2018-04-18 Nr. AB-7964-2-29-3-00325-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-138-415/2018

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00325-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „Linelis“, R. Y.-O., B. B., I. B., E. M., J. B., K. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių įstatymo nustatyta tvarka suprojektuoti ir patvirtinti 0,4 ha ploto asmeninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, skirto V. S. N. 1994 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos potvarkiu Nr. 166, ribas ir plotą pagal valstybės įmonės Registrų centro įregistruotas gretimų žemės savininkų ribas, parengti suformuoto žemės sklypo planą, pažymėti ir patvirtinti šį sklypą Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių sudaryti 0,4 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, jog Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 29 d. potvarkiu Nr. 166 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų patvirtinimo“ pareiškėjos broliui V. S. N. buvo suteikta 3 ha žemės asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos broliui 2012 m. balandžio 11 d. mirus, pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Asmeninio ūkio žemės suteikimo procedūra iki šiol nėra baigta, nes skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tokiu būdu, pareiškėjos nuomone, iš esmės yra ribojama jos teisė privatizuoti broliui skirtą asmeninio ūkio žemės sklypą.

3. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas pažeidė pareiškėjos teisę privatizuoti broliui suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypą, kuris yra iki šiol naudojas. Ginčo žemės sklypas yra Laisvos valstybinės žemės fonde, tačiau iki šiol jis nėra suprojektuotas, patvirtintas, paženklintas ir privatizuotas.

4. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 21 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl to, kad būtų ištaisyta klaida ir parengta nauja Mažeikių r. 1-ajam notarų biurui skirta pažyma, kad pareiškėja turi paveldėjimo teisę į 0,35 ha asmeninio ūkio žemės, kurią naudojo pareiškėjos brolis, privatizavimą. NŽT prie ŽŪM Mažeikių skyrius 2012 m. spalio 22 d. rašte Nr. 35SD-(14.35.104.)-231 pareiškėjai nurodė, kad Mažeikių skyrius, rengdamas pažymą dėl pareiškėjos brolio asmeninio ūkio žemės paveldėjimo, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir 2012 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės matininkės E. P. ir vyr. specialistės R. Ž. atlikto V. S. N. asmeninio ūkio žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame nustatyta, kad asmeninio ūkio poreikiams – žemės ūkio veiklai naudojamas plotas yra 0,2850 ha.

5. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. sausio 29 d. NŽT prie ŽŪM Mažeikių skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 35VĮ-(14.35.2.)-78 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos kroketui prilyginamo plano rengimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pagal J. M. 2014 m. rugpjūčio 8 d. prašymą suprojektuojamas 0,285 ha asmeniniam ūkiui naudojamas žemės sklypas. Tačiau pareiškėjos nuomone, įvertinus jos prašymą, asmeniniam ūkiui turėjo būti projektuojamas ne 0,285 ha, o 0,4 ha ploto žemės sklypas.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui ir tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 1 punktą, vienai šeimai buvo suteikiama iki 3 ha žemės ūkio naudmenų. Kadangi pareiškėjos broliui buvo suteikta 3 ha žemės ūkio naudmenų asmeninio ūkio žemėje, tačiau pareiškėjos nuomone, dalis jos broliui suformuotos asmeninio ūkio žemės perėjo E. D. įpėdinei J. B. kaip namų valdos žemės sklypas, todėl siekiant atstatyti pareiškėjos brolio teisę privatizuoti suteiktą įstatymu nustatyto dydžio asmeninio ūkio žemę, prie faktiškai naudojamos asmeninio ūkio žemės turi būti prijungta dalis E. D. suformuoto asmeninio ūkio žemės sklypo, kuris buvo naudojamas iki 2008 m., kol šios žemės dalies nepasisavino sodų bendrijos „Linelis“ nariai B. ir I. B. ir R. O.. Pareiškėja tvirtino, kad apie tai, kad pastarieji asmenys užgrobė žemę, 2008 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjos brolis informavo NŽT prie ŽŪM Mažeikių skyrių, tačiau skyrius į šį pareiškimą nereagavo.

7. Pareiškėja pažymėjo tai, kad 1,1925 ha ploto namų valdos žemės sklype yra 0,5925 ha plotas, kurio lygios dalys, t. y. po 0,2962 ha priklauso J. B. ir pareiškėjai. Atsakovas 2014 m. liepos 23 d. preliminariai nustatė, kad naudojamas 0,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Tačiau, pareiškėja tvirtina tai, kad šiame žemės sklypo plote yra tik apie 0,18 ha žemės ūkio naudmenų, o suprojektavus 0,4 ha žemės sklypą, kurį naudojo jos brolis, žemės ūkio naudmenos kartu su namų valdos žemės sklype esančiomis naudmenomis iš viso sudarytų apie 0,6 ha, todėl mano, kad atsakovas įpareigotinas suprojektuoti ir patvirtinti 0,4 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ribas ir plotą, parengti suformuoto žemės sklypo planą, patvirtinti šį sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

8. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad asmeninio ūkio žemės suteikimą, įforminimą ir apskaitą reglamentavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo 1 punkte buvo nustatyta, kad kaimo vietovėse gyventojams žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, buvo suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai.

10. Atsakovas nurodė, kad po namų valdos žemės įteisinimo pareiškėja kreipėsi į Mažeikių skyrių, nurodydama, jog gali būti, kad pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 1340 suformuoto 0,6 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, kurios buvo patikslintos 2008 m. vasario 1 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. Pl.Ž-170 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1340, Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 465, 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-2447 ir žemės sklypo ribų patikslinimų, žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ ne visos pateko į įteisinto žemės sklypo ribas. Nurodė, jog V. S. N. dalį asmeninio ūkio žemės naudojo žemės ūkio veiklai šalia šio sklypo, o po jo mirties ir pati pareiškėja. Minėto prašymo pagrindu buvo pasiūlyta papildomai išnagrinėti šią situaciją vietoje, atliekant žemės sklypo ženklinimo darbus. Tuo pagrindu pagal patvirtintą grafiką dar 2012 m. gruodžio 18 d. pareiškėja buvo kviečiama į žemės sklypo ribų nustatymą, ženklinimą. 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 35VĮ-914.35.2.)-391 buvo numatyta nauja žemės sklypo ženklinimo data – 2014 m. balandžio 23 d. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypo ženklinimo darbai turi būti vykdomi suformuoto žemės sklypo pagrindu, tačiau pagal pateiktus matininkų duomenis pareiškėja nederino žemės sklypo ribų, parengtų dokumentų, nedalyvavo sklypo ženklinimo darbuose, nesutiko su nustatytomis ribomis. Atsakovas teigė, kad pareiškėja 2014 m. gegužės 6 d. Mažeikių skyriaus raštu Nr. 35SD-(14.35.104.)-1619 „Dėl paveldėtos asmeninio ūkio žemės naudojimo ir įteisinimo“ buvo informuota, kad Mažeikių skyriuje negavus nustatyta tvarka suderintų nustatytų naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypo ribų schemos ir kadastrinių matavimų bylos bus pagrindas tvirtinti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įteisinimo procedūra yra baigta.

11. Atsakovas nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo pats nenaudoja asmeninio ūkio žemės, jis praranda teisę ją įsigyti nuosavybėn bei naudoti. Atsakovo duomenimis, pareiškėjos broliui V. S. N. 1993 m. gruodžio 16 d. Mažeikių rajono valdybos potvarkiu Nr. 399 „Dėl esamų namų valdų ir sodų žemės sklypų pardavimo“ buvo leista parduoti 0,62 ha namų valdos sklypą. V.S. N. naudojamo žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1994 m. gegužės 29 d. Telšių apskrities valdytojo administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko (duomenys neskelbtini) seniūnijoje V.

J.. Pagal šio specialisto duomenis, V. S. N. naudojo 0,6 ha namų valdą kaip asmeninio ūkio žemę, tą patvirtino ir šio sklypo ribas suderinę kviestiniai asmenys. Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1340 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pareiškėjos broliui buvo suformuotas 0,6 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Telšių apskrities viršininkas 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P1Ž-170 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymo Nr.1340, Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 465, 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-2447 ir žemės sklypo ribų patikslinimų, žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ patikslino Telšių apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 465 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2004 m. patvirtinimo“ 2 priedą „Projektuojamų kitos paskirties žemės sklypų, rengiant Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kadastro duomenys: 46 eilutėje įrašydamas asmenvardžius „V.

S. N., J. B.“, sklypo numerį projekte – (duomenys neskelbtini), sklypo plotą – 1,02 ha, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, taip pat nustatė, kad V. S. N. tenkanti žemės sklypo dalis yra 0,62 ha, J. B. – 0,4 ha ir pritarė patikslintoms žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riboms. Be to, minėtu įsakymu pripažino netekusia galios Telšių apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1340 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 228 eilutę, kurioje buvo įrašyti duomenys apie V.

S. N. pirmiau minėtame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėti administraciniai aktai apskųsti nebuvo, atsakovo vertinimu reiškia, kad juose esantys duomenys yra teisingi.

12. Atsakovas nurodė, kad naudojamos namų valdos žemės klausimas buvo nagrinėtas Mažeikių rajono apylinkės teisme ir 2008 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35-147/2008 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje numatyta įteisinti V. S. N. 0,62 ha žemės. Vėliau S. Š. įmonei atliekant namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatytas bendras didesnis žemės sklypo plotas, todėl V. S. N. buvo parduotas didesnis namų valdos plotas. 2008 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi V. S. N. buvo parduota 0,70625 dalis iš bendro 1,1925 ha sklypo ploto. 0,5925 ha dalį bendro sklypo sudarė žemės ūkio naudmenos. Pagal pateiktą informaciją 0,6 ha žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) įteisinimo procedūra iš esmės yra baigta, pardavus V. S. N. namų valdos žemės sklypo dalį. Kito patvirtinto teritorijų planavimo dokumento dėl suformuotų V. S. N. asmeninio ūkio žemės sklypų atsakovas neturi.

13. Atsakovas pabrėžė, kad pretenzijos dėl galimai didesnio valdyto asmeninio ūkio žemės ploto galės būti nagrinėjamos tik turto paveldėtojai pateikus pagrįstus įrodymus (duomenis apie mokėtus mokesčius, žemės nuomą, deklaruotus pasėlius, parduotą produkciją, valdytos žemės planus ar kitus paženklinimo dokumentus ir pan.), kad ši asmeninio ūkio žemė buvo naudojama savo poreikiams tenkinti. Pareiškėja 2014 m. gegužės 5 d. Mažeikių skyriaus raštu Nr. 35SD-(14.35.104.)-1619 buvo informuota, kad tik įsitikinus, kad teisėtai suteikta asmeninio ūkio žemė buvo ir yra naudojama asmeninėms reikmėms, šio žemės sklypo ribos galės būti formuojamos rengiant sekantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pareiškėja taip pat buvo paprašyta per du mėnesius pateikti dokumentus apie nustatytas patikslintas asmeninio ūkio žemės ribas ar įrodymus dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo. Pareiškėja buvo informuota, kad negavus minėtų dokumentų, žemė, esanti šalia įteisinto namų valdos sklypo, bus priskirta laisvo valstybinio fondo žemei ir žemėtvarkos projektuose projektuojama galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas nurodė, kad duomenų apie tai, kad V. S. N. 1999 m. rugsėjo 30 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1340 suteiktas žemės plotas asmeniniam ūkiui buvo projektuojamas ankstesniuose Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pats asmuo savo ūkio reikmėms naudojo suteiktą žemės plotą. Ieškovė pagal 2012 m liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po V. S. N. mirties įgijo reikalavimo teisę į Mažeikių rajono 1994 m. birželio 29 d. potvarkiu Nr. 166 V. S. N. suteiktą ir naudojamą 0,285 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (plane Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja neįrodė, kad pageidaujamą teritoriją iki mirties naudojo V. S. N. ir kad ji paveldėjo teisę į didesnį plotą.

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą (Mažeikių skyrių) dėl paveldėtos asmeninio ūkio žemės naudojimo ir įteisinimo, tačiau su gautais atsakymais nesutikdavo, todėl Mažeikių skyriaus veiksmus apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Direktorius atsižvelgdamas į J. M. išdėstytus nusiskundimus, 2014 m. liepos 9 d. priėmė pavedimą Nr.1PAV-(1.8)-417, kuriuo Mažeikių skyriaus vedėjui buvo pavesta organizuojant žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo darbus, nustatyti, ar žemė, kuri V. S. N. suteikta asmeninio ūkio poreikiams, yra naudojama asmenų, įgijusių teisę į šią žemę naudoti mirus V. S. N., asmeninio ūkio poreikiams. 2014 m. liepos 23 d. patikrinimo metu Mažeikių skyriaus specialistai nustatė, kad pareiškėja asmeninio ūkio poreikiams apie 0,3 ha žemės plotą, t. y. tą patį 0,285 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įgijo teisę po V. S. N. mirties, naudoja pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Todėl atsakovas pabrėžė, kad jis neturi duomenų, kad V. S. N. iki mirties naudojo tokį ar didesnį žemės plotą. Pažymi ir tai, kad V. S. N. 2008 m. rugpjūčio 13 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, prašydamas leisti išsipirkti „asmeninio ūkio žemės 0,3 ha žemės sklypą, esantį ir naudojamą nuo 1990 m. iki šiol“. Atsakovas teigė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad didesniu žemės, suteiktos asmeninio ūkio poreikiams, plotu V. S. N. nesinaudojo.

16. Vadovaudamasis Reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja naudojo apie 0,3 ha žemės plotą, Mažeikių skyrius sprendė klausimą dėl ginčo žemės sklypo suprojektavimo Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo metu, 2015 m. vasario 18 d. Įvykusio susirinkimo metu, svarstydama 3 klausimą „žemės sklypų projektavimas“ projekto autorė UAB „Šiaulių hidroprojektas“ grupės vadovė N. S. supažindino pretendentus su 2015 m. sausio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-(14.35.2.)-78 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, kuriuo patvirtintas pretendentų eiliškumas pagal Reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Projekto autorė nurodė, kad projektavimo darbai pradedami nuo VII eiliškumo grupės pretendentės J. M. paveldimo ir naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo projektavimo. Su projekto autorės suprojektuoto žemės sklypo ribomis pretendentė nesutiko. Pretendentė pageidavo, kad jai būtų prijungta teritorija, kurią faktiškai prižiūri ir naudoja kiti asmenys (SB „Linelis“ nariai). Kadangi pretendentė nesutiko su projektuojamo sklypo ribomis, sklypas šio susirinkimo metu nebuvo suprojektuotas.

17. Atsakovas nurodė, kad pagrindinė ginčo priežastis yra ta, kad ieškovė siekia, jog jai būtų įteisintas didesnis asmeninio ūkio žemės plotas, negu buvo nurodytas kaip naudojamas, ką iš esmės draudžia Reformos įstatymo nuostatos. Be to, pareiškėja kaip naudojamą asmeninio ūkio žemę nurodė ne vien žemės ūkio naudmenas, bet ir kitas naudmenas, vandens telkinį, kūdrą. Ar šis vandens telkinys, kita žemė, gali būti laikoma pareiškėjos naudojama teritorija, duomenų atsakovas neturi. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pati trukdo atsakovui užbaigti atlikti paveldėtos asmeninio ūkio žemės įteisinimo procedūros, nes atliktų darbų nederina.

18. Tretieji suinteresuoti asmenys sodininkų bendrija „Linelis“, R. Y.-O., B. B., I. B., E. M. atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos reikalavimus, mano, kad kilęs ginčas gali būti išspręstas taikos sutartimi. Nurodė, kad pareiškėja pretenduoja į sklypus, kuriais iki šiol rūpinosi, nuomojosi, už kuriuos mokesčius mokėjo B. B., I. B. ir R. Y.-O..

19. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pareiškėjos elgesį vertina kaip mėginimą neteisėtai praturtėti. Teigė, kad pareiškėja siekdama išsikovoti apie 0,1 ha žemės sklypo juostą, kuri yra naudojama sodų bendrijos „Linelis“ narių, neturėtų jokių galimybių juo naudotis, o vėliau šį žemės sklypą mėgintų parduoti tiems patiems bendrijos nariams, kadangi pastarieji per daugelį metų yra invertavę daug lėšų ir darbo į šiuos sklypus ir yra suinteresuoti juos įsigyti. Nurodė, kad racionalu būtų jeigu bendrijos nariai užbaigtų sklypų formavimo ir pertvarkymo darbus ir laisvus valstybinės žemės sklypus nusipirktų tiesiai iš valstybės.

II. 20. Šiaulių apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 35VĮ-(14.35.2)-78 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, kurio 1.3 punktu patvirtinto Mažeikių r. sav. (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų sąrašo VII skirsnyje nurodyta, kad pagal J. M. 2014 m. rugpjūčio 8 d. prašymą suprojektuojamas 0,285 ha asmeniniam ūkiui naudojamas žemės sklypas.

22. Teismas nustatė, kad jis yra prašomas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių suprojektuoti ir patvirtinti 0,4 ha ploto asmeninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, skirto V. S. N. 1994 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos potvarkiu Nr.166, ribas ir plotą pagal valstybės įmonės Registrų centro įregistruotas gretimų žemės savininkų ribas, parengti suformuoto žemės sklypo planą, pažymėti ir patvirtinti šį sklypą Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių sudaryti 0,4 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pirkimo–pardavimo sutartį.

23. Teismas iš 2012 m. liepos 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nustatė, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro: reikalavimo teisė į Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės 1994 m. birželio 29 d. potvarkiu Nr.166 V. S. N. suteiktą 0,285 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (plane Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). V. S. N. 2011 m. gruodžio 8 d. testamente nurodyta, kad visą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visą kitą turtą, taip pat ir iš valstybės išperkamą arba išpirktą žemės sklypą apie 0,35 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojasi iki šiol arba visas teises į šio žemės sklypo nuomą palieka savo seseriai J. M..

24. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-35-147/2008 (2008 m. sausio 10 d. nutartis) ieškovas V. S. N., Telšių apskrities viršininko administracija, trečiasis asmuo J. B., darydami vieni kitiems nuolaidas, taikos sutartimi išsprendė kilusį teisminį ginčą dėl įsakymo dėl žemės sklypų dalių dydžių nustatymo Mažeikių rajone panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir susitarė sekančiai:

1. Telšių apskrities viršininko administracija įsipareigojo iki 2008 m. vasario 15 d. pakeisti Telšių apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. Pl.Ž-2447 „Dėl žemės sklypų dalių dydžių nustatymo Mažeikių rajone“, nustatant kitos paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kurio bendras plotas 1,02 ha, žemės sklypo dalių dydį bendroje dalinėje nuosavybėje, atsižvelgiant Mažeikių rajono valdybos 1993 m. gruodžio 16 d. potvarkį Nr. 399 „Dėl esamų namų valdų ir sodų žemės sklypų pardavimo“, prašymus, žemės sklypų įkainojimo aktus ir žemėtvarkos projektą:

V. S. N. – 0,62 ha, J. B. – 0,4 ha; atsakovas Telšių apskrities viršininko administracija įsipareigojo padaryti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1340 „Dėl Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimą, suformuojant bendraturčiams V. S. N. ir J. B. 1,02 ha namų valdos žemės sklypą, atitinkamai pakeičiant projekto planinėje ir dokumentinėje medžiagoje sklypo ribas ir plotą; atlikti aukščiau nurodytus pakeitimus bei sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis; atsakovas Telšių apskrities viršininko administracija įsipareigojo padaryti iki 2008 m. gegužės 15 d.

Šalys pareiškė, kad šia taikos sutartimi išsprendė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, dalių nustatymą tarp bendraturčių, namų valdos žemės sklypo suformavimo ir jo pakeitimo Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, bei namų valdos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo klausimus, pretenzijų vieni kitiems neturi ir nereikš jų ateityje.

25. Teismas pasisakė, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: ji turi būti suteikta pagal teisės aktų reikalavimus ir ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti mirus fiziniam asmeniui, kuriam ši žemė buvo suteikta. Nesat bent vienos iš šių sąlygų, fizinis asmuo praranda asmeninio ūkio žemę.

26. Teismas atkreipė dėmesį, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo protokole Nr. 35PRT-(14.35.6)-2 nurodama, kad projekto autorė nurodė, kad projektavimo darbai pradedami nuo VII eiliškumo grupės pretendentės J. M. paveldimo ir naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo projektavimo. Šis sklypas projektuojamas ne laisvos žemės fondo žemės plote. Faktiškai naudojamos (buvusios V. S. N.) asmeninio ūkio žemės sklypo ribos buvo nustatytos 2012 m. balandžio 25 d. pagal vietoje atliktos apžiūros duomenis, pakartotinai – vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. pavedimą Nr.1PAV-(1.8)-417 patikrintos 2014 m. liepos 23 d. J. M. naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas formuojamas pagal nurodytus naudojamos žemės patikrinimus. Dokumentų, įrodančių, kad V. S. N., o jam mirus įpėdinė J. M. naudojosi kitomis asmeninio ūkio žemės teritorijomis, teismui nebuvo pateikta. Su nurodytomis projektuojamomis naudojamomis asmeninio ūkio žemės sklypo ribomis J. M. nesutiko. Pretendentė pageidavo, kad jai būtų prijungta teritorija, esanti rytinėje pusėje už griovio (šalia sodininkų bendrijos „Linelis“ ar bendrijai priklausanti teritorija, nes sodininkų bendrijos teritorijos ribos šioje vietoje nėra galutinai nustatytos ir paženklintos), kurią faktiškai prižiūri ar naudoja kiti asmenys (sodininkų bendrijos „Linelis“ nariai). Aptariant J. M. naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo ribas pretendentė nesutiko, todėl sklypas buvo nesuprojektuotas. Pagal Metodikos 40 punktą, surašytas aktas.

27. Teismas atkreipė dėmesį į trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime ir paaiškinimuose teismo posėdyje išdėstytas faktines aplinkybes dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, iš kurių nustatė, kad tretiesiems asmenims prižiūrint savo nuosavus žemės sklypus drauge buvo prižiūrimas, naudojamas ir ginčo sklypas.

28. Teismas atsižvelgė į liudytojų B. B., N. S. ir E. liudijimus bei paaiškinimus ir konstatavo, kad jie neprieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo protokole Nr.35PRT-(14.35.6)-2 nurodytomis aplinkybėms.

29. Teismas pažymėjo, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas. Teismo nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei jos struktūrinių padalinių oficialiuose dokumentuose išreikšta pozicija (ginčo šalių susirašinėjimas) pareiškėjos rūpimais klausimais buvo motyvuota teisės aktų nuostatomis, rašytiniais įrodymais.

30. Teismas atsižvelgęs į ginčo santykius reguliuojantį teisinį reguliavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių įstatymo nustatyta tvarka suprojektuoti ir patvirtinti 0,4 ha ploto asmeninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, skirto V. S. N. 1994 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos potvarkiu Nr. 166, ribas ir plotą pagal valstybės įmonės Registrų centro įregistruotas gretimų žemės savininkų ribas, parengti suformuoto žemės sklypo planą, pažymėti ir patvirtinti šį sklypą Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių sudaryti 0,4 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pirkimo-pardavimo sutartį.

31. Teismas netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimų, atmetė jos reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 32. Pareiškėja nesutikdama su Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu būtų patenkintas pareiškėjos skundas.

33. Pareiškėja teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir netinkamo jų taikymo, todėl naikintinas. Pažymi, kad teismas nenustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo būti nustatytos pagal nagrinėjamo ginčo dalyką. Teismas neištyrė pagal įrodymų vertinimo taisykles ginčui išspręsti reikšmingų įrodymų, teismo išvados nepagrįstos visų byloje esančių įrodymų kontekste, taip pat teisės normomis. Pareiškėja tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka esminių šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

34. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamo administracinio ginčo esmę sudaro tai, kokio dydžio ir kokiomis ribomis projektuotinas asmeninio ūkio žemės sklypas žemės reformos žemėtvarkos projekte.

35. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu apklausti matininkai A. P., N. S., E. E. nurodė, kad yra išlikę sodų bendrijos „Linelis“ metaliniai riboženkliai: rytinėje pusėje sodų bendrijos „Linelis“ sklypo riboženklis yra toliau nuo kanalo (griovio). Šią aplinkybę patvirtina, kad sodų bendrijos „Linelis“ nariai B. ir I. B. pastatė židinį ir išklojo trinkeles ne jiems nepriklausančiame žemės plote. Remiantis byloje esančiais B. B. ir I. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, kurie yra patvirtinti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“, židinys ir dalis žemės ploto, iškloto trinkelėmis, nepatenka į jiems priklausančių žemės sklypų ribas. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2013 m. spalio 30 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 35KAM-95515, kuriame vyr. specialistė R. Ž. pastabose nurodė, kad pamatuoto žemės sklypo dalis (apie 0,045 ha) yra kanalas ir galimai sodų bendrijos „Linelis“ teritorijos dalis, nes yra užstatyta statiniais, kurių teisinė priklausomybė nenustatyta.

36. Pareiškėja tvirtina, jog tai, kad V. S. N. naudojo asmeninio ūkio žemę pagal sodų bendrijos „Linelis“ ribas, patvirtino trečiasis asmuo K. S., tačiau šio asmens parodymai teismo sprendime nenurodyti. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendime specialisto A. J. duoti parodymai nurodyti, kaip duoti trečiojo asmens K. S..

37. Pareiškėja teigia, kad priėmus Žemės reformos įstatymą ir pradėjus asmeninio ūkio žemės privatizavimą, šiame įstatyme nebuvo nustatyta paskirtos žemės matavimo, planų sudarymo tvarka. Šiuo metu galiojančiame Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų naudojami asmeninio ūkio žemės plotai nustatomi pagal žemės nuomos mokesčių sąrašus, apylinkių ūkines knygas, žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengiamųjų darbų metu atliktos žemės naudojimo analizės duomenis ir suvestinius asmeninio ūkio žemės planus. Pareiškėjos nuomone, tai rodo, kad praktiškai bet koks žemės pažymėjimas gali būti pripažįstamas tinkamu pagal įstatymą. Pažymi tai, kad asmeninio ūkio žemės nenaudojimo faktas turi būti patvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Remiantis LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 3.2 punktu, apskričių viršininkai įpareigoti pavesti jų administracijų darbuotojams kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais fiziniais asmenimis ir juridinių asmenų bei Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių įmonių filialų specialistais ir įmonių, įstaigų bei organizacijų, suteikusių žemės sklypus tarnybinėms daloms, vadovais kasmet iki gegužės 31 d. nustatyti, kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir ši žemė yra apleista ir nedirbama) teritorijose prie kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose asmeninio ūkio ar tarnybinių dalų žemės sklypai nesuformuoti parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose

38. Pareiškėja tvirtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų buvęs priimtas Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymas dėl V. S. N. įtraukimo į piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktų asmeninio ūkio žemės plotų, sąrašus. Įstatymas nenumato, kad tam tikrų aplinkybių buvimas gali būti patvirtinamas ne bet kokiais, o tik tam tikrais įrodymais. Nesinaudojimo asmeninio ūkio žeme faktas gali būti patvirtintas tik asmens įtraukimu į Fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį sąrašą, sudarytą sutinkamai su Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintu Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje aprašu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė tokių duomenų, negalima konstatuoti, kad V. S. N. nesinaudojo asmeninio ūkio žeme, kuri ribojasi su SB „Linelis“ žemės sklypu.

39. Pareiškėja teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atmesti pareiškėjos skundo reikalavimai, neatsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, iš esmės rėmėsi atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicija, išdėstyta procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, pažeisdamas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatą, pagal kurią pareiškėja, turi teisę šią žemės sklypo dalį privatizuoti. Be to, sprendime neatskleista ginčo esmė, kad pareiškėja, atsakovui atsisakius atlikti veiksmus, neturi galimybės naudoti ir privatizuoti tokio dydžio žemės plotą, koks buvo paskirtas teisės aktų nustatytą tvarka jos broliui V. S. N., taip pažeidžiant jos subjektinę teisę dėl asmeninio ūkio žemės įgijimo. Teismas taip pat nesprendė dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo galimybės.

40. Pareiškėja nurodo, kad tiek V. S. N., tiek vėliau ji, turėjo pagrindą tikėtis, kad įgis teisę į asmeniniam ūkiui skirtos žemės naudojimą ir išpirkimą, kai bus rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Būtent, siekdama įgyvendinti šią teisę ir teisėtus lūkesčius, atsakovui pažeidžiant pirmiau nurodytų įstatymų reikalavimus, kreipėsi į teismą, tačiau ši jos teisė nebuvo apginta teismui nusprendus netenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų.

41. Atsakovas su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

42. Atsakovo teigimu teismas priimdamas sprendimą teisingai vertino įrodymus ir tinkamai padarė išvadas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes. Teismas teisingai padarė išvadas, kad atsakovo oficialiuose dokumentuose išreikšta pozicija pareiškėjos rūpimais klausimais yra motyvuota teisės aktų nuostatomis, rašytiniais įrodymais, ir dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovo atlikti veiksmus, nurodytus skundų reikalavimuose. Atsakovas atkreipė dėmesį jog pareiškėja nurodo, kad teismas nenustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo būti nustatytos pagal nagrinėjamo ginčo dalyką, neištyrė įrodymų, ir kad teismo išvados nepagrįstos visų byloje esančių įrodymų kontekste bei teisės normomis. Su šiais argumentais atsakovas nesutinka ir jiems prieštarauja. Paaiškina, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi visais byloje surinktais įrodymais, kurių gausą pateikė pareiškėja, ir sprendimą priėmė tinkamai vadovaujantis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies punktais.

43. Atsakovo nuomone išnagrinėjęs bylą teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, šalių bei liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad ne visą prašomą įteisinti asmeninio ūkio žemę pareiškėja pati naudojo savo ūkio reikmėms. Atkreipia dėmesį, jog liudytojai, aplinkinių žemių savininkai, sodininkų bendrijos nariai, bendrijos pirmininkas aiškiai nurodė, kad nei pareiškėjos brolis, nei pati pareiškėja žemės dalies už griovio (kanalo), kurią pareiškėja siekia, kad jai būtų įteisinta kaip asmeninio ūkio žemė, daug metų netvarkė, neprižiūrėjo ir nenaudojo savo ūkio reikmėms. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leido teismui tinkamai įvertinti, kad prašomas įteisinti asmeninio ūkio žemės plotas ne visas buvo naudojamas, todėl ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą suprojektuoti ir įteisinti didesnį plotą žemės buvo pripažintas nepagrįstu.

44. Tretieji suinteresuoti asmenys sodų bendrija „Linelis“, B. B. ir I. B. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog iš byloje surinktų įrodymų, pateiktų paaiškinimų teismas teisingai nustatė, kad J. M. nepagrįstai reikalauja, kad jai būtų suprojektuotas didesnis nei naudoja asmeninio ūkio žemės sklypas. Šiaulių apygardos teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir jo naikinimui nėra pagrindų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

46. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

48. Apeliantė savo apeliaciniame skunde jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

49. Pareiškėja nurodo, jog teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo K. S. patvirtino, kad V. S. N. naudojo asmeninio ūkio žemę pagal sodų bendrijos „Linelis“ ribas, tačiau šio asmens parodymai teismo sprendime nenurodyti. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendime specialisto A. J. duoti parodymai nurodyti, kaip duoti trečiojo asmens K. S..

50. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais garso įrašais, o konkrečiai su 2016 m. balandžio 26 d. garso įrašu ir K. S. paaiškinimais (2 val. 20 min. – 2 val. 22 min.), konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo K. S. nepatvirtino pareiškėjos nurodomų aplinkybių, priešingai, nurodė, jog neatsimena, kad būtų stovėję pareiškėjos nurodomi pastatai, taip pat negalėjo patvirtinti, kad pareiškėjos brolis būtų naudojęsis didesniu žemės plotu.

51. Dėl A. J. to paties posėdžio metu duotų parodymų. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra procesinių trūkumų garso įrašu fiksuojant šio asmens duotus paaiškinimus, todėl pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis, o informacinėje pažymoje yra fiksuojama tik tai, kuris asmuo, kuriuo metu teikė teismui paaiškinimus.

52. Nutarties 35 punkte nurodyti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai patys savaime nepatvirtina jos įrodinėjamų faktų, o taikant Nutarties 46 punkte nurodytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nėra pagrindo pripažinti, jog įrodymų visetas leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo.

53. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys