2022-01-26 Nr. AB-2369-3-61-3-03525-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-131-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03525-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad dalis Vilniaus PN esančių asmenų buvo priešiškai ir agresyviai nusiteikę prieš pareiškėją, nes pareiškėjas bendradarbiauja su pareigūnais. Nuteistiesiems, kurie grasino pareiškėją nužudyti, buvo iškelta baudžiamoji byla.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis, 2020 m. kovo 13 d. atvykęs į Vilniaus PN, prašė jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, nes kyla pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Vilniaus PN pareigūnai neužtikrino pareiškėjo saugumo, todėl 2020 m. balandžio 27 d. pareiškėjui kitas nuteistasis koridoriuje sudavė kelis smūgius į galvą. 2020 m. gegužės 22 d., matant pareigūnams, kitas nuteistasis užpuolė pareiškėją, kumščiais sudavė kelis smūgius į galvą. Vilniaus PN Sveikatos priežiūros skyrius nustatė, kad pareiškėjui buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus PN pareigūnai netinkamai vykdo pareigas, neužtikrina jo saugumo. Dėl patirtų išpuolių pablogėjo pareiškėjo gyvenimo kokybė, jis gyvena nuolatinėje baimėje, nesijaučia saugus, jaučia didelį stresą, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, jam sutriko miegas. Pareiškėjas teigė, kad jaučia beviltiškumą, psichologinę įtampą, baiminasi nuolatinio pavojaus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija sąmoningai leido jį sužaloti. Vilniaus PN neužtikrintas pareiškėjo saugumas, toleruojama subkultūra, negerbiamos žmogaus teisės. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę atlieka ir gyvena izoliuotai kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas iš tiesų buvo užpultas du kartus, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m gegužės 22 d. Siekiant įvertinti, ar Vilniaus PN pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigą, dėl abiejų šių atvejų buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai. Atlikus tarnybinius patikrinimus dėl Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų, aplinkybių įrodančių, kad minėto skyriaus pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, nenustatyta. Vilniaus PN pažymėjo, kad esant informacijos, jog tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų gali būti konfliktinių situacijų, 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnams nurodyta pareiškėją išvesti iš kameros atskirai nuo kitų nuteistųjų, laikomų 2-ajame gyvenamajame korpuse.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad dėl 2020 m. balandžio 27 d. įvykio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl 2020 m. gegužės 22 d. įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. Atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir, vadovaujantis BPK 220 straipsniu, prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, kuriuo V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, byla perduota nagrinėti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

8. Atsakovo atstovas teigė, kad Vilniaus PN užtikrinama maksimali nuteistųjų apsauga, priežiūra ir kontrolė. Siekiant kuo įmanoma labiau apsaugoti pareiškėją, jis nuo pat atvykimo į Vilniaus PN izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų. 2020 m. balandžio 27 d. pareiškėjas susistumdė su kitu nuteistuoju 2-ojo gyvenamojo korpuso koridoriuje, kuomet, abu nuteistieji, tuo pačiu metu, koridoriuje buvo vedami pareigūnų. Susistumdymas buvo momentinis, pareiškėjas nepatyrė sveikatos sutrikdymo. Pareiškėjo sveikatos istorijos knygelėje nurodyta, kad jis tą dieną pats atsisakė nuo medicininės apžiūros. Dėl 2020 m. gegužės 22 d. įvykio buvo pradėtas ir baigtas ikiteisminis tyrimas, o ikiteisminio tyrimo medžiaga šiuo metu yra Vilniaus miesto apylinkės teisme.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, nepateikė apskaičiavimų ir jokių kitų dokumentų, galinčių pagrįsti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos sumą, todėl reikalavimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės padarė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo T. D. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

11.1. Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. atvyko į Vilniaus PN.

11.2. Pareiškėjas 2020 m. kovo 19 d. ir 2020 m. kovo 20 d. Vilniaus PN administracijai pateikė prašymus laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų dėl saugumo, nes gresia pavojus jo gyvybei. Vilniaus PN 1-ojo valdymo skyriaus specialistas priėmė 2020 m. kovo 20 d. nutarimą „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, kurio pagrindu pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, kol nėra įstaigos direktoriaus.

11.3. Pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. Vilniaus PN administracijai pateikė paaiškinimą, kad atsisako būti 3-iajame būryje, nes kyla grėsmė jo saugumui. Aplinkybę, kad pareiškėjui kyla grėsmė iš kitų nuteistųjų, patvirtino Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-asis kriminalinės žvalgybos skyrius (toliau – ir Kriminalinės žvalgybos skyrius) 2020 m. kovo 26 d. pažymoje Nr. LV-1614, pateikdamas siūlymą pareiškėją izoliuoti.

11.4. Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 56-479 „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas dviem mėnesiams. Pasibaigus minėtam terminui, pareiškėjas nesutiko grįžti į jam paskirtą būrį, 2020 m. gegužės 26 d. paaiškinime prašė užtikrinti jo saugumą izoliuojant nuo kitų nuteistųjų, o Kriminalinės žvalgybos skyrius, turėdamas duomenų apie pareiškėjui galinčią kilti grėsmę, siūlė ir toliau jį laikyti izoliuotą. Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 39-140 pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas.

11.5. Pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. buvo užpultas kitų nuteistųjų.

11.6. Iš pasivaikščiojimo vedamas nuteistas K. J. 2020 m. balandžio 27 d., apie 20.32 val., staiga pribėgo prie pareiškėjo, tuo metu išvesto skambinti ir kalbėti telefonu, ir kelis kartus smogė pareiškėjui į pakaušį. Prieš užpuoliką pareigūnai panaudojo fizinę jėgą, siekdami užkardyti jo pavojingus veiksmus ir atitraukti nuo pareiškėjo. Pareiškėjas paaiškinimo dėl minėto įvykio aplinkybių pateikti nepageidavo. Iš karto po incidento pareiškėjas medicininės apžiūros atsisakė, tačiau 2020 m. balandžio 29 d. pareiškėjas buvo atvestas patikrinimui dėl kūno sužalojimų, kurio metu ant (duomenys neskelbtini) nustatyta (duomenys neskelbtini).

11.7. Vilniaus PN nurodė, kad dėl minėto įvykio atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 4 dalį BPK 3 straipsnio 1 dalies pagrindu.

11.8. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 22 d., apie 10.05 val., buvo užpultas nuteistojo V. B., kai pareiškėjas, išvestas iš kamerų tipo patalpų pasivaikščioti, priėjo prie spintelių, esančių pirmajame aukšte, pasiimti jam priklausančių tabako gaminių. V. B., prieš užpuldamas pareiškėją, buvo pasislėpęs už spintelės, o, pareiškėjui priėjus, sudavė smūgį į galvą ir griebė už kaklo. Pareiškėjo medicinos knygelėje padarytas įrašas, kad po incidento ant pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Vilniaus PN nurodė, kad dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. 1 d.), surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui.

12. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas (70 str. 1 d., 114 str. 1 d.) ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija) (redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. sausio 29 d.) nuostatas (11.1. p., 11.15. p., 14 p.), padarė išvadą, kad Vilniaus PN, užtikrindami laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę.

13. Teismas, apžvelgęs aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus PN neabejotinai turėjo informaciją apie pareiškėjui gresiantį pavojų iš kitų nuteistųjų, abiem užpuolimo atvejais šalia pareiškėjo buvo pareigūnai, tačiau neužtikrino nuteistųjų izoliacinės kontrolės, kad kiti nuteistieji neturėtų galimybės užpulti pareiškėjo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog koridoriuje esanti spinta galimai uždengia koridoriaus apžvalgos lauką, atidarius spintos duris nesimato kameros Nr. 17 durų, patvirtina, kad šiuo atveju nebuvo imtasi visų protingų priemonių užtikrinti nuteistųjų kontrolę, kad pareiškėjas būtų apsaugotas nuo fizinio smurto. Nors incidentų metu pareiškėjui pavyko išvengti didesnių sužalojimų, tačiau medicininės apžiūros metus nustatyti (duomenys neskelbtini). Dėl vieno iš incidentų iškelta baudžiamoji byla, nuteistajam V. B. pareikšti kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo.

14. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus PN esanti nuteistųjų priežiūros sistema nebuvo tiek efektyvi, kad eliminuotų 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. įvykių, kurių metu pareiškėjas buvo sumuštas kitų nuteistųjų, galimybę. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėti veiksmai. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu nuteistųjų apsauga būtų efektyvi, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus prie pareiškėją, o pareiškėjas nebūtų patyręs fizinio smurto ir kūno sužalojimų, todėl teismas konstatavo, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir kilusių padarinių – pareiškėjo patirto fizinio smurto ir kūno sužalojimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos veiksmų, atlyginimą.

15. Teismas, atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodė, kad nekyla abejonių, jog pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą, galėjo jausti baimę, nesaugumo jausmą, orumo pažeminimą ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad pareigūnai nedelsiant reagavo ir suvaldė kilusius incidentus, naudodami fizinę jėgą užpuolikus atskyrė nuo pareiškėjo, pareiškėjo argumentus dėl tyčinių ir sąmoningų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų atmetė. Teismas pabrėžė, kad neatidėliotinas reagavimas į incidentus užkirto kelią sunkesnėms pasekmėms kilti, pareiškėjui buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, jam suteikta medicininė pagalba.

16. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodoma 20 000 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju yra 200 Eur.

III. 17. Pareiškėjas T. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas teigia, kad po užpuolimų jis jaučia baimę, nuolatinį stresą, dvasinius išgyvenimus, nemigą, negali ramiai atlikti bausmės, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis neturi su kuo bendrauti, pablogėjo jo psichinė sveikata.

19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad antrojo užpuolimo galima buvo išvengti, tačiau Vilniaus PN administracija sąmoningai leido susidoroti su pareiškėju.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino, reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui T. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, konstatavo, jog Vilniaus PN neveikė taip, kaip nustato teisės aktai (BVK, Instrukcija) ir neužtikrino pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų, t. y. Vilniaus PN esanti nuteistųjų priežiūros sistema nebuvo tiek efektyvi, kad eliminuotų 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. įvykių, kurių metu pareiškėjas buvo sumuštas kitų nuteistųjų, galimybę; pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (200 Eur), pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad pareigūnų neatidėliotinas reagavimas į incidentus užkirto kelią sunkesnėms pasekmėms kilti, pareiškėjui buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, jam buvo suteikta medicininė pagalba, taip pat atsižvelgė į kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad po užpuolimų jis jaučia baimę, nuolatinį stresą, dvasinius išgyvenimus, nemigą, negali ramiai atlikti bausmės, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, ir dėl to prašo priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.).

28. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

29. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

30. Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN turėjo informaciją apie pareiškėjui gresiantį pavojų iš kitų nuteistųjų. Pažymėtina, kad fizinis smurtas prieš pareiškėją buvo panaudotas ne kamerose, o bendrojo naudojimo patalpose: 2020 m. balandžio 27 d. – pareiškėjui kalbant telefonu, o 2020 m. gegužės 22 d. – išvedus pareiškėją pasivaikščioti. Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais, kad dėl susidariusios situacijos (dviejų užpuolimų) jis jautė baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas nurodo, jog pablogėjo jo psichinė sveikata, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, akcentuotina tai, jog pareiškėjas buvo užpultas dukart per pakankamai trumpą laikotarpį ir sužalotas.

31. Nagrinėjamu atveju pažeista asmens sveikata – viena fundamentaliausių neturtinių vertybių ir vienas reikšmingiausių bei labiausiai saugomų gėrių (žr. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo preambulę). Neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisinių santykių gynimo būdo, taikymo apimtį ir bendrų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą pirmiausia lemia pažeistų asmens teisių pobūdis, t. y. neturtinės žalos taikymo apimtis tuo platesnė, kuo svarbesnė yra pažeista vertybė, kai net menkiausias jos pažeidimas netoleruojamas, ir teisės saugomų asmens vertybių pažeidimu keltų neigiamų padarinių pobūdis, jų akivaizdumas, įtaka asmens gyvenimui.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, jautėsi nesaugus, į kitus įstatymuose ir teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė per mažą kompensaciją už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. priteista pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti suma padidintina iki 1 000 Eur.

33. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

34. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau netinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo T. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičus

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė