2024-07-31 Nr. AB-11325-3-61-3-00708-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2005-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00708-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės E. (E.) P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės E. (E.) P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė E. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S57253 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja grindė skundą šiais argumentais:

2.1. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje pareiškėja grindė tuo, kad ji nesutinka su (duomenys neskelbtini) vykdoma politika, (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėjos pasakojimas dėl dalyvavimo protestuose ir patirto persekiojimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, kadangi, pasak atsakovo, nustatyti pareiškėjos pasakojimo prieštaravimai kilmės valstybės informacijai ir vidiniai prieštaravimai (lyginant su jos sūnaus pasakojimu). Pažymėtina, kad informacija apie (duomenys neskelbtini) vykusio mitingo vietos pasikeitimą tapo žinoma likus porai valandų iki protesto pradžios. Pareiškėja atvyko į (duomenys neskelbtini) (t. y. į pradinę vietą), kurioje ji buvo suimta, jai paskirta bauda. Pareiškėja taip pat pateikė atsakovui vaizdo įrašą, kuris buvo įvertintas izoliuotai nuo pareiškėjos pasakojimo.

2.3. Migracijos departamento išvada, kad administracinę baudą gali skirti tik teismas, o ne pareigūnai, neatitinka (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų kodekso nuostatų. Pareiškėjos pasakojimas apie policijos veiksmus (krata, patikrinimas, policijos pareigūno vizitai į namus) galėjo nežymiai skirtis nuo (duomenys neskelbtini) paaiškinimų, kadangi tokie veiksmai yra traumuojantys, (duomenys neskelbtini).

2.4. Taigi pareiškėjos ir jos sūnaus pasakojimuose nustatyti neatitikimai negali būti vertinami kaip esminiai prieštaravimai, todėl, nenustačius esminius prieštaravimus, pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) turėjo būti pripažinti nustatytais faktais ir įvertinti prieglobsčio prašymo kontekste.

2.5. Dėl Migracijos departamento Sprendime padarytos išvados, jog persekiojimo nebuvo, pažymėtina, kad atsakovas ignoruoja ir nesiekia vadovautis prieglobsčio teisėje nustatytu perspektyviniu rizikos vertinimu bylose, susijusiose su (duomenys neskelbtini) (galimybės laisvai ir nebaudžiamai (duomenys neskelbtini) vertinimas). Tai yra svarbiausias šios bylos klausimas. Perspektyvinis rizikos vertinimas ir šios kategorijos turinys yra atskleistas išplėtotoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

2.6. Įvertinus tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), nepaisant nei jos aktyvumo socialiniuose tinkluose, nei kiek ir kaip aktyviai pareiškėja (duomenys neskelbtini), remiantis atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjai toliau tokiais pačiais veiksmais reiškiant (duomenys neskelbtini), ji susidurs su teisėsaugos pareigūnų persekiojimu. Tokią išvadą pagrindžia naujausia, objektyvi ir nešališka informacija. Šių aplinkybių pakanka tam, kad konstatuoti realią pareiškėjos persekiojimo grėsmę, be kita ko, grėsmę patirti kankinimus, nežmonišką ir žeminantį elgesį, tai patvirtina pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas ir poreikį.

2.7. Migracijos departamentas, remdamasis kilmės valstybės informacija, turi iš esmės pateikti atsakymą, ar pareiškėjai, kuri (duomenys neskelbtini), yra saugu (duomenys neskelbtini) ir apskritai grįžti į savo kilmės valstybę.

2.8. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama; yra grėsmė, kad jai bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

2.9. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja nebuvo ir nebus persekiojama savo kilmės valstybėje bei kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Todėl atsakovo Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė atmesti jį. Migracijos departamentas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini), tai yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pasakojimas yra prieštaringas ir neįtikinamas bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais, nors pareiškėjos aprašytoje situacijoje iš jos pagrįsta tikėtis gauti tokius įrodymus. Pareiškėja tinkamai nepagrindė tarptautinės apsaugos poreikio, jos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, t. y. pareiškėja neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nustatytų sąlygų. Atlikus tyrimą, nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėja susidurtų su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui. Pareiškėja taip pat neatitiko ir UTPĮ 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

3.2. Migracijos departamentas vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus ne izoliuotai, o jos pasakojimo ir surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjos pateiktoje fotografijoje matomi neidentifikuotini asmenys, kurie nufotografuoti iš nugaros, todėl minėta ekrano nuotrauka turi žemą įrodomąją galią, pagrindžiant pareiškėjos teiginius apie (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyti esminiai pareiškėjos pasakojimo trūkumai apie (duomenys neskelbtini).

3.3. Pareiškėja skunde klaidingai nurodė, kad, pasak Migracijos departamento, pareiškėjai administracinę baudą galėjo skirti tik teismas, o ne pareigūnai. Sprendime nėra konstatuojama, kad tik teismas galėjo skirti pareiškėjai baudą – šiuo klausimu Sprendime yra pateikiama surinkta kilmės valstybės informacija ir padaryta išvada, kad pareiškėjos pasakojimo dalis apie galbūt patirtą persekiojimą (sulaikymą, administracinės baudos skyrimą) nėra suderinama su jos sūnaus paaiškinimais.

3.4. Kiekvienas prieglobsčio prašymas yra individualus, kiekvienu atveju individualiai spręstina dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio. Migracijos departamentas atliko detalią pareiškėjos apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jos manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jos pačios nurodytus teiginius. Pareiškėjos pasakojimas prieštaravo kilmės valstybės informacijai bei jos sūnaus pasakojimui. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, surinko informaciją, kuri yra pakankama tinkamam, nešališkam ir objektyviam pareiškėjos individualių aplinkybių ištyrimui. Tai, jog pareiškėjos netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas.

3.5. Buvo atliktas vertinimas dėl pareiškėjos publikacijų socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo akcijose Lietuvoje. Šio vertinimo metu konstatuota, kad, įvertinus pareiškėjos pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta individualių riziką didinančių aplinkybių (pareiškėja nepriklausė ir nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, ji asmeniškai nėra nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) valdžios praeityje, nepropaguoja opozicijos judėjimo vertybių, nėra patekusi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį, gyvendama Lietuvoje, nesulaukė jokių grasinimų). Pareiškėjos daromos subjektyvios prielaidos (kiekvienas žmogus (duomenys neskelbtini) potencialiai yra persekiojamas) nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Mažai tikėtina, kad pareiškėjos publikacijos (duomenys neskelbtini) galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėją kaip „priešą“ ar „grėsmę“.

3.6. Pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėja, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, 2022 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Migracijos departamentui prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad nenori turėti nieko bendro su (duomenys neskelbtini), kurioje ji negali reikšti savo nuomonės. Pareiškėjos sūnus priklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nori gyventi demokratinėje valstybėje ir auginti vaikus laisvoje valstybėje, kurioje jie turės ateitį.

5.2. Atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kadangi pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo (duomenys neskelbtini) tikimybę, o tai yra būtina sąlyga, norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Sprendime konstatuota, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas yra prieštaringas ir neįtikinamas bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais, nors prieglobsčio prašytojos aprašytoje situacijoje pagrįsta tikėtis tokių įrodymų pateikimo. Taip pat konstatuota, kad prieglobsčio prašytoja tinkamai nepagrindė tarptautinės apsaugos poreikio, jos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Sprendime padaryta išvada, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, t. y. pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86–87 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97, 99 punktais, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

7. Teismo įsitikinimu, atsakovas įvertino pareiškėjos paaiškinimų esminius argumentus ir pateiktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, kuriais ji grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

8. Spręsdamas, ar pareiškėja pagrįstai nurodo, kad kilmės valstybėje ji gali būti persekiojama dėl (duomenys neskelbtini), dėl to, kad nori gyventi demokratinėje valstybėje, teismas nurodė, jog pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie tai, jog ji, tikėtina, buvo ar būtų persekiojama (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Pareiškėja tik nurodė, kad kartą jos namuose buvo (duomenys neskelbtini) ir ji buvo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuos faktus patvirtinantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė kitų tikėtinų įrodymų apie savo priešiškumą (duomenys neskelbtini) vykdomai agresyviai politikai ir jo demonstravimą viešai, savo pažiūrų skleidimą, viešų kalbų sakymą. Pareiškėja nenurodė kitų aplinkybių, detalių apie sistemingą valdžios institucijų persekiojimą, kad jai buvo siųsti kvietimai į apklausas ar pan., nenurodė, kad jai sistemiškai būtų taikomos poveikio priemonės ar grasinimai.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančią vaizdinę medžiagą, nurodė, kad joje užfiksuoti susibūrimai (duomenys neskelbtini), tačiau sutiko su atsakovo išvada, padaryta atsižvelgiant į pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai persekiojami už dalyvavimą nesankcionuotuose mitinguose (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o ne už dalyvavimą mitinguose Europos Sąjungos teritorijoje.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje nėra duomenų apie pareiškėjos paiešką. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys apie kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), kuriomis ji grindė prašymą suteikti prieglobstį ir išvykimą iš kilmės valstybės, yra bendro pobūdžio, paremtos ne konkrečiais faktais, susijusiais su pareiškėja, bet jos subjektyviais samprotavimais apie bendrą situaciją kilmės valstybėje.

11. Buvo konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja asmeniškai organizuotų / būtų organizavusi politines akcijas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), priklausytų opoziciniams judėjimams ar kitai organizacijai, kuri (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta ekstremistine, būtų žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistė, disidentė ar nepriklausoma žurnalistė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) susiduria su tarnybų represiniais veiksmais. Teismo įsitikinimu, mažai tikėtina, jog prieglobsčio prašytojos dalyvavimas (duomenys neskelbtini) galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Todėl teismas pripažino, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nenustatyti tariamo persekiotojo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją dėl (duomenys neskelbtini), siekti sulaikyti, nubausti ją ar nustatyti jos buvimo vietą.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad persekiojimo veiksmai turi būti pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos (duomenys neskelbtini) (ypač nesant tai patvirtinančių įrodymų, neturint galimybių įvertinti šių veiksmų pagrindų), negali būti laikomas persekiojimu, sudarančiu pagrindą suteikti prieglobstį.

13. Dėl pareiškėjos paskyros socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) teismas pastebėjo, kad nėra galimybės identifikuoti, jog nurodyta paskyra priklauso būtent pareiškėjai. Teismas nurodė, kad pranešimų turinys bei skaičius (kurie pateikti į bylą) šioje paskyroje nerodo pareiškėjos aktyvios (duomenys neskelbtini). Teismo įsitikinimu, net ir pareiškėjos nurodomas paskyros užblokavimo faktas pats savaime neįrodo pareiškėjai gresiančio individualaus persekiojimo, kadangi nėra aiškios paskyros užblokavimo priežastys.

14. Teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju vertinama individuali prieglobsčio prašytojo situacija, prieglobstis asmeniui suteikiamas ne savaime vien tik dėl jo kilmės valstybės informacijos, o kiekvienu individualiu atveju įvertinus, kad užsieniečiui gresia persekiojimas. Buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos paaiškinimai ir kita bylos medžiaga nesudarė pagrindo išvadai, jog pareiškėjai kyla reali persekiojimo grėsmė. Nors pareiškėja nurodė, jog jos nuotraukos buvo skelbiamos interneto puslapyje, taip pat (duomenys neskelbtini) kanale paviešinti vaizdo įrašai su pareiškėjos dalyvavimu, tačiau, teismo įsitikinimu, tai nereiškia, kad pareiškėja turėtų sulaukti padidinto kilmės valstybės institucijų dėmesio. Teismas pažymėjo, kad asmuo sulauktų persekiojimo, paprastai reikalingas tam tikras išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas). Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nurodyta Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, iš kurios nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) institucijos stebėtų visų savo išvykusių piliečių veiklą užsienyje.

15. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėja grindžia argumentus dėl kylančios grėsmės abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, pateikia bendrą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o ne apie individualiai jai gresiantį persekiojimą. Teismas pažymėjo, jog byloje neginčijama pareiškėjos išsakyta pozicija dėl egzistuojančios (duomenys neskelbtini) bei dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos, tačiau teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie pareiškėjos teiginiai (įvardytos grėsmės) galėtų būti individualiai taikomi pareiškėjai, o vien politinių įsitikinimų reiškimas, pateikiant deklaratyvius teiginius, nepagrindžia realaus persekiojimo tikimybės.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Remdamasis Migracijos departamento surinkta informacija, kad pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, teismas darė išvadą, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Teismas apibendrino, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino ir pareiškėjos pateiktus, ir Migracijos departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio nebuvo pagrindo panaikinti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį iš naujo. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į atitinkamas Lietuvos Respublikos institucijas dėl buvimo Lietuvoje kitais teisėtais pagrindais.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl Sprendimo nepagrįstumo ir nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:

19.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų apie patirtą persekiojimą, kadangi, pagal Įstatymo 83 straipsnio ir Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatas, ji, kaip prieglobsčio prašytoja, neprivalo pateikti minėtų įrodymų, nes jos pasakojimas buvo nuoseklus, išsamus ir detalus bei laikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjai turėjo būti taikomas abejonės privilegijos principas, o tuo atveju, jei pareiškėjos pasakojimas buvo neaiškus, atsakovas privalėjo sudaryti sąlygas jai pateikti papildomus paaiškinimus.

19.2. Nepagrįstos teismo išvados dėl pareiškėjos paskyros socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) užblokavimo vertinimo. Pareiškėja pateikė šį faktą patvirtinančius įrodymus, t. y. kad paskyra užblokuota (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros sprendimu. Šie įrodymai turėjo būti vertinami visų įrodymų kontekste. Minėti institucijų veiksmai aiškiai rodo susidomėjimą pareiškėja ir pagrindžia jos baimės patirti persekiojimą pagrįstumą. Pareiškėjos įrodymas paneigia ir pirmosios instancijos teismo prielaidas, jog bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėja turėtų sulaukti padidinto kilmės valstybės institucijų dėmesio, kadangi pareiškėja jau yra patekusi į institucijų akiratį.

19.3. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad (duomenys neskelbtini) gyventojams netaikoma teisinė atsakomybė už dalyvavimą mitinguose Europos Sąjungos šalyse, kad pareiškėja buvo tik (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad turi būti atliekamas perspektyvinis rizikos vertinimas, atsižvelgiant į naujausią kilmės valstybės informaciją. Pagal ESTT išaiškinimus, nesvarbu, ar prieglobsčio prašytojas viešai deklaravo savo politinius įsitikinimus, o svarbu atsakyti į klausimą, ar, asmeniui grįžus į kilmės valstybę ir išreiškus (duomenys neskelbtini), jis patirs persekiojimą.

19.4. Migracijos departamentas, remdamasis kilmės valstybės informacija, turi iš esmės pateikti atsakymą, ar pareiškėjai (kuri (duomenys neskelbtini)) saugu viešai tokiu pat būdu reikšti savo (duomenys neskelbtini) ir apskritai grįžti į savo kilmės valstybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja naujausios informacijos apie kilmės valstybę surinkimo ir ištyrimo svarbą, o šiuo atveju pakanka įrodyti nors ir labai mažą, tačiau realią persekiojimo grėsmės tikimybę.

19.5. Remiantis atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjai tokiais pačiais veiksmais reiškiant savo politinius įsitikinimus, ji susidurs su teisėsaugos pareigūnų persekiojimu. Tokią išvadą pagrindžia naujausia, objektyvi ir nešališka informacija. Šių aplinkybių pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti realią pareiškėjos persekiojimo grėsmę, be kita ko, grėsmę patirti kankinimus, nežmonišką ir žeminantį elgesį, tai patvirtina pagrindą suteikti pabėgėlio statusą.

19.6. Pareiškėja atitinka kriterijus ir papildomai apsaugai suteikti pagal Įstatymo 87 straipsnį, kadangi ji negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atmesti jį, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

21. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjos pasakojimas prieštaringas, neatitinka kilmės valstybės informacijos, neidentifikuoti persekiotojai, todėl pagrįstai buvo galima tikėtis, kad pareiškėja pateiks įrodymus apie sulaikymą, kratą. Nėra galimybės identifikuoti, kad būtent pareiškėjai priklauso paskyra socialiniame tinkle, taip pat nustatyti, dėl kokių priežasčių ši paskyra užblokuota (ši aplinkybė nepagrįsta pareiškėjos pasakojimu). Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja neteisingai interpretuoja ESTT išaiškinimus dėl politinių įsitikinimų turėjimo, kadangi vien politinių įsitikinimų turėjimas neturi įtakos baimės patirti persekiojimą pagrįstumo vertinimui.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

22. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 24S57253, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog atsakovas atliko išsamų tyrimą, vertino pareiškėjos individualias aplinkybes kilmės valstybės informacijos kontekste bei pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neįrodė realios persekiojimo rizikos grėsmės grįžimo į kilmės valstybę atveju, taip pat nenustatyti Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, dėl kurių pareiškėjai galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama įrodymų, pareiškėja jau yra kilmės valstybės teisėsaugos institucijų akiratyje, jeigu ji grįžtų į kilmės valstybę ir atvirai reikštų (duomenys neskelbtini), neabejotinai patirtų persekiojimą, kankinimus, nežmonišką elgesį ar baudimą, t. y. ji atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytus kriterijus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26. Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

27. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

28. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

30. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

32. Tvarkos aprašo 89 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, kurių reikia pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, kuri reikalinga patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis.

33. Aprašo 99 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos individualią situaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad teismas vertina bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

35. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

36. Pareiškėja grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės tuo, kad ji (duomenys neskelbtini) grįžus į kilmės valstybę, ji bus persekiojama valdžios institucijų / pareigūnų (duomenys neskelbtini), pareiškėja nori gyventi demokratinėje valstybėje.

37. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamente 2023 m. lapkričio 21 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu ji detalizavo aplinkybes ir motyvus dėl (duomenys neskelbtini), paaiškino dėl kitų kylančių grėsmių – (duomenys neskelbtini), nurodė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, detalizavo kelionės eigą.

38. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, darė išvadą, kad jis turi esminių trūkumų: pasakojimo dalis apie (duomenys neskelbtini) nepatvirtinta kitais įrodymais, nesuderinama su kilmės valstybės informacija ir jos sūnaus pasakojimu, o pasakojimo dalis (duomenys neskelbtini) yra nesuderinama su pareiškėjos sūnaus pateiktais duomenimis, nepagrįsta įrodymais, jai trūksta tikslumo. Todėl atsakovas pripažino pareiškėjos pasakojimą nepatikimu.

39. Vertindama pareiškėjos teiginius, kad jos pasakojimas išsamus, nuoseklus, o netikslumai yra menki, nulemti asmeninių aplinkybių, bei tai, kad atsakovas privalėjo papildomai rinkti duomenis, jog būtų pašalinti pasakojimo netikslumai, teisėjų kolegija pažymi, jog pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėja turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

40. Iš byloje ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas analizavo visus pareiškėjos pateiktus duomenis, surinko aktualią informaciją apie kilmės valstybėje vykusius konkrečius protestus, jų rengimo vietą ir motyvus, dalyvavusių asmenų mastą, išsamiai išanalizavo (remdamasis, be kita ko, ir žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis) informaciją apie tai, kiek asmenų buvo sulaikyta dėl dalyvavimo konkrečiame proteste bei kokia teisinė atsakomybė jiems buvo taikyta, ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Iš Migracijos departamento vykdytos apklausos transkripcijos matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumą – klausimai buvo tikslinami, pakartojami, užduodami papildomi klausimai, taip sudarant prieglobsčio prašytojai galimybę tinkamai pagrįsti jos nurodytą prašymo suteikti prieglobstį pagrindą. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą, pažeidė Įstatymo ir jį įgyvendinančio Aprašo reikalavimus.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir apklausos metu teikti paaiškinimai atsakovui, ir pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai nepaneigia atsakovo išvadų dėl esminių pareiškėjos pasakojimo trūkumų, o pareiškėjos teiginiai, kad jos ir sūnaus, kaip skirtingų asmenų, paaiškinimai galėjo skirtis, yra deklaratyvūs, kadangi pasakojimas apie objektyviai vykusius įvykius, kuriuose dalyvavo pareiškėja ir jos sūnus, gali būti skirtingas, apibūdinant neesminius dalykus, tačiau, tikėtina, turėtų iš esmės sutapti, apibūdinant esmines įvykių aplinkybes bei kilusias grėsmes.

42. Dėl pareiškėjos tvirtinimo, kad ji pagrindė aplinkybę, jog ji yra patekusi į teisėsaugos akiratį, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė pareiškėjos apklausos metu (ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu) teiktus paaiškinimus dėl galbūt taikytos teisinės atsakomybės, (duomenys neskelbtini) ir vertino pareiškėjos nurodytas individualias aplinkybes visos aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrįsti nurodytas aplinkybes, išskyrus paaiškinimus žodžiu, nors ji patvirtino, kad pasirašė policijoje pasižadėjimą, jog (duomenys neskelbtini), mokėjo paskirtą administracinę baudą ((duomenys neskelbtini)), gavo iš gyvenamosios vietos pareigūnų oficialų raštą, kad jiems (pareiškėjai ir / ar jos sūnui) baudžiamoji byla nebus iškelta.

43. Dėl pareiškėjos teiginių, kad ji, reikšdama (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje susidurs su teisėsaugos pareigūnų persekiojimu, t. y. jai kyla reali persekiojimo grėsmė, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime rėmėsi informacija apie kilmės valstybę (Human Rights Watch, Amnesty International parengtomis ataskaitomis (raportais), (duomenys neskelbtini) ir kituose šaltiniuose skelbiamais pranešimais). Iš šios informacijos, kuri išsamiai išdėstyta Sprendime, matyti, kad po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdžia tęsia vyriausybės kritikų persekiojimą, (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos siekia persekioti ir bausti (duomenys neskelbtini).

44. Įvertinusi byloje esančius įrodymus informacijos apie pareiškėjos kilmės valstybę kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos, kuri grindė prašymą suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini), individualų profilį. Byloje nėra duomenų, kad asmenys, dalyvavę pareiškėjos nurodytuose (duomenys neskelbtini), vien dėl šios aplinkybės yra išskiriami ir persekiojami (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), aktyviai reiškė savo (duomenys neskelbtini) socialiniame gyvenime ar socialiniuose tinkluose, buvo žmogaus teisių aktyvistė ir kt. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėja galbūt dalyvavo (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini), kaip ir dėl (duomenys neskelbtini) (nesutikimo su (duomenys neskelbtini) vykdoma politika), nesulaukė išskirtinio dėmesio iš teisėsaugos institucijų, jai nebuvo iškelta baudžiamoji byla. Be to, kaip nurodė pareiškėja, po (duomenys neskelbtini) (šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais įrodymais, o pareiškėjos pasakojimas apie atliktą kratą (patikrinimą) nenuoseklus ir prieštaringas), ji nesulaukė teisėsaugos institucijų ar pareigūnų išskirtinio dėmesio dėl (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo mėn. pradžioje išvyko iš savo gyvenamosios vietos gyventi į kitą kilmės valstybės miestą (bylos duomenimis, pareiškėja (duomenys neskelbtini), po to nuvyko į (duomenys neskelbtini), o iš ten – į (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad ji išvyko iš kilmės valstybės, kadangi norėjo gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau geopolitiniai įvykiai pakeitė jos planus.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės nesuponuoja individualizuotos pareiškėjos persekiojimo grėsmės dėl konvencinių priežasčių, nes nenustatytas tikėtinas ryšys tarp prieglobsčio prašytojos tikėtinos veiklos ir pareiškėjos kilmės valstybės teisėsaugos institucijų siekio imtis persekiojimų veiksmų.

46. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo pareiškėjos veiksmus paskyroje socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini), aiškinosi, ar yra galimybė kilmės valstybėje identifikuoti asmenį, turintį paskyrą ne savo vardu ar pseudonimu (pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai, kuriais pareiškėja grindė aplinkybę, kad jos paskyra užblokuota kilmės (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu, t. y. pareiškėjai būnant Lietuvoje). Atsakovas nustatė, kad trys iš šešių publikacijų paskyroje paskelbtos, pareiškėjai dar gyvenant kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėja nesulaukė jokių pranešimų ar kitokio dėmesio iš teisėsaugos pareigūnų. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (teismo posėdis vyko 2024 m. gegužės 22 d.) atsakovo atstovė pastebėjo, kad pareiškėjos paskyra veikia, po publikacijomis paliekami asmenų komentarai, reakcijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien paskyros užblokavimas, nežinant tokio sprendimo priėmimo priežasties ar pagrindo, savaime neįrodo pareiškėjai gresiančio individualaus persekiojimo. Taigi bylos duomenys nepatvirtina, kad, remiantis kilmės valstybės informacija (atsakovas išsamiai išdėstė ją Sprendime), vertinant ją pareiškėjos individualios situacijos kontekste, paskyroje skleidžiama informacija ar pats profilis sulauktų kilmės valstybės teisėsaugos institucijų dėmesio pareiškėjos atžvilgiu.

47. Nors pareiškėja tvirtino, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjai kylančią riziką dėl (duomenys neskelbtini), tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėja nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog nustatytos aplinkybės būtų patraukusios kilmės valstybės valdžios subjektų dėmesį bei būtų pakankamas motyvas identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog dėl prieglobsčio prašytojos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste.

48. Nors prieglobsčio prašytojos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jos kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesudaro pagrindo suteikti jai pabėgėlio statusą. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jai kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Ir skundžiamame Sprendime, ir pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų būti baudžiama tokiu būdu. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, įvertino bendrą kilmės valstybės informaciją bei nustatė, kad pareiškėjos kilmės valstybės teritorijoje vykstantys kariniai veiksmai apsiriboja apšaudymais, labiausia nuo apšaudymų kenčia (duomenys neskelbtini) (pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos gyvenamojoje vietoje situacija yra stabili, pavieniai apšaudymai nukreipti prieš energetinę infrastruktūrą, nėra duomenų apie nukentėjusius civilius gyventojus, t. y. pareiškėjos gyvenamojoje vietoje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Tai sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Apeliaciniame skunde pareiškėja nepateikia savarankiškų teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų papildomos apsaugos (ne) suteikimo aspektu.

50. Aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų argumentų, o apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. (E.) P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė