2022-11-23 Nr. AB-28397-3-62-3-00249-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-863-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00249-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. N. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 21R1-6 (AG1-273/11-2020); 2) Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 1-340 „Dėl Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog į Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtraukti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai: 1) mechaninės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) pastatas – automašinų garažai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) pastatas – atsarginių dalių sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) pastatas – kalvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) pastatas – garažai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) pastatas – grūdų sandėlis (unikalus Nr. 4400-0893-8403), esantys žemės ūkio paskirties sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sen. (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektai).

3. Tiek Ginčų komisijos sprendimas, tiek atsakovo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų. Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. kovo 26 d. statinio (ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. AL-2504 (13.4.) (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatuoti išimtinai vizualiniai statinių trūkumai nesudaro pagrindo laikyti juos apleistais ar neprižiūrimais. Šiuos statinius pareiškėjas įsigijo ypač prastos būklės viešųjų varžytinių metu. Nuo pat įsigijimo momento dėjo maksimalias pastangas, siekdamas, kad pastatų būklė būtų pagerinta (užsandarino langus, pavienes stogo dangos vietas, durų konstrukcijas ir pan.) ir kad galėtų juos naudoti savo veiklai ūkininkavimo metu. Visą šį laikotarpį pastatuose buvo laikomas minėtas turtas, o tai suponuoja išvadą, jog pastatai atitinka minimalius reikalavimus ir yra tinkami naudoti. Pastatai yra seni, todėl matyti natūralus pastatų nusidėvėjimas, yra vizualinių įtrūkimų sienose, mediniai langų rėmai ir durys paveikti laiko, tačiau šie laiko poveikio atspindžiai pastatuose nėra keliantys pavojų pastato konstrukcijoms ar aplinkiniams. Akte aprašyti medinių dalių trūkumai yra natūraliai nulemti klimato veiksnių. Be to, šie pastatai yra atokioje medžiais ir krūmais apsodintoje teritorijoje, yra iškabos, kad tai privati valda, įrengti kelio užtvarai, todėl pastatų būklė objektyviai negali kelti pavojaus pašalinių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ten niekas arti negyvena ir nedirba, nėra kitais tikslais būnančių žmonių.

4. Netinkamai ir nepagrįstai Administracijos Patikrinimo akte buvo konstatuota, kad ginčo statiniai naudojami ne pagal daikto pagrindinę naudojimo paskirtį. Tai formalus vertinimas, nes minimus pastatus nupirko iš antstolio būdamas santuokoje su D. N., kuri įregistravusi ūkininko ūkį ir gauna pajamas tik iš žemės ūkio veiklos, todėl pramoninės veiklos pastatuose nevykdo, juos naudoja kitu tikslu. Pareiškėjas taip pat dirba tik šeimos žemės ūkyje, todėl neišvengiamai naudojasi turimu turtu žemės ūkio technikai, inventoriui, įrangai bei priemonėms laikyti, – tai ūkininkaujant neišvengiama. Pareiškėjas tinkamai įvykdė Patikrinimo akte nustatytus reikalavimus iki birželio 15 d. parengti statinių techninės priežiūros žurnalus ir pradėti organizuoti statinių techninę priežiūrą, atlikti kasmetines statinių apžiūras, per 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos pradėti vykdyti statinių naudotojo pareigas prižiūrint statinius, t. y. atlikti paprastojo remonto darbus. Sklype pjaunama žolė, sutvarkyti keliai, dedami langai, mūrijamos sienos, šalinamos šiukšlės, įvesta elektra, pakabintos informacinės lentelės, kad valda privati, įvažiavimo keliai užtverti.

5. Sprendimu turtas (pastatai) į Sąrašą buvo įtrauktas 2020 m. spalio 26 d., tačiau maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (3 proc.) buvo nustatytas visiems 2020 metams, t. y. ir už tą laikotarpį, kai pastatai nebuvo įtraukti į šį Sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas savo esme yra sankcija, jis neturi būti taikomas atgaline data už retrospektyvų laikotarpį ir turi būti nukreiptas į ateitį. Pareiškėjo nuomone, iki 2020 m. spalio 26 d. nurodytam nekilnojamajam turtui nėra teisinio pagrindo taikyti 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo.

6. Atsakovas Marijampolės savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamą Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimą Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą tvarkos apraše, patvirtintame Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-271 „Dėl Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nustatytų procedūrų ir terminų buvo laikomasi, o nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad ginčo pastatas į Sąrašą buvo įtrauktas plečiamai aiškinant įstatymo nuostatas.

8. Atsakovas paaiškino, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2020 m. kovo 3 d. raštu Nr. SA-1926 (13.9) informavo pareiškėją apie ketinimą patikrinti ginčo statinius atsakovui vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvardytą ir atsakovo kompetencijai priskirtą statinių naudojimo priežiūros funkciją. Šiame rašte atsakovas nurodė ir konkretų numatomo statinių patikrinimo laiką, t. y. 2020 m. kovo 26 d. 10 val., suteikė galimybę pareiškėjui derinti patikrinimo laiką, jei nurodytu metu pareiškėjas dėl svarbių priežasčių negalėtų dalyvauti, bei nurodė patikrinimą atliksiantį subjektą. Pareiškėjui nedalyvaujant, apžiūrėjus ir vizualiai įvertinus (pareiškėjas neteikė statinių dokumentacijos) jam nuosavybės teise priklausančius ir akte nurodytus statinius konstatuoti Nekilnojamojo turto objektų techniniai trūkumai. Be to, patikrinimo metu papildomai nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemės sklype yra nepatenkinamos būklės teisinės registracijos neturintis statinys.

9. Pareiškėjas apie galimas jo, kaip statinių savininko ir naudotojo, netinkamo, nerūpestingo ir neatidaus elgesio pasekmes buvo informuotas ir jam suteikta galimybė užkirsti kelią joms atsirasti. Tačiau atsakovas iki nustatyto termino (birželio 15 d.) iš pareiškėjo negavo jokios informacijos apie nurodytų veiksmų atlikimą, negalimumą juos atlikti ar įrodymų, šalinančių ginčo statinių galimybę būti ginčijamu sprendimu įtrauktiems į Sąrašą, sukeliant pareiškėjui neigiamas pasekmes (maksimalų mokesčio tarifą, padidinantį pareiškėjo nekilnojamojo turto išlaikymo ir priežiūros kaštus), t. y. kaip ginčo statinių savininkas ir naudotojas savo veiksmais veikė aplaidžiai ir nerūpestingai.

10. Atsakovas, remdamasis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai vykdoma statinio techninė priežiūra, kaip ji apibrėžiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 82 punkte.

11. Nors pareiškėjas skunde tvirtino, jog pastatai naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, laikomas šienas, grūdai, trąšos, žemės ūkio technika, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų kyla pagrįsta abejonė jų laikymo sąlygų tinkamumu. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo pastebėtina, jog pareiškėjo ginčo statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta „gamybos, pramonės, sandėliavimo“, todėl pareiškėjas kaip statinių naudotojas nevykdo Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Pareiškėjui laiku ir tinkamai nepasirūpinus ginčo statinių paskirties keitimu ir nepateikus atsakovui šios informacijos, ginčo statiniai į Sąrašą įtraukti objektyviai, remiantis faktiniais įrodymais apie ginčo statinių apleidimą ir nepriežiūrą (Aprašo 5.1 ir 5.2 punktai).

12. Priimdama Sprendimą, Marijampolės savivaldybės taryba vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savarankiška teise, siekdama užtikrinti efektyvų jai priskirtų funkcijų ir tikslų įgyvendinimą. Atsakovo nuomone, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto objektai, dėl kurių vyksta ginčas, nuosavybės teise priklauso D. N. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021 m. balandžio 19 d. išrašas (b. l. 114–118). Administracija 2020 m. kovo 3 d. raštu Nr. SA-1926 (13.9) informavo pareiškėją, kad, vykdant Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte savivaldybėms pavestas statinių naudojimo priežiūros funkcijas, numatyta patikrinti ginčo statinius (b. l. 13). Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie patikrinimo datą ir laiką, apie tai, kad gali dalyvauti patikrinime bei kad jam nedalyvaujant patikrinimo aktas bus surašytas vienašališkai, nurodė patikrinimą atliksiantį asmenį.

15. Administracijos 2020 m. kovo 26 d. Patikrinimo akte konstatuota, kad mechaninių dirbtuvių pastato sienos paveiktos erozijos, aptrupėję, langų rėmai ir vartai paveikti puvinio, aplink pastatą auga augalai, ant stogo auga medžiai, nustatyti kiti techniniai defektai. Pastatas eksploatuojamas, jame laikoma žemės ūkio technika, sandėliuojamos plastikinės atliekos, metalo laužas. Dėl automašinų garažų pastato nurodyta, jog pastebėta iš pastato šiaurės pusės mūro plytų erozija, ant pastato stogo auga medžiai, kurių šaknys ardo stogo dangą, iš pastato šiaurės pusės sienų mūre auga medžiai, pastatas be vartų ir daugelis kitų defektų.

Pastatas eksploatuojamas, jame laikoma žemės ūkio technika, sandėliuojamos plastikinės atliekos, metalo laužas. Dėl atsarginių dalių sandėlio būklės užfiksuota iš pastato šiaurės pusės mūro plytų erozija, langų rėmai paveikti puvinio, sąramų armatūros apsauginis betono sluoksnis vietomis apiręs, prie pamato konstrukcijos auga augalai bei patikrinimo akte užfiksuoti kiti statinio techniniai pažeidimai, pastatas neeksploatuojamas. Dėl kalvės pastato nurodyta, kad plytų mūras, langų rėmai yra nepatenkinamos būklės ir šios pastato konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų, iš pastato šiaurės pusės sienų mūre auga medžiai, pastatas be vartų, neeksploatuojamas ir pan.

Dėl garažų pastato užfiksuota, jog didžioji pastato dalis yra sunaikinta, likęs pastatas vietomis yra be stogo dangos, be langų ir be vartų, vietomis plytų mūras, stogo konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų bei nustatyti kiti techniniai trūkumai. Dėl grūdų sandėlio pastato nurodyta, kad mūro sienos išgriuvę, stogo danga vietomis nesandari, stogo medinės konstrukcijos yra nestabilios, nesaugios, jos kelia pavojų arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

Taip pat nurodyta, kad žemės sklype yra nepatenkinamos būklės teisinės registracijos neturintis statinys. Patikrinimo akte užfiksuota, kad visi apžiūrėti Nekilnojamojo turto objektai pastato savininko yra neprižiūrimi, neatliekami pastatų remonto darbai, o tai blogina jų būklę. Statinių savininkas nevykdo ir neorganizuoja statinių techninės priežiūros (b. l. 75–87). Šias aplinkybes patvirtina prie Patikrinimo akto pateiktos fotonuotraukos ir teismo posėdžio metu apklaustos specialiste apžiūrą atlikusios ir Patikrinimo aktą surašiusios R.

K. paaiškinimai.

16. Administracijos 2020 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SA-3483 (13.9) pareiškėjui buvo išsiųstas patikrinimo aktas su priedais (b. l. 74).

17. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, 2 straipsnio 1 punktą, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą.

18. Marijampolės savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 1-155 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metų mokestiniam laikotarpiui nustatymo“ 2 punktu nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 metams Marijampolės savivaldybės teritorijoje – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas, neprižiūrimas. Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas, nustatymą, jo sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-271 patvirtintas Aprašas.

19. Teismas nurodė, kad Aprašo 4 punkte apleisto ir neprižiūrimo turto definicija atitinka pirmiau minėtą NTMĮ 2 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką, taip pat teismas išanalizavo Aprašo 5 punktą.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus, jog Sprendimas neatitinka Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvokos, paneigia byloje esančio Administracijos Patikrinimo akto turinys ir pridedamos ginčo statinių fotofiksacijos. Iš Patikrinimo akto turinio ir fotonuotraukų akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto objektai pastato savininko yra neprižiūrimi, neatliekami remonto darbai. Nors mechaninių dirbtuvių pastatas eksploatuojamas, jame laikoma žemės ūkio technika, sandėliuojamos plastikinės atliekos, metalo laužas, tačiau tai nereiškia, jog pastatas yra techniškai tvarkingas ir prižiūrimas. Patikrinimo metu nustatyta, jog statinių techninės priežiūros žurnalai nepildomi, nuolatinių stebėjimų įrašai nefiksuojami; duomenys apie pašalintus defektus ir jų įvykdymo datos nefiksuojamos, periodinės apžiūros neorganizuojamos, duomenys neužfiksuoti statinių techninės priežiūros žurnaluose; pastatų išorės remonto darbai neorganizuojami. Patikrinimo akte užfiksuotus defektus ir jų pavojingą pobūdį aplinkiniams žmonėms teismo posėdžio metu patvirtino apklausta kaip specialistė Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė R. K..

21. Teismas nevertino pareiškėjo pateikto Antstolio 2021 m. rugsėjo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Teismas pažymėjo, jog pagal bendrąsias administracinės teisenos taisykles tokio pobūdžio ginčams paprastai reikšmingos tik tos ginčo teisinius santykius identifikuojančios faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, kurios egzistavo tikrinamo administracinio akto priėmimo metu. Toks vertinimas pirmiausia grindžiamas viešojo administravimo subjekto pareiga priimamą aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), kurie turi egzistuoti individualaus administracinio akto priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3060-629/2019).

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Patikrinimo akte buvo informuotas, jog, vadovaujantis Aprašo 12 punktu, likus 30 kalendorinių dienų iki nustatyto termino, per kurį įpareigotas suremontuoti statinį, pabaigos turi teisę pateikti Marijampolės savivaldybės administracijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos apraše 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba, kad atitiktis kriterijams nulemta vienos ar keleto 12.1–12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių. Nepateikus įrodančių dokumentų, pastatas automatiškai bus įtraukiamas į Sąrašą, pagal kurį bus taikomas Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas diferencijuotas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Byloje nepaneigta, jog pareiškėjas po Patikrinimo akto surašymo vyko pas atsakovą, konsultavosi, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas iki nustatyto termino pateikė dokumentus apie nurodytų veiksmų atlikimą, negalimumą juos atlikti ar įrodymus, šalinančius ginčo statinių galimybę būti ginčijamu sprendimu įtrauktiems į Sąrašą, taip pat ir dokumentus, patvirtinančius šeiminę padėtį bei finansines aplinkybes. Statybos priežiūros žurnalų duomenis pareiškėjas pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Be to, pareiškėjas, nors ir 2020 m. kovo 3 d. atsakovės raštu Nr. SA-1926(13.9.) buvo informuotas apie Nekilnojamojo turto objektų patikrinimą, apžiūroje nedalyvavo, nepateikė jokios dokumentacijos. Pareiškėjas posėdžio metu tvirtino, kad dėl šalyje paskelbto karantino neprivalėjo dalyvauti, tačiau, teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto objektų apžiūra vyko lauke, todėl pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti apžiūroje laikydamasis nustatytų apribojimų. Teismas darė išvadą, jog nedalyvavimas apžiūroje buvo nulemtas jo paties apsisprendimo modelio. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl objekto didelės apimties nėra galimybės per trumpą laiką viską atlikti, neatleidžia jį nuo pareigos užtikrinti, kad pastatas būtų prižiūrimas taip, kad neatsirastų pagrindo jį įrašyti į Sąrašą pagal Aprašo 5 punktą. Taigi, teismo nuomone, pareiškėjas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai.

23. Teismas, atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad šiuo pagrindu atsakovas Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1-155 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metų mokestiniam laikotarpiui nustatymo“ (b. l. 88) ir nustatė 2020 m. galiojantį 3 proc. mokesčio tarifą už Marijampolės savivaldybėje esantį apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (ginčo statinių) nepriežiūros faktas konstatuotas Administracijos 2020 m. kovo 26 d. Patikrinimu aktu, be to, pareiškėjas per laikotarpį iki atsakovo Sprendimo priėmimo (2020 m. spalio 26 d.) neatliko turto būklės pagerinimo veiksmų, neinformavo atsakovo apie negalimumą juos atlikti, nors buvo informuotas apie mokesčio tarifo padidinimą, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą.

24. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde ir posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad pastatai atitinka minimalius reikalavimus, yra nuolat remontuojami, nepatvirtina, jog buvo pašalinti Patikrinimo akte, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, užfiksuoti Nekilnojamojo turto objektų defektai. Patikrinimo akte nurodyti techniniai defektai, jų pobūdis įrodo statinių techninės priežiūros, jų naudojimo ir statinių saugos reikalavimų pažeidimus, taip pat pavojingumą aplinkiniams ir patvirtina Aprašo 5.1, 5.2 ir 5.3 punktuose nustatytus kriterijus dėl Nekilnojamojo turto objektų apleidimo, nepriežiūros.

25. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

26. Kadangi teismas skundą atmetė, nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą.

28. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad Patikrinimo akte konstatuoti išimtinai vizualiniai statinių trūkumai, kurie, priešingai nei vertino teismas, nesudaro pagrindo laikyti juos apleistais ar neprižiūrimais.

29. Pareiškėjas nurodo, kad turi sveikatos problemų. Be to, šiuo metu užsakytas projektas pakeisti statinių pagrindinę naudojimo paskirtį į kitą, siekiant pašalinti bet kokias galinčias kilti abejones dėl naudojimo ne pagal paskirtį.

30. Teismas nepagrįstai visas pareigas išimtinai perkėlė pareiškėjui ir jo veiksmus vertino kaip aplaidžius ir nerūpestingus. Byloje esantys įrodymai įrodo, jog visą laiką pareiškėjas bendradarbiavo su tikrinančiomis institucijomis, dėjo maksimalias pastangas, jog pastatai būtų prižiūrimi ir remontuojami. Tačiau teismas skundžiamu sprendimu nekvestionuodamas priėmė visus atsakovo teiginius (argumentus), o pareiškėjo teiktus įrodymus arba atmetė kaip nepagrįstus, arba apskritai dėl jų nepasisakė.

31. Atsakovas Marijampolės savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

33. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams ir padarytoms išvadoms.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės tarybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui priklausantys Nekilnojamojo turto objektai buvo įtraukti į Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą, pagrįstumas ir teisėtumas.

35. Pirmosios instancijos teismas sprendime, nustatęs, kad Nekilnojamojo turto objektai pastato savininko yra neprižiūrimi, neatliekami remonto darbai, be to, įvertinęs, jog pareiškėjas per laikotarpį iki atsakovo Sprendimo priėmimo (2020 m. spalio 26 d.) neatliko turto būklės pagerinimo veiksmų, neinformavo atsakovo apie negalimumą juos atlikti, nors buvo informuotas apie mokesčio tarifo padidinimą, sprendė, kad atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų ir dėjo maksimalias pastangas, jog pastatai būtų prižiūrimi ir remontuojami. Pareiškėjo nuomone, Patikrinimo akte konstatuoti išimtinai vizualiniai statinių trūkumai, kurie nesudaro pagrindo laikyti juos apleistais ar neprižiūrimais. Be to, teismas pareiškėjo pateiktus įrodymus atmetė arba jų nevertino.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Nagrinėjamos bylos ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 ir 2 dalis savivaldybės tarybai suteikia teisę priimti norminio pobūdžio teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties, teisinio statuso, jo techninių savybių, priežiūros būklės, mokesčio mokėtojų socialinės padėties ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Marijampolės savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 1-155 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metų mokestiniam laikotarpiui nustatymo“ 2 punktu nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 metams Marijampolės savivaldybės teritorijoje – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas, neprižiūrimas. Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas, nustatymą, jo sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-271 „Dėl Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aprašas.

39. Byloje nustatyta, kad Administracija 2020 m. kovo 3 d. raštu informavo pareiškėją, kad, vykdant Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte savivaldybėms pavestas statinių naudojimo priežiūros funkcijas, numatyta patikrinti ginčo statinius. Patikrinimas atliktas 2020 m. kovo 26 d. Patikrinimo akte užfiksuota, kad visi apžiūrėti Nekilnojamojo turto objektai pastato savininko yra neprižiūrimi, neatliekami pastatų remonto darbai, o tai blogina jų būklę. Statinių savininkas nevykdo ir neorganizuoja statinių techninės priežiūros. Kadangi atsakovas iki nustatyto termino (birželio 15 d.) iš pareiškėjo negavo dokumentų, patvirtinančių nurodytų veiksmų atlikimą, negalimumą juos atlikti ar kitų įrodymų, šalinančių ginčo statinių galimybę būti ginčijamu sprendimu įtrauktiems į Sąrašą, sukeliant pareiškėjui neigiamas pasekmes (maksimalų mokesčio tarifą, padidinantį pareiškėjo nekilnojamojo turto išlaikymo ir priežiūros kaštus), atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą.

40. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

42. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog jis turi sveikatos problemų, be kita ko, dėjo maksimalias pastangas, jog pastatai būtų prižiūrimi ir remontuojami, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Aprašo 12 punktą, kuriame nustatyta, jog statinio naudotojai, kurių valdomam nekilnojamam turtui buvo surašytas statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas, likus 30 kalendorinių dienų iki nustatyto termino, per kurį statinio naudotojas įpareigotas suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį, pabaigos turi teisę pateikti Marijampolės savivaldybės administracijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 12.1–12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių: 12.1. kai kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas disponuoti sąraše nurodytu nekilnojamuoju turtu (išskyrus turto areštą, uždėtą jo naudotojui dėl neteisėtos veiklos, ir šio turto įkeitimą/hipoteką) ir tais atvejais, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (ar kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimu; 12.2. kai statinio naudotojas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl sąraše minėto objekto rekonstrukcijos, statybos, griovimo leidimų, paskirties keitimo sąlygų sąvado išdavimo arba teritorijų, kuriose yra sąraše nurodyti objektai, planavimo bei projektavimo sąlygų nustatymo ir, pareiškėjui vykdant visas institucijų iškeltas sąlygas, nebuvo baigtas minėtų dokumentų derinimo procesas arba po atitinkamo sprendimo priėmimo praėjo mažiau nei šeši mėnesiai; 12.3. kai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas bei šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadoje ir nuo įvykio praėjo mažiau nei šeši mėnesiai; 12.4. kai statinio naudotojas ėmėsi esminių turto tvarkymo veiksmų ir turto būklės pagerinimas užfiksuotas atitinkamais dokumentais; 12.5. kai susidaro kitos objektyvios aplinkybės, pagrįstos dokumentais; 12.6. akto surašymo metu nuo turto įsigijimo praėjo mažiau nei vieneri metai.

43. Taigi, pareiškėjas, siekdamas, kad jam priklausantys Nekilnojamojo turto objektai nebūtų įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turėjo pateikti atsakovui dokumentus, įrodančius, jog pareiškėjas ėmėsi esminių turto tvarkymo veiksmų ar susidarė kitos objektyvios aplinkybės (Aprašo 12.4-12.5 punktai). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Patikrinimo akte, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pateikė atsakovui per Patikrinimo akte nustatytą terminą dokumentus, patvirtinančius apie nurodytų veiksmų atlikimą, negalimumą juos atlikti ar kitas objektyvias aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjo į bylą pateiktas antstolio 2021 m. rugsėjo 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtinta, jog užfiksuoti Nekilnojamojo turto objektų pagerinimai buvo atlikti iki Sprendimo priėmimo (2020 m. spalio 26 d.). Be to, iš pareiškėjo pateiktų statinio techninės priežiūros žurnalų matyti, kad dalis nekilnojamojo turto objektų pagerinimo darbų buvo atlikti praėjus metams po patikrinimo, t. y. jau po Sprendimo priėmimo (2021 m. balandžio mėn. – 2021 m. liepos mėn.) (I tomas, b. l. 141-148). Nustatytų aplinkybių pagrindu, remdamasi ginčui aktualiu anksčiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas, negavęs iš pareiškėjo Aprašo 12 punkte nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, pagrįstai įtraukė pareiškėjui priklausančius Nekilnojamojo turto objektus į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, todėl atsakovo priimtas Sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

44. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė