9f85c3ae-5e7a-4e9b-a2ea-c260d9b63f74 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-487/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48718-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2.3; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nuteistajam B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu bÅ«du apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. ir B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir nuteistas: - pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, - pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu: prie griežtesnės bausmės – 7 metų laisvės atėmimo pridėta dalis paskirtos švelnesnės bausmės (5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) ir paskirta subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri apėmimo būdu subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrina bausme, taip pat pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 b) punktu, 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityta 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir A. atlikta laisvės apribojimo bausmė, jÄ pakeitus laisvės atėmimu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. B. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir, remiantis BK 91 straipsniu, nuteistas: - pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – areštu 10 (dešimčiai) parų ir 34 MGL (1700 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

IÅ¡ A. priteista 5000 Eur (penki tÅ«kstančiai eurų) X. neturtinei žalai atlyginti, Å¡ių lėšų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymÄ nukentėjusiosios mamÄ C.. IÅ¡ B. priteisti 2000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) X. neturtinei žalai atlyginti, Å¡ių lėšų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymÄ nukentėjusiosios mamÄ C.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad: 1.1.

Jis, laikotarpiu nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugsėjo 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apleistuose Å«kinės paskirties pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, žinodamas, jog nukentėjusioji X., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo visiÅ¡kai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«džio ir reikÅ¡mės bei tiems veiksmams pasiprieÅ¡inti, tyčia prieÅ¡ mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės X. valiÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų lytiÅ¡kai santykiavo bei kiÅ¡o savo lytinį organÄ mažametei X.

į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ ir į burnÄ , tokiu bÅ«du tyčia jÄ išžagino ir tenkino savo lytinę aistrÄ analiniu bei oraliniu bÅ«du su mažamete X., pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle. 1.2. Be to, jis nesunkiai sutrikdė mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiosios X. sveikatÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugsėjo 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apleistuose Å«kinės paskirties pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, išžagindamas ir seksualiai prievartaudamas mažametę nukentėjusiÄ jÄ X., gim. (duomenys neskelbtini), dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo esančiÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiosios sveikatÄ , kadangi X. buvo konstatuoti kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su mažametės X. išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu.

2. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad: 2.1. Jis, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog nukentėjusioji X., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė ir negali visiÅ¡kai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų reikÅ¡mės bei adekvačiai ir aktyviai Å¡iems veiksmams pasiprieÅ¡inti, pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji taip pat negalėjo visiÅ¡kai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«džio ir reikÅ¡mės bei tiems veiksmams pasiprieÅ¡inti, tyčia įvedė savo varpÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį ir lytiÅ¡kai santykiavo, tokiu bÅ«du išžagino mažametę bejėgiÅ¡kos bÅ«klės X. 2.2.

Be to, jis nesunkiai sutrikdė mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiosios X. sveikatÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame (duomenys neskelbtini), išžagindamas mažametę nukentėjusiÄ jÄ X, gim. (duomenys neskelbtini), dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo esančiÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiosios sveikatÄ , kadangi X. buvo konstatuoti kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su mažametės X. išžaginimu.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Nuteistojo A. apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį, kuriuo jis, A., nuteistas, ir jį iÅ¡teisinti. 3.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes, jo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis, A., bÅ«tų išžaginęs ir seksualiai prievartavęs mažametę X. bei padaręs jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . 3.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis jokių lytinių santykių su mažamete X. neturėjo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jo sutuoktinės D., kuri ne kartÄ , supykusi dėl jo reiklumo, smurto pavartojimo jos atžvilgiu, alkoholinių gėrimų vartojimo, yra grasinusi, kad jį pasodins, iniciatyva. 3.3. Taip pat skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje teismas jį kaltinančiu įrodymu laikė nukentėjusiosios mažametės X. mamos C. parodymus. Tačiau C. parodė, jog, jai pasiteiravus dukters, ar Å¡i turėjo lytinių santykių su A., pastaroji atsakė, kad santykių nebuvo; tiriamuoju laikotarpiu jokių pakitimų dukters elgesyje ji nepastebėjo.

Taip pat C. nurodė, kad nebuvo mačiusi, jog jos duktė su A. susitikinėtų ar kur nors kartu eitų. Apeliantas teigia, kad jis pats nukentėjusiosios motinai C. nurodė, jog X. jam raÅ¡inėja žinutes, todėl tuo atveju, jei jis bÅ«tų seksualiai prievartavęs ar žaginęs mažametę X, jo elgesys – pasakyti nukentėjusiosios motinai C. apie nukentėjusiosios X. jam raÅ¡ytas žinutes, bÅ«tų nelogiÅ¡kas. Nurodoma ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu C. buvo parodžiusi, jog 2018 m. rugsėjo 23 d. atėjusi D. prašė X. parodyti telefone susiraÅ¡inėjimÄ su jos sutuoktiniu A., tačiau telefone jokių žinučių nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie minimų žinučių buvimÄ , tÄ paliudijo ir tyrėja V. K.. X. anketoje (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo nustatytas joks susiraÅ¡inėjimas su juo, A. ir / ar su B.. 3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo E. parodymus – pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. juos patvirtino, tačiau paaiÅ¡kino, jog, teisme pasakodamas apie jam žinomas įvykio aplinkybes, bandė pakeisti parodymus, t. y. pameluoti, nes norėjo padėti tėvui.

Todėl kyla klausimas dėl Å¡io liudytojo parodymų, kaip prieÅ¡taringų, patikimumo. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį ir į Å¡io liudytojo nurodytÄ aplinkybę, kad X. jam buvo sakiusi, jog tėvas – apeliantas A. jÄ vežė iki karjerų, nors A. tuo metu buvo namuose, iÅ¡ ko liudytojas E. teigė, supratęs, kad X. meluoja. 3.5. Pasisakydamas dėl liudytojos D. parodymų, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teisme Å¡i atsisakė duoti parodymus (kaltinamasis jos sutuoktinis), nors tuo pačiu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė jai žinomas aplinkybes.

Tokiu bÅ«du, anot apelianto, kyla pagrįstos abejonės ir dėl D. parodymų patikimumo. 3.6. Liudytojos N. parodymais buvo nustatyta, kad D. norėjo jį, A. pasodinti, nes jai trÅ«ko laisvės. Taip pat iÅ¡ liudytojos parodymų seka, kad D. jai pasakojo apie susiraÅ¡inėjimÄ , iÅ¡ kurio Å¡i supratusi, kad tarp X. ir jos sutuoktinio kažkas vyksta. Todėl, pasak apelianto, perÅ¡asi iÅ¡vada, kad pati D. nežinojo, kokie santykiai tarp jų buvo. 3.7. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenis apie byloje minimas žinutes pateikė D., kuri ikiteisminio tyrimo metu galėjo tiksliai pažodžiui nurodyti žinučių turinį, nors Å¡ios žinutės, kaip nurodė ji pati, buvo iÅ¡trintos dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo; kiti liudytojai apie žinutes ir jų turinį bei kitas įvykio aplinkybes sužinojo iÅ¡ jos.

Skundžiamame nuosprendyje kaip jo kaltę patvirtinantys nurodyti parodymai liudytojų, kurie nurodė tik tai, kÄ jiems pasakojo pati D., nors jos pačios parodymai kelia pagrįstas abejones. Apelianto nuomone, D. parodymų patikimumo aspektu yra bÅ«tina įvertinti ir jo, A., ir D. tarpusavio santykius dėl jo patraukimo atsakomybėn už fizinio smurto prieÅ¡ pastarÄ jÄ panaudojimÄ . 3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad liudytojų G., F. parodymais bei mokyklos direktoriaus, kurioje mokėsi X., charakteristika nustatytas X. polinkis seksualiniams veiksmams, tai, apelianto manymu, kelia pagrįstų abejonių dėl byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vados objektyvumo.

Apelianto nuomone, X. nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadai. Apelianto įsitikinimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta objektyvių, pagrįstų ir neginčytinų duomenų apie tai, kad jis, A. bÅ«tų išžaginęs ar seksualiai prievartavęs X. ir Å¡iais veiksmais jai padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

4. Nuteistojo B. apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį, kuriuo jis, B., nuteistas ir jį iÅ¡teisinti, nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį atmesti. 4.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kaip nepagrįstu ir neteisėtu. Pasak apelianto, teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir baudžiamojo proceso įstatymÄ , iÅ¡vadas darė tik iÅ¡ kaltinimÄ pagrindžiančių ir prieÅ¡taringų įrodymų.

Apelianto tvirtinimu, jo kaltės nėra, jis su mažamete X. nebendravo, niekada nebuvo likę vieni, lytinių santykių neturėjo ir prie kaltinime nurodyto (duomenys neskelbtini) jis nėra buvęs. Jis buvo apkalbėtas, galimai jam tokiu bÅ«du yra kerÅ¡taujama, nes jis neatsakė į X. jam rodytÄ dėmesį. Pastaroji raÅ¡inėjo jam žinutes, į kurias jis nė karto neatsakė. 2015 metais jis gyveno pas močiutę, todėl kaltinime nurodytu laikotarpiu retai lankydavosi pas savo tėvus, juo labiau likdavo nakvoti. 4.2.

Anot apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios X. parodymais, kaip nekeliančiais abejonių, jau vien dėl jos psichinės sveikatos bÅ«klės. Ji, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , pirmiausia nurodė, kad apie lytinius santykius sužinojo iÅ¡ peržiÅ«rėtų pornografinių filmų dar iki jam, B., inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji nebuvo nuosekli, atsakydama į klausimÄ apie jos pačios pirmus lytinius santykius – iÅ¡ pradžių nurodė, kad jie buvo su A., vėliau – kad su juo, B..

Apklausiama apie lytinių santykių su juo, B., aplinkybes, X. teigė, kad iki tol ji nežinojo, kas tai yra seksas, kad santykiavo savo noru ir kad jų metu jai neskaudėjo. Tačiau liudytoja C. nurodė, jog matė „Messenger“ programėlėje dukters X. raÅ¡ytÄ Å¾inutę jam, B., apie tai, kad jai labai skaudėjo, klausiant, ar negalėjo Å¡velniau, ir neva jo, B., paraÅ¡ytÄ atsakymÄ , kad bus galima tÄ patį pakartot. Å ios aplinkybės, apelianto manymu, patvirtina X. parodymų prieÅ¡taringumÄ . 4.3.

Apelianto tvirtinimu, jis visiÅ¡kai nebendravo ir neturėjo jokių reikalų su X., tačiau pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Teismo minimi liudytojos C. parodymai, kad jis, B. buvo atėjęs prie jų namų papraÅ¡yti cigaretės, taip pat kad, eidami kartu su broliu grybauti, jie klausė X., ar nenori eiti kartu, neduoda pagrindo vertinti, kad jis ieÅ¡kojo santykių su X. Jis pats neatsimena atvejo, kad bÅ«tų kvietęs X. eiti kartu, o iÅ¡ liudytojos C. žodžių negalima spręsti, kuris iÅ¡ jų – jis ar jo brolis, kvietė jos dukrÄ grybauti. 4.4.

Aplinkybė, kad jis, B., nebendravo ir neieÅ¡kojo santykių su X., byloje patvirtinta ir apklaustų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu liudytojų parodymais. Liudytojas Z. nurodė, kad apie X. santykius su juo, B., niekas nepasakojo, iÅ¡ D. jis sužinojo tik apie dukters santykius su A. Apie tai, kad jis neturėjo jokių santykių su pastarÄ ja, patvirtino ir jo paties mama D.. Liudytoja N. parodė, kad jai neteko matyti, jog jis kada bÅ«tų buvęs likęs vienas su X., kad iÅ¡ jo, B. bÅ«tų kÄ girdėjusi apie pastarÄ jÄ ; pati nukentėjusioji X. taip pat nieko apie jį nebuvo minėjusi.

Liudytoja I. (M.) parodė, kad X. ateidavo pas juos į namus, bendraudavo, žaisdavo su visa jų kompanija, tačiau jokių įtartinų santykių tarp nukentėjusiosios ir A.ar jo, B., liudytoja nepastebėjo. Liudytoja F. parodė apie atvejį 2018 metais, kuomet X. buvo pareiškusi, kad ji, neva, yra nėščia, tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino. Ši liudytoja nurodė ir tai, kad X. iš išvaizdos atrodė subrendusi ne pagal savo amžių, su tėvais nebuvo atvira, o su kitais laisvai dalindavosi įspūdžiais, iš to sprendė, kad X. linkusi išsigalvoti nebūtus dalykus.

Liudytoja Å . nurodė, kad X. jai pasakojusi apie susiraÅ¡inėjimÄ su kažkokiu vyru, tarp jų buvusius nevienkartinius lytinius santykius, X. buvo susirÅ«pinusi dėl to, kad minėtas vyras turėjo Å¡eimÄ ir vaikų, todėl bijojo, kad apie jų santykius sužinos jo žmona. Anot apelianto, iÅ¡dėstytos aplinkybės nepatvirtina, jog jis, B. bendravo ar siekė bendrauti su X. Nors nukentėjusiosios mama C. nurodė prieÅ¡ingai, jos parodymais dėl aukščiau aptartų prieÅ¡taravimų teismas negalėjo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis, grįsdamas jo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ . 4.5.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadas, kuriomis teismas grindė skundžiamÄ nuosprendį. Apeliantas pažymi, kad su nukentėjusiÄ ja ekspertas bendravo 2019 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Nukentėjusioji tyrimo metu papasakojo tokias pačias lytinių santykių su juo, B., aplinkybes, kaip ir C. bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodė tÄ pačiÄ Ä¯vykio vietÄ , bÅ«dÄ .

Dėl tokių įvykių tikrumo ekspertėms abejonių nekilo. Galima įtaka nukentėjusiajai nebuvo nustatyta. Ekspertė psichologė S. ekspertinio tyrimo iÅ¡vadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad X., duodama parodymus, rėmėsi asmenine patirtimi, jos parodymai nekelia abejonių dėl papasakotų įvykių tikrumo, patikimumo. Tačiau teismas, pasak apelianto, neatsižvelgė į kitus, tos pačios teismo psichiatrijos, psichologinės ekspertizės duomenis, suraÅ¡ytus tų pačių eksperčių, o bÅ«tent: 4.5.1.

Kad nukentėjusiajai X. buvo nustatytas labai menkas tiriamosios informacijos kiekis, sunkumai apibendrinant, nustatant objektų bei reiÅ¡kinių ryÅ¡ius. Bloga dėmesio koncentracija. Neatsparus dėmesys, silpna atmintis, apsunkintas įsiminimo procesas. Labai žemas supratingumo lygis. Loginio mÄ stymo stoka, negebėjimas nustatyti loginio mÄ stymo sekos. Žymios suvokimo problemos. Lėta orientacija. Seksualizuotas elgesys. Domėjimasi seksualiniais dalykais, apžiÅ«rinėjant nuogÄ brolį, fotografuojant, žiÅ«rint pornografinius filmukus internetu. 12 metų amžiaus čiulpė savo brolio lytinį organÄ , mobilaus ryÅ¡io telefonu atsisiuntė vaizdus, kai moterys lytiÅ¡kai santykiauja su gyvÅ«nais.

Vyrauja neadekvatus realios situacijos suvokimas, stebimas padidintas įtaigumas (neatspari klaidingai nukreipiamiems klausimams, priima klaidingai nurodytas aplinkybes, kaip realiai buvusias ir remdamasi jomis prikuria daugiau nebÅ«tų aplinkybių) (t. 3, b. l. 26–30). 4.6. Apelianto aiÅ¡kinimu, jis pripažintas kaltu ir nuteistas vien tik remiantis nukentėjusiosios parodymais ir teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kurios pagrįstos tiktai iÅ¡vestiniais duomenimis. IÅ¡skyrus nukentėjusiosios X. parodymus, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių bent vienÄ esminę kaltinimo aplinkybę.

Apibendrinant apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kelia pagrįstų abejonių.

5. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistųjų A. ir B. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nuteistieji A. ir B. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodydami, kad A. dėl mažametės bejėgiškos būklės X. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bei šiais veiksmais nesukaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, o B. dėl pastarosios išžaginimo bei šiais veiksmais nesukaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo – nuteisti nepagrįstai. Nuteistųjų teigimu, jų kaltė nebuvo įrodyta, iš esmės pagrįsta tik nukentėjusiosios parodymais, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, Å¡iuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir nustatė tiek nuteistojo A., tiek nuteistojo B. nusikalstamų veiksmų faktines aplinkybes bei teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas tinkamai nustatė teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, jų visetÄ , bei atsižvelgus į jų tarpusavio santykį, padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistųjų padarytų konkrečių veiksmų, jų teisinio vertinimo.

Baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų, vertinant įrodymus bei taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , nenustatyta. Visos aplinkybės, reikÅ¡mingos padarytų veikų įrodytumui, buvo nustatytos ir įvertintos teisingai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes, atskleidžiančias nuteistųjų nukentėjusiosios X. atžvilgiu padarytas veikas ir todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų A. ir B. apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Dėl A. apeliacinio skundo argumentų 8. Nuteistasis A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurio pagrindu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Apeliaciniame skunde aiškina, kad teismo nustatytos aplinkybės nebuvo pagrįstos pakankamais baudžiamojo proceso metu surinktais įrodymais ar, kad vadovautasi netinkamai ir, ar netinkamais įrodymais byloje, dėl ko padarytos nepagrįstos išvados.

Teisėjų kolegija su Å¡iais nuteistojo argumentais nesutinka. Patikrinus pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų analizės, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės baudžiamosios bylos duomenų kontekste, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei padarė neteisingas iÅ¡vadas. A. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų veikų.

9. A. neigia žaginęs ir seksualiai prievartavęs mažametį (jaunesnį negu keturiolikos metų) bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenį – X., taip pat nesunkiai sutrikdęs jo sveikatÄ . Nuteistasis A. nurodo, kad su mažamete nukentėjusiÄ ja X. jis lytiÅ¡kai nesantykiavo, lytinės aistros netenkino, atkreipdamas dėmesį į tai, kad procesas pradėtas jo sutuoktinės D., kuri siekė jį nubausti dėl smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ , reiklumo, alkoholinių gėrimų vartojimo, iniciatyva.

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas A. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys, šių duomenų analizės metu padarydamas atitinkamas išvadas. Išvadas dėl A .kaltės, jo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, nustatant veikų kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes, teismas grindė visuma bylos duomenų, gautų išsamiai išanalizavus ir įvertinus ne tik paties nuteistojo A., bet ir nukentėjusiosios mažametės X., liudytojų C., Z., D., E., N., I. (buvusi (duomenys neskelbtini)), F., Š., N., J., G. parodymus, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas išvadas, ekspertų L. ir S. paaiškinimus, kitus rašytinius bylos duomenis.

10. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo pozicija, jog baudžiamosios bylos ikiteisminis tyrimas pradėtas iÅ¡imtinai jo sutuoktinės iniciatyva, siekiant jį nubausti dėl jo elgesio su ja. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl mažametės X. galimo seksualinio iÅ¡naudojimo buvo pradėtas pagal socialinės darbuotojos F. praneÅ¡imÄ Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, darbuotojai atitinkamÄ informacijÄ sužinojus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyventojos (kaip nustatyta bylos tyrimo metu – D.) (t. 1, b. l. 1–3).

Tikslinant praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, 2018 m. spalio 4 d. nukentėjusioji X. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Veiklos skyriaus vyriausiÄ ja tyrėjai R. Å . nurodė turėjusi nevienkartinius lytinius santykius su A.(t. 1, b. l. 6–7). A. praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje, įteiktas 2018 m. spalio 23 d. (t. 3, b. l. 98). Galutinis įtarimas dėl mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo A.

įteiktas 2019 m. rugsėjo 5 d. (t. 3, b. l. 108–109). Todėl akivaizdu, kad tyrimo procesas A. atžvilgiu buvo pradėtas socialinės darbuotojos pareiÅ¡kimo pagrindu, įtarimas bei kaltinimas dėl mažametės seksualinio iÅ¡naudojimo pareikÅ¡tas, patikrinus tokio pareiÅ¡kimo pagrįstumÄ . Å ios aplinkybės paneigia nuteistojo pozicijÄ , kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo inicijuotas sutuoktinės – D., turint tikslÄ A. pakenkti.

11. Apeliacinio skundo teiginiai, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta A. kaltės įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia iÅ¡tirtų bylos įrodymų, kurių turinys papildo vienas kitÄ , visuma nustatytos aplinkybės. 11.1. Nukentėjusioji X., 2018 m. lapkričio 12 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant psichologei, parodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugsėjo 23 d. įvairiose vietose, tarp jų ir apleistuose Å«kinės paskirties pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), taip pat A. automobilyje, ji lytiÅ¡kai, o taip pat oraliniu bei analiniu bÅ«du santykiavo su A..

Kaip nurodė nukentėjusioji, pirmas kartas su A. buvo, kai jis lietė jos kojÄ , lytinį organÄ . KitÄ kartÄ , pagalbinėse patalpose, A. savo lytiniu organu lietė jos makÅ¡tį, kiÅ¡o jį jai į iÅ¡angę. A. automobilyje X. jį tenkino oraliniu bÅ«du, taip pat jis savo lytinį organÄ jai kiÅ¡o į iÅ¡angę (ekspertizės metu parodė, jog į makÅ¡tį). (duomenys neskelbtini) ji A. aistrÄ tenkino oraliniu bÅ«du (t. 1, b. l. 91–99). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymų teisingumas buvo vertinamas bylos įrodymų visumos– ekspertizės iÅ¡vadų, specialisto iÅ¡vados, eksperto ir specialisto paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, kitų įrodymų, kuriuose užfiksuota informacija apie X. patirtus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, kontekste. 11.2.

IÅ¡ baudžiamosios bylos seka, kad nukentėjusioji apie minėtus A. seksualinio pobÅ«džio veiksmus jos atžvilgiu, susitikimų su A. vietas nurodė ir teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusioms ekspertėms. Ä®vertinus mažametės bÅ«klę, psichologinius, elgsenos ypatumus, ekspertizės metu buvo konstatuota, kad X., duodama parodymus, rėmėsi asmenine patirtimi. Nenustatyta duomenų, jog nukentėjusioji bÅ«tų iÅ¡sigalvojusi (fantazavusi) jos paminėtas aplinkybes, taip pat nenustatyta, kad jos paaiÅ¡kinimams apie nurodytas aplinkybes įtakÄ galėjo turėti kitų asmenų poveikis s (t. 3, b. l. 26–36; ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Å ias iÅ¡vadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė S. (t. 4, b. l. 125–128). Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai X. (bÅ«nant 14 metų amžiaus) buvo konstatuoti seni mergystės plėvės plyÅ¡imai, kurie padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti sustandėjusi vyro lytine varpa (t. 2, b. l. 188–189). Nors iÅ¡skyrus senÄ mergystės plėvės plyÅ¡imÄ , jokių kitų bÅ«dingų sužalojimų (iÅ¡angės nubrozdinimai, įtrÅ«kimai, plyÅ¡imai) nebuvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, atsižvelgus į praėjusį laiko tarpÄ nuo įvykio iki medicininės apžiÅ«ros, Å¡is duomuo nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie turėtus lytinius santykius.

Nukentėjusiosios parodymų tikrumui patvirtinti reikšminga ir ta aplinkybė, kad, kaip nustatyta byloje apklaustų liudytojų parodymais bei tyrimo veiksmų (apžiūrų) atlikimo metu, X. nurodė seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimo vietas, kurios egzistuoja, yra apžiūrėtos ir atitinka jos nurodytas veiksmų atlikimo aplinkybes (t. 1, b. l. 24–31; 35–45). 11.3. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji X. šias aplinkybes papasakojo savo tėvams – C. ir Z. liudytojams – D., N., E., Š..

Nukentėjusiosios tėvų parodymais nustatyta, kad pasiteiravus X., ji patvirtino lytinių santykių su A. faktÄ . Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė C. taip pat parodė, kad ji kartu su dukra ir sÅ«numi buvo nuėjusi į apleistas (duomenys neskelbtini), kur X. jai parodė, kurioje vietoje buvo uždarytas jos brolis su Å¡uniu, kai ji virÅ¡uje A. tenkino oraliniu bÅ«du (t. 4, b. l. 97–101). IÅ¡ liudytojos – apelianto sutuoktinės D. parodymų, teismo posėdyje iÅ¡tirtų BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, jai atsisakius duoti parodymus, ir kuriuos ji teisme patvirtino matyti, kad ji 2018 m. liepos mėnesį iÅ¡ dukros N. ir sÅ«naus E. sužinojo, kad nukentėjusioji X. jiems pasakojusi, jog jų tėvas – A. jÄ vežėsi prie karjero, kur jie turėjo lytinių santykių. 2018 m. rugsėjo 16 d. ji pasikvietė X., klausė, ar ji turėjo intymių santykių su A., pastaroji pripažino, kad jie lytinių santykių turėjo, jų iniciatorius buvo A.(t. 1, b. l. 181–184; t. 4, b. l. 96, 180–183).

Liudytojai N. ir E. patvirtino, kad 2018 m. vasarÄ X. jiems papasakojo, jog A. jÄ vežėsi prie karjero. Taip pat liudytojos N. parodymais nustatyta, kad X. jai dažnai pasakojo, kad su A. susitinka (duomenys neskelbtini), rodė A. automobilyje ant galinės sėdynės uždėtus laikraščius, sakydama, kad taip paslėpta A. sperma, bei paaiÅ¡kino, kad jis buvo X. paguldęs ant galinės sėdynės ir jie santykiavo (t. 1, b. l. 190–192; t. 2, b. l. 19–23, t. 4, b. l. 93–95). Liudytoja Å . parodė, jog X. jai pasakojo apie nevienkartinius lytinius santykius su vyresniu vyru, kuris turi Å¡eimÄ ir vaikų, ir ji bijo, kad apie jų santykius gali sužinoti vyro žmona (t. 2, b. l. 34–36; t. 4, b. l. 129).

Byloje nebuvo nustatyta jokių reikšmingų duomenų, kad visi minėti asmenys, nurodydami minėtas aplinkybes, būtų suinteresuoti jas iškraipyti, nurodyti neteisingai. 11.4. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir kitus bylos duomenis, kuriais buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės. Liudytoja G. parodė, kad Š., su kuria X. gyveno viename kambaryje, minėjo, kad X. kažkas buvo negerai su kaimynu, jog jie susirašinėdavo, susitikdavo. Iš pasakojimo ji suprato, kad prie X. buvo seksualiai priekabiauta (t. 4, b. l. 110–112).

IÅ¡ liudytojo E. teisme patvirtintų BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaitytų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis, narÅ¡ydamas X. telefone esančioje „Messenger“ programėlėje, aptiko savo tėvo – A. ir nukentėjusiosios X. susiraÅ¡inėjimÄ . Matė nukentėjusiajai tėvo raÅ¡ytas žinutes, kuriose buvo nurodoma kur eiti, klausiama, kÄ jie veiks (duomenys neskelbtini) prie vaiko, kam jį atsivedė. Taip pat matė nukentėjusiosios X. raÅ¡ytÄ prisipažinimÄ meilėje.

Šį susiraÅ¡inėjimÄ jis parodė mamai D., persiuntęs jai į telefonÄ . Liudytojas buvo pastebėjęs, kad tuo metu, kai X. vaikščiodavo kaime, eidavo link (duomenys neskelbtini), pradingdavo ir A.(t. 1, b. l. 190–192, t. 4, b. l. 93–95). D. prisiminė atvejį, kuomet vakare (apie 21.00-21.30 val.) X. rado sėdinčiÄ ant (duomenys neskelbtini) laiptų, liepė jai eiti namo ir pati eidama link savo namų pamatė prie kelio, kuris buvo tik už kelių žingsnių nuo (duomenys neskelbtini), stovintį sutuoktinį A., kuris sakė, jog buvo susitikęs su draugu.

D. patvirtino mačiusi susiraÅ¡inėjimÄ tarp jos sutuoktinio A. ir nukentėjusiosios X., kurį jai parodė ir jos praÅ¡ymu į jos telefonÄ persiuntė jos sÅ«nus E.. Liudytoja parodė, kad vienoje iÅ¡ žinučių A. rašė X., kad ji neitų į (duomenys neskelbtini), o eitų į (duomenys neskelbtini), kadangi ji (D.) įtaria, į kÄ nukentėjusioji atsakė „ok“; A. žinutę „jei bÅ«tume kÄ nors darę“ ir X. atsakymÄ â€žjis niekam nieko nesakys“, į kÄ A. parašė, jog nujaučia, kad gali pasakyti, o X. atsakė, kad tikrai niekam nieko nesakys; taip pat vienoje iÅ¡ žinučių A. klausė nukentėjusiosios:

„kÄ jie veiks prie vaiko?“. D. nurodė, kad Å¡ių žinučių nebeturi, nes jas iÅ¡trynė A., tačiau dar iki to X. tėvams pasakė apie šį jų susiraÅ¡inėjimÄ bei C. parodė telefone tuo metu turėtÄ susiraÅ¡inėjimo kopijÄ (t. 1, b. l. 181–184; t. 4, b. l. 96, 180–183). Liudytojos D. nurodytų aplinkybių nepaneigė ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė C., kuri patvirtino, jog D. savo telefone parodė jai susiraÅ¡inėjimo kopijÄ . Ji matė X. raÅ¡ytÄ Å¾inutę A., jog ji yra (duomenys neskelbtini) su broliu, jog Å¡is niekam nieko nesakys ir A. klausimÄ , ar jis niekam neprasitars ir kÄ jie veiks prie vaiko.

X. tuo metu susiraÅ¡inėjimÄ savo telefone jau buvo iÅ¡trynusi (t. 4, b. l. 91–101). Liudytoja nepilnametė N., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė apie X. ir jos tėvo A. bendravimÄ per „Messenger“ programėlę, kad jų susiraÅ¡inėjimÄ brolis E. buvo persiuntęs į motinos D. telefonÄ , vienoje iÅ¡ žinučių A. klausė, kÄ jie veiks prie vaiko. Å i liudytoja parodė ir tai, kad socialiniame tinkle X. draugų tarpe buvo A., ji buvo pastebėjusi, jog X. raÅ¡o A. žinutes, be to, X. yra pati jai sakiusi, kad liudytojos tėvas (A.) jai raÅ¡o žinutes, jie susitinka, jog ji į susitikimus prie (duomenys neskelbtini) atsivesdavo ir savo brolį (t. 2, b. l. 19–23).

Liudytoja apklausta I. (buvusi (duomenys neskelbtini)) parodė, kad 2018 m. vasarÄ , stovėdama tėvui A. už nugaros, matė, jog jis per „Messenger“ programėlę susiraÅ¡inėja su X. Ji nurodė mačiusi vienÄ X. žinutę, kurioje buvo praraÅ¡yta „ateik“. Taip pat ne kartÄ girdėjo iÅ¡ tėvo, kai jis bÅ«davo neblaivus, kad X. jį tenkino oraliniu bÅ«du (t. 4, b. l. 96–97). Liudytoja J. taip pat parodė girdėjusi bei mačiusi, o liudytojos N. ir F. – girdėjusios iÅ¡ D. apie A. ir X. artimÄ bendravimÄ , tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ .

Liudytojos J. parodymais nustatyta, kad D. įtarė, jog A. tvirkina X., rodė jų susiraÅ¡inėjimÄ , matė A. žinutę X. – „ar važiuosim į (duomenys neskelbtini)“ (pavėsinė (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke). Liudytoja parodė ir tai, kad maždaug tuo pat metu darželyje K. paklausus apie įdrėskimÄ jam prie akies, jis papasakojo, jog su X. ir krikÅ¡to tėvu (A.) buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo paliktas vienas su Å¡uniuku ir Å¡is jį apdraskė (t. 4, b. l. 114–116). Tokį K. pasakojimÄ nurodė girdėjusi ir pati D., kai su K. aiÅ¡kinosi situacijÄ (t. 1, b. l. 181–184; t. 4, b. l. 96, 180–183).

Liudytoja N. parodė, kad D. pasakojo aptikusi susiraÅ¡inėjimÄ â€žMessenger“ programėlėje tarp jos sutuoktinio ir X., bei iÅ¡ to supratusi, jog kažkas tarp jų vyksta, abu susitinka kažkur prie (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 112–114). Liudytojos F. parodymais nustatyta, kad D. jai pasakojo, X. telefone perskaičiusi susiraÅ¡inėjimÄ su jos sutuoktiniu, dalį tokio susiraÅ¡inėjimo persisiuntusi į savo telefonÄ bei parodžiusi A. Pastarasis neigė turėjęs lytinių santykių ir, nutaikęs momentÄ , Å¡ias žinutes iÅ¡ jos telefono iÅ¡trynė.

Kaip pasakojo D., žinutėse buvo užsimenama apie tai, kad X. ateitų be brolio, klausiama, kÄ jie ten veiks, jeigu jis (K.) bus. Taip pat D. pasakojo, kad, pasiteiravus pačios X. apie bendravimÄ su A., ji patvirtino, jog jie tarpusavyje bendrauja, susitinka (duomenys neskelbtini), intymiai santykiauja (t. 4, b. l. 130–133).

12. Nurodyti bylos duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie tarpusavyje sudaro nuosekliÄ grandinę, nustatant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei pagrindžiant nuteistojo A. kaltę atlikus seksualinės prievartos (išžaginimo ir seksualinio prievartavimo) veiksmus prieÅ¡ mažametę bejėgiÅ¡kos bÅ«klės X. Objektyvių duomenų kitokiai iÅ¡vadai dėl nagrinėjamo atvejo faktinių aplinkybių vertinimo, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta. Nuteistojo pozicija, jog nepakanka pagrįstų ir neginčytinų jo kaltės įrodymų, paneigta iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

13. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiosios X. įstatyminės atstovės C. parodymai, jog, pasiteiravus dukters X. dėl intymių santykių su A., Å¡i atsakė, kad jų nebuvo, nagrinėjamu laikotarpiu ji dukters elgesyje jokių pakitimų nepastebėjo, neduoda pagrindo kitokiai iÅ¡vadai dėl A. kaltės, įvykdžius nusikalstamas veikas, įrodymų pakankamumo. Akivaizdu, kad apeliantas, pasiremdamas nukentėjusios įstatyminės atstovės selektyviai atrinktais parodymų fragmentais, pateikia vienpusiÅ¡kÄ , neobjektyvų jų vertinimÄ .

Akcentuojant nukentėjusiosios įstatyminės atstovės parodymų teisme dalį, neminima, jog juose C. kalba apie dukters atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , ar ji su A. turėjo pirmuosius savo lytinius santykius – X. pasakė, kad jos pirmieji lytiniai santykiai buvo ne su Å¡iuo asmeniu. Todėl nėra jokio pagrindo Å¡iÄ parodymų dalį vertinti taip, kaip akcentuoja apeliantas A.– kaip paneigiančiÄ bendrai nukentėjusiosios santykių su A. faktÄ . Nukentėjusiosios ekspertinio tyrimo duomenimis bei ekspertės S. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad vaikai, turintys protinę negaliÄ , dažniausiai atsako į klausimus, ko yra klausiami; nukentėjusioji pagal savo negaliÄ (jai nustatytÄ lengvÄ protinį atsilikimÄ ), gebėjimus ir supratimÄ , ne tik sugeba atsakyti į klausimus, bet, atsakydama į konkrečius klausimus, gali nurodyti konkrečias aplinkybes (įvykio dalyvius, jų veiksmus ir vietÄ ).

Nors nukentėjusioji gali painioti atskirų įvykių ar veiksmų eiliÅ¡kumÄ , negali nurodyti tikslaus įvykio laiko, intervalų tarp įvykių, netikslų jų kiekį ar nusakyti seksualinius veiksmus, tačiau ji galėjo atgaminti atskirų jai emociÅ¡kai reikÅ¡mingų įvykių atskiras aplinkybes, nusakyti atskirų scenų momentus, trumpÄ veiksmų sekÄ . Pabrėžtina, jog baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ne tik atsakė į konkrečius klausimus, bet ir jos pasakojimas apie seksualinio pobÅ«džio veiksmus esminėse detalėse buvo nuoseklus, nekito tiek procesinių tyrimo veiksmų atlikimo metu, tiek pasakojant kitiems asmenims apie konkrečius įvykio dalyvius ir vietas.

Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios X. elgesiu, t. y. nepastebėti elgesio pakitimai, minėtų duomenų nepaneigia ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamos ne tik nukentėjusiosios tėvų žinių, socialinių įgÅ«džių ir orientavimosi socialiniame gyvenime stoka, kuri akivaizdi iÅ¡ jų reakcijos, sužinojus apie galimÄ dukros seksualinį iÅ¡naudojimÄ . Tam turi reikÅ¡mės ir pačios nukentėjusiosios X. individualÅ«s amžiaus, sveikatos bÅ«klės, gyvenimiÅ¡kos patirties ir intelekto ypatumai.

Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadų, įvertinus mažametės bÅ«klę, psichologinius, elgsenos ypatumus, nustatyta, kad X. nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, nesuprato, kad tokiose situacijose turėtų prieÅ¡intis, kviestis pagalbos ar po įvykių praneÅ¡ti apie Å¡iuos veiksmus tėvams ar institucijoms. Dėl atsparumo kitų valiai stokos įvykių metu ji buvo labiau pažeidžiama, paklusniai vykdanti nurodymus. Tokį patį paaiÅ¡kinimÄ teisme pateikė ir ekspertė S., pabrėždama, kad nukentėjusioji nesuprato seksualinių santykių niuansų, pasekmių, kas įvyko, kad kiti padarė kažkÄ blogo.

Taigi, nukentėjusiosios mažametės bÅ«klė, psichologiniai ir elgsenos ypatumai suponavo jos elgesio, patyrus seksualinį iÅ¡naudojimÄ , iÅ¡raiÅ¡kÄ .

14. Nors motina tvirtino, nepastebėjusi, kad nukentėjusiosios elgesys bÅ«tų pasikeitęs, ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad X. 11 metų amžiuje buvo nustatytas pasikartojantis seksualizuotas elgesys su savo mažu broliu (kaip nustatyta ir liudytojų parodymais), ji taip pat ne kartÄ pastabėta žiÅ«rint pornografinio turinio filmus, o Å¡ių nukentėjusiosios elgesio pakitimų atsiradimas sutampa su byloje nagrinėjamų įvykių laikotarpiu. IÅ¡ teisme ekspertės duotų paaiÅ¡kinimų seka, kad seksualizuotas elgesys yra pasekmė neigiamų seksualinių patirčių, kai vaikas patiria seksualinius veiksmus savo atžvilgiu, nelabai supranta, kas įvyko, pradeda pats tai atkartoti su kitais, ar mažesniais, ar su žaislais, t. y.

žaisti tas situacijas, kurios sukėlė daug jausmų, tačiau pats teisingai nesuprato, nei kas tai buvo, nei kÄ tai reiÅ¡kia, visa tai kartodamas. Vaikų domėjimasis kito vaiko lytiniais organais yra natÅ«ralus mažame amžiuje, vaikas, gavęs iÅ¡ suaugusių žinutę, kad taip elgtis negražu, tai priima ir nustoja taip daryti. Tačiau vaikai, kurie yra patyrę seksualinę prievartÄ , tai daro įkyriai, nors buvo pasakyta, kad taip elgtis negalima. Matyti, jog X. atveju buvo pastebėtas jos perdėtas domėjimasis seksualiniais dalykais (nevienkartinis pornografinio turinio filmų žiÅ«rėjimas), kai formuojasi netinkami seksualinio elgesio modeliai, kurio vienas iÅ¡ požymių buvo pasikartojantis seksualizuotas elgesys su savo jaunesniu broliu.

Nors jai buvo sakoma, jog taip elgtis negalima, tačiau ji vis tiek tai darė. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, jog nukentėjusiosios seksualizuotas elgesys yra tiesiogiai susijęs su Å¡ioje byloje nagrinėjamais įvykiais. Akivaizdu, kad vaikas, neturėdamas žinių apie lytiÅ¡kumÄ ir jo reikÅ¡mę, nebÅ«damas niekad anksčiau susidÅ«ręs su netinkamu seksualiniu suaugusiojo elgesiu, pats tokių dalykų ne tik kad nesugalvotų, bet ir jo elgesyje nesiformuotų netinkamos seksualinio elgesio modelio pasekmės (pasikartojantis seksualizuotas elgesys).

Kaip minėta, teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusioji pasakojo apie realiai jos patirtus dalykus ir tas pasakojimas nėra siejamas su X. būkle, psichologiniais ar elgsenos ypatumais.

15. Nuteistojo A. argumentai, kad niekas, o taip pat ir nukentėjusiosios motina nėra matę, X. su juo kur nors būtų ėjusi ar susitikinėjusi, kad jis pats pasakė C., jog X. jam rašinėja žinutes, nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto mažametės seksualinio išnaudojimo fakto.

16. Nepagrįstai teigiama ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie susiraÅ¡inėjimÄ tarp A. ir nukentėjusiosios X. Nors nei nukentėjusiosios, nei nuteistojo telefone, o taip pat ir socialinio tinklo svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ X. paskyroje jų tarpusavio susiraÅ¡inėjimas nebuvo rastas, šį faktÄ patvirtino ne tik nukentėjusioji X., nurodžiusi, kad susiraÅ¡inėjo su A. per „Messenger“ programėlę, bet ir pirmiau aptarti liudytojai savo parodymuose. Å ios aplinkybės konstatavimas byloje neprieÅ¡tarauja ir paties nuteistojo A., kurio pozicija nesutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, parodymams.

Nors susiraÅ¡inėjimo tarp nuteistojo ir nukentėjusios turinys nėra iÅ¡likęs, dalis jo byloje buvo nustatyta liudytojų E., D., C., N., I., F., N. ir F. parodymais. Å ie parodymai apie jų pačių matytas ar girdėtas aplinkybes, susijusias su A. ir X. bendravimu, tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ , sutampa tarpusavyje, o taip pat atskirose detalėse patvirtinti kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Kaip minėta, pirmiau iÅ¡dėstytais liudytojo E. parodymais, A. nukentėjusiajai X. siųstose žinutėse buvo nurodoma, kur jai eiti, klausiama, kÄ jie veiks prie vaiko (duomenys neskelbtini), kam jis buvo atsivestas.

Šį susiraÅ¡inėjimÄ jis rodė ir persiuntė savo motinai D. į telefonÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D., parodydama, kad A. X. siųstose žinutėse buvo nurodoma dėl susitikimo vietos, galimus jos (D.) įtarimus, nuogÄ stavimus, jog gali prasitarti, klausimus, kÄ jie veiks prie vaiko, ir X. atsakymus – sutikimÄ ateiti į nurodytÄ vietÄ , tvirtinimÄ , jog niekas neprasitars. 16.1. Apeliaciniame skunde abejojama Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu, nes liudytojas E. teisme paaiÅ¡kino apie bandymÄ keisti savo parodymus, o liudytoja D., kaip teigia apeliantas, turi tikslÄ A. pakenkti.

Su Å¡iais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Teismas iÅ¡vadas dėl liudytojų parodymų įrodomosios reikÅ¡mės daro, įvertinęs ne tik jų gavimo Å¡altinį, bÅ«dÄ , nuoseklumÄ , logiÅ¡kumÄ , bet ir lyginant juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Be to, vertinamos ne atskiros apklausų metu nurodytos aplinkybės (kaip akcentuoja apeliantas), bet jų visuma. 16.2. Baudžiamojoje byloje pasisakant dėl liudytojo E. parodymų turinio, atžvelgtina į aplinkybes, lėmusias E. parodymų kitimÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme.

Bylos duomenimis nustatyta, jog apklausiamas teisme liudytojas, prieÅ¡ingai nei ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad jokio susiraÅ¡inėjimo tarp jo tėvo A. ir X. jis nematė, apie jų santykius nieko nežino. Teisme perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. juos, kaip teisingus, patvirtino, nurodė, kad tokios žinutės buvo, bei paaiÅ¡kino, kad teisme bandė pameluoti, nes norėjo padėti tėvui (t. 4, b. l. 94–95). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti tokiu E. paaiÅ¡kinimu, o taip pat motyvo, dėl ko Å¡is norėtų apkalbėti tėvÄ A.

Tokių duomenų byloje nebuvo surinkta, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Ä®vertinęs liudytojo parodymus skirtingose proceso stadijose, iÅ¡analizavęs jų turinį, palyginęs juos su kitais bylos įrodymais, taip pat atsižvelgęs į nustatytas parodymų kitimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos iÅ¡vados vadovautis teisminio bylos metu iÅ¡tirtais ir patvirtintais parodymais apie jo surastÄ ir matytÄ A. bei X. susiraÅ¡inėjimo žinutėmis turinį.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti liudytojo parodymai, jų kitimo analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad E. parodymų pasikeitimÄ lėmė natÅ«ralus žmogiÅ¡kasis faktorius – baimė dėl galimų pasekmių A., kuris, kaip liudytojo tėvas, yra reikÅ¡mingas asmuo jo gyvenime. Kitų aplinkybių, duomenų dėl galimos įtakos liudytojo parodymų turiniui byloje nėra nustatyta. Todėl apeliaciniame skunde akcentuojamos liudytojo E. parodymų teisme davimo aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti jo duotų parodymų prieÅ¡ A., kuriais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patikimumÄ .

Pažymėtina ir tai, kad A. kaltė buvo grindžiama ne vien tik Å¡io liudytojo parodymų dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi. 16.3. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto pozicija dėl liudytojos D. parodymų vertinimo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo sutuoktinės, liudytojos D. parodymai turi bÅ«ti vertinami ypatingai atidžiai, nes pastaroji, atsižvelgus į jų tarpusavio santykius, yra suinteresuota jo nuteisimu, kÄ patvirtina ir jos procesinis elgesys – atsisakiusi duoti parodymus teisme (BPK 82 straipsnio 2 dalis), tuo pačiu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaip teisingus, su Å¡ia nuteistojo pozicija sutikti nėra pagrindo, ji nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Nustatyta, kad liudytojos parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo analizuojami byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumoje, jų vertinimÄ nulėmė tai, kiek jie patvirtino ar paneigė byloje nustatytas svarbias aplinkybes. IÅ¡tirti bylos duomenys, jų vertinimo analizė, kuri patikrinta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog liudytoja, nurodydama aplinkybes dėl rasto nukentėjusiosios ir nuteistojo susiraÅ¡inėjimo, jo turinio, bÅ«tų sakiusi netiesÄ . Akcentuojamas liudytojos ir nuteistojo, kaip sutuoktinių, tarpusavio santykis savaime nepagrindžia iÅ¡vados, kad liudytoja siekė melagingai nuteistÄ jį apkaltinti ir jos parodymais teismas negalėjo remtis.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino visų įrodymų kontekste ir jais rėmėsi tiek, kiek vienu ar kitu aspektu juos patvirtino kitais byloje surinktais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys. 16.4. Liudytojos D. parodymų prieÅ¡taringumo nepagrindžia ir apeliaciniame skunde akcentuojamas jos procesinis elgesys. Bylos duomenys patvirtina, kad teisme D. pasinaudojo savo teise neatsakinėti į atskirus klausimus, ypač susijusius su sÅ«numi nuteistuoju B., tačiau ji sutiko paaiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes, patvirtindama, jog ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai apie susiraÅ¡inėjimÄ tarp jos sutuoktinio bei nukentėjusiosios buvo teisingi.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad liudytoja kalbų apie A. seksualinio pobÅ«džio santykius su X. iÅ¡ pradžių nesureikÅ¡mino, žinodama X. psichinės bÅ«klės ypatumus, nemanė, jog tai galėtų bÅ«ti tiesa. Tačiau pamačiusi susiraÅ¡inėjimÄ ir pabendravusi su X., kuri patvirtino santykių su A. aplinkybę, ji įsitikino, jog tai yra tiesa, todėl ėmėsi priemonių Å¡iuos sutuoktinio veiksmus nutraukti – nors pati į teisėsaugos institucijÄ dėl to nesikreipė, apie tai papasakojo nukentėjusiosios įstatyminei atstovei ir dar keliems asmenims, vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡kviesta į apklausÄ apie Å¡ias aplinkybes davė parodymus tyrimo veiksmus atliekančiam pareigÅ«nui.

Pabrėžtina ir tai, kad byloje parodymus liudytoja davė laisva valia, o jos parodymai dėl susiraÅ¡inėjimo turinio atitiko ne tik nukentėjusiosios X. nurodytas aplinkybes, bet patvirtinti ir kitų liudytojų. Å ios aplinkybės paneigia nuteistojo A. argumentÄ , kad byla prieÅ¡ A. inicijuota, pasiremiant D. asmeniÅ¡kumais, tinkamai nepatikrinus apeliantui reiÅ¡kiamų kaltinimų pagrįstumo. Liudytojos D. parodymai visumoje buvo nuoseklÅ«s, esminėmis detalėmis sutapo, patvirtino ir papildė vienas ar kitas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti juos nepatikimais, grindžiant apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas. 16.5.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų liudytojų parodymai apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde apeliantas pernelyg sureikÅ¡mina liudytojų parodymų davimo aplinkybes, siekdamas iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikti paties nuteistojo parodymams ir jo paties pateikiamam atskirų bylos įrodymų vertinimui. Tačiau iÅ¡vados byloje daromos visumos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų, juos gretinant ir lyginant tarpusavyje, patikrinant nurodomas faktines aplinkybes, pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu Å¡ių asmenų parodymų turinio vertinimu ir jo įrodomÄ ja reikÅ¡me, nustatant A. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

17. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog liudytoja D., sužinojusi apie jos sutuoktinio A. susiraÅ¡inėjimÄ su X., apie tai papasakojo bei susiraÅ¡inėjimÄ parodė ir kitiems asmenims. Nukentėjusios įstatyminė atstovė C. ir liudytoja J. patvirtino ne tik iÅ¡ D. girdėjusios apie tokį susiraÅ¡inėjimÄ , bet ir skaičiusios Å¡ias žinutes. C. davė parodymus apie skaitytų žinučių turinį – kad jose A. klausė, kÄ jie veiks prie vaiko (X. brolio), ar jis nieko nepasakos, kai X. rašė, (duomenys neskelbtini) esanti kartu su broliu, bei patvirtino, kad jis nieko nesakys.

Liudytoja J. parodė, jog jos matytame susiraÅ¡inėjime A. su X. tarėsi dėl važiavimo į konkrečiÄ vietÄ . IÅ¡ liudytojų N. ir F. parodymų seka, jog apie susiraÅ¡inėjimÄ , jo pobÅ«dį ir turinį liudytoja D. papasakojo ir joms, manė, jog kažkas vyksta tarp jos sutuoktinio ir X., nes jie vyksta kažkur prie (duomenys neskelbtini), raÅ¡oma ateiti be vaiko, abejojama, kÄ X. ir A. veiks, jeigu Å¡alia bus vaikas. Tokio pobÅ«džio susiraÅ¡inėjimÄ patvirtino mačiusi ir liudytoja N.. Kad toks susiraÅ¡inėjimo turinys atitinka buvusius įvykius, patvirtino ir C., kuriai dukra X. parodė apleistÄ (duomenys neskelbtini), vietÄ , kurioje buvo paliktas brolis su Å¡uniu, ir vietÄ , kurioje ji tenkino A. lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Kaip nurodė J., buvimo (duomenys neskelbtini) kartu su seserimi X. ir A. faktÄ jai patvirtino mažametis nukentėjusiosios brolis K. Tokį K. pasakojimÄ nurodė K. namuose girdėjusi ir pati D.. Liudytoja I. patvirtino mačiusi, jog X. siuntė žinutes A., vienoje jos matytų žinučių pastaroji kvietė jos tėvÄ ateiti.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nuteistojo Å¡eimos narių, apklaustų pagal liudytojų apklausos taisykles, parodymai, tiek kitų, aukščiau paminėtų liudytojų parodymai, vertinant juos kaip visumÄ , sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl pirmosios instancijos teismo teisingai buvo pripažinti patikimais įrodymais apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadoms pagrįsti. Kitaip vertinti nustatytÄ susiraÅ¡inėjimo turinį kitų surinktų įrodymų kontekste nėra jokio pagrindo, jis atitinka byloje nustatytÄ Ä¯vykių sekÄ , nukentėjusiosios ir nuteistojo veiksmus.

19. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl menkesnės atskirų liudytojų, tame tarpe nukentėjusiosios įstatyminės atstovės, parodymų įrodomosios reikšmės dėl jų išvestinio pobūdžio – dalis jų papasakotų aplinkybių jiems buvo žinomos iš D. pasakojimo ar parodytos pastarosios. Galima sutikti su tuo, kad liudytojų parodymai yra išvestiniai, tačiau vien ši aplinkybė nemenkina jų įrodomosios reikšmės. Atsižvelgtina į tai, kad kiekvienas jų su D. bendravo skirtingu metu, jų nurodytos aplinkybės palygintos ir sugretintos tarpusavyje ir įvertintos, nustatant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

Pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kurie pagrindinėse detalėse sutampa, yra nuoseklÅ«s viso proceso metu, nenustatyta. Duomenų, kurie leistų abejoti tokių parodymų tikrumu ir objektyvumu, t. y. kad juos davę asmenys bÅ«tų buvęs suinteresuoti apkalbėti, iÅ¡kraipyti nurodomas aplinkybes, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Ä®rodymu gali bÅ«ti pripažįstami ne tik duomenys, tiesiogiai be tarpinių grandžių susiję su įrodinėjimo dalyku ir patvirtinantys arba paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę (tiesioginiai įrodymai), bet ir duomenys, iÅ¡ pradžių padedantys nustatyti, pagrindžiantys tarpinius faktus, o per juos – patikrinti kitus įrodymus, įrodinėtinas aplinkybes, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas (netiesioginiai įrodymai).

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Todėl, nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tam tikrų liudytojų parodytos aplinkybės buvo papasakotos ar parodytos D., įrodymų vertinimo taisyklių analizuojant ir vertinant Å¡iuos parodymus, nenustatyta, parodymai teisingai buvo vertinti Å¡ioje byloje nustatytų duomenų visumoje ir kartu su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais kitais įrodymais sudarė nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų sekÄ , pagrindusiÄ iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

20. Apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl ekspertinio tyrimo iÅ¡vadų (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) objektyvumo, atkreipiant dėmesį į liudytojų G. ir F. nurodytÄ ir X. charakteristikoje minimÄ nukentėjusiosios seksualizuotÄ elgesį. Pabrėžtina, kad ekspertizės iÅ¡vadų, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Nesutikimas su ekspertinio tyrimo iÅ¡vada nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks ekspertinio tyrimo rezultatų vertinimas neatitiko BPK reikalavimų.

Byloje atlikus ekspertinį psichiatrinį– psichologinį nukentėjusiosios tyrimÄ , pateiktas ekspertizės aktas yra iÅ¡samus, motyvuotas, jame atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas iÅ¡analizavus tiek pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , tarp kurių buvo ir apelianto nurodyti duomenys (liudytojų parodymai, nukentėjusiosios charakteristika ir kt.), medicininius dokumentus, tiek pokalbio su nukentėjusiÄ ja X. metu gautÄ informacijÄ . Teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nes jos nekėlė jokių abejonių savo iÅ¡samumu ir teisėtumu.

Be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ekspertė S. buvo apklausta ekspertizės iÅ¡vadoms paaiÅ¡kinti. Ji patvirtino ekspertizės akte konstatuotas iÅ¡vadas ir savo kompetencijos ribose atsakė į proceso dalyvių klausimus, tame tarpe ir dėl nukentėjusiosios seksualizuoto elgesio pasireiÅ¡kimo ir priežasčių. Kaip minėta, ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyti nukentėjusiajai X. esant 11 metų amžiuje atsiradę pakitimai jos elgesyje, kurie eksperčių įvertinti kaip seksualizuotas elgesys (pasikartojantis seksualizuotas elgesys su savo jaunesniu broliu, pornografinio turinio filmų žiÅ«rėjimas), kuris sutapo su nagrinėjamų įvykių laikotarpiu.

Padaryta išvada, jog nukentėjusiosios seksualizuotas elgesys nesiejamas su jos būkle, psichologiniais ir elgsenos ypatumais, o yra neigiamų seksualinių patirčių pasekmė. Taip pat ekspertės ištirtų duomenų pagrindu nustatė, jog X., pasakodama apie seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu, remiasi asmenine patirtimi. Nenustatyta, kad nukentėjusioji tokias aplinkybes būtų nurodžiusi (papasakojus) paveikta pašalinio asmens ar asmenų, būtų įtikinta apkalbėti A. Jai nebūdingas patologinis fantazavimas.

Nesiremti Å¡iomis iÅ¡vadomis pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi abejonių nei dėl ekspertinį tyrimÄ atlikusių eksperčių kompetencijos, jų taikytos tyrimo metodikos, nei dėl pateiktų iÅ¡vadų pagrįstumo ir teisingumo. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka jam keliamus įstatymuose numatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi, kaip leistinu įrodymu byloje. Vien apelianto keliamos abejonės neduoda pagrindo paneigti jame nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, įvertinus jas kartu su jau pirmiau paminėtomis, paneigia nuteistojo teiginius, jog jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymo buvo nuteistas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pagrįstai rėmėsi byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma nustatytais duomenimis, o A. parodymus, kad jis prieš mažametę bejėgiškos būklės X. seksualinės prievartos veiksmų neatliko, pagrįstai atmetė, kaip paneigtus teismo ištirtų įrodymų visuma.

22. Nenustatyta pagrindo apeliacinio skundo argumentais paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, pripažįstant A. kaltu dėl mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės X. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Lytinis aistros tenkinimas (lytiÅ¡kai santykiaujant ar kitaip tenkinant lytinę aistrÄ ) su mažamečiu asmeniu teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neatitinka tokio iÅ¡skirtinio atvejo situacijos. Kaip matyti iÅ¡ atliktos teismo psichiatrinės–psichologinės ekspertizės iÅ¡vados, X., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus, labai žemus intelekto sugebėjimus, individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, jiems pasiprieÅ¡inti. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad X. konstatuojami kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje ((duomenys neskelbtini)), kurių iÅ¡sivystymÄ lėmė byloje tiriamos veikos, sukėlusios trumpalaikes (įvykių metu jautė baimę, fizinį skausmÄ ) bei ilgalaikes (prieÅ¡laikinis domėjimasis lytiniais santykiais, seksualizuotas elgesys) pasekmes ir iÅ¡liekančias neigiamas emocines reakcijas, atgaminant įvykius, turinčius ir turėsiančius reikÅ¡mingos įtakos nukentėjusiosios kokybiÅ¡kų tarpasmeninių santykių kÅ«rimui.

Todėl, įvertinus Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas psichikos sutrikimas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kuris tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su Å¡ioje byloje nagrinėjamais įvykiais (seksualinės prievartos veiksmais), taip pat yra teisinga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo A. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

23. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. už atskiras nusikalstamas veikas parinktos bausmės (rÅ«Å¡is ir nustatytas jų dydis) paskirtos baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Tiek atskirai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtosios bausmės, tiek nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.

Parenkant A. paskirtų bausmių bendrinimo bÅ«dus, bendrinant tiek nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, tiek su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei nustatant galutinę subendrintÄ bausmę, įstatymo taikymo klaidų nebuvo padaryta. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmių subendrinimo, galutinės bausmės nustatymo, įskaitant atliktosios bausmės dalį, iÅ¡dėstymas atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas. Dėl B. apeliacinio skundo argumentų 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, teismo iÅ¡tirtus įrodymus ir patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo B. paduoto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad byloje surinktų duomenų visuma pagrindžia nuteistojo B. kaltę dėl mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiosios X. išžaginimo bei Å¡iais veiksmais jai padaryto nesukaus sveikatos sutrikdymo.

Nuteistasis B., nesutikdamas teismo iÅ¡vada, nepagrįstai kelia mažametės nukentėjusiosios parodymų patikimumo klausimÄ , taip pat teigia, jog nebuvo tinkamai atsižvelgta į nukentėjusiajai atliktos teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės metu gautus duomenis.

25. IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad pagrindinis B. kaltės dėl mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės X. išžaginimo, Å¡altinis yra nukentėjusiosios X. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai 2018 m. lapkričio 12 d. Å ioje apklausoje nukentėjusioji, dalyvaujant psichologei, be kitų aplinkybių nurodė ir tai, jog lytinius santykius turėjo ir su B.. Tuomet B. buvo apie 17 metų, o jai 11 metų. Jie susitiko prie (duomenys neskelbtini), kur seniau buvo (duomenys neskelbtini). Ten B. pasikvietė jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), paklausė, ar ji nori su juo daryti seksÄ . Tuomet ji dar nežinojo, kas tai yra. B. paprašė nusimauti kelnaites, pakėlė jos suknelę ir įkiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį. Ji nurodė, daugiau su pastaruoju lytinių santykių neturėjusi, apie tai niekam nepasakojusi (t. 1, b. l. 91–99).

26. Atlikęs Å¡ių nukentėjusiosios parodymų analizę (įvertinęs X. parodymus, duotus apie įvykį su B., o taip pat apie A. veiksmus jos atžvilgiu), atsižvelgęs į baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumÄ , pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti ir laikyti nukentėjusiosios parodymus nepatikimais. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apie BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymÄ , davė pakankamai detalius paaiÅ¡kinimus, nurodydama asmenį, vietÄ , veiksmus, Å¡ie jos paaiÅ¡kinimai atliekamų su ja procesinių tyrimo veiksmų metu nekito.

Nors B. kaltė dėl mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės išžaginimo yra pagrįsta iÅ¡ esmės Å¡iuo vieninteliu tiesioginiu įrodymu Å¡altiniu, t. y. X. parodymais, toks įrodymas BPK 301 straipsnio prasme yra leistinas, tuo labiau, kad Å¡ių nukentėjusios parodymų turinys ir įrodomoji reikÅ¡mė buvo įvertinta ir kitų bylos duomenų kontekste. Ekspertinio nukentėjusiosios tyrimo metu konstatuota, jog nukentėjusioji nelinkusi patologiÅ¡kai fantazuoti, kad galėtų iÅ¡sigalvoti pakankamai detalias aplinkybes apie pirmuosius lytinius santykius su B., kÄ patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė S. (t. 3, b. l. 26–36; t. 4, b. l. 125–128).

Baudžiamojoje byloje pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad, nukentėjusiajai X. bÅ«nant 14 metų amžiaus, jai buvo nustatyti seni mergystės plėvės plyÅ¡imai, kurie padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti sustandėjusi vyro lytinė varpa (t. 2, b. l. 188–189). Å i aplinkybė atitinka nukentėjusiosios parodymus apie turėtus lytinius santykius, jų pobÅ«dį ir laikotarpį. X. įvardinta įvykio vieta, kur ji su B. turėjo lytinius santykius, apžiÅ«rėta ir nustatyta, kad ji atitinka jos apibÅ«dintÄ parodymuose (t. 1, b. l. 35–45).

Nukentėjusiosios motinos C. parodymais taip pat buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su šia nusikalstama veika. Nors ji nebuvo tiesioginė šio įvykio liudininkė, jos parodymai apie aplinkybes, sužinotas ne tik iš nukentėjusiosios X. žodžių, bet ir pačios nukentėjusiosios parodytos, yra netiesioginis įrodymas, kuris yra svarbus įrodymų vertinimo procese teismo vidinio įsitikinimo formavimui. Iš nukentėjusiosios įstatyminės atstovės parodymų seka, jog, jai pasiteiravus dukters X. apie jos pirmuosius lytinius santykius, ji pasakė, kad pirmus lytinius santykius turėjo su B. (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame (duomenys neskelbtini).

D. pasiteiravus, ar toks įvykis buvo žaidžiant, nukentėjusioji atsakė teigiamai. Liudytoja apklausta D. neneigė bendravimo su X. apie B. fakto, nors teisme atsisakė duoti parodymus apie jo pobÅ«dį, nes B. yra jos sÅ«nus (BPK 82 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė parodė ir tai, kad dar iki Å¡io pokalbio su dukra „Messenger“ programėlėje buvo radusi X. susiraÅ¡inėjimÄ su B., kur X. rašė, kad „jai skaudėjo, ar jis negalėjo Å¡velniau“, ir B. atsakymÄ , kad „galės tÄ patį pakartoti rytoj“.

C. taip pat nurodė, kad B. porÄ kartų buvo atėjęs į jų namus – vienÄ kartÄ bÅ«damas neblaivus, neva, papraÅ¡yti cigaretės, kitÄ kartÄ kartu su broliu –kviesti X. grybauti. C. taip pat patvirtino, jog X. turėjo rožinę suknelę, kuriÄ , kaip nurodė ji pati, vilkėjo lytinio akto su B. metu (t. 4, b. l. 97– 101). Byloje nenustatytas pagrindas netikėti Å¡iais nukentėjusiosios motinos C. parodymais. Apklausiama ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nenustatyta duomenų, kad ji bÅ«tų siekusi apkalbėti nuteistÄ jį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visi Å¡ie duomenys, tame tarpe ir mažametės nukentėjusiosios parodymai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, yra reikÅ¡mingi, sprendžiant B. atsakomybės klausimÄ , t. y. atsižvelgus į jų tarpusavio sÄ sajumÄ , padarytos pagrįstos iÅ¡vados dėl byloje surinktų duomenų pakankamumo B. kaltei patvirtinti ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

27. Apeliaciniame skunde nesutikdamas su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nuteistasis B. akcentuoja nukentėjusiosios bÅ«klę, jos parodymų apie lytinius santykius, pirmųjų lytinių santykių metu patirtÄ skausmÄ prieÅ¡taringumÄ , Teisėjų kolegijos vertina, kad, atsižvelgus į baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , Å¡ie teiginiai nemenkina nukentėjusiosios parodymų įrodomosios reikÅ¡mės, jų nepaneigia ir neduoda pagrindo nukentėjusiosios parodymus vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji, nurodydama iÅ¡ esmės tas pačias įvykio aplinkybes, papasakojo apie nuteistojo B. prieÅ¡ jÄ atliktų veiksmų pobÅ«dį, vietÄ , kitas aplinkybes savo motinai C., 2018 m. lapkričio 12 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir ekspertėms, atlikusioms teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertinį tyrimÄ ir pateikusioms ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiosios parodymus patikimais ir tokiÄ iÅ¡vadÄ tinkamai motyvavo.

28. IÅ¡ dalies sutiktina su nuteistojo B. akcentuojama nukentėjusiosios X. psichinės sveikatos bÅ«kle – jos pasakojimas apie Å¡iÄ prieÅ¡ jÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ stokoja nuoseklumo, jos pačios intelekto sugebėjimai labai žemi (ji turi labai žymių pažintinių sunkumų, jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas), tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad ji pagrindinius dalykus (įvykius, veikėjus, veiksmus, vietas) atgamina neteisingai. Å ioje byloje iÅ¡tirtais duomenimis nustatyta, jog pagrindines faktines aplinkybes ji prisiminė ir apie tai papasakojo.

IÅ¡ teismo ekspertizės iÅ¡vadų ir teisme apklaustos ekspertės paaiÅ¡kinimų, įvertinus nukentėjusiosios bÅ«klę, psichologinius, elgsenos ypatumus, padaryta iÅ¡vada, jog X., duodama parodymus, rėmėsi asmenine patirtimi, jai nebÅ«dingas patologinis fantazavimas. Ji gali painioti atskirų įvykių ar scenų eiliÅ¡kumÄ , negali nurodyti tikslaus įvykio laiko, intervalų tarp jų, netiksliai įvardina jų kiekį ar nusako seksualinių veiksmų pobÅ«dį, tačiau ji teisingai supranta pagrindines faktines aplinkybes ir gali iÅ¡ atminties jas atgaminti, galėjo atgaminti kai kurių jai emociÅ¡kai reikÅ¡mingų įvykių kai kurias aplinkybes, nusakyti atskirų scenų momentus, trumpÄ veiksmų sekÄ .

Duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį jos ekspertizės metu pateikiamoms aplinkybėms nebuvo gauta. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino netiesioginių įrodymų, palygintų tarpusavyje ir susietų į logiÅ¡kÄ grandinę, visuma, kurios vertinimas pagrindė iÅ¡vadas dėl B. kaltės.

29. Remiantis ekspertinio nukentėjusiosios tyrimo duomenimis ir ekspertės S. duotais paaiÅ¡kinimais motyvuotai paaiÅ¡kinta ir apelianto akcentuojama aplinkybė dėl vėlesnio X. parodymų apie pirmuosius lytinius santykius su B. laiko. Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji apie lytinius santykius su B. niekam nebuvo pasakojusi prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , prieÅ¡ingai nei apie jos santykius su A. Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , dar prieÅ¡ nukentėjusiosios apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , C.

X. užklausus apie jos pirmuosius lytinius santykius, pastaroji pasakė, kad jie buvo su B., t. y. dar prieÅ¡ jos santykius su A. Vėliau Å¡iÄ aplinkybę ji pakartojo, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, ir pasakė ekspertėms, atlikusioms ekspertinį tyrimÄ . Teisme ekspertė S. pabrėžė, jog vaikai su protine negalia, dažniausiai atsako į klausimus, ko jie yra klausiami, todėl jie aiÅ¡kina apie tas aplinkybes, apie kurias yra klausinėjami. Tokia situacija, anot ekspertės, susidarė ir nagrinėjamoje byloje.

Ä®vertinus X. bÅ«klę, elgsenos ir supratimo ypatumus, natÅ«ralu, kad pradžioje nukentėjusioji kalbėjo tik apie A. seksualinės prievartos veiksmus, nes iÅ¡ pradžių ji buvo klausinėjama tik dėl Å¡io asmens. Kilus klausimams apie pirmÄ jÄ jos seksualinę patirtį, X. papasakojo ir apie santykius su B.. Kaip jau minėta, ekspertinio tyrimo metu nustatyta, jog nukentėjusiosios pasakojimas yra apie jos realiai patirtus dalykus, kas nėra siejama su X. bÅ«kle, psichologiniais ir elgsenos ypatumais; ji sugeba teisingai suprasti pagrindines faktines aplinkybes ir iÅ¡ atminties jas atgaminti, atsakydama į konkrečius jai užduodamus klausimus.

30. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiosios parodymais dėl susižinojimo apie lytinius santykius, jų metu patirtÄ ar nepatirtÄ skausmÄ , nesudaro pagrindo atmesti X. parodymus, kaip prieÅ¡taringus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios parodymai, kad iki lytinių santykių su B. ji nežinojo, kas yra seksas, o apie tai sužinojo iÅ¡ peržiÅ«rėtų pornografinių filmų, neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, atitinka byloje nustatytÄ chronologinę įvykių sekÄ ir nukentėjusiosios elgesį.

Kaip minėta, ekspertiniu tyrimu pakitimai nukentėjusiosios X. elgesyje (pasikartojantis seksualizuotas elgesys su jaunesniu broliu, pornografinio turinio filmų žiÅ«rėjimas) nustatyti, jai esant 11 metų amžiuje, kas atitinka nagrinėjamo įvykio laikotarpį. IÅ¡ ekspertės S. paaiÅ¡kinimų seka, jog toks nukentėjusiosios elgesys yra jos neigiamų seksualinių patirčių pasekmė. Tokiu bÅ«du, vertinant atskiras nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, o jų visumÄ , X. elgesio analizė leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog pirmų lytinių santykių B. patirtis bei vėliau sekusios patirtys akivaizdžiai sÄ lygojo jos elgesio pokyčius, kilusį susidomėjimÄ lytiniais santykiais ir informacijos apie juos ieÅ¡kojimÄ , žiÅ«rint pornografinius filmus.

Pabrėžtina, kad vaiko, neturėjusio žinių apie lytinius santykius, niekad anksčiau nesusidÅ«rusio su kito asmens netinkamu seksualiniu elgesiu, elgesyje netinkamos seksualinio elgesio modelio pasekmės nėra projektuojamos. Nors vaikų domėjimasis lytiÅ¡kumu yra natÅ«ralus jų raidos dalykas, gavę pastabÄ dėl netinkamo tokio pobÅ«džio elgesio, jie tokio elgesio nebekartoja, tačiau vaikai, patyrę seksualinę prievartÄ , elgiasi prieÅ¡ingai, jiems pasireiÅ¡kia seksualizuotas elgesys. Bylos duomenimis, X. buvo nevienkartinai pastebėta žiÅ«rinti pornografinio turinio filmus, kam neabejotinai turėjo įtakos jos įgyta prievartinė seksualinė patirtis.

PrieÅ¡taravimai dėl nukentėjusiosios parodymų dalies apie neva lytinių santykių metu patirtÄ ar nepatirtÄ skausmÄ laikytini neesminiais, skunde pernelyg sureikÅ¡minamais, sietinais su X. bÅ«kle, psichologiniais ypatumais. Kaip nustatyta, jos gebėjimai įvardinti emocijas, kas susiję su jos patirtimi (tuo pačiu ir skausmu), yra pernelyg menki, todėl tai turi bÅ«ti ir yra vertinama remiantis paprastais faktiniais duomenimis. Apibendrinant, B. apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiosios parodymų aspektai nesudaro pagrindo paneigti jos parodymų visa apimtimi patikimumÄ .

31. Apeliantas teigia, kad apklausti liudytojai nepatvirtino jo bendravimo su X. fakto, pažymint ir tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis gyveno pas močiutę, tėvų namuose lankydavosi retai, juo labiau likdavo juose nakvoti, į nukentėjusiosios jam rodomÄ dėmesį ir raÅ¡ytas žinutes neatsakinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės pačios savaime taip pat nesudaro pagrindo paneigti tinkamais ir pakankamais įrodymais nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nuteistojo parodymus, jog jis visiÅ¡kai nebendravo ir neieÅ¡kojo kontaktų su nukentėjusiÄ ja, paneigia C. parodymai, kuriais netikėti, kaip jau nurodyta, teismas neturėjo jokio pagrindo.

IÅ¡ Å¡ių parodymų seka, kad B. kelis kartus buvo atėjęs į jų namus – vienÄ kartÄ bÅ«damas neblaivus neva praÅ¡yti cigaretės, kitÄ kartÄ su broliu kvietė X. grybauti, kas sukėlė liudytojos nuostabÄ . Aukščiau aptarti C. parodymai apie „Messenger“ programėlėje rastÄ dukros susiraÅ¡inėjimÄ su B. bei jo turinį, kurio ji iÅ¡ pradžių nesureikÅ¡mino, kol nepaaiÅ¡kėjo aplinkybės apie dukros patirtÄ seksualinę prievartÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į liudytoja apklaustos nuteistojo motinos D. parodymus, kad sÅ«nus B. nagrinėjamo įvykio laikotarpiu jau naudojosi iÅ¡maniuoju telefonu, o taip pat turėjo galimybę naudotis „Messenger“ programėle.

Nors apeliantas teigia, kad įvykio laikotarpiu jis kartu su tėvais negyveno, bet, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, dažnai atvykdavo jų aplankyti, kartais nakvodavo, ko neneigė ir jis pats. Todėl ši aplinkybė taip pat vienareikšmiškai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl B. elgesio su ja.

32. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ekspertinio tyrimo rezultatų – nukentėjusiajai X. nustatytų labai žemų gebėjimų, dėmesio neatsparumo, atminties silpnumo, apsunkinto įsiminimo proceso, žemo supratimo lygio, domėjimosi seksualiniais dalykais, pačios seksualizuoto elgesio su jaunesniu broliu, vyraujančio neadekvataus situacijos suvokimo, stebimo padidinto įtaigumo, neatsparumo klaidingai nukreipiamiems klausimams, priimant aplinkybes kaip realiai buvusias ir remiantis jomis prikuriant daugiau nebūtų aplinkybių, netinkamo vertinimo.

Pasak apelianto, minėti rezultatai kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių teisingumo. Tačiau su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo. Apelianto skunde pateikiamas fragmentiÅ¡kai iÅ¡dėstytų nukentėjusiosios ekspertinio tyrimo rezultatų vertinimas yra vienpusiÅ¡kas ir neobjektyvus, selektyviai akcentuojamos atskiros aplinkybės, nutylint apeliantui nenaudingÄ visumÄ , todėl laikytinas neteisingu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad X., nors negali detaliai papasakoti jai reikÅ¡mingų dalykų, juos ji gali suvokti ir įvardinti; ji pilnai (vietoje, laike, savyje) orientuota; mÄ stymo turinio, suvokimo (kliedesių, haliucinacijų) sutrikimų neiÅ¡ryÅ¡kėja.

Dėl nukentėjusiajai nustatyto seksualizuoto elgesio su jaunesniu broliu, domėjimosi seksualiniais dalykais, jau buvo minėta, kad šie X. nustatyti elgesio pakitimai pripažinti pasekme jos neigiamų seksualinių patirčių, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, tačiau nenulemtų jos būklės, psichologinių ir elgsenos ypatumų. Nors jos pasakojimas stokoja nuoseklumo, tačiau ji supranta konkrečias pagrindines faktines aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, vieta), gali jas įsiminti ir iš atminties atgaminti.

Pasakodama nukentėjusioji atgamina tik realiai scenose buvusias aplinkybes. Ji teisingai supranta paprastus klausimus ir į juos prasmingai atsako.

33. IÅ¡ ekspertinio tyrimo ir ekspertės paaiÅ¡kinimo seka ir tai, kad, nors stebimas padidintas nukentėjusiosios įtaigumas, tai priklauso nuo pateikiamų klausimų (kai klausiant panaudojamos aplinkybės, nukentėjusioji gali tas aplinkybes priimti kaip realiai buvusias). Tačiau nežiÅ«rint į tai, kaip nustatyta, pagrindinius dalykus, veikėjus, jų veiksmus, nukentėjusioji atgamina teisingai. Teisėjų kolegija, vertindama mažametės nukentėjusiosios apklausÄ , atliktÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , ekspertinio tyrimo rezultatus, sprendžia, kad, atsižvelgiant į vaikų, ypač mažamečių, galimai nukentėjusių nuo seksualinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų, apklausos ypatumus ir tai, kad apklausa vyko dalyvaujant specialistei, t. y. psichologei, nukentėjusiosios apklausa atitiko jai keliamus reikalavimus, nukentėjusiajai pateikiami klausimai buvo formuluojami tinkamai, nepateikti iÅ¡ anksto lemiantys atsakymÄ , keliantys įtaigumÄ klausimai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų iÅ¡vadų teisingumu. Nukentėjusiosios parodymai, atsakant į užduodamus klausimus, vykdant užduotis, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nerodo jos polinkio fantazuoti, o atskleidžia nukentėjusiosios žinias ir patirtį, kuri, kaip vėliau pagrįstai buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, atitinka jos brandÄ ir jos, kaip nukentėjusios nuo seksualinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų, asmeninę patirtį.

34. Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo B. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė mažametės nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių apie B. prieÅ¡ jÄ atliktÄ seksualinio pobÅ«džio veiksmÄ nuoseklumÄ , pagrįstai pripažino jos parodymus, 2018 m. lapkričio 12 d. apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjai, taip pat teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės (ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)) rezultatus patikimais. Nukentėjusiosios X. parodymų leistinumo ir patikimumo vertinimas nagrinėjamoje byloje trÅ«kumų, kurie gali bÅ«ti pripažinti esminiais, neturi. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsdamas, mažametės nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai, bei duomenimis, gautais teismo ekspertizės metu, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

35. Ä®vertinus iÅ¡dėstytus duomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip patikimus įrodymus, o jų visuma nustatė faktines B. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Å¡ių įrodymų visuma paneigta B. pozicija, jog jis prieÅ¡ mažametę bejėgiÅ¡kos bÅ«klės X. seksualinės prievartos veiksmų neatliko. Teismas pagrįstai jÄ vertino, kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės už atliktus nusikalstamus veiksmus ir jais sukeltas pasekmes. Minėta, kad lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neatitinka tokio iÅ¡skirtinio atvejo situacijos. IÅ¡ ekspertinio tyrimo rezultato matyti ir, kad X. taip pat buvo konstatuoti kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje ((duomenys neskelbtini)), kurių iÅ¡sivystymÄ lėmė byloje tiriamos veikos (tarp jų ir B. veiksmai), sukėlusios trumpalaikes (įvykių metu jautė baimę, fizinį skausmÄ ) bei ilgalaikes pasekmes (prieÅ¡laikinis domėjimasis lytiniais santykiais, seksualizuotas elgesys) ir iÅ¡liekančias neigiamas emocines reakcijas, atgaminant įvykius, turinčius ir turėsiančius reikÅ¡mingos įtakos nukentėjusiosios kokybiÅ¡kų tarpasmeninių santykių kÅ«rimui.

Apeliacinės instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiajai konstatuoto psichikos sutrikimo, atitinkančio nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pagrįstumo, atsižvelgiant į nukentėjusios elgesį, kai ji pagal jai bÅ«dingus amžiaus, labai žemus intelekto gebėjimus, individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias, nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, tų visų seksualinių santykių niuansų, pasekmių, kas įvyko, kad kiti kažkÄ blogo padarė. Su Å¡ia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo.

Nukentėjusiosios mažametės bÅ«klė, psichologiniai ir elgsenos ypatumai yra viena priežasčių, lėmusių ir jos elgesio iÅ¡raiÅ¡kÄ patyrus seksualinį iÅ¡naudojimÄ . Tačiau vien tai nemenkina nuteistojo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl mažametės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės X. išžaginimo ir Å¡iais veiksmais jai padaryto nesukaus sveikatos sutrikdymo (BK 149 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinktos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Tiek atskirai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta. Dėl proceso iÅ¡laidų 36. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi nuteistajam B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. sausio 11 d. pažyma Nr. (12.33Mr) PT-177 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam B. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 36 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei.

2. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Å ios taisyklės taikomos, ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis B., tačiau apeliacinės instancijos teisme jis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi nuteistajam B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas K. Dobilas.

Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad praÅ¡oma priteisti už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų A. ir B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo B. 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Justas Namavičius Algimantas Valantinas