nutarties iÅ¡vados, kad atsakovės procesinis elgesys, jos aktyvus dalyvavimas teismo procese, negali ir neturi bÅ«ti laikomas atsakovės neteisėtais veiksmais, siekiant iÅ¡vengti bÅ«simo sprendimo įvykdymo arba apsunkinti bÅ«simÄ sprendimo įvykdymÄ , nepateikė bet kokių nors įrodymų dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo sprendžiant skolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei klausimÄ . 8.2. byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones;

IeÅ¡kovė nenurodė ir neteikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovė ketintų turtÄ slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, nes tokios aplinkybės neegzistuoja; 8.3. teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jo tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė; 8.4. atsakovė yra stabiliai nuo pat įkÅ«rimo pradžios (1993 m.) sėkmingai veikiantis Å«kio subjektas atitinkamos rinkos segmente, susijusiame su informacinių technologijų paslaugų veikla.

Atsakovė yra apdraudusi savo profesinę civilinę atsakomybę Jungtinės Karalystės draudimo kompanijoje LLOYDS Insurance effected through CFC Underwriting 300 000 Eur sumai. Tai Å¡alina bet kokiÄ grėsmę dėl galimo ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo. Pas atsakovę vidutiniÅ¡kai dirba 53 darbuotojai. Atsakovė savo veikloje pastoviai vykdo 159 periodines aptarnavimo sutartis, kurios kiekvienÄ mėnesį duoda apie 70 000 Eur pajamų. Be to atsakovė vykdo 7 projektavimo ir diegimo sutartis, kurių vertė 838 640 Eur, o 720 578 Eur Å¡ių pajamos dalis yra gautina 2019 metais.

Didelė dalis Å¡ių sutarčių yra sudaryta viešųjų pirkimų iÅ¡davoje; 8.5. tuo atveju, kai atsakovė yra veikianti įmonė, dalyvaujanti įvairiuose projektuose, įskaitant ir vieÅ¡uosius pirkimus, darytina ir tokia iÅ¡vada, jog ne atsisakymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bet, prieÅ¡ingai, jų pritaikymas galėtų apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ar jį padaryti nebeįmanomu, jeigu dėl taikytų apribojimų atsakovė apskritai nutrauktų savo veiklÄ ; 8.6. atsakovė, atsižvelgdama į įmonės finansinius srautus, Å¡. m. liepos 16 d. pateikė ieÅ¡kovei skolos dengimo kompromisinį variantÄ .

IeÅ¡kovė Å¡. m. liepos 19 d. iÅ¡ esmės su tuo sutiko, tačiau pateikė savo, kiek griežtesnes, sÄ lygas, kurių esmė - visos skolos grÄ Å¾inimas dalimis per Å¡eÅ¡is mėnesius. Atsakovė priėmė Å¡ias sÄ lygas. Taigi Å¡iuo metu Å¡alims beliko įforminti šį susitarimÄ taikos sutartimi ir pateikti teismui tvirtinti. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ susieja su dviem privalomomis sÄ lygomis: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

10. Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė nepagrindė galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, teismas vertino, jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo.

11. Siekdama pagrįsti atsakovės galimÄ nesÄ Å¾iningÄ elgesį ieÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su atsakovės įsipareigojimų nevykdymu pagal 2008 m. liepos 5 d. tarp Å¡alių sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2008/V11. IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieÅ¡kovės praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, keliančias grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kad atsakovė ilgÄ laikÄ iki teisminio nagrinėjimo negrÄ Å¾ino skolos, iki Å¡iol negrÄ Å¾ina bent dalies kolos. Taip pat pažymėjo, kad teismo posėdis byloje paskirtas tik 2019 m. spalio mėnesį, t. y. per tokį ilgÄ laikÄ atsakovė gali slėpti turtÄ arba inicijuoti bankroto procesÄ .

12. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieÅ¡kinio prima facie (lot. iÅ¡ pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiÅ¡kinimui svarbÅ«s yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), kuriuo nustatyta europinio sÄ skaitos blokavimo įsakymo procedÅ«ra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedÅ«ros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sÄ skaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sÄ lygos ir jų įgyvendinimo procedÅ«ros.

Todėl bÅ«tina ir tikslinga patvirtinti privalomÄ ir tiesiogiai taikomÄ SÄ jungos aktÄ , kuriuo bÅ«tų sukurta nauja SÄ jungos procedÅ«ra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sÄ skaitose laikomas lėšas. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 punkte nustatyta, kad sÄ lygomis, kuriomis remiantis iÅ¡duodamas blokavimo įsakymas, turėtų bÅ«ti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad bÅ«tų iÅ¡duotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.

14. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali bÅ«ti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamÄ arba bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , nes skolininkas gali bÅ«ti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtÄ arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastÄ jo kiekį arba tai padaręs neįprastu bÅ«du. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimÄ , arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vienÄ kreditorių, neturėtų bÅ«ti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų bÅ«ti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui iÅ¡duoti. Ä® Å¡iuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 p. 4 d.).

15. Nors Reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatos nagrinėjamojoje byloje netaikytinos, tačiau jos reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvimo pagal nacionalinės teisės nuostatas.

16. Vadinasi, tiek nacionalinis reglamentavimas, kurio aiÅ¡kinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Todėl nei ieÅ¡kovės atskirojo skundo argumentai, susiję su nevykdoma atsakovės prievole, nei argumentai, susiję su atsakovės turimo turto slėpimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad grėsmė, kaip sÄ lyga taikyti atsakovams areÅ¡tÄ , Å¡iuo atveju nebuvo įrodyta.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp Å¡alių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo aplinkybės negali bÅ«ti laikomos atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodančiais faktais, lemiančiais jai tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio iÅ¡sprendimo taikymÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje apie labiau tikėtinÄ asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nesÄ Å¾iningumÄ buvo sprendžiama, pavyzdžiui, kai atsakovas slėpė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai vienos įmonės veikla buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1063-516/2017), ir prieÅ¡ingai, buvo pasisakyta, jog tokios aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykÄ ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ negali bÅ«ti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad argumentai, jog atsakovė gali slėpti turtÄ arba inicijuoti bankroto procesÄ nepagrįsti jokiais įrodymais. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai ieÅ¡kovei, kuri Å¡iuo atveju nenurodė jokių duomenų apie atsakovės ketinimus turimÄ turtÄ paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis) siekiant iÅ¡vengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, reglamentuojantis bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ , nenumato draudimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ esant pritaikytam turto areÅ¡tui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepaÅ¡alina galimybės atsakovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

19. Nesutiktina ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad atsakovė turėjo įrodinėti gerÄ savo turtinę padėtį bei finansinį pajėgumÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , palankų ieÅ¡kovei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė neteisingai aiÅ¡kina įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ , sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Nepalanki kreditoriui skolininko turtinė padėtis savaime nėra lemianti areÅ¡to taikymÄ aplinkybė, o dėl grėsmes įrodinėjimo apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ jau buvo pasisakyta, t. y. pirmiausiai Å¡i pareiga tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme reikalavimÄ ir kartu praÅ¡o taikyti antrajai ginčo Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti.

Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikÅ¡tų, kad atsakovė, aiÅ¡kiai nežinodama, kÄ ieÅ¡kovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nėra suderinama su Å¡alių procesiniu lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-464/2018).

20. Å alys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieÅ¡kinio pateikimas, ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui grindžiama deklaratyviais teiginiais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė grėsmės bÅ«simo tikėtinai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo neįvykdymui ir netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

22. Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, n u t a r i a : ieÅ¡kovės UAB „Eproma“ atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Petkuvienė