9f7e416f-a6ce-4d7d-ae2c-41d4f036cd37 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-835-450/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01206-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.2.1; 3.1.15; 3.1.14.10 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti, kad atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija nepagrįstai ir neteisėtai suskaičiavo ieškovei 21 758,24 Eur dydžio delspinigius;

2) pripažinti atsakovės 2021 m. kovo 2 d. raštu, 2021 m. balandžio 21 d. raštu, 2021 m. birželio 14 d. raštu atliktus įskaitymus negaliojančiais;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 21 758,24 Eur skolÄ ; 4) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir užsakovas) ir AB „Eurovia Lietuva“ (toliau – ir rangovas) 2020 m. gegužės 28 d. sudarė vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo parengti rajoninių kelių paprastojo remonto apraÅ¡us (toliau – ir projektas), suderinti jį su visomis institucijomis ir atsakove, pagal atsakovės patvirtintÄ projektÄ atlikti numatytus statybos darbus, parengti bei perduoti atsakovei iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ , o atsakovė įsipareigojo su ieÅ¡kove atsiskaityti. Darbai turėjo bÅ«ti atlikti iki 2020 m. lapkričio 8 d., tačiau dėl ne nuo ieÅ¡kovės priklausančių objektyvių aplinkybių visi darbai buvo baigti 2021 m. birželio 4 d., atsakovė ieÅ¡kovei už terminų nesilaikymÄ suskaičiavo 21 758,24 Eur delspinigių.

3. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė atliktus ieÅ¡kovės darbus vertino remdamasi neakredituotoje laboratorijoje atliktų bandymų rezultatais. Bandymų rezultatai gauti naudojant neįteisintÄ ir nepatikimÄ IRI metodikÄ . Darbų trÅ«kumų Å¡alinimas buvo galimas tik remiantis 2021 m. balandžio 12 d. AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatais. Atsižvelgiant į Å¡alinamų darbų pobÅ«dį, buvo galimybė vykdyti darbus tik laikotarpiu nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d., Å¡is terminas nustatytas Automobilių kelių asfalto dangų priežiÅ«rai skirtų medžiagų ir medžiagų miÅ¡inių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklėse Ä®T APM 10, patvirtintose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. V-151 (toliau – Taisyklės), todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovei pareiga Å¡alinti darbų trÅ«kumus kilo nuo 2020 m. spalio 13 d., kai buvo pateikti pačios atsakovės laboratorijoje atliktų bandymų rezultatai. Atsakovė pažeidė pareigÄ organizuoti ir priimti darbus savo lėšomis, nes darbai priimti ieÅ¡kovės lėšomis bei remiantis jos užsakytų bandymų rezultatais.

4. Delspinigiai buvo skaičiuojami sutartyje įvardintos technologinės pertraukos metu, kai jokie darbai negali bÅ«ti vykdomi, t. y. laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d. Tokių darbų vykdymas pagal Taisyklių 97 punktÄ galimas tik nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d. ir tik esant palankioms oro sÄ lygoms. Statinys buvo pradėtas eksploatuoti pilna apimtimi 2020 m. rugsėjo 16 d., o tai reiÅ¡kia, kad jokių realių nuostolių ar nepatogumų atsakovė nepatyrė, todėl delspinigiai iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti skaičiuojami. Pažymėjo, kad atsakovė suteikė papildomÄ 26 dienų terminÄ atlikti darbams, todėl ieÅ¡kovei kilo pareiga paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus ne anksčiau kaip iki 2021 m. gegužės 26 d., o iki Å¡io termino atsakovė neturėjo ir negalėjo skaičiuoti delspinigių ieÅ¡kovei, nes darbų vykdymo terminas buvo sustabdytas iki balandžio 15 d. ir buvo nepasibaigęs atsakovės skirtas papildomas 26 dienų terminas darbams atlikti.

5. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad IRI bandymai yra nustatyti Pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) bei Taisyklėse, todėl ieškovės teorinės abejonės dėl šio bandymo reikalingumo ar tikslumo neturi jokios teisinės reikšmės ginčui. Atsakovė 2020 m. spalio 7 d. nustatė defektus visuose trijuose keliuose, kuriuose darbus vykdė ieškovė, o ši nepasinaudojo atsakovės siūlymais ištaisyti defektus iki darbų atlikimo termino pabaigos ir nusprendė atlikti papildomus kontrolinius bandymus, kuriuos atliko AB „Problematika“, todėl jos teiginiai, kad darbai buvo priimami ne pagal atsakovės atliktus, o pagal jos užsakytus ir apmokėtus bandymus neturi reikšmės ginčui.

Darbų atlikimo terminas turėjo baigtis 2020 m. lapkričio 8 d., taigi technologinė pertrauka ieškovei nebuvo įsigaliojusi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos taikytas netesybas iš dalies neteisėtomis bei jas sumažino iki 11 140, 69 Eur dydžio. Pripažino atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. kovo 2 d. raštu, 2021 m. balandžio 21 d. raštu ir 2021 m. birželio 14 d. raštu atliktus įskaitymus negaliojančiais dėl 10 617,55 Eur delspinigių įskaitymo.

Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys 2020 m. gegužės 28 d. sudarė vieÅ¡ojo pirkimo „Valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių ruožų, esančių rytų Lietuvoje, paprastojo remonto aprašų parengimas ir darbų atlikimas“ pirkimo dalies „Valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių ruožų, esančių rytų Lietuvoje, 5 dalies paprastojo remonto aprašų parengimas ir darbų atlikimas“ sutartį Nr. S-604. Pagal sutartį ieÅ¡kovė įsipareigojo parengti valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių Nr. 4807 Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai ruožas nuo 7,71 km iki 10,287 km, Nr. 4809 Lokėnai–Vepriai–Gelvonai ruožas nuo 14,426 km iki 16,022 km Nr. 4834 Paberžė–Dainava ruožas nuo 0,037 km iki 1,22 km paprastojo remonto apraÅ¡us (ProjektÄ ), suderinti jį su visomis institucijomis ir atsakove, pagal atsakovės patvirtintÄ ProjektÄ atlikti numatytus statybos darbus, parengti ir perduoti atsakovei iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ .

Sutarties 8 punktas numatė 5 mėnesių darbų atlikimo terminÄ nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutartis pagal jos 123 punkto nuostatas įsigaliojo 2020 m. birželio 8 d., t. y. darbai turėjo bÅ«ti baigti iki 2020 m. lapkričio 8 d.

8. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Pirkimo 5 dalies techninės specifikacijos 5 skyriuje „Darbų perdavimas Užsakovui“, nustatyta tvarka, baigti darbai užsakovui perduodami sutarties sÄ lygose nustatyta tvarka, pasiraÅ¡ant rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktÄ . Å is aktas iÅ¡duodamas tik tada, kai yra įvykdyti tokie reikalavimai: visiÅ¡kai paÅ¡alinti užsakovo ir techninio prižiÅ«rėtojo nustatyti statybos darbų ar jų etapų trÅ«kumai, defektai ir (ar) netikslumai; statinys atitinka apraÅ¡e numatytus parametrus; iÅ¡pildomoji dokumentacija (iÅ¡pildomoji nuotrauka) yra perduota užsakovui; atlikti kontroliniai bandymai; vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2017 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. V-168 „Dėl duomenų teikimo ir tvarkymo valstybinės reikšmės kelių informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, pateikti ir suderinti su užsakovu kelių matavimų duomenis. Techninės specifikacijos 2.1.3. papunktyje nustatyta, „<...> kad darbų priėmimo metu dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, neturi viršyti 3,5 m/km ribinės vertės, o kelio dangos paviršiaus atsparumo slydimui rodiklio (pagrindinis metodas) vertė, matuojant 60 km/h greičiu kontroliuojamo išilginio slydimo įtaisu (pagal CEN/TS 15901-14), turi būti ne mažesnės už 0,45 ribinę vertę“.

9. Teismas, įvertinęs pirkimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus, sprendė, kad bandymai pagal IRI metodikÄ yra tiesiogiai ir privalomai nustatyti pirkimo dokumentuose bei Taisyklėse. Taigi atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė atliktų darbų priėmimo metu vadovavosi neįteisinta ir nepatikrinta IRI metodika.

10. Darbų priėmimo tvarka nustatyta sutarties 39–40 punktuose, juose numatyta, kad darbai laikomi baigtais tik rangovui iÅ¡taisius visus defektus. Sutarties 61 punkte nurodyta, kad sutarties vykdymo metu, iki rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto pasiraÅ¡ymo, rangovas įsipareigoja savo sÄ skaita iÅ¡taisyti bet kokius darbų trÅ«kumus, defektus ir (ar) netikslumus. Rangovo pareiga savo sÄ skaita iÅ¡taisyti bet kokius darbų trÅ«kumus, defektus ir (ar) netikslumus per užsakovo ir (ar) statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo nustatytÄ protingÄ terminÄ . Å is rangovo įsipareigojimas nepaneigia rangovo pareigos mokėti delspinigius, nurodytus sutarties 60 punkte.

11. Teismas nustatė, kad atsakovė atlikto darbų kontrolinius matavimus pagal IRI metodikÄ ir 2020 m. spalio 7 d. nustatė defektus visuose trijuose keliuose, kuriuose darbus vykdė ieÅ¡kovė – dangos nelygumai, iÅ¡matuoti pagal IRI reikalavimus virÅ¡ijo 3,5 m/km ribinę vertę. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės atliktais bandymais ir nusprendė atlikti papildomus kontrolinius bandymus. Papildomus kontrolinius bandymus ieÅ¡kovės užsakymu atliko AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d., tačiau ir pačios ieÅ¡kovės užsakymu atliktų papildomų kontrolinių bandymų rezultatai nustatė defektus visuose trijuose kelių ruožuose, atliktų bandymų rezultatai nepaneigė atsakovės 2020 m. spalio 7 d. atliktų matavimų rezultatų. Pagal Å¡alių sutarties nuostatas, ieÅ¡kovei prievolė paÅ¡alinti atliktų darbų trÅ«kumus atsirado nuo 2020 m. spalio 7 d.

12. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės akcentuojami neatitikimai tarp atsakovės ir AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatų, neturi reikÅ¡mės Å¡alių ginčui. IeÅ¡kovė atliktų darbų defektų iÅ¡ esmės neginčija. Ginčo objektas – defektų nustatyto tvarka ir laikas. IeÅ¡kovės užsakymu atlikti matavimai nepaneigė atliktų darbų defektų fakto, kuris buvo konstatuotas pagal atsakovės bandymų, atliktų 2020 m. spalio 7 d., rezultatus, todėl prievolė juos paÅ¡alinti atsirado nuo Å¡ių defektų nustatymo dienos. Taigi teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad delspinigiai turėjo bÅ«ti skaičiuojami nuo defektų nustatymo pagal AB „Problematika“ bandymų rezultatus nustatymo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 12 d.

13. Sutarties 8 punktas numato, kad darbai pagal sutartį pradedami įsigaliojus sutarčiai ir baigiami per 5 (penkis) mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Nėra ginčo, kad Å¡is terminas baigėsi 2020 m. lapkričio 8 d. Pagal sutarties 9 punktÄ , į sutarties 8 punkte nurodytÄ laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat sutarties sustabdymo laikotarpis dėl sutarties 12 punkte nurodytų aplinkybių.

Prievolės pagal sutartį teisėto vykdymo laikotarpis pasibaigė 2020 m. lapkričio 8 d., iki sutartyje numatytos statybos darbų sustabdymo laikotarpio pradžios. Šalys nebuvo susitarusios dėl prievolės vykdymo termino pratęsimo, todėl nuo 2020 m. lapkričio 8 d. ieškovė laikoma prievolę pažeidusia sutarties šalimi. Ieškovė be pagrindo plečiamai aiškina, kad sutartyje numatytas statybos darbų sustabdymo laikotarpis gali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę mažinti netesybas.

Teismo vertinimu, sutarties 8 ir 9 punktais šalys aiškiai susitarė dėl sutarties vykdymo termino, numatyto sutarties 8 punkte, sustabdymo, nėra jokių duomenų, kad sustabdymas taikytinas termino pažeidimo laikotarpiu delspinigių skaičiavimui. Taigi teismas sprendė, kad netesybos laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. buvo skaičiuojamos pagrįstai.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, jog prievolės nepažeidė, jeigu prievolės įvykdymo terminas ir buvo praleistas, tai ne dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė neįgijo teisės į netesybas; ieškovė neprašė mažinti priskaičiuotas netesybas iki protingo dydžio. Teismas, įvertinęs sutarties darbų vertę ir pradelstus įsipareigojimus sprendė, kad apskaičiuota delspinigių suma (21 758,24 Eur) nėra neprotingai didelė ir tinkamai kompensuoja atsakovės patirtus nuostolius.

15. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovė neteisingai apskaičiavo delspinigius ir nesilaikė sutartinės delspinigių skaičiavimo tvarkos. Pirma, sutartyje nepakankamai aiÅ¡kiai apibrėžtas pirkimo objektas: sutarties 5 punkte nustatyta vieÅ¡ojo pirkimo sutarties suma (551 938,74 Eur su PVM) bei nurodytos priimtos sutarties sumos sudėtinės dalys, t. y. nurodytos kiekvieno iÅ¡ trijų kelio ruožų apraÅ¡o parengimo ir statybos darbų kainos be PVM, atskirai nurodytas PVM. Sutarties 60 punkte numatyta netesybas taikyti nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, tai sudaro pagrindÄ sutikti su ieÅ¡kovės pozicija, kad sutarties objektas sudeda iÅ¡ trijų dalių.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors atsakovė konstatavo atliktų darbų defektus visuose trijuose kelių ruožuose, darbai buvo priimti pagal Taisyklių 141 punktÄ vadovaujantis ieÅ¡kovės atliktais papildomais kontroliniais bandymais. IeÅ¡kovė nurodė, o atsakovė nepaneigė, kad objektas Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai 7,710-10,287 km buvo atsakovės priimtas neÅ¡alinant jokių trÅ«kumų, pagal ieÅ¡kovės užsakytų AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d. bandymų rezultatus. Sutartyje nenumatyta tokia sutarties vykdymo situacija, kai darbai priimami pagal rangovo užsakytus kontrolinius bandymus nereikalaujant Å¡alinti jų trÅ«kumus, nors pagal atsakovės bandymų rezultatus, atliktus sutartyje numatyta tvarka, tokie trÅ«kumai buvo užfiksuoti.

17. Teismas sprendė, kad tokios nustatytos bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ sutikti su ieÅ¡kovės argumentu, kad delspinigiai pagal sutarties 60 punktÄ turėjo bÅ«ti skaičiuojami nuo kelių ruožų Lokėnai–Vepriai–Gelvonai ir Paberžė–Dainava bendros vertės, t. y. nuo 233 557,56 Eur (136 419,12 + 97 138,44). Atsakovė apskaičiavo delspinigius 2021 m. kovo 2 d. raÅ¡tu už 86 dienas (nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 28 d.), 2021 m. balandžio 21 d. raÅ¡tu Nr. (7.2)2-6600 ir raÅ¡tu Nr. (7.2)2-10324 dar už 31 kalendorinę dienÄ (nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 28 d.) ir 42 kalendorines dienas (nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 12 d.), iÅ¡ viso delspinigiai apskaičiuoti už 159 kalendorines dienas.

Esant tokioms aplinkybėms, delspinigių suma mažintina iki 11 140,69 Eur (233 557,56 Eur 0,03 proc. 159). Atsakovė vienaÅ¡aliais pareiÅ¡kimais (raÅ¡tais) atliko delspinigių įskaitymÄ , toks įskaitymas laikytinas pagrįstu dėl 11 140, 69 Eur delspinigių sumos, likusi suma (10 617,55 Eur (21 758,24 – 11 140,69) įskaityta nepagrįstai, dėl to įskaitymas iÅ¡ dalies panaikinamas, neapgrįstai įskaityta suma priteistina ieÅ¡kovei.

18. Teismas tenkino reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 6 proc. dydžio procesinės palÅ«kanas už priteistinÄ sumÄ .

19. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, priteisė ieÅ¡kovei 1 494 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 240 Eur žyminio mokesčio (49 proc.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 20. Atsakovė VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės naudai buvo priteista 10 617,55 Eur skola ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos, panaikinti ir grÄ Å¾inti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl 21 758,24 Eur netesybų ir įskaitymo pripažinimo neteisėtu, ir teismas, skaičiuotas netesybas, sumažino priteistinÄ sumÄ iki 11 140,69 Eur bei priteisė ieÅ¡kovės naudai 10 617,55 Eur skolos. Tačiau, įsivėlus buhalterinei klaidai, atsakovės 2021 m. gruodžio 14 d. mokėjime, iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų buvo iÅ¡skaičiuota tik 5 747,46 Eur netesybų suma.

Tai, kad apeliantės atstovai nežinojo netesybų sumokėjimo ieÅ¡kovei fakto ginčo metu ir tai, jog ieÅ¡kovė ginčo metu žinojo, kad ji pakartotinai reikalauja jau pervestų sumų, yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovei jau sumokėtų sumų priteisimas sudaro galimybę nepagrįstai praturtėti, apeliantės, valstybės biudžeto ir Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų sÄ skaita. 20.2. Apeliantė laiko, kad ieÅ¡kovė po teismo sprendimo, atsižvelgiant į teismo pripažintÄ pagrįstÄ netesybų sumÄ (11 140,69 Eur), pati yra apeliantei skolinga 3 659,23 Eur netesybų.

Jeigu Å¡alys nesusitars bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, apeliantė praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir dėl to, kad apeliantė galėtų pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį netesybų sumai, kuri buvo teismo pripažinta pagrįsta.

21. IeÅ¡kovė AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepime į atsakovės VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o bylÄ dėl 16 010,78 Eur nutraukti, o kitÄ ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo dalį dėl 5 747,46 Eur delspinigių nagrinėti arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti atsakovės pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 21.1. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė informacijÄ ir įrodymus apie teisminio proceso metu atliktus mokėjimus dėl ginčo sumos ir tai, kad atsakovė Å¡iuo metu dėl teisminio proceso metu atlikto mokėjimo yra iÅ¡skaičiusi iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų 5 747,46 Eur delspinigių pagal sutartį, o ne visÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 21 758,24 Eur.

Taigi atsakovės atliktas mokėjimas yra ieÅ¡kinio pripažinimas iÅ¡ dalies, t. y. dėl 16 010,78 Eur delspinigių taikymo nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl ieÅ¡kovės ginčas Å¡ioje dalyje nebeturi prasmės ir tikslinga apeliacinį skundÄ nagrinėti tik dėl 5 747,46 Eur delspinigių. Byla nagrinėjama pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, o atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje nėra pareiÅ¡kusi. Atsakovei atlikus mokėjimÄ , dėl 16 010,78 Eur ginčo sumos, Å¡ioje dalyje tikslinga bylÄ nutraukti ir bylos nagrinėjimÄ tęsti tik dėl 5 747,46 Eur delspinigių sumos, kuriÄ atsakovė yra iÅ¡skaičiusi iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų. 21.2.

Atsakovė apeliaciniu skundu nekvestionuoja sprendimo dalies, kuria atsakovės suskaičiuoti 10 617,55 Eur dydžio delspinigiai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais, tačiau kvestionuoja tik Å¡ios sumos pripažinimÄ skola. Tokia atsakovės pozicija rodo, kad atsakovė pripažįsta savo nesÄ Å¾iningumÄ taikant delspinigius ieÅ¡kovės atžvilgiu ir pareigos bendradarbiauti vykdant sutartį pažeidimÄ . 21.3. Nenutraukus bylos ieÅ¡kovės nurodytais pagrindais, atsakovės nurodyta aplinkybė nesudaro kliūčių iÅ¡nagrinėti apeliacinius skundus ir iÅ¡spręsti ginÄÄ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribose.

22. IeÅ¡kovė AB „Eurovia Lietuva“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ir tenkinti ieÅ¡kinį visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl netinkamai atsakovės nustatytų darbų defektų tvarkos ir bandymų, atliktų pagal IRI metodÄ , taikymo privalomumo ir teisėtumo. Teismas netinkamai vertino atsakovės 2020 m. spalio 7 d. atliktų bandymų ir ieÅ¡kovės pasitelktos AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d. atliktus bandymus, atsakovės 2020 m. spalio 7 d. atliktų bandymų teisėtumÄ , bandymų rezultatus ir rezultatų skirtumus.

Nėra ginčo dėl to, kad darbai buvo priimti pagal AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d. atliktus bandymus, kurie buvo atlikti netaikant IRI metodo, ir pati atsakovė sutiko bÅ«tent su tokiu darbų priėmimu bei AB „Problematika“ bandymus laikė kaip atliktus tinkamai ir sudarančius pagrindÄ priimti darbus. Visgi, nepaisant to, teismas vertino, kad pareiga Å¡alinti darbų trÅ«kumus atsirado nuo atsakovės 2020 m. spalio 7 d. atliktų bandymų rezultatų, kuriais nebuvo vadovaujamasi priimant darbus.

Teismas nevertino, kad atsakovės atlikti bandymai yra ydingi ir netinkami vertinti atliktų darbų priimtinumÄ . 22.2. Sprendimo 18 punkte teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad IRI metodas buvo įtvirtintas taikytiname teisės akte. Tokio teisės akto teismas sprendime nenurodė. IeÅ¡kovė pažymi, kad tokio teisės akto nėra. IRI metodo taikymo įtvirtinimas Techninėje specifikacijoje negali bÅ«ti prielaida nesilaikyti teisinės valstybės ir teisingumo principų. Bandymų rezultatai kaip objektyvus vertinimo kriterijus priimant darbus ir vertinant jų kokybę, gali atitikti objektyvumo ir patikimumo kriterijus tik bandymų metu naudojant atitinkamÄ teisės aktÄ , t. y.

VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymÄ , įtvirtintÄ ir patikimu pripažintÄ metodÄ . IRI metodas nebuvo patvirtintas jo taikymo metu bei nėra patvirtintas ir teisminio proceso metu. Atsakovė teigė, kad IRI metodo naudojimas yra teisėtas, tačiau nepateikė jo teisėtumÄ ar patikimumÄ patvirtinančių įrodymų. 22.3. Teismas netinkamai sprendė, kad sutartyje įvardintos technologinės pertraukos metu nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d. yra skaičiuotini delspinigiai.

Teismas aiÅ¡kindamas sutartį pažeidė esminę vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklę, kad, kai bejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Delspinigiai skatina skolininkÄ laiku įvykdyti prievolę bei padeda kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo (netinkamo) įvykdymo atsiradusius nuostolius. Teismui konstatavus, kad delspinigiai skaičiuotini technologinės pertraukos metu, kai darbai negali bÅ«ti atliekami, iÅ¡ esmės paneigta delspinigių skatinimo atlikti prievolę paskirtis. 22.4.

Statinys buvo pradėtas eksploatuoti 2020 m. rugsėjo 16 d., visi eismo ribojimai darbų objektuose buvo panaikinti, t. y. nuo Å¡io termino statinys yra pilnai naudojamas ir eksploatuojamas be apribojimų, ir jokių realių nuostolių ar nepatogumų atsakovė iÅ¡ viso nepatyrė. Todėl teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovei suskaičiuotų delspinigių pagrįstumÄ bei ignoravo ieÅ¡kovės pateiktus argumentus, nemotyvuodamas, kodėl ieÅ¡kovės argumentus atmetė. Delspinigių taikymu siekiama tik nubausti ieÅ¡kovę, o ne kompensuoti tam tikrus praradimus.

23. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir, atsižvelgiant į atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės naudai buvo priteista 10 617,55 Eur skola ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, panaikinti ir grÄ Å¾inti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 23.1. Sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai, yra pagrįsta ir motyvuota. IeÅ¡kovės argumentus ir teiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Vien ieÅ¡kovės siekis, kad apeliacinės instancijos teismas turės kitokiÄ nuomonę, nesudaro pagrindo sprendimÄ pakeisti. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos faktines aplinkybes, jomis rėmėsi, vertino Å¡alių teiktus paaiÅ¡kinimus ir aiÅ¡kiai nurodė motyvus, kuriais vadovaujantis nusprendė atmesti ieÅ¡kovės argumentus dėl IRI bandymų privalomumo, darbų priėmimo, netesybų taikymo po sutarties pažeidimo tvarkos ir netesybų mažinimo. 23.2.

Vadovaujantis Pirkimo 5 dalies techninės specifikacijos 5 skyriumi, baigti darbai užsakovui perduodami sutarties sÄ lygose nustatyta tvarka, pasiraÅ¡ant rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktÄ . Å is aktas iÅ¡duodamas tik tada, kai įvykdomi visi reikalavimai, be kita ko, visiÅ¡kai paÅ¡alinami statybos darbų trÅ«kumai ir atlikti kontroliniai bandymai. Sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad rangovas turi pareigÄ savo sÄ skaita iÅ¡taisyti bet kokius darbų trÅ«kumus, defektus ir (ar) netikslumus per užsakovo ir (ar) statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo nustatytÄ protingÄ terminÄ .

Šis rangovo įsipareigojimas nepaneigia rangovo pareigos mokėti delspinigius, kurių mokėjimas numatytas sutarties 60 punkte. 23.3. Vadovaujantis Techninės specifikacijos 2.1.3. papunkčiu, darbų priėmimo metu dangos nelygumai turi būti išmatuoti pagal IRI reikalavimus ir neturi viršyti 3,5 m/km ribinės vertės, o kelio dangos paviršiaus atsparumo slydimui rodiklio (pagrindinis metodas) vertė, matuojant 60 km/h greičiu kontroliuojamo išilginio slydimo įtaisu (pagal CEN/TS 15901-14), turi būti ne mažesnės už 0,45 ribinę vertę.

Å ie reikalavimai paremti Taisyklių 68 punktu. 23.4. Pradiniai kontroliniai bandymai yra privalomi priimant objektÄ , o papildomi bandymai yra skirti ne juos paneigti, o tik patikslinti defektuoto ruožo plotus. IeÅ¡kovė klaidingai teigia, kad AB „Problematika“ bandymus atliko netaikydama IRI metodo. Å ie ieÅ¡kovės užsakyti bandymai buvo vykdomi vadovaujantis bÅ«tent IRI metodu. Tai yra nurodyta ir ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kovė, siekdama patikslinti defektų ribas, pati savo valia ir lėšomis pirko papildomus bandymus pagal IRI metodÄ . 23.5.

Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad bandymai pagal IRI metodikÄ yra tiesiogiai ir privalomai nustatyti pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) bei taikytiname teisės akte. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiga paÅ¡alinti defektus egzistavo nuo jų nustatymo kontroliniais bandymais datos, net jei priimant darbus pagal Taisyklių 141 punktÄ buvo vadovaujamasi ieÅ¡kovės pageidavimu atliktais papildomais kontroliniais bandymais. 23.6. Atsakovės ir AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatai skyrėsi, nes atsakovės naudojama įranga yra modernesnė, turi du lazerius ir, fiksuodama abi kelio puses, teikia iÅ¡samesnius rezultatus.

Vienintelio lazerio tvirtinimo vieta AB „Problematika“ naudotame įrenginyje, tikėtina, nulėmė skirtingus rezultatus nuo atsakovės atliktų bandymų. Bylos esmei šie rezultatų lyginimai negalėjo turėti reikšmės, nes Taisyklių 139 punktas ieškovei numatė teisę prašyti atlikti papildomus kontrolinius bandymus ir ieškovės užsakytais papildomais bandymais vadovavosi tiek atsakovė, tiek teismas, nepaisant to, kad papildomų bandymų protokoluose užfiksuota per pus mažiau duomenų. 23.7.

Vadovaujantis sutarties 8 punktu, rangovas darbus pradeda įsigaliojus sutarčiai ir baigia per 5 (penkis) mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Ä® sutarties 8 punkte nurodytÄ laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat sutarties sustabdymo laikotarpis dėl sutarties 12 punkte nurodytų aplinkybių (sutarties 9 punktas). Taigi į 8 punkte nurodytÄ terminÄ neįskaitomas 9 punkte numatytas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis (technologinė pertrauka).

Toks sutarties aiÅ¡kinimas atitinka ir teismų praktikÄ , pavyzdžiui, iÅ¡aiÅ¡kinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/2021. IeÅ¡kovei nepaneigus teismų praktikoje taikyto sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo aktualumo ginčui, teismas negalėjo be priežasties nukrypti nuo ankstesnių sprendimų. 23.8. Å ioje byloje nebuvo reikalavimo mažinti netesybas, nes jos tariamai neprotingai didelės. Be to, Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais.

Nenustačius, kad Å¡alių sulygti delspinigiai bÅ«tų neprotingai dideli, nėra pagrindo taikyti netesybų mažinimo kriterijų. BÅ«tent 0,03 proc. netesybų dydis apeliantės vieÅ¡uosiuose pirkimuose taikomas ir yra tikrintas kasacinio teismo. Delspinigių dydžio sumažinimas po sutarties sudarymo reikÅ¡tų pirkimo sÄ lygų bei pačios sutarties neleistinÄ pakeitimÄ po jų paskelbimo (sudarymo, pasiraÅ¡ymo) ir neabejotinai galėtų bÅ«ti vertinamas kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundų ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundų ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 26. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – sÄ skaitas ir mokėjimus, ieÅ¡kovės ir atsakovės siųstus raÅ¡tus dėl atsakovės klaidingai atlikto mokėjimo už darbus bylos nagrinėjimo metu.

27. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo pridėti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

28. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti:

i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; iv) ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų dokumentų turinį ir aplinkybes, kurias naujai teikiamais įrodymais ieÅ¡kovė siekia pagrįsti apeliaciniu skundu, sprendžia, kad ieÅ¡kovės naujai teikiami duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje iÅ¡ esmės keliamas ginčas dėl atsakovės apskaičiuotų delspinigių (ne)nepagrįstumo ir atsakovės raÅ¡tų, kuriais atliktas įskaitymas, (ne)teisėtumo, o ieÅ¡kovė naujais teikiamais įrodymais siekia įrodyti bendrų ieÅ¡kovės ir atsakovės mokėtinų sumų balansÄ , kuris nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija naujai teikiamus ieÅ¡kovės įrodymus priimti atsisako.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo 30. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai buvo priteista 10 617,55 Eur dydžio skola. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovė nustatė, kad 10 617,55 Eur dydžio delspinigiai pagal viešojo pirkimo sutartį vis dėl to nebuvo įskaityti, o ši suma pervesta ieškovei.

Atsakovės teigimu, jeigu sprendimas įsiteisės, ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtės atsakovės sÄ skaita. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

31. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Rungimosi principas iÅ¡reiÅ¡kia pačiÄ civilinio proceso esmę, visÄ bylos nagrinėjimÄ laikydamas lygiateisių ginčo Å¡alių dvikova teisme, kuriame kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004).

Å is principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus. Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

32. Dispozityvumo principas lemia proceso Å¡alies – atsakovo teisę pripažinti ieÅ¡kinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio pripažinimas yra ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo besÄ lygiÅ¡kas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). IeÅ¡kovui pripažinus ieÅ¡kinį, tarp bylos Å¡alių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieÅ¡kinio teisenos taisyklės. Dėl Å¡ios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir suraÅ¡yti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

33. IeÅ¡kinio pripažinimas pagal CPK nuostatas negali bÅ«ti sutapatinamas su ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinimu bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas, pripažinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, gali dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, atsakovo turtinės padėties) ir toliau jų geruoju nevykdyti. Kita vertus, atsakovas bylos nagrinėjimo metu gali geruoju įvykdyti ieÅ¡kovo reikalavimus ir dėl kitų priežasčių, besÄ lygiÅ¡kai nepripažinęs Å¡ių reikalavimų pagrįstumo. Tai, ar ieÅ¡kinio reikalavimų savanoriÅ¡kas patenkinimas bylos nagrinėjimo metu gali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio pripažinimas CPK 140 straipsnio 2 dalies prasme, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 23 punktas).

34. Proceso įstatymai neįtvirtina galimybės teismui nutraukti bylÄ vien tuo pagrindu, kad atsakovas pripažino ieÅ¡kinį. Jei atsakovas, pripažinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, jų geruoju nevykdo, ieÅ¡kovo materialinė subjektinė teisė, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismÄ , iÅ¡lieka pažeista. Tokiu atveju ieÅ¡kovo pažeista materialinė teisė turi bÅ«ti ginama teismo sprendimu patenkinant ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du sudarant ieÅ¡kovui galimybę savo pažeistÄ teisę įgyvendinti priverstine teismo sprendimų vykdymo tvarka.

IeÅ¡kinio pripažinimas Å¡iuo atveju sukelia procesinius teisinius padarinius – galimybę taikyti supaprastintÄ bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo tvarkÄ , teismui baigiant bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir teismo sprendime iÅ¡dėstant sutrumpintus ieÅ¡kinio tenkinimo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 21, 24 punktai). Kitokia procesinė situacija susiklosto tuo atveju, kai atsakovas bylos nagrinėjimo metu patenkina ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus.

Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡nyksta ieÅ¡kovo subjektinės teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismÄ , pažeidimas ir poreikis Å¡iÄ teisę ginti teismine tvarka (ieÅ¡kovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi).

35. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, aiÅ¡kiai nenurodė, kad pripažįsta ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl nepagrįsto delspinigių įskaitymo ir skolos, lygios atsakovės suskaičiuotiems delspinigiams, priteisimo. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė, kad pripažįsta ieÅ¡kinį, o bÅ«tent, nenurodė, kad sutinka, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai suskaičiavo ir įskaitė delspinigius.

Taip pat, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patenkino ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus. PrieÅ¡ingai, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovei pinigų sumos buvo pervestos dėl buhalterinės klaidos, o atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ . Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pareikÅ¡to apeliacinio skundo neturi pagrindo vertinti nei kaip ieÅ¡kinio pripažinimo, nei kaip ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė konkrečiÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės, nors atsakovė yra galimai atlikusi permokÄ ieÅ¡kovei, neturi jokios esminės reikÅ¡mės nagrinėjamos civilinės bylos rezultatui, kadangi konkrečios mokėtinos sumos tarp Å¡alių bus nustatomos teismo sprendimo vykdymo procese. Atitinkamai, nėra teisinių ir faktinių prielaidų ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita dėl du kartus sumokėtos tos pačios sumos.

Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turi bÅ«ti vertinama (aiÅ¡kinama, taikoma) kartu su jo motyvuojamÄ ja dalimi. Jeigu Å¡alys nesusitars dėl mokėtinų sumų, priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neapriboja atsakovės teisės reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovei, taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimas civilinėje byloje nėra vienintelis tinkamas (turimas) atsakovės subjektinių teisių gynimo bÅ«das.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimÄ ne dėl bendrų ieÅ¡kovės ir atsakovės turimų tarpusavio įsipareigojimų (sumų), tačiau nusprendė pripažinti 10 617,55 Eur dydžio delspinigių įskaitymÄ , atliktÄ konkrečiais atsakovės VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijos raÅ¡tais (2021 m. kovo 2 d. raÅ¡tu Nr. (7.2)2-3415, 2021 m. balandžio 21 d. raÅ¡tu Nr. 2-6600 ir 2021 m. birželio 14 d. raÅ¡tu Nr. 2-10324), nepagrįstu, o minėtus atsakovės raÅ¡tus – negaliojančiais. BÅ«tent atsakovės apskaičiuotų delspinigių (ne)pagrįstumas sudarė Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ , todėl aplinkybė, kokias sumas atsakovė iÅ¡ viso yra sumokėjusi ieÅ¡kovei nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi esminės teisinės reikÅ¡mės.

38. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės apeliacinio skundo nėra pagrindo vertinti nei kaip ieÅ¡kinio pripažinimo, nei kaip ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo, o konkrečios sumos ieÅ¡kovei sumokėjimas yra spręstinas savanoriÅ¡kai ar priverstinai vykdant procesinį teismo sprendimÄ . Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 39. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės atliktus bandymus ir ieÅ¡kovės pasitelktos AB „Problematika“ atliktus bandymus dėl atsakovės atliktų bandymų teisėtumÄ . Be to, ieÅ¡kovė pažymi, kad teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovės įrodymų IRI metodo netinkamumui ir neteisėtumui pagrįsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

40. Nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo parengti valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių Nr. 4807 Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai (ruožas nuo 7,71 km iki 10,287 km), Nr. 4809 Lokėnai–Vepriai–Gelvonai (ruožas nuo 14,426 km iki 16,022 km) ir Nr. 4834 Paberžė–Dainava (ruožas nuo 0,037 km iki 1,22 km) paprastojo remonto apraÅ¡us ir atlikti statybos darbus, parengti ir perduoti atsakovei iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ (sutarties 1 punktas), o atsakovė įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus atsiskaityti su ieÅ¡kove (sutarties 2 punktas).

41. Rangovas įsipareigojo savo rizika atlikti sutartyje numatytus statybos darbus kokybiÅ¡kai, pagal suderintÄ ir užsakovo patvirtintÄ projektÄ , laikantis galiojančių statybos darbus reglamentuojančių teisės normų, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-8485, taisyklių, standartų, papildomų techninių sutarties sÄ lygų reikalavimų (sutarties 26 punktas).

42. Pažymėtina, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibÅ«dinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 37 straipsnis). Techninė specifikacija yra pirkimo dokumentų dalis, todėl techninės specifikacijos nuostatos yra privalomos Å¡alims ne tik pirkimo organizavimo, bet ir pirkimo vykdymo metu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VPÄ® imperatyviosios normos tiekėjÄ ir perkančiÄ jÄ organizacijÄ saisto ir po sutarties sudarymo.

Vien vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas nereiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alių nesaisto imperatyviosios VPÄ® normos. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPÄ® reguliuoja tam tikrus sutarties Å¡alių teisinių santykių aspektus, kurie iÅ¡eina už vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų. Nors, pagal VPÄ®, sudarius vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo vieÅ¡ojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

43. Techninėje specifikacijoje numatyta, kad darbų priėmimo metu dangos nelygumai, iÅ¡matuoti pagal IRI reikalavimus, neturi virÅ¡yti 3,5 m/km ribinės vertės, o kelio dangos pavirÅ¡iaus atsparumo slydimui rodiklio (pagrindinis metodas) vertė, matuojant 60 km/h greičiu kontroliuojamo iÅ¡ilginio slydimo įtaisu (pagal CEN/TS 15901-14), turi bÅ«ti ne mažesnės už 0,45 ribinę vertę (Techninės specifikacijos 2.1.3 papunktis, b. l. 25). Nenustatyta, kad dėl techninės specifikacijos sÄ lygų bÅ«tų kilęs ginčas, Å¡ios techninės specifikacijos sÄ lygos yra nenuginčytos ir galiojančios, todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti. PrieÅ¡ingai, jos yra privalomos Å¡alims.

44. Be to, techninėje specifikacijoje iÅ¡vardinti ir teisės aktai (galioję vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų vykdymo ir galiontys ginčo metu), kurių privalo laikytis rangovas: Taisyklių 66 punkte nustatytos ribinės vertės dangos nelygumams, juos nustatant pagal IRI reikalavimus (Techninės specifikacijos 4.1.2.7 papunktis, b. l. 27); IRI metodo taikymas taip pat numatytas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakyme Nr. V-16 „Dėl automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių Ä®T ASFALTAS 08 patvirtinimo“ 76 punkte, 193 punkte, 25 lentelėje (Techninės specifikacijos 4.1.2.9 papunktis, b. l. 27). Taigi atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, priimdama darbus, naudojo neįteisintÄ IRI metodikÄ , kurios patikimumas nėra patvirtintas Lietuvos Respublikoje.

45. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės ir ieškovės atlikti bandymų rezultatai skyrėsi, taip pat nėra ginčo, jog darbai buvo priimti pagal bandymų rezultatus, kuriuos pateikė ieškovė. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kieno užsakytais bandymais buvo priimtas darbų rezultatas, nepaneigta aplinkybė, kad vis tiek buvo konstatuoti dalies atliktų darbų trūkumai, kuriuos ieškovė privalėjo pašalinti (skundžiamo sprendimo 19 punktas; apeliaciniuose skunduose ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nusatytų faktinių aplinkų nėra).

Apeliantė neįrodinėjo ir nenurodė, kokiÄ teisinę ir faktinę reikÅ¡mę turi aplinkybės, kad darbai buvo priimti bÅ«tent pagal ieÅ¡kovės pateiktus rezultatus, pavyzdžiui, kokia apimtimi sumažėjo Å¡alintinų darbų trÅ«kumų iÅ¡laidos, ar tai turėjo reikÅ¡mės darbų Å¡alinimo atlikimo laikui, ar tai galėjo turėti (turėjo) teisinės reikÅ¡mės vertinant ir apskaičiuojant ginčo delspinigius ir pan. Tik darbai kelio ruože Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai buvo priimti neÅ¡alinant trÅ«kumų, tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas delspinigius, į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgė ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino, ginčo dėl patenkintos ieÅ¡kinio dalies iÅ¡ esmės nėra.

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atliktų darbų defektų iš esmės neginčijo, apie tai nėra kalbama ir apeliaciniame skunde. Todėl pritartina pirmosios intancijos teismo pozicijai, kad neatitikimai tarp atsakovės ir ieškovės (AB „Problematika“) atliktų bandymų rezultatų neturi reikšmės šalių ginčui, o ginčo objektas nagrinėjamoje civilinėje byloje – defektų nustatymo tvarka ir laikas. Defektai buvo nustatyti dar atsakovės iniciatyva priimant darbus, t. y. pagal 2020 m. spalio 7 d. atsakovės atliktus bandymus (nenustatyta, kad ieškovės atlikti bandymai turėjo esminės reikšmės darbų defektų šalinimui).

Nustatyta, kad darbų trÅ«kumai buvo konstatuoti dar pagal atsakovės atliktus bandymus, o ieÅ¡kovės atlikti bandymai, nors ir skyrėsi nuo ieÅ¡kovės pateiktų bandymų rezultatų, tačiau nepaneigė esminės aplinkybės, jog darbai buvo atlikti su trÅ«kumais, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, kad delspinigiai turėjo bÅ«ti skaičiuojami bÅ«tent nuo ieÅ¡kovės atliktų bandymų – 2021 m. balandžio 12 d. – dienos. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas sudarytų prielaidas piktnaudžiauti trÅ«kumų nustatymo procedÅ«ra, siekiant atititolinti delspinigių skaičiavimo terminÄ ar iÅ¡ viso vengiant taisyti trÅ«kumus.

47. Ieškovės teigimu, delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami technologinės pertraukos metu, nes tokia delspingių skaičiavimo metodika neatitiktų delspinigių teisinės paskirties – skatinti kuo greičiau įvykdyti prievoles. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

48. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad prievolės pagal sutartį vykdymo laikotarpis pasibaigė 2020 m. lapkričio 8 d. ir iki sutartyje numatytos statybos darbų sustabdymo laikotarpio pradžios šalys nebuvo susitarusios dėl prievolės vykdymo termino pratęsimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė, tinkamai nepridavusi darbų 2020 m. lapkričio 8 d., yra laikoma prievolę pažeidusia sutarties šalimi. Šiuo atveju yra reikšminga ir tai, kad atsakovė bandymus atliko dar 2020 m. spalio 7 d., todėl ieškovė turėjo (galėjo) darbus organizuoti tokia tvarka ir būdu, jog nebūtų pažeisti sutarties vykdymo terminai.

49. Sutiktina su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad viena iÅ¡ delspinigių (netesybų) paskirčių – skatinti skolininkÄ (Å¡iuo atveju – rangovÄ ) kuo greičiau įvykdyti prievoles, tačiau Å¡i – skatinamoji – prievolių užtikrinimo funkcija iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kia tik iki prievolės įvykdymo momento, o, kai sueina terminas prievolei įvykdyti, pradeda veikti užtikrinamoji netesybų funkcija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, jog Å¡alys gali iÅ¡ anksto, t. y. dar prieÅ¡ prievolės pažeidimÄ , nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimÄ dydį; turi galimybę iÅ¡ieÅ¡koti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktÄ , nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; savo nuožiÅ«ra formuoja susitarimo dėl netesybų sÄ lygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarkÄ ir pan. (žr. 2012 m. spalio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgÄ , Teismų praktika Nr. 37, 4 punktas). Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad delspinigiai dėl jų specifinės paskirties negalėjo bÅ«ti skaičiuojami technologinės pertraukos metu, atmestini kaip nepagrįsti.

50. Å alys vieÅ¡ojo pirkimo pardavimo sutartyje sulygo, kad rangovas įsipareigoja savo sÄ skaita iÅ¡taisyti bet kokius darbų trÅ«kumus, defektus ir (ar) netikslumus. Rangovo pareiga savo sÄ skaita iÅ¡taisyti bet kokius darbų trÅ«kumus, defektus ir (ar) netikslumus per užsakovo ir (ar) statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo nustatytÄ protingÄ terminÄ . Å is įsipareigojimas nepaneigia rangovo pareigos mokėti delspinigius (sutarties 61 punktas). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad prievolės pagal sutartį teisėto vykdymo laikotarpis pasibaigė 2020 m. lapkričio 8 d., iki sutartyje numatytos statybos darbų sustabdymo laikotarpio pradžios.

Šalys nebuvo susitarusios dėl prievolės vykdymo termino pratęsimo, todėl nuo 2020 m. lapkričio 8 d. ieškovė laikoma prievolę pažeidusia sutarties šalimi ir tai, remiantis sutarties nuostatomis, nedaro jokios įtakos delspinigių skaičiavimui, t. y. sutartyje nėra numatyta, kad delspingiai nėra skaičiuojami technologinės pertraukos metu.

51. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/2021, kurioje taip pat buvo sprendžiamas delspinigių skaičiavimo technologinės pertraukos metu klausimas. Å iuo atveju svarbu tai, kad sutampa reikÅ¡mingos nagrinėjamos ir aptariamos bylos faktinės aplinkybės – darbų atlikimo terminas baigėsi dar neprasidėjus technologinei pertaukai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/2021, 63–67 punktai), o sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl nustatytų darbų trÅ«kumų, taigi abiem atvejais rangovai yra pripažinti pažeidę sutartį, o tai sudaro pagrindÄ pradėti skaičiuoti netesybas.

52. Nors apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika apie tai, kad neaiškios sutarties nuostatos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai, tačiau apeliantė nenurodo, kokios gi konkrečios sutarties nuostatos gali (turi) būti vertinamos kaip neaiškios.

53. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad statinys buvo pradėtas eksploatuoti 2020 m. rugsėjo mėnesį, o atsakovė jokių realių nuostolių nepatyrė, todėl delspinigių taikymas pripažintinas ieÅ¡kovės nubaudimu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, praleidus nustatytÄ prievolės įvykdymo terminÄ , delspinigiai pradeda veikti kaip prievolės užtikrinimo funkcija, Å¡alys turi teisę susitarti dėl delspinigių dydžio ir skaičiavimo tvarkos, o užsakovas neįpareigotas įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tarp Å¡alių sulygti delspinigiai yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo juos mažinti.

54. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį toje dalyje, kurioje delspinigiai apskaičiuoti ir už darbus, kurie buvo priimti, o bÅ«tent, įrodžius, jog objektas Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai 7,710–10,287 km buvo atsakovės priimtas neÅ¡alinant jokių trÅ«kumų. IeÅ¡kovė nekelia ginčo dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies. Taigi apeliantė, pateikusi skundÄ dėl ieÅ¡kinio dalies, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas, nepagrindė ir neįrodė, kad delspinigiai negalėjo ir (ar) neturėjo bÅ«ti skaičiuojami nuo darbų, kurie nebuvo priimti nei pagal ieÅ¡kovės, nei pagal atsakovės atliktus bandymus, vertės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 55. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinio dalį atmetė, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad abiejų Å¡alių apeliaciniai skundai buvo atmesti, nusprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme nepaskirstyti bei Å¡alims nepriteisti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Romualda Janovičienė Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė