2025-04-02 Nr. AB-5839-3-63-3-00960-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-125-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00960-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodata LT“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodata LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sodata LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 29921 (toliau – ir Nutarimas); 2) paskirti mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta minimali bauda arba neskirti jos visai.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistas Bendrovės atžvilgiu surašė Nutarimą, kuriuo pripažinta, jog Bendrovė pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Užimtumo įstatymo nuostatas, t. y. esant darbo sutarties požymiams, 2023 m. kovo 21 d. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – ir Statybvietė), statybų objekte dirbantys statybų atliekų valymo darbus Ukrainos piliečiai dirbo nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Nutarime konstatuota, jog minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio dalies 2 punktą ir buvo paskirta 2 700 Eur dydžio ekonominė sankcija.

3. Pareiškėjas nurodė, kad su Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimais sutiko, nuoširdžiai galėjosi, geranoriškai Inspekcijai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją ir vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus, Inspekcija tyrimo metu Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis nustato, kad institucija skirdama Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Nutarime teigiama, jog Inspekcija, paskirdama ekonominę sankciją, atsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau vis tiek paskyrė didesnę nei minimalią baudą. Inspekcija, paskirdama pareiškėjui didesnę nei Užimtumo įstatyme nustatytą minimalią baudą, jokių motyvų, kaip tai įpareigoja Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatos, nenurodė. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Inspekcija minėtais veiksmais pažeidė Užimtumo įstatyme įtvirtintas teisės normas. Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra per griežtas ir jos paskyrimas neatitinka nuobaudos paskyrimo tikslų.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė vykdo veiklą statybų sektoriuje. Remiantis viešai prieinama informacija matyti, jog Bendrovės veiklos pelningumas 2021–2022 m. siekė tik apie 0,55 proc. Pareiškėjo veiklos rezultatams įtakos turėjo pastarųjų metų Covid-19 pandemija, o šiuo metu statybos sektorius lėtėja dėl pasaulinių ekonominių priežasčių (karas Ukrainoje, sutrikęs medžiagų tiekimas ir dėl to išaugusios statybinių žaliavų kainos), taip pat bankų vykdoma palūkanų kėlimo politika, turinti tiesioginės įtakos nekilnojamojo turto likvidumui, o tuo pačiu ir rangovų užsakymų sumažėjimui. Pareiškėjo vertinimu, paskirta nuobauda, kai Bendrovės 2022 m. grynasis pelnas sudarė 3 447 Eur, yra neteisinga ir neproporcinga. Paskirta bauda ir Bendrovei, ir jos darbuotojams sukels neproporcingus padarinius. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalimi, sunki juridinio asmens finansinė padėtis yra laikoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau Inspekcija, priimdama Nutarimą, į tai neatsižvelgė.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas teigė, kad 2023 m. kovo 21 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistai atliko Statybvietės planinį patikrinimą dėl nelegalaus darbo. Statybvietėje dirbo Bendrovės darbuotojai, o patikrinimo vietoje rasti dirbantys trys Ukrainos piliečiai, kuriuos patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo registre, buvo nustatyta, kad jie nėra įdarbinti. Darbuotojai paaiškino, kad Statybvietėje dirbo 2–3 dienas, nebuvo pasirašę darbo sutarties, pareiškėjo atstovas jiems buvo pasakęs, kad sutartis bus pasirašoma po savaitės, o praėjus bandomajam laikotarpiui atlyginimas priklausys nuo išdirbto laiko. Bendrovės atstovas paaiškino, kad tris Ukrainos piliečius atvežė į Statybvietę darbui, siekiant išsiaiškinti jų darbinę patirtį. Pareiškėjas VSDFV teritoriniam skyriui apie Ukrainos piliečių įdarbinimą pranešė tik 2023 m. kovo 23 d. Inspekcija akcentavo, kad minėtais veiksmais pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Nutarimu pareiškėjui paskirta 2 700 Eur bauda.

8. Atsakovas paaiškino, kad remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, institucija nustačiusi, jog darbdavys padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ar nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui už tris nelegaliai dirbusius asmenis paskirta sankcijoje numatyta 2 700 Eur bauda. Nutarimo priėmimo metu Inspekcija įvertino, kad Bendrovė pažeidimą pripažino ir su juo sutiko, teikė tyrimui reikalingus dokumentus, todėl tai buvo vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apie jo sunkią finansinę padėtį Inspekcijos neinformavo, tai įrodančių dokumentų neteikė, dėl galimybės baudą išdėstyti dalimis, pareiškėjas taip pat nesikreipė.

9. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją tinkamai įvertino jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų reikšmingumą, ir skyrė baudos dydį artimą minimaliai numatytai sankcijoje baudai, t. y. po 900 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją. Atsakovas pabrėžė, kad tokia ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui, jos paskyrimas atitinka nuobaudos tikslus, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Nutarimu Bendrovei paskirtos 2 700 Eur dydžio baudos teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad:

12.1. Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjo atžvilgiu surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1126-0251 (toliau – ir Aktas), kuriame teigiama, jog 2023 m. kovo 21 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo inspektoriai Statybvietėje atliko planinį patikrinimą dėl nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais. Statybvietėje dirbo Bendrovės darbuotojai. Patikrinimo vietoje buvo atliekami rekonstruojamo namo ardymo darbai, kuriuos, be kita ko, atlikinėjo trys Ukrainos piliečiai, kuriuos patikrinus VSDFV registre, paaiškėjo, jog jie nėra įdarbinti.

12.2. Ukrainos piliečiai Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus inspektoriams paaiškino, kad 2023 m. kovo 16 d,. atvykus į Klaipėdos miestą, priėmė Bendrovės atstovas ir atsivežė į Statybvietę, leido apsigyventi šalia jos esančiame pagalbinių patalpų vagonėlyje. Statybvietėje dirbo 2–3 dienas, darbo sutarties neturėjo, buvo pasakyta, jog sutartis bus pasirašyta po savaitės, praėjus bandomajam laikotarpiui, atlyginimas priklausys nuo išdirbto laiko. Bendrovės atstovas paaiškino, kad Ukrainos piliečius atvežė į Statybvietę, nes reikėjo išsiaiškinti šių darbuotojų darbinę patirtį. Bendrovės direktorius paaiškino, kad apie trijų Ukrainos piliečių darbą Statybvietėje sužinojo po fakto, nurodė, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie trijų Ukrainos piliečių įdarbinimą pranešė 2023 m. kovo 23 d.

12.3. Inspekcija, atsižvelgdama į Akte nurodytas faktines aplinkybes, 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjui surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1126-0050 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, jog Bendrovė pažeidė imperatyvias DK ir Užimtumo įstatymo nuostatas t. y. esant darbo sutarties požymiams, 2023 m. kovo 21 d. Statybvietėje esančiame statybų objekte dirbantys statybų atliekų valymo darbus Ukrainos piliečiai dirbo nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiu būdu padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas.

12.4. Inspekcija, vadovaudamasi Akte bei Protokole nurodytomis aplinkybėmis, išnagrinėjusi Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, priėmė Nutarimą, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas, leidęs trims Ukrainos piliečiams dirbti Statybvietėje, nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, įvykdė pažeidimą numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, už kurio įvykdymą atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Nutarime teigiama, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina aplinkybė, jog pareiškėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo jį išsiaiškinti, todėl paskirta 2 700 Eur dydžio ekonominė sankcija. Skiriant Bendrovei ekonominę sankciją, atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl buvo padaryta išvada, jog, paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda bus per griežta ir neatitiktų padaryto pažeidimo ir nuobaudos paskirties, todėl paskirta mažesnė bauda nei sankcijoje numatytas vidurkis.

13. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė skunde neginčija, jog 2023 m. kovo 21 d. Statybvietėje dirbo trys Ukrainos piliečiai, su kuriais pareiškėjas nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, taip padarant pažeidimą numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skunde pareiškėjas ginčija Nutarimu paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą padarytam pažeidimui.

14. Teismas apžvelgė Užimtumo įstatymo 55, 56, 57 ir 58 straipsnius, 60 straipsnio 1 dalį ir priėjo prie išvados, kad Inspekcija yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas, susijusias su nelegaliu darbu, ir turi teisę Užimtumo įstatymo nuostatas pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

15. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Inspekcija, skirdama ekonominę sankciją, pažeidė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi neatsižvelgė į tai, jog Bendrovės finansinė padėtis yra labai sunki – jos veiklos pelningumas 2021–2022 m. siekė tik apie 0,55 proc., o 2022 m. grynasis pelnas sudarė 3 447 Eur. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atstovas ir direktorius 2023 m. kovo 21 d. bei 2023 m. balandžio 13 d. Inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui pateiktuose paaiškinimuose nenurodė, kad Bendrovės finansinė situacija yra labai sunki, nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, padarė išvadą, jog Inspekcija priimdama Nutarimą neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad Bendrovės finansinė padėtis yra itin sunki, todėl nagrinėjamu atveju Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pažeidimo nėra.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimo turinį, konstatavo, kad Inspekcija tinkamai taikė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2–4 dalyse numatytas teisės normas, aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Skiriant ekonominę sankciją atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas atsakomybėn už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą buvo patrauktas pirmą kartą, įvertinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta, kad už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirti baudą, artimą sankcijoje nustatytai minimaliai baudai (900 Eur už asmenį) (ekonominę sankciją).

17. Teismas pažymėjo, kad bylos dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK) (Užimtumo įstatymo 60 str. 1 d.). Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 str. 2 d.). Nutarimo turinys atitiko ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas.

18. Pareiškėjas prašė pakeisti Nutarimą ir skirti mažesnę baudą nei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta minimali bauda arba neskirti jos visai. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-415/2023).

19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas teismui reikalavimą dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo, turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija yra per didelė ir dėl išskirtinių aplinkybių turi būti sumažinta, tačiau Bendrovė tokių duomenų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimo sumažinti Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydį.

20. Teismas apibendrino, kad Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Užimtumo įstatyme ir ANK nuostatuose, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

21. Įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs Nutarimu Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui už Nutarime nurodytą pažeidimą skirti minimalią Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą nuobaudą.

23. Pareiškėjas skunde teismo prašė įvertinti, ar Inspekcija Nutarime, skirdama baudą pareiškėjui, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad juridinio asmens UAB „Sodata LT“ įgaliotas asmuo nurodė tai, jog su nustatytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailėjosi, geranoriškai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją ir vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl turėjo paskirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, arba 2604 Eur už tris nelegaliai dirbusius asmenis. Tačiau teismas ne tik nepasisakė dėl šio skundo reikalavimo, bet ir apskritai neteisingai vertino byloje esančius duomenis.

24. Pareiškėjas paaiškina, kad iš Nutarimo matyti, jog jame nėra užsimenama apie skyrimą artimą sankcijoje nustatytai minimaliai nuobaudai, o tokią nuostatą Institucija pažymėjo tik atsiliepime į pareiškėjo skundą. Iš Nutarimo aiškiai matyti, kad, įvertinus pareiškėjo net 3 atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Institucija turėjo skirti minimalią 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį baudą, o ne 900 Eur. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie „artimą“ minimaliai nustatytai baudai nuostatą, kurios Nutarime visiškai nebuvo: 1) neteisingai vertino byloje esančius įrodymus; 2) aiškiai pažeidė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydį mažinti nuo vidurkio iki minimumo.

25. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatos imperatyviai nurodo, kad jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo. Nei Inspekcija, paskirdama pareiškėjui didesnę nei įstatyme nustatyta minimali nuobauda, nei pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamą Inspekcijos nutarimą šioje dalyje, jokių motyvų, kaip tai įpareigoja Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatos, nenurodė.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 straipsnyje yra nurodyta, kad materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

27. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat neteisingai taikė materialinės teisės normas, numatytas Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančias baudos skyrimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pateiktą apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovas teigia, kad, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatyta 2 700 Eur bauda už 3 nelegaliai dirbusius asmenimis, t. y. po 900 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinta, kad pareiškėjo atstovas pažeidimą pripažino ir su juo sutiko, teikė tyrimui reikalingus dokumentus, todėl ši aplinkybė buvo vertinama kaip atsakomybę lengvinanti. Pareiškėjas neužtikrino, kad asmenys pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis ir apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, todėl pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

30. Atsakovas vadovavosi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad, skirdamas piniginę baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui, įvertino lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų reikšmingumą, įvardijant Nutarime lengvinančias aplinkybes ir skyrė baudos dydį mažinant nuo vidurkio iki artimos minimaliai numatytai sankcijos baudos.

31. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą ir konstatavo, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ar neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 2 700 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, leido trims Ukrainos piliečiams dirbti Statybvietėje, tačiau nebuvo su jais sudaryta rašytinė darbo sutartis, taip pat nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas įvykdė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, už kurio įvykdymą atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Pareiškėjui buvo paskirta 2 700 Eur bauda (900 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).

35. Pareiškėjas nesutinka su paskirtos baudos dydžiu ir mano, kad bauda turi būti sumažinta iki minimalios, t. y. 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

36. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sąlygų mažinti paskirtą baudą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

38. Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

39. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis.

40. Užimtumo įstatymo 60 straipsnis nustato baudos skyrimo teisinius pagrindus. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK (1 d.). Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 592 straipsnyje numatytas baudas (2 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (4 d.).

41. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjui paskirtos baudos dydį, akcentuotina, kad pareiškėjui iš esmės paskirta beveik minimali bauda. Inspekcija, skirdama pareiškėjui Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytos sankcijos minimumui artimą baudą (900 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 2 700 Eur), atsižvelgė į nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (sutiko su nustatytu pažeidimu, nuoširdžiai gailisi, geranoriškai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją ir vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą. Šios atsakovo įvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti paskirtą pareiškėjui baudą, konstatuodamas, jog pareiškėjui paskirta neproporcinga bei neadekvati padarytam pažeidimui bauda. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos baudos dydžio.

42. Pažymėtina, kad, priėmus Nutarimą, kuriuo skirta bauda už pažeidimą dėl nelegalaus darbo, gali būti sprendžiama dėl baudos išdėstymo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Užimtumo įstatymo 60 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 str. 3 d.; taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3003-624/2020). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas dėl sunkios finansinės padėties būtų teikęs prašymą dėl baudos išdėstymo kompetentingoms valstybės institucijoms.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodata LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius