9f76c2af-6c2b-4eba-af14-2aaaecedda45 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja R. Cemnolonskienė                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-81/2012Teisėjas R. Grigas                                                                   Teisminio proceso Nr. 20-2-00614-09                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                  1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1; 2.4.63.1.;2.4.6.3.2.;1.1.8.10.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Kristinai NekroÅ¡ienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Purvainiui, nuteistosioms A. P. ir D. Å . (P.), jų gynėjui advokatui Ričardui GirdziuÅ¡ui, advokato padėjėjai Leilai Å iaučiulienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

P. bei D. Å . (P.) ir Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo                           D. Å . (P.) nuteista už padarymÄ nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-LR BK) 300 str. 1 d. (dokumento-darbo sutarties suklastojimas)-8 (aÅ¡tuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 Lt (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imties litų) dydžio bauda; už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 300 str. 1 d. (dokumentų-darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimas)-8 (aÅ¡tuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imties litų) dydžio bauda; už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 300 str. 1 d. (dokumentų-praneÅ¡imų už apdraustuosius suklastojimas)-8 (aÅ¡tuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 Lt (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imties litų) dydžio bauda; už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d. - laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams; už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 222 str. 1 d.-10 (deÅ¡imties) MGL dydžio, t.y. 1300 Lt (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų litų) dydžio bauda.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) dydžio bauda.                             A. P. nuteista už padarymÄ nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. - 8 (aÅ¡tuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 Lt (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imties litų) dydžio bauda; už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d.- laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aÅ¡tuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imties litų) dydžio bauda.                          Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡Â D. Å . (P.) ir A. P. solidariai priteista 13 590 Lt (trylika tÅ«kstančių penki Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt litų)  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :             D.

Š. (P.) nuteista už LR BK 300 str. 1 d. dėl to, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktore, veikdama bendrininkų grupe su A. P., iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia, bendrai su ja suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) A.

P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, 2008-09-01 (duomenys neskelbtini), tarp jos, kaip darbdavio-UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, ir A. P. sudarė darbo sutartį Nr. 0024, joje nurodant žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas iÅ¡bandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dienÄ , 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, D.

Å . (P.) žinodama, kad tokie sutartyje nurodyti duomenys yra melagingi ir kad A. P. realiai įmonėje nedirbs,  kadangi  tuo  pat  metu  dirbo  vadybininkės  pareigose  UAB (duomenys neskelbtini),  adresu (duomenys neskelbtini) , kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimÄ , be to, mokėti tokį didelį darbo užmokestį administratorei už tariamai atliktÄ darbÄ nebuvo ekonominio pagrindo, nes jis tiesiogiai įtakojo įmonės sÄ naudų dydį (jos padidėjo) ir padidino bendrovės nuostolį (tiek 2008 metais, tiek ir 2009 metais), bendrai su ja pasirašė darbo sutartį ir patvirtino bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, tokiu bÅ«du suklastojo šį dokumentÄ .                          Be to, ji už LR BK 300 str. 1 d. nuteista dėl to, kad, bÅ«dama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) , direktore, iÅ¡ anksto žinodama, kad A.

P. yra nėščia ir suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos ir siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš VSDFV A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis į 2008-10-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 9 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 10 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 11 mėn., į 2009-02-06 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 12 mėn., į 2009-02-09 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2009 m. 1 mėn., patvirtinus pasirašant ir patvirtinant bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, suklastojo visus šiuos dokumentus.                          Be to, ji už LR BK 300 str. 1 d. nuteista dėl to, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) , direktore, iš anksto žinodama, kad A.

P. yra nėščia ir suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kÅ«dikio besilaukiančiai moteriai bÅ«tų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos ir siekdama tokiu bÅ«du sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iÅ¡ VSDFV A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, (duomenys neskelbtini), pateikė apie nusikalstamÄ veikÄ nieko nežinančiam UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkui G.

B. žinomai melagingus duomenis, įraÅ¡ytus į A. P. darbo sutartį ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodė jam Å¡iuos melagingus duomenis įraÅ¡yti į 2008-10-14 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m III ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, į 2009-01-15 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m IV ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, į 2009-04-23 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m I ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, G.

B. Å¡iuos duomenis įraÅ¡ius, D. Å . (P.) nurodžius jam patvirtinti dokumentus ir pasiraÅ¡yti 2008-10-14 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m III ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD bei 2009-04-23 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m I ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, o pačiai D. Å . (P.) patvirtinus pasiraÅ¡ant 2009-01-15 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m IV ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, suklastojo visus Å¡iuos dokumentus.                          Be to, ji už LR BK 182 str. 2 d. nuteista dėl to, kad 2009 metais bÅ«dama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) , direktore, veikdama bendrininkų grupe su A.

P., iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia, bendrai su ja suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš VSDFV A.

P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, apgaule, bendrai su D. P., kaip darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) atstove, žinodama, kad A. P. realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu ji dirbo vadybininkės pareigose UAB(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) , kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimÄ , 2008-09-01 (duomenys neskelbtini), sudarė darbo sutartį Nr. 0024, ir joje nurodžius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas iÅ¡bandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dienÄ , 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, bendrai su ja pasiraÅ¡ius ir patvirtinus bendrovės (duomenys neskelbtini) antspaudu, tokiu bÅ«du joms abejoms suklastojus šį dokumentÄ , dėl ko jai laikotarpiu nuo 2008-09-02 iki 2009-02-01 buvo priskaičiuota 14 863,56 Lt darbo užmokesčio, D.

P. pateikus VSDFV Kauno skyriui 2008-10-14 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius ir Å¡io praneÅ¡imo priedÄ SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, 2009-01-16 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius ir Å¡io praneÅ¡imo priedÄ SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį, A. P. 2009 m. vasario 12 d. pateikus VSDFV Utenos skyriui praÅ¡ymÄ jai skirti motinystės paÅ¡alpÄ , 2009-02-06 pažymÄ Nr. 9/1 apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, o VSDFV Utenos skyriui remiantis Å¡iuo praÅ¡ymu, UAB (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imais apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 metų III ir IV ketvirčius, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu serija C Nr. 0174924 ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin. 2007, Nr. 132-5346) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės paÅ¡alpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praeitÄ kalendorinį ketvirtį, buvusį prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 2009-03-02 priėmus sprendimÄ Nr. Ll 1-2270 „Dėl A.

P. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€ jai buvo paskaičiuota ir iÅ¡mokėta 5256,64 Lt motinystės paÅ¡alpa, po ko D. Å . (P.) pateikus VSDFV Kauno skyriui 2009-04-28 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius ir Å¡io praneÅ¡imo priedÄ SAM3SD už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį, 2009-06-08(duomenys neskelbtini), priėmus įsakymÄ Nr. 2009/06/08 dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo, kuriuo A. P. nuo 2009-06-08 suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos iki 2011-04-08, o A. P. 2009-04-08 pateikus VSDF Utenos skyriui praÅ¡ymÄ skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , D.

Å . (P.) įsakymÄ Nr. 2009/06/08, VSDFV Utenos skyriui remiantis Å¡iuo praÅ¡ymu, suklastotais UAB (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imais bei jų priedais apie apdraustuosius už 2008 metų III ir IV ketvirčius, 2009 metų I ketvirtį, D. Å . (P) įsakymu ir vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (žin. 2008, Nr. 149-499) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžiÄ , 2009-09-01 priėmus sprendimÄ Nr. L11-8329 „Dėl A.

P. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€, jai buvo paskaičiuota 48 814,40 Lt (atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, iÅ¡ kurių jai buvo iÅ¡mokėta 5024,68 Lt, tokiu bÅ«du bendrininkaudama su A. P., apgaule jos naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ VSDFV biudžeto 5256,58 Lt, iÅ¡mokėtus jai, kaip motinystės paÅ¡alpÄ , taip pat įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 58 341,22 Lt., mokėtinus jai kaip motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , iÅ¡ kurių 5024,68 Lt iÅ¡mokėjus, padarė VSDFV biudžetui 10 281,26 Lt (5256,58 Lt +5024,68 Lt) turtinę žalÄ .                          Be to, ji už LR BK 222 str. 1 d. nuteista dėl to, kad ji, bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€ 1 ir 2 dalies nuostatas bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, tyčia, tai yra siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos A.

P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, kurių dydį lėmė jos darbo užmokesčio, buvusio 2008 metų III ir IV ketvirčiuose, 2009 metų I ketvirtyje dydis, nuo 2008-01-01 iki 2009-04-30 Kaune, Laisvės al. 101, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , tai yra pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies nuostatas („Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu”), organizuodama bendrovės apskaitÄ Ä¯ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, bei laikotarpiu nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas ir priedus prie jų įrašę duomenis neatitinkančius tikrovės, apie A.

P. priėmimÄ Ä¯ darbÄ ir mokamÄ darbo užmokestį, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.                          A. P. nuteista už LR BK 300 str. 1 d. dėl to, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) direktore D. Å . (P.), iÅ¡ anksto žinodama, kad yra nėščia, bendrai su D. Å . (P.) suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kÅ«dikio besilaukiančiai moteriai bÅ«tų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu bÅ«du sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos savo naudai įgyti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, 2008-09-01 (duomenys neskelbtini), tarp jos ir D.

Å . (P.), kaip darbdavio - UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, sudarė darbo sutartį Nr. 0024, joje nurodant Å¡iuos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas iÅ¡bandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dienÄ , 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, D. Å . (P.) žinodama, kad tokie sutartyje nurodyti duomenys yra melagingi ir, kad A.

P. realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu ji dirbo vadybininkės pareigose UAB(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimÄ , be to, mokėti tokį didelį darbo užmokestį administratorei už tariamai atliktÄ darbÄ nebuvo ekonominio pagrindo, nes jis tiesiogiai įtakojo įmonės sÄ naudų dydį (jos padidėjo) ir padidino bendrovės nuostolį (tiek 2008 metais, tiek ir 2009 metais), A. P. bendrai su D.

Å . (P.) pasirašė darbo sutartį ir D. Å . (P.) patvirtino bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, tokiu bÅ«du suklastojo šį dokumentÄ .                          Be to, ji nuteista už LR BK 182 str. 2 d. dėl to, kad veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) direktore D. Å . (P.), iÅ¡ anksto žinodama, kad yra nėščia, bendrai su D. Å . (P.) suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kÅ«dikio besilaukiančiai moteriai bÅ«tų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu bÅ«du sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iÅ¡ toliau – VSDFV savo naudai įgyti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, apgaule, tai yra bendrai su D.

Å . (P.), kaip darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) atstove, žinodama, kad realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu dirbo vadybininkės pareigose UAB (duomenys neskelbtini) , esančioje (duomenys neskelbtini) , kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimÄ , 2008-09-01 (duomenys neskelbtini), sudarė darbo sutartį Nr. 0024, ir D. Å . (P.) joje nurodžius Å¡iuos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad D. P. priimama į UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas iÅ¡bandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dienÄ , 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, bendrai su D.

Å . (P.) pasiraÅ¡ius ir D. Å . (P.) patvirtinus bendrovės (duomenys neskelbtini) antspaudu, tokiu bÅ«du joms abejoms suklastojus šį dokumentÄ , dėl ko jai laikotarpiu nuo 2008-09-02 iki 2009-02-01 buvo priskaičiuota 14 863,56 Lt darbo užmokesčio, D. Å . (P.) pateikus VSDFV Kauno skyriui 2008-10-14 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius ir Å¡io praneÅ¡imo priedÄ SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, 2009-01-16 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius ir Å¡io praneÅ¡imo priedÄ SAM3SD už ataskaitinį 2008 m.

IV ketvirtį, A. P. 2009 m. vasario 12 d. pateikus VSDFV Utenos skyriui praÅ¡ymÄ jai skirti motinystės paÅ¡alpÄ , 2009-02-06 pažymÄ Nr. 9/1 apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, o VSDFV Utenos skyriui remiantis Å¡iuo praÅ¡ymu, UAB (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imais apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 metų III ir IV ketvirčius, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu serija C Nr. 0174924 ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin. 2007, Nr. 132-5346) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės paÅ¡alpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praeitÄ kalendorinį ketvirtį, buvusį prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 2009-03-02 priėmus sprendimÄ Nr. L11-2270 „Dėl A.

P. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€ jai buvo paskaičiuota ir iÅ¡mokėta 5256,64 Lt motinystės paÅ¡alpa, po ko D. Å . (P. ) pateikus VSDFV Kauno skyriui 2009-04-28 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius ir Å¡io praneÅ¡imo priedÄ SAM3SD už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį, 2009-06-08(duomenys neskelbtini)priėmus įsakymÄ Nr. 2009/06/08 dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo, kuriuo A. P. nuo 2009-06-08 suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos iki 2011-04-08, o A. P. 2009-04-08 pateikus VSDF Utenos skyriui praÅ¡ymÄ skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , D.

Å . (P.) įsakymÄ Nr. 2009/06/08, VSDFV Utenos skyriui remiantis Å¡iuo praÅ¡ymu, suklastotais UAB (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imais bei jų priedais apie apdraustuosius už 2008 metų III ir IV ketvirčius, 2009 metų I ketvirtį, D. Å . (P.) įsakymu ir vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (žin. 2008,Nr. 149-499) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžiÄ , 2009-09-01 priėmus sprendimÄ Nr. L11-8329 „Dėl A.

P. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€, jai buvo paskaičiuota 48 814,40 Lt (atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, iÅ¡ kurių jai buvo iÅ¡mokėta 5024,68 Lt, tokiu bÅ«du bendrininkaudama su D. Å . (P.), apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ VSDFV biudžeto 5256,58 Lt, iÅ¡mokėtus jai, kaip motinystės paÅ¡alpa, taip pat įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 58 341,22 Lt., mokėtinus jai kaip motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , iÅ¡ kurių 5024,68 Lt iÅ¡mokėjus, padarė VSDFV biudžetui 10281,26 Lt (5256,58 Lt +5024,68 Lt) turtinę žalÄ .                          Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: panaikinti nuosprendžio dalį dėl LR BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant A.

P. ir D. Å . (P.) Å¡velnesnes nei LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmes; A. P. už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d., paskirti bausmę - laisvės atėmimÄ 3 metams; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., Å¡iÄ bausmę, o taip pat bausmę, skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 300 str. l d., subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimÄ 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; D. Å . (P.) už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d., paskirti bausmę –laisvės atėmimÄ 3 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 2d., Å¡iÄ bausmę,  o  taip  pat  kitas  bausmes,  skundžiamu  nuosprendžiu  paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 300 str. l d., 300 str. l d., 300 str. l d., 222 str. l d., subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimÄ 3 metams ir 15 MGL (1950 litų) baudÄ , laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

                          Skunde nurodoma, jog teismas pagrįstai pripažino D. Å . (P.) ir A. P. kaltomis, teisingai kvalifikavo kiekvienos jų veikas, tačiau nepagristai paskyrė joms Å¡velnesnes nei numato įstatymas bausmes už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d.(sukčiavimÄ ), tokiu bÅ«du netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismas tinkamai nesivadovavo bausmės paskirtimi ir tai numatančiu LR BK 41str. 2d., be to, netinkamai pritaikė LR BK 54str. 3d. nuostatas (taikė BK 54 str. 3d. normÄ , nesant pagrindo jÄ taikyti).

Nors apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodo taikantis BK 62 str. 1 ir 3 dalių nuostatas, tačiau iÅ¡ nurodytų straipsnių, tame tarpe ir BK 54str. 3d., kuriais teismas vadovavosi pripažindamas A. P. ir D. Å . (P.) kaltomis bei paskirdamas joms bausmes manytina, kad Å¡ioje vietoje teismas padarė techninę raÅ¡ybos klaidÄ ir skirdamas Å¡velnesnes nei numato įstatymas bausmes A. P. ir D. Å . (P.) už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d., vadovavosi iÅ¡ tikrųjų bÅ«tent LR BK 54 str. 3 d. nuostatomis.

Be to, teismas netinkamai pritaikė ir bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas reglamentuojančias LR BK 63 str. nuostatas bendrindamas A. P. paskirtas bausmes - jas subendrino iÅ¡ dalies sudėdamas, nors privalėjo taikyti bausmių apėmimÄ (BK 63str. 5d. 2p.), kadangi veikos, už kurias A. P. paskirtos bausmės, yra tyčiniai nesunkus ir sunkus nusikaltimai, kas reiÅ¡kia, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str.). Dėl Å¡ių aplinkybių Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas LR BPK 328 str. l p. numatytu pagrindu.                          Apelianto manymu teismo iÅ¡dėstyti motyvai dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo neįtikinami ir neįrodo, kad LR BK 54 str. 3 d. norma pritaikyta tinkamai.             Skunde teigiama, jog teismas nenustatė ir skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų pagrįstai pripažinti, kad LR BK 182 str. 2d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A.

P. ir D. Å . (P.) už jų padarytas nusikalstamas veikas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nors teismas nurodė, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistosioms prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tačiau nepakankamai atskleidė Å¡io principo esmę, be to, taikydamas šį principÄ atsižvelgė tik iÅ¡imtinai į nuteistųjų interesus, siekdamas apsaugoti tik juos, tokiu bÅ«du nesivadovavo ir LAT suformuota praktika Å¡iuo klausimu.Skunde nurodoma, jog skiriant bausmes A.

P. ir D. Å . (P.) už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182str. 2d., atsižvelgtina į tai, kad jos padarė iÅ¡ anksto suplanuotÄ Å¡Ä¯ sunkų nusikaltimÄ , lydimÄ ir nesunkių bei apysunkio nusikaltimų padarymo, nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikaltimÄ jos padarė veikdamos bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. a p.). Šis sunkus nusikaltimas buvo baigtas ir jų suplanuotas nusikalstamas tikslas buvo pasiektas, dėl ko VSDFV biudžetui, kai dalis įgytos teisės buvo realizuota ir paÅ¡alpa įgyta, o tuo pačiu ir visai Lietuvos valstybei bei jos piliečiams yra padaryta pakankamai didelė -daugiau nei 13000 litų reali turtinė žala, taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad kaltinamosios neteistos, duomenų apie jų atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ar padarytus administracinės teisės pažeidimus negauta, į tai, kad kaltinamoji D.

Å . (P.) yra iÅ¡situokusi, nėščia o A. P. netekėjusi, be to augina mažametį vaikÄ . Tai pat įvertintina ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK už sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2d. numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas negali bÅ«ti atidėtas, kaltinamosioms skirtina už Å¡iÄ veikÄ laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ subendrinus su kitomis paskirtomis bausmėmis ir paskyrus galutinę laisvės atėmimo bausmę, ji privalės bÅ«ti vykdoma realiai.

             Apeliaciniu skundu nuteistoji D. Å . (P.) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi apeliantė nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teigiama, jog D. P., bÅ«dama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore, su A. P. sudarė darbo sutartį, nepažeisdama LR Darbo kodekso reikalavimų. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad vienas iÅ¡ fiktyvios darbo sutarties požymių yra joje numatytas 3000 Lt darbo užmokestis.

Didesnis darbo užmokestis pagal susitarimÄ turėjo kompensuoti papildomas A. P. iÅ¡laidas. Pagrindo iÅ¡vadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nėra. Nors UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metais patyrė nuostolius, tačiau turėjo 839 124 Lt pajamų, kurios leido atsiskaityti su administratore dirbusia A. P.. Teigiama, jog tikrovės neatitinka ir nuosprendžio iÅ¡vada, jog A. P. neketino dirbti, o darbo sutartis buvo pasiraÅ¡ytas tik dėl akių, nes byloje yra aukÅ¡tojo mokslo diplomas, liudijantis, kad 2003 metais jai buvo suteikta vadybininko kvalifikacija.

Be to, specialisto išvadoje rašoma, jog A. P. galėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) administratore. Apeliantė taip pat nesutinka su išvada, jog A. P. bendrovėje realiai nedirbto, nes tuo pačiu metu atliko kitus darbus. A. P. su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį 2008-09-01 ir nuo kitos dienos pradėjo dirbti. Tuo tarpu prašymas priimti į UAB (duomenys neskelbtini) rašytas 2008-09-02, darbo sutartis su šia UAB pasirašyta 2008-09-02, nutraukta 2009-07-20 dėl bendrovės bankroto.

Pagal verslo liudijimÄ A. P. dirbo nuo 2008-09-08 iki 2009-09-07. Sudarant sutartį su A. P. nebuvo jokių kliūčių, trukdančių jai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir atlikti administratorės funkcijas. Be to, sutarties sudarymo metu direktorei nebuvo žinoma, kad A. P. yra nėščia. Be to, darbo įstatymai draudžia atsisakyti priimti į darbÄ nėščiÄ moterį. A. P. ne tik galėjo pagal turimÄ iÅ¡silavinimÄ bei kvalifikacijÄ dirbti administratore, bet ir realiai atliko UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareiginėje instrukcijoje numatytus darbus.

                          Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad suklastota darbo sutartis. LR BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, tuo tarpu iš bylos įrodomosios medžiagos šis požymis nustatytas nebuvo, nėra išvados dėl objektyviosios šios veikos pusės. Analogiškai teismas nusprendė ir dėl kito LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo (žiniaraščio suklastojimo), kurio apeliantė teigia nepadariusi.

Nenurodyta, kokiÄ iÅ¡ alternatyvių veikų apeliantė padarė, kokie neteisingi duomenys įraÅ¡yti. Žiniaraščiuose nurodytas administratorės darbo laikas neprieÅ¡taravo norminiams aktams. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad A. P. per darbo dienÄ dirbs 4 valandas, tačiau nebuvo aptarta nei darbo laiko pradžia, nei jo pabaiga, ir tai neprieÅ¡tarauja LR DK 146 str. nuostatoms. Su A. P. buvo sutarta, kad ji darbo laikÄ tvarkys vien savo nuožiÅ«ra, todėl jos darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje ir buvo nurodoma tik per dienÄ dirbto laiko trukmė.                          Apeliantės manymu nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad apeliantė klastojo ir kitus dokumentus, pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkui žinomai melagingus duomenis.

Teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, iki kada ji realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadove ir galėjo duoti nurodymus. Å iame epizode teismas taip pat be pagrindo priėmėm apkaltinamÄ jį nuosprendį.                           Nuteistoji taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai jÄ pripažino kalta dėl LR BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Teisme turėjo bÅ«ti nustatyta, kad D. P. su A. P. tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimÄ turtÄ arba įgijo teisę į jį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytÄ paÅ¡alpÄ asmuo gali gauti mokant įmokas dviem bÅ«dais – jas gali mokėti pats asmuo arba įmokas turi mokėti darbdavys.

Å iuo atveju nebuvo jokios apgaulės, nes pasiraÅ¡ius su A. P. darbo sutartį, ji buvo privalomai apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jai mokamo darbo užmokesčio buvo apskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Tokiu bÅ«du byloje nėra ne tik apgaulės, bet ir neatlygintinumo požymių. A. P. dirbo UAB(duomenys neskelbtini) realiai. Tai, kad byloje yra dokumentai liudijantys, jog A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) , duomenys apie jos turėtÄ verslo liudijimÄ , dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ji nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) .

Teisme buvo paaiÅ¡kinta, kad ji atliko pareigas UAB (duomenys neskelbtini) , ir Å¡ie parodymai liko nepaneigti. Kaltinimas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai neatliko jokių užduočių UAB(duomenys neskelbtini). Be to, ta aplinkybė, kad darbovietėje neiÅ¡liko dokumentai, rodantys A. P. darbo rezultatus, nėra DK reikalavimų pažeidimas. Darbo įstatymai neįpareigoja kaupti kiekvieno darbuotojo nuveiktÄ darbÄ fiksuojančius dokumentus. Tai, kad A. P. dirbo iÅ¡ tikrųjų, atsispindi darbo laiko žiniaraščiuose.

Tokiu bÅ«du byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpas mokančiai institucijai buvo pateikiami tik teisingi duomenys.                          A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta. A. P. tikrai tapo nėščia ir buvo iÅ¡leista nėštumo ir gimdymo atostogų, turėjo įstatyme numatytÄ ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä bei draudžiamÄ sias pajamas, 2009-04-08 pagimdė dukterį, jai buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos.

Tai rodo, kad A. P. 2009-02-12 pateiktas VSDFV Utenos skyriui praÅ¡ymas skirti jai motinystės paÅ¡alpÄ , 2009-02-06 pažymÄ Nr. 9/1 apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas buvo tikri, kaip tikri buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imai apie apdraustuosius už atskaitinius 2008 III ir IV ketvirčius. Be to, VSDFV Utenos skyriui pateikti praÅ¡ymas, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas serija C Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo suklastoti. Å ios aplinkybės rodo, kad iÅ¡tyrus teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje buvusius įrodymus, nebuvo nustatytas nei vienas sukčiavimui bÅ«dingas požymis, kas rodo, jog sprendimas nuteisti D.

P. dėl LR BK 182 str. 2 d. yra nepagrįstas.                          Taip pat neparemta baudžiamosios bylos įrodomÄ ja medžiaga nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad apeliantė padarė LR BK 222 str.1d. numatytÄ nusikaltimÄ . Å iame kaltinime tam tikrų abejonių kyla dėl to, kas yra LR BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas. D. P. asmeniÅ¡kai įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, ji kaip įmonės finansininkė pateikdavo tik tam tikrus apskaitai reikalingus duomenis, todėl nuosprendyje pateiktas galimai jos padaryto nusikaltimo formulavimas kelia abejonių.

Visi nuosprendyje minimi duomenys buvo tikri, jie buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ , todėl nebuvo jokių problemų norint nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį arba struktÅ«rÄ . Taigi Å¡ios aplinkybės liudija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti jÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 222 str. 1 d. yra nepagrįstas. Apibendrinant, apeliantė teigia, jog visa baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad D.

P. nepadarė nei vienos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Dėl to apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.                          Apeliaciniu skundu nuteistoji A. P. praÅ¡o apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi apeliantė nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. A. P. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., požymių.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ji įgijo didelės vertės svetimÄ turtinę teisę. Taip pat nepagrįstai priteista iÅ¡ A. P. ir kitos nuteistosios solidariai VSDFV Utenos skyriui 13 590 Lt, kai nuosprendyje raÅ¡oma, kad VSDFV biudžetui ji padarė tik 10 281,26 turtinė žalos. Sprendimas priteisti didesnę sumÄ , jos manymu, prieÅ¡tarauja įstatymui.                          Apeliantė teigia, jog teisme turėjo bÅ«ti nustatyta, kad A. P. ir D. P. tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimÄ turtÄ arba įgijo teisę į jį, tam panaudodamos nuosprendyje iÅ¡vardintus dokumentus.

Akivaizdu, kad teismo minimi dokumentai nebuvo skirti apgaulei. Tiriamoje situacijoje, esant draudiminiams santykiams, norint gauti Ligos ir motinystė socialinio draudimo įstatyme numatytÄ paÅ¡alpÄ , bÅ«tina mokėti įmokas, kurias gali mokėti darbdavys arba pats asmuo, norinti vėliau gauti iÅ¡mokas. Paminėto įstatymo 4 str. 1 d. numatė, kad ligos ir motinystės privalomuoju socialiniu draudimu privalomai draudžiami įstatyme nurodyti asmenys, o nedraudžiami- turi teisę Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu draustis savanoriÅ¡kai.

Apeliantė galėjo apsidrausti savo valia, bet kadangi su ja buvo sudaryti darbo santykiai, jÄ privalėjo drausti darbdavys. Å iuo atveju apgaulės nebuvo. PasiraÅ¡ius su A. P. darbo sutartį, ji buvo privalomai apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jai mokamo darbo užmokesčio buvo apskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Tokiu bÅ«du byloje nėra ne tik apgaulės, bet ir neatlygintinumo požymių. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) realiai. Tai, kad byloje yra dokumentai liudijantys, jog A.

P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) , duomenys apie jos turėtÄ verslo liudijimÄ , dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ji nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) . Teisme buvo paaiÅ¡kinta, kad ji atliko pareigas UAB (duomenys neskelbtini) , ir Å¡ie parodymai liko nepaneigti. Kaltinimas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai neatliko jokių užduočių UAB (duomenys neskelbtini) . Liudytojos L. K. parodymų negalima laikyti ta informacija, kuri patvirtina kaltinimo teiginius. Jos paaiÅ¡kinimas, kad ji yra mačiusi A.

P. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, neįrodo, kad ji dirbo tik toje bendrovėje. Darbo pobÅ«dis UAB (duomenys neskelbtini) nekliudė jai važinėti į kitus miestus, ieÅ¡koti patalpų nuomai ir kt. Be to, nebuvo realiai nustatyta, kÄ ji iÅ¡ tikrųjų veikė pagal tÄ verslo liudijimÄ , ar tas darbas trukdė jai dirbti administratore UAB (duomenys neskelbtini) . Tokiu bÅ«du iÅ¡vada, kad ji negalėjo dirbti Kauno įmonėje, yra pagrįsta tik spėjimu. Be to, darbo įstatymai neįpareigoja kaupti kiekvieno darbuotojo nuveiktÄ darbÄ fiksuojančius dokumentus.

A. P. įgalinimai buvo riboti. Tai, kad A. P. dirbo iš tikrųjų, atsispindi darbo laiko žiniaraščiuose. Tokiu būdu byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad motinystės socialinio draudimo pašalpas mokančiai institucijai buvo pateikiami tik teisingi duomenys. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta.

A. P. tikrai tapo nėščia ir buvo iÅ¡leista nėštumo ir gimdymo atostogų, turėjo įstatyme numatytÄ ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä bei draudžiamÄ sias pajamas, 2009-04-08 pagimdė dukterį, jai buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos. Tai rodo, kad A. P. 2009-02-12 pateiktas VSDFV Utenos skyriui praÅ¡ymas skirti jai motinystės paÅ¡alpÄ , 2009-02-06 pažymÄ Nr. 9/1 apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas buvo tikri, kaip tikri buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imai apie apdraustuosius už atskaitinius 2008 III ir IV ketvirčius.

Be to, VSDFV Utenos skyriui pateikti prašymas, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas serija C Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo suklastoti. Šios aplinkybės rodo, kad ištyrus teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje buvusius įrodymus, nebuvo nustatytas nei vienas sukčiavimui būdingas požymis, kas rodo, jog sprendimas nuteisti A. P. už LR BK 182 str. 2 d. yra nepagrįstas.                           Be to, apylinkės teismas pripažino A.

P. kalta dėl LR BK 300 str. 1 d. už darbo sutarties suklastojimÄ . Toks teismo teiginys prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms bei apylinkės teisme iÅ¡tirtiems įrodymams. PasiraÅ¡ydamos darbo sutartį Nr. 0024 D. P. ir A. P. numatė esmines jos sÄ lygas, nei viena iÅ¡ Å¡alių pretenzijų nereiÅ¡kė, Å¡i sutartis formos prasme atitiko įstatymų reikalavimus. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta nuo 2008-09-01, o A. P. įsipareigojo atlikti darbines funkcijas nuo 2008-09-02. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad vienas iÅ¡ fiktyvios darbo sutarties požymių yra joje numatytas 3000 Lt darbo užmokestis.

IÅ¡ tikrųjų, jai buvo mokamas didesnis atlyginimas, nei už darbÄ gavo įmonės direktorė. Tai įvyko dėl to, kad jai nebuvo suteiktas nei automobilis, nei mobilaus ryÅ¡io telefonas, nei kompiuteris, kuo ji turėjo pasirÅ«pinti pati ir kartu mokėti už suteiktas paslaugas. Pagal susitarimÄ didesnis darbo užmokestis turėjo kompensuoti jos turimas papildomas iÅ¡laidas. Toks susitarimas negali bÅ«ti laikomas nusikalstamu. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tokio dydžio atlyginimas yra objektyviai neįmanomas.

UAB (duomenys neskelbtini) gaunamos pajamos leido mokėti tokį darbo užmokestį.                          Taip pat neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad ji neketino dirbti, o darbo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nes byloje yra aukštojo mokslo diplomas, liudijantis, kad 2003 metais apeliantei buvo suteikta vadybininko kvalifikacija. Net ir specialisto išvadoje rašoma, jog apeliantė galėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) administratore.                           Skunde teigiama, jog nepagrįsta yra teismo išvada, kad ji bendrovėje realiai nedirbo, nes tuo metu atliko kitus darbus.

PrieÅ¡ingai, A. P. su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį 2008-09-01 ir nuo kitos dienos pradėjo dirbti. Tuo tarpu praÅ¡ymas priimti į UAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡ytas 2008-09-02, darbo sutartis su Å¡ia UAB pasiraÅ¡yta 2008-09-02, nutraukta 2009-07-20 dėl bendrovės bankroto. Pagal verslo liudijimÄ A. P. dirbo nuo 2008-09-08 iki 2009-09-07. Sudarant sutartį su A. P. nebuvo jokių kliūčių, trukdančių jai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir atlikti administratorės funkcijas. Be to, sutarties sudarymo metu direktorei nebuvo žinoma, kad A.

P. yra nėščia, nes to ji nežinojo ir pati. Be to, darbo įstatymai draudžia atsisakyti priimti į darbÄ nėščiÄ moterį. A. P. ne tik galėjo pagal turimÄ iÅ¡silavinimÄ bei kvalifikacijÄ dirbti administratore, bet ir realiai atliko UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareiginėje instrukcijoje numatytus darbus. Teismo teiginys, kad darbo sutartis yra suklastota, yra nepagrįstas ir jis prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nematyti, kokie A. P. veiksmai įrodo, kad ji padarė LR BK 300 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl lieka neaiÅ¡ku, pagal kurį LR BK 300 str. 1 d. numatytÄ požymį teismas nusprendė, kad ji pasiraÅ¡ydama darbo sutartį su D.

P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , tai yra suklastojo dokumentÄ . Liko neįrodytas subjektyvusis Å¡ios veikos požymis – tyčia. Visa tai apibendrinant, apeliantė teigia, jog apylinkės teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas – A. P. iÅ¡teisinantis nuosprendis.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ ir atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad nuteistųjų D. P. ir A. P. apeliaciniai skundai turi bÅ«ti atmesti, prokuroro skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. D. Å . (P.) apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore. 2008m. buvo apie 15 darbuotojų: parduotuvėje dirbo ji pati, vedėja ir pardavėja konsultantė, kompiuterių tvarkytojas-meistras, transporto srityje dirbo direktorius ir du vairuotojai, administratore dirbo A.

P., buhalterijoje dirbo G. B. ir dar 4 darbuotojos. Buhalteris buvo G. B.. Iki priimant G. P. į administratoriaus pareigas, anksčiau jose nedirbo kitas žmogus. Ä®monė norėjo plėstis, ieÅ¡kojo patalpų Vilniuje. Kadangi pati neturėjo laiko ieÅ¡koti patalpų, buvo nuspręsta įdarbinti kitÄ asmenį. Firma užsiėmė drabužių mažmenine ir didmenine prekyba, buhalterijos paslaugomis, taip pat buvo transporto paslaugos. Turėjo du automobilius, įsigytus lizinginiu bÅ«du, jie vežiojo krovinius po visÄ LietuvÄ .

Administracijoje dirbo ji, A. P. ir buhalterijos merginos. Apeliantės darbo užmokestis buvo 1500 Lt, už telefonus ir kurÄ buvo mokama atskirai. Ji buvo akcininkė 50 proc., kita firmos dalis priklauso G. B., kuris uždirbo apie 1700 Lt, buhalterė M. B. darbo užmokestis 2000 Lt. Pagrindinį darbÄ atliko ji ir buhalterė, kiti darbuotojai eiliniai. Kokia firmos finansinė padėtis buvo 2008 m., negali pasakyti, vyko prekyba, nemanė, kad yra kokių nors nuostolių. Negali pasakyti, ar firma turėjo pajamų, nes ji ne buhalterė.

PVM pildė buhalteris. 2007 m. pelnas 45 856 Lt. Mėnesio apyvarta buvo įvairi, didžiausia apyvarta buvo 786 425 Lt. A. P. darbo užmokestį nustatė ji. Buvo kalbėta su G. B. žodžiu dėl A. P. priėmimo į darbÄ ir dėl užmokesčio. Apie naujo žmogaus priėmimÄ ji pradėjo kalbėti nuo 2008 m. liepos pabaigos, nes Laisvės al. buvo pradėti remontai. Pastebėjo, kad žmonių mažėja, o nuoma labai didelė, todėl ir pradėjo Å¡nekėti, kad reikės ieÅ¡koti naujų patalpų.

Kiek turėjo apyvartinių lėšų investavimui į naujus objektus, tikslios sumos pasakyti negali, norėjo plėstis visoje Lietuvoje. Būtų uždarę parduotuvę Laisvės al. ir persikraustę į kitas patalpas. Naujoms patalpoms reikalavimas buvo, kad patalpos būtų mažesnės. Patalpas ieškoti buvo A. P. darbas. Patalpų ieškota Kaune, Vilniuje, kituose miestuose. A. P. buvo radusi patalpas Mažeikiuose ir Utenoje. Pati patalpų nebuvo nuėjusi apžiūrėti, jas apžiūrėjo A. P..

Patalpos turėjo bÅ«ti suremontuotos, kad atvažiavus ir pastačius įrangÄ galima bÅ«tų dirbti. Jai buvo nustatytas 3000 Lt atlygis į mėnesį. Tai buvo susitarimo reikalas. Ji turėjo pati mokėti už kurÄ atvažiuoti į KaunÄ , pirkti popierių faksui, susimokėti už telefonus, tai turėjo padaryti iÅ¡ to paties atlyginimo. Ji surado 3 tiekėjus iÅ¡ kurių įmonė pirko prekes, tai buvo (duomenys neskelbtini), su jais sutartis nesudaryta, kadangi pirmÄ kartÄ prekes pirko, po to gavo konsumacijÄ .

Su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)taip pat nesudarė sutarčių, nes jau pirko iÅ¡ jų prekes. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos sÄ skaitos, sutartys nebuvo sudarytos. A. P. ataskaitų nepateikinėjo, nes taip nebuvo sutarta. Ji į darbÄ atvykdavo į KaunÄ ne kasdien. Dirbo nuo 15 val. iki 19 val. taip buvo kasdien, leista dirbti namie. Kodėl tai neįtraukta į darbo sutartį, nežino. Ji atveždavo lapus, kuriuose ji raÅ¡ydavo įmones, mėnesio ataskaitos nedarė. Darbo sutartys registruojamos darbo sutarčių žurnale.

Ä®raÅ¡yta vėliau dėl to, kad nepastebėjo, nes ji viena nespėjo. Sodrai reikia praneÅ¡ti per 3 d., ji pranešė per 2 dienas. Kad A. P. dirbo , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ji sužinojo, kai pastaroji atnešė dokumentus dėl dekretinių atostogų. Po 2009 m. kovo mėnesio liko tik buhalterinė veikla. Transporto darbuotojai atleisti, kompiuterinės paslaugos nutrauktos. Liko apie 7 darbuotojai. Su A. P. buvo tik darbiniai santykiai. A. P. užpildydavo darbo grafikÄ ir jai pateikdavo.. A.

P. neturėjo kompetencijos sudaryti sutartis. Sutartis sudarinėdavo ji pati, direktorė. A. P. tik ieÅ¡kojo tiekėjų. Vedėja gaudavo 1200 Lt. A. P. joks materialinis turtas nebuvo patikėtas. Sutartis sudaryta kaip ir visiems darbuotojams vienoda. Ä® registracijos žurnalÄ vėliau įregistruota dėl didelio darbo krÅ«vio. R. Å . priimtas į transporto direktoriaus pareigas. (tomas 1, b.l.

21) Sutartis užregistruota Rugsėjo 4 d. nes gali bÅ«ti, kad buvo mažinamas jam atlyginimas. Visi pakeitimai buvo rugsėjo mėnesį. A. R. buvo vairuotojas, jo sutartis buvo užregistruota rugsėjo 19 d., gali bÅ«ti, kad jo atlyginimas buvo sumažintas. Kad A. P. laukiasi kÅ«dikio, ji sužinojo gruodžio mėnesį. , nenorėjo jos atleisti. Naujo darbuotojo buvo ieÅ¡koma per skelbimus, buvo reikalingas darbuotojas parduotuvei.Nuteistoji A. P. parodė, jog rado skelbimÄ darbo biržos tinklapyje, ieÅ¡kojo pardavėjų.. 2008-09-02 jau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke Utenoje pagal sutartį neterminuotai nuo 8 iki 12 val.

UAB (duomenys neskelbtini) dirbo kabinete. Jos darbas buvo dokumentų tvarkymas. Firma užsiiminėjo automobilių pervežimu, ji taip pat turėjo verslo liudijimÄ , dirbo ir kirpėja, Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais grožio salone (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)e. Su ja dirbo dar gal 3 kirpėjos, kiek uždirbdavo kirpykloje, nepamena. (duomenys neskelbtini) atlyginimas buvo 1500 lt. Jos iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, baigusi verslo vadybÄ . Ä®monėje pas D. Å . (P.) dirbo nuo 2008-09-02, turėjo ieÅ¡koti tiekėjų, gaminių, patalpų plėtrai.

Patalpų reikėjo, kad bÅ«tų galima perkelti parduotuvę į mažesnę. Dirbdavo namuose, į firmÄ atvykdavo tik kartÄ ar du per savaitę, atveždavo lapus, kÄ radusi, ir pateikdavo direktorei. Atvykdavo ji po pietų apie 15 val. Kaune buvo vienos patalpos(duomenys neskelbtini), ar buvo daugiau patalpų-nežino. Buhalterijos patalpų nematė, kur buvo kompiuteristai ir vairuotojai, taip pat nežino. Kaune patalpos ir darbo vieta jai nebuvo suteiktos. Pas direktorę ji užtrukdavo 1 ar 2 valandas. AtlyginimÄ mokėjo grynais direktorė, ant algalapių pasiraÅ¡ydavo.

Direktorė nereikalavo pateikti pasiūlymus su datomis. Sutartys nebuvo sudarytos, prekės buvo pirktos. Kelis kartus yra kalbėjusi su G. B.. Nėštumas užregistruotas 2008-09-24, o 2008-09-01 data nebuvo aktuali. Dekretinių atostogų išėjo vasario 2 d. ir jai nežinoma, už kurį laikotarpį suskaičiuojamos dekreto atostogų išmokos. Darbo laikas buvo popietinis. Surastas patalpas naujai parduotuvei ji apžiūrinėjo išoriškai pati , direktorei patalpas apibūdindavo telefonu, dėl patalpų tiesiogiai su vadovu nesitarė.

Kad ji nėščia, sužinojo 2008-09-24, neÅ¡tumo testo pagalba nesitikrino, nors anksčiau teigė, kad apie nėštumÄ sužinojo rugsėjo pradžioje testo pagalba. Jokio faksuoto dokumento direktorei neturi, faktiÅ¡kai dėl patalpų su niekuo nesitarė. Liudytojas G. B. parodė, jog pažįsta abi . D. P. pažįsta geriau, buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai. Ji direktorė, liudytojas- vyr. finansininkas, turėjo 50 proc. akcijų. Ä®monės veikla- mažmeninė rÅ«bų prekyba, buhalterinės apskaitos vedimas.

A. P. buvo įdarbinta siekiant suaktyvinti prekybÄ , surasti pigesnes patalpas, ieÅ¡koti tiekėjų. D. P. tai derino su juo. Ji ir pasiÅ«lė surasti darbuotojÄ . Tuo metu objekto Utenoje neturėjo, o ten pigesnės patalpos. Tiekėjų gal tik vienÄ Utenoje buvo radę. Ar Utenoje su tiekėjais buvo sudarytos sutartys, neatsimena, kur buvo surasti tiekėjai, neatsimena. Kaune parduotuvė buvo adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. parduotuvė nebuvo pelninga. Bendrovė prarado dar kelias įmones, nuostoliai buvo apie 30 000-40 000 Lt. n Skolingi buvo mokesčių inspekcijai, Sodrai, turėjo sutartį lizingu apie 76900 Lt krovininiam automobiliui. Kiek mokesčių buvo skolingi už kiekvienÄ ketvirtį, jis neprisimena.

Už nuomÄ taip pat buvo skolingi. 2008 m. jo atlyginimas buvo apie 1500 Lt , po to liko tik 400 Lt. D. P. atlyginimas buvo apie 800 Lt., A. P. mokėjo 3000 Lt už bÅ«simÄ veiklÄ . Buvo sutarta, kad bus surasti tiekėjai, manė, kad A. P. turėjo tam gyslelę. Su A. P. žodžiu buvo suderinę veiklÄ ir atlyginimÄ . Jis nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo neadekvatus, nes buvo neseniai mirusi žmona (mirė 2008m. sausio mėn.). A. P. mokėjo grynais iÅ¡ parduotuvėje suprekiautų pajamų. Mokėjo D.

P., jis sudarydavo darbo užmokesčio žiniaraščius, pateikdavo deklaracijas. Atskaičius mokesčius, A. P. buvo mokama apie 2000 Lt . 2008 m. lapkričio mėn. atleisti trys darbuotojai. Sodrai įsiskolinimas buvo, nes nebuvo pakankamai pajamų. Įmonė turėjo ir kitų įsiskolinimų. A. P. buvo teisingai išrašomi mokėjimo žiniaraščiai, orderiai. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildė direktorė D. P.. Taip buvo susitarę. 2009 m. pradžioje veikla sustabdyta, bankrotas. Nutraukta parduotuvės nuomos sutartis.

A. P. atliko pirkėjų paieÅ¡kas, organizavo prekybÄ . Darbinių ataskaitų jis neturi. Kiek ji sudarė sutarčių, nežino. Sutartis pasiraÅ¡ydavo tik direktorė. A. P. darbo vieta buvo Laisvės al. 101, bet ji važinėdavo. Kiek valandų A. P. dirbo, nežino, jÄ kontroliavo D. P.. Liudytojas tik žiÅ«rėdavo į tabelį ir paskaičiuodavo atlyginimÄ . Dėl savo ankstesnių parodymų liudytojas nieko negali paaiÅ¡kinti. Kokios darbo priemonės A. P. buvo suteiktos, nežino, o apie darbo sutartį su A.

P. žinoma D. P.. Kodėl darbo sutartis buvo įregistruota atbuline data, jam nežinoma, nes registravo Diana. Priimti A. P. buvo abiejų- liudytojo ir D. P. interesas. Jai buvo mokama daugiau, kad ji bÅ«tų suinteresuota dirbti. Keli darbuotojai buvo atleisti, nes neturėjo iÅ¡ ko mokėti atlyginimų. Kelios įmonės atsisakė buhalterinių paslaugų. Kodėl nesiÅ«lė dirbti pardavėjoms A. P. pasiÅ«lytų pareigų, ir kodėl bÅ«tent ji buvo priimta, negali atsakyti. KÄ nuveikė A. P. per 4-5 mėnesius, nesidomėdavo.

Apie A. P. nuveiktÄ darbÄ jis nežino jokio dokumento. Ar ji buvo materialiai atsakinga, nežino. A. P. kvitų kuro iÅ¡laidoms apmokėti nepateikdavo. Liudytojui nebuvo įdomu kaip ji dirba, svarbu, kad uždirbtų. Jam kilo minčių, kad A. P. darbo rezultatų nematyti. Dėl nuteistųjų D. Å . (.P) ir A. P. apeliacinių skundų                           Nuteistosios D. Å . (P.) ir A. P. nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl faktinių LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1d. numatytų nusikalstamų veikų požymius sudarančių aplinkybių nustatymu bei vertinimu, teigia, jog tarp D.

P. vadovaujamos įmonės ir A. P. buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, todėl jokios apgaulės nebuvo, nebuvo dokumentų klastojimo, nes į dokumentus įraÅ¡yti teisingi duomenys. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmetami. Nuteistosios iÅ¡ esmės nesutinka su teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau- LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 str.. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t.y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino. LR BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas ar turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba panaikinimas panaudojant apgaule.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtÄ ar įgyti turtinę teisę, taip pat iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iÅ¡Å¡vaisto svetimÄ turtÄ arba įgyja teisę į jį.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan.Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar D.

Š. (P.) ir A. P. veikė apgaule, teisiškai reikšminga yra tai, ar darbo sutartis, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) , atstovaujamos direktorės D. Š. (P.) ir A. P. atitiko tikrovę, ar nebuvo fiktyvi, t.y. svarbu nustatyti, kokiu tikslu sutartis sudaryta- ar iš jos kylantiems darbo santykiams įgyvendinti, ar ji šiuos santykius sukūrė, ar tai buvo tik priemonė, siekiant neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas ir buvo suklastota. Nustatant faktines aplinkybes turi būti vadovaujamasi baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai vertinami aukščiau nurodytomis taisyklėmis.

Kaip jau minėta anksčiau, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ių taisyklių nepažeidė. Aplinkybė dėl fiktyvių darbo santykių, t.y., kad darbo santykiai faktiÅ¡kai nebuvo susiklostę, jie neegzistavo, teismas nustatė tik iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei visapusiÅ¡kai įvertinęs surinktų duomenų visumÄ .

Apylinkės teismas nustatydamas, kad darbo santykiai realiai neegzistavo, buvo fiktyvÅ«s, o kartu ir darbo sutartis bei žiniaraščiai, o taip pat ir praneÅ¡imai apie apdraustuosius asmenis yra suklastoti, rėmėsi surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų visuma ir pagrįstai konstatavo, jog visos Å¡ios aplinkybės patvirtintÄ kaltinime nurodytÄ tikslÄ ir susitarimÄ fiktyvių santykių pasėkoje susiformavusiÄ teisinę padėtį panaudoti tik kaip apgaulės priemonę, sudarant sÄ lygas nepagrįstai įgyti turtinę teisę A.

P. naudai. Apylinkės teismas nustatydamas Å¡ias aplinkybes vertino ne tik nuteistųjų parodymus, liudytojų parodymus, bet ir darbo sutarties sudarymo aplinkybes, vykdymo, darbo funkcijų atlikimo realumÄ , atsižvelgiant į nėštumo nustatymo laikotarpį, darbÄ kitoje įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog susitarimas dėl darbo buvo tik fiktyvus. Byloje nėra jokių duomenų, neginčytinai patvirtinančių aplinkybę, kad A. P. faktiÅ¡kai dirbo, o surinktų duomenų visuma pakankama konstatuoti, jog faktiniai darbo santykiai realiai nebuvo susiklostę ir darbo sutartimi jų sukurti neketinta.

Nors pati A. P. teigė, jog ji ieškojo patalpų, klientų, važiuodavo apžiūrėti patalpų, tačiau jokių patikimų duomenų, tai patvirtinančių, byloje nenustatyta. A. P. nurodė, jog nėra sudariusi jokių sutarčių, neatlikusi jokių pirkimų, nepasirašiusi jokių dokumentų, iš kurių galėtų atsispindėti jos darbas. Kokiuose dokumentuose atsispindėjo A. P. darbas, ieškant tiekėjų ar patalpų, kur buvo fiksuojami jos pasiūlymai ar paieška, kokiuose dokumentuose atsispindi surinktos informacijos perdavimas direktorei nei A.

P., nei D. P. nurodyti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. P. teigė, jog ji pateikdavo informacijÄ raÅ¡tu ar žodžiu, faksu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. A. P. nors ir buvo įdarbinta Kaune veikiančioje įmonėje, tačiau nei darbo vietos nei darbo priemonių čia ji neturėjo. Ji žinojo tik parduotuvės adresÄ ir kitÄ nuteistÄ jÄ , tačiau kitų darbuotojų, jų darbo vietų ji nežinojo. Abejoti Å¡ių parodymų tikrumu sudaro pagrindÄ ir tai, kad A.

P. parodė, jog ji apžiÅ«rėjusi patalpas dėl sÄ lygų tardavosi telefonu, tačiau su vadovais ji nesitardavo, konkrečiai dėl patalpų nuomos ji nekalbėdavo. Be to, vertinant, ar darbas buvo faktiÅ¡kai dirbamas turi bÅ«ti įvertinamos ir kitos aplinkybės. Apeliacinės instancijos nuomone pirmosios instancijos teismas vertindamas dėl darbo santykių realumo, pagrįstai taip pat atsižvelgė ir įvertino darbo sutarties sudarymo aplinkybes, į tai, kad A. P. tuo pačiu metu dirbo ir kitoje bendrovėje.

Kaip matyti iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų A. P. tuo pačiu metu dirbo ir kitoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) taip pat vadybininko pareigose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 8 val. iki 12 val. ir pagal verslo liudijimÄ kirpykloje, Utenoje. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog abiejose bendrovėse A. P. darbo laikas užfiksuotas po 4 val. per dienÄ . Atsižvelgiant į tai, kad A. P. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iÅ¡ ryto, kÄ patvirtino ir liudytoja L.

K., teoriÅ¡kai A. P. galėtų suspėti dirbti po pietų ir įmonėje, esančioje daugiau nei už 132 km. Formaliai tai neprieÅ¡tarautų A. P. ir D. P. parodymams, kad A. P. neturėjo faktiÅ¡kai darbo vietos Kaune, jos darbo laikas buvo po pietų, ji neprivalėjo kiekvienÄ dienÄ atvykti į darbo vietÄ ir atvykdavo tik porÄ kartų per savaitę, tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka pagrįsti faktiÅ¡kai buvus darbo santykius bei nepakanka pagrįsti aplinkybę, jog A. P. atliko darbo funkcijas.

Nepakanka konstatuoti, jog A. P. faktiÅ¡kai dirbo vadybininkės darbÄ . Nors apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti ranka raÅ¡yti lapai (kopijos) (t3, b.l. 225-235.), tačiau Å¡ie duomenys nelaikytini patikimais, nes pirmosios instancijos teisme nuteistosios negalėjo nurodyti ir pateikti teismui duomenų, kur matytųsi A. P. darbo rezultatas. Be to, Å¡ie lapai yra nepatvirtintos kopijos, be datų, be jokių atžymų, kad direktorė bÅ«tų gavusi juos, ar kad jie buvo perduoti bÅ«tent A. P. darbo metu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu protokole neužfiksuota, kad bÅ«tų buvęs pateiktas toks praÅ¡ymas, prijungti minėtus dokumentus. Dėl Å¡ių motyvų nėra pagrindo laikyti Å¡iuos duomenis patikimais.IÅ¡ dalies nuteistųjų parodymus dėl A. P. darbo patvirtina liudytojo G. B. parodymai, kad jam buvo žinoma, jog ketinama priimti A. P., kuri rastų tiekėjų, ieÅ¡kotų patalpų, padėtų įmonei vystyti veiklÄ , tačiau Å¡ie jo parodymai faktinių darbo santykių nustatymo prasme vertintini kritiÅ¡kai, nelaikytini patikimais, nes visų pirma jie nenuoseklÅ«s, kadangi G.

B. anksčiau neigė matęs A. P., apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog keltÄ kartų matė A. P., parodymų nesutapimÄ aiÅ¡kino tuo, jog anksčiau jis buvo sutrikęs dėl žmonos mirties. Teisėjų kolegijos nuomone tai nėra priežastis pateisinti parodymų prieÅ¡taringumÄ , nes žmona mirusi dar 2008 metų sausio mėnesį, o ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, G. B. negalėjo nurodyti jokių konkrečių A. P. atliktų darbų, darbo rezultatų, nurodė, jog A.

P. darbo vieta yra(duomenys neskelbtini), nors nuteistosios nurodė, jog faktiÅ¡kai darbo vietos Kaune A. P. neturėjo. A. P. kontroliavo D. P.. Darbo santykių realumas pagrįstai vertintas atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes- darbo užmokesčio ekonominio pagrįstumo, darbo sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties įregistravimo datÄ , siejant jas su nėštumo nustatymo aplinkybėmis. Kaip matyti iÅ¡ D. P. ir G. B. parodymų, 2008 metais vasarÄ ekonominė padėtis įmonėje jau nebuvo gera, nes turėjo daug įsiskolinimų, įmonė veikė nuostolingai.

Tuo tarpu direktorei ir akcininkei D. P. žinant Å¡iÄ situacijÄ A. P. už nekvalifikuotÄ , neapibrėžtÄ , nereikalaujantį jokios atsakomybės darbÄ buvo nustatytas darbo užmokestis ženkliai didesnis nei kitų darbuotojų. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog toks darbdavio pasirinkimas iÅ¡ esmės buvo ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, nenaudingas įmonei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog neįtikinama, prieÅ¡taraujanti logikai situacija, kai D. P., bÅ«dama UAB direktore ir akcininke, tuo pačiu turėdama interesÄ siekti ekonominės naudos, net ir taupant atlyginimų sÄ skaita (kÄ patvirtina tiek pačios direktorės, tiek ir kito akcininko -G.

B. atlyginimai už atsakingas pareigas) sutinka mokėti žymiai didesnį atlyginimÄ A. P. už darbÄ , kuris iÅ¡ esmės yra techninio pobÅ«džio ir nereikalaujantis atsakomybės. Nuteistųjų argumentai dėl atlyginimo dydžio bandant pagrįsti kuro, bei kitomis iÅ¡laidomis tai pat pagrįstai vertinti kritiÅ¡kai, nes Å¡ios iÅ¡laidos kompensuojamos pagal faktiÅ¡kai patirtas tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas, pateikus, jas patvirtinančius dokumentus, ir darbo užmokestis negali bÅ«ti didinamas kuro, interneto ir telefonų iÅ¡laidomis.

Vien darbo užmokesčio dydis, jo akivaizdus ekonominis nepagrįstumas pats savaime nepatvirtina darbo santykių ar sutarties fiktyvumo, nes darbo užmokesčio dydis yra Å¡alių tarpusavio susitarimo reikalas. Tačiau kiekvienu atveju Å¡i aplinkybė vertinama kitų aplinkybių kontekste. Å iuo atveju atsižvelgiant ir įvertinant tai, kad nėra patikimų duomenų, jog A. P. faktiÅ¡kai atliko darbÄ , įvertinant tai, kad įmonė dirbo nuostolingai, kitų ilgiau dirbančių darbuotojų, o taip pat ir atsakingas pareigas užimančių darbuotojų mėnesinis atlyginimas dirbant 8 valandas per dienÄ buvo žymiai mažesnis nei sutartyje nurodytas A.

P. darbo užmokestis dirbant 4 valandas per dienÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokius D. P. ir A. P. veiksmus pasiraÅ¡ant sutartį ir nurodant 3000 Lt atlyginimÄ , teismas pagrįstai vertino ne kaip ekonominės naudos siekimÄ Ä¯monei, o kaip nukreiptus į vienÄ tikslÄ -neteisėtai įgyti teisę A. P. naudai į VSDF biudžeto lėšas, kurios tiesiogiai priklauso nuo atlyginimo dydžio. Darbo santykių fiktyvumÄ bei sutarties fiktyvumÄ , o kartu ir tikslÄ apgaule A. P. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, kartu su kitais aptartais duomenimis patvirtina ir darbo sutarties sudarymo bei įregistravimo žurnale aplinkybės. IÅ¡ darbo sutarčių registracijos žurnalo (t1, b.l. 20-24) matyti, jog visos darbo sutartys, sudarytos 2008-01-02 -2009-01-30 laikotarpiu ar jų pakeitimai ar jų pakeitimai užregistruotos chronologine tvarka ir tik vienos A.

P. darbo sutartis įregistruota žymiai vėliau, ne nurodyta jos sudarymo data. Iš įrašų matyti, jog prieš A. P. darbo sutartį įregistruoti R. Š. ir A. R. sutarčių pakeitimai, atitinkamai padaryti 2008-09-04 ir 2008-09-19. Po A. P. sutarties, įrašu Nr. 44 įregistruota R. G. darbo sutartis 2008-10-02. Kaip matyti A. P. sutartis įregistruota ne iš karto po jos sudarymo, kaip to reikalauja teisės aktai, o žymiai vėliau, laikotarpiu nuo 2008-09-19 iki 2008-10-02, t.y. kaip tik tuo metu, kai buvo patvirtintas A.

P. nėštumas. Nors D. P. nurodo, jog ji laiku neįregistravo sutarties dėl didelio užimtumo ar aplaidumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008-08-25 iki 2008-10-02 buvo vos penki įraÅ¡ai žurnale, dėl kitų įrašų tokių apsirikimų nėra, Å¡ie parodymai vertinti kaip nepatikimi. Be to, sutarties užregistravimas atgaline data Å¡iÄ aplinkybę vertinant su kitomis jau aptartomis- t.y. atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvių pagrįstų duomenų dėl faktiÅ¡kai atlikto darbo, dėl nepagrįsto ekonomiÅ¡kai atlyginimo, dėl to, jog rugsėjo mėnuo buvo reikÅ¡mingas mėnuo pagal tuo metu galiojusį įstatymÄ apskaičiuojant paÅ¡alpÄ ir tai neabejotinai buvo žinoma jau besilaukiančiai A.

P. (nes Å¡is teisės aktas yra vieÅ¡ai paskelbtas, todėl preziumuojama, jog piliečiams yra žinomas), sutartis įregistravo laikas sutampa su tuo laiku kai oficialiai buvo patvirtintas A. P. nėštumas, patvirtina, jog nėštumo faktas buvo žinomas ir D. P., o pati darbo sutartis suklastota nurodant ne tik atgalinę sudarymo datÄ , tačiau ir kitus tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva sulygtÄ darbÄ , darbo laikÄ , užmokestį. Å ių aplinkybių visuma patvirtina, jog D. P. sudarant sutartį ne tik žinojo apie A.

P. nėštumÄ , tačiau veikė tikslingai, sÄ moningai turėdama tikslÄ padėti A. P. gauti kuo didesnes valstybinio socialinio draudimo fondo iÅ¡mokas A. P. išėjus motinystės atostogų.                           Esant Å¡ioms aplinkybėms, t.y. nustačius, jog nėra jokių objektyvių patikimų duomenų, patvirtinančių A. P. darbinių santykių faktÄ , įvertinus tai, kad A. P. gyveno ir dirbo pagal sutartį bei pagal verslo liudijimÄ Utenoje net dviejuose darbovietėse, daugiau nei 130 km. atstumu nuo UAB (duomenys neskelbtini) buveinės, bei turėjo Utenoje dvi darbo vietas, todėl dirbti bÅ«dama nėščia net trijose darbovietėse, esančiose skirtinguose tokiu atstumu nutolusiuose miestuose turėjo tikrai ribotas galimybes;

įvertinus tai, kad darbo sutartis įregistruota atgaline data, pagal chronologijÄ bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai buvo nustatytas A. P. nėštumas; sulygtas darbo užmokestis realiai buvo ekonomiÅ¡kai nepagrįstas ( įmonė tuo metu dirbo nuostolingai, buvo juntami akivaizdÅ«s 2008 metų ekonominės krizės požymiai); sutartyje nurodytas atlyginimas – 3000 Lt už nekvalifikuotÄ ir nereikalaujantį atsakomybės darbÄ , dirbant po 4 val. per dienÄ buvo akivaizdžiai ženkliai didesnis nei įmonės akcininkų, užimančių atsakingas pareigas ir dirbančių po 8 val. per dienÄ , ir didžiausias iÅ¡ visų darbuotojų;

įvertinus tai, kad darbo sutarties data nurodyta ta, kuri pagal tuo metu galiojusį įstatymÄ buvo reikÅ¡minga apskaičiuojant nėštumo (gimdymo) bei motinystės paÅ¡alpas, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog faktinių darbo santykių nebuvo sukurta, darbo sutartis ir kiti dokumentai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl A. P. darbo, suklastoti. Tai padaryta sÄ moningai, tyčia, abiem nuteistosioms žinant, jog A. P. nėščia ir siekiant neteisėtai, t.y. apgaule A. P. naudai įgyti svetimÄ turtÄ ir didelės vertės turtinę teisę, t.y.

VSDF lėšas, iÅ¡mokamas kaip motinystės paÅ¡alpa.                          Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog D. Å . (P.) ir A. P. veikdamos bendrai suklastojo darbo sutartį, joje nurodant žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. P. priimama į administratorės pareigas, sudaroma neterminuota darbo sutartis bei kitus kaltinime nurodytus duomenis, todėl tiek D. Å . (P.), tiek ir A. P. pagrįstai pripažintos kaltomis, suklastojus darbo sutartį Nr.0024 ir tuo padarius LR BK 300 str. 1d. numatytÄ nusikaltimÄ .                          Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog D.

P. (Å .) ir A. P., žinodamos, kad A. P. nėščia ir kartu suklastojusios darbo sutartį, D. P. pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis VSDF dėl priskaičiuoto atlyginimo bei sumokėtų mokesčių kaltinime nurodytais laikotarpiais ir A. P. pateikus praÅ¡ymÄ , o VSDF skyriui priėmus Å¡ių tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu sprendimÄ , priskaičiavus 48 814,40 Lt motinystės paÅ¡alpos bei iÅ¡mokėjus 5024, 68 Lt paÅ¡alpos, apgaule A. P. naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ VSDF 5 256,58 Lt, iÅ¡mokėtus kaip motinystės paÅ¡alpÄ , ir įgijo didelės vertės turtinę teisę į 58 341,22 VSDF litus, mokėtinus kaip motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, iÅ¡ kurių 5024, 68 Lt iÅ¡mokėjus VSDF biudžetui padarė 10 281,26 Lt turtinę žalÄ .

Tuo padarė LR BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ .                           Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad D. P. bÅ«dama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) , direktore, iÅ¡ anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia ir suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kÅ«dikio besilaukiančiai moteriai bÅ«tų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos ir siekdama tokiu bÅ«du sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iÅ¡ VSDFV A.

P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis į 2008-10-01 darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį už 2008 m. 9 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį už 2008 m. 10 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį už 2008 m. 11 mėn., į 2009-02-06 darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį už 2008 m. 12 mėn., į 2009-02-09 darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį už 2009 m. 1 mėn., patvirtinus pasiraÅ¡ant ir patvirtinant bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, suklastojo visus Å¡iuos dokumentus, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 str. 1d.

                          Kadangi nustatyta, jog faktinių darbo santykių nebuvo, pagrįstai nustatyta, jog D. P. žinodama anksčiau nurodytas aplinkybes dėl nėštumo bei turėdama jau nuodytÄ tikslÄ A. P. naudai įgyti svetimÄ turtÄ ir turtinę teisę, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkui G. B. žinomai melagingus duomenis, įraÅ¡ytus į A. P. darbo sutartį ir darbo laiko paskaitos žiniaraščius, nurodė įraÅ¡yti Å¡iuos duomenis į kaltinime nurodytus praneÅ¡imus bei jų priedus apdraustuosius asmenis bei nurodžiusi patvirtinti juos kaltinime nurodytais laikotarpiais G.

B., o taip pat pačiai D. P. patvirtinus pasiraÅ¡ant 2009-01-15 praneÅ¡imÄ apie padraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį ir jo priedus, pagrįstai nustatyta, jog ji Å¡iuos dokumentus suklastojo ir tuo padarė LR BK 300 str. 1d. numatytÄ nusikaltimÄ .                           Byloje nustatyta, jog D. P. bÅ«dama atsakinga už savo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , organizuodama bendrovės apskaitÄ Ä¯ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, bei laikotarpiu nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas ir priedus prie jų įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovės apie A.

P. priėmimÄ Ä¯ darbÄ ir mokamÄ darbo užmokestį. Tuo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies nuostatos („Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu”). FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 201-04-09 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/62 nustatyta ne tik objektyvieji Å¡ios veikos požymiai, tačiau ir tai, kad dėl tokios veikos organizuojant įmonės apskaitÄ negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

Tai atitinka LR BK 222 str. 1d. numatytos veikos požymius, todėl D. P. pagrįstai ir teisėtai pripažinta kalta padariusi šį nusikaltimÄ . Skundo argumentai, jog D. P. netinkamas LR BK 222 str. 1d. numatytos veikos subjektas, nepagrįsti ir yra atmetami, nes atsakomybė pagal šį straipsnį įmonės vadovui kyla iÅ¡ 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€ 1 ir 2 dalies nuostatų.

Be to, byloje nustatyta, jog vyr. finansininkas dokumentus pildė pagal direktorės pateiktus duomenis.                           Nuteistųjų skundų argumentai dėl neteisingai priteistos turtinės žalos dydžio nepagrįsti, todėl atmetami.                           Kaip matyti iÅ¡ byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio (t1, b.l. 80-81) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nuteistųjų neteisėtomis veikomis padarytÄ turtinę žalÄ sudaro lėšos – 10 281,26 Lt, kurios buvo tiesiogiai pervestos A.

P. kaip paÅ¡alpa. Å iuo atveju tai yra žala pasireiÅ¡kusi kaip tiesiogiai iÅ¡ nusikaltimo kaltininko gauta nauda. Tačiau dėl Å¡ių nuteistųjų veiksmų VSDF patyrė žalÄ ne tik pervesdama paÅ¡alpÄ vienai iÅ¡ nuteistųjų, tačiau ir pervesdama į valstybės biudžetÄ 3 309,15 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nes VSDF turi pareigÄ mokėti šį mokestį mokėdama paÅ¡alpÄ . Tai taip pat laikytina turtine žala, nes VSDF tai buvo iÅ¡laidos, kurios atliktos dėl nuteistųjų neteisėtų, nusikalstamų veikų.

Esant šioms aplinkybėms, nors 3 309,15 Lt nusikalstamos veikos aprašyme ir neįvardinta, kaip nusikaltimu padaryta žala, nekvalifikuota kaip būtinasis veikos požymis, tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad tai turtinio pobūdžio žala, ir ji atsiradusi dėl neteisėtų nuteistųjų veikų, todėl pagrįstai iš D. P. (Š.) ir A. P. solidariai priteista visa nusikaltimu padaryta žala - 13 590,41 Lt.                           Dėl prokuroro apeliacinio skundo                           Kauno miesto apylinkės prokuroras skunde teigia, jog nuteistosioms D.

P. (Å .) ir A. P. skiriant bausmes, netinkamai pritaikytas baudžiamasi įstatymas, t.y. nepagrįstai pritaikytos LR BK 54 str. 3d. nuostatos, todėl skirta neteisinga, aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė už LR BK 182 str. 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , be to, netinkamai pritaikytos bausmių bendrinimo taisyklės bendrinat bausmes A. P..                          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka konstatuoja, jog prokuroro skundo argumentai dėl nepagrįstai pritaikyto LR BK 54 str. 3 d. nepagrįsti, todėl atmetami.

                          Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .                          Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.                           Kiekvienu atveju skiriant bausmę, turi būti vadovaujamasi LR BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės pagrindais.                          LR BK 54 str. 3d. nurodyta kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punkte nustatyta, kad taikydamas Å¡velnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimÄ , teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taikyti LR BK 54 str. 3d. nuostatas galima, kai nėra LR BK 62 str. nurodytų pagrindų.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra tik iÅ¡imtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal LR BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2007m. balandžio 17 d. nutartyje 2K-7-45/2007 nurodė, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«dų, tikslų. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstÄ tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

                          Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų LR BK 62 str. skirti Å¡velnesnę bausmę yra - kaltininko atvykimas ir praneÅ¡imas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 str. 2d. 1-6 p. numatytų sÄ lygų taikyti Å¡velnesnę nei įstatymas numato bausmę.                           Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistosioms už LR BK 182 str. 2d. numatytÄ nusikaltimÄ , pagrįstai sprendė, jog taikant LR BK 182 str. 2d. numatytÄ bausmę-laisvės atėmimÄ bÅ«tų pažeistas teisingumo principas, atsižvelgiant į konkrečias Å¡ios nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumÄ , o taip pat ir nuteistųjų labai nedidelį pavojingumÄ .

                          Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė- veika padaryta bendrininkų grupe, kuri didina veikos pavojingumÄ , tačiau įvertinus kitas veikÄ charakterizuojančias aplinkybes, nuteistųjų asmenybę, darytina iÅ¡vada, jog vienintelės įstatyme numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Å¡iuo atveju yra akivaizdžiai per griežta priemonė nubausti nuteistÄ sias ir pasiekti kitus LR BK 41 str. numatytus tikslus.

                          Vertindamas veikų pavojingumÄ bei nuteistųjų pavojingumÄ apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistosios charakterizuojamos iÅ¡imtinai teigiamai – neteistos, administracine tvarka nebaustos, D. P. dirbo, abi turi pastovias gyvenamÄ sias vietas, turi Å¡eimas, augina mažamečius vaikus, D. P. laukėsi, Å¡iuo metu pagimdžiusi ir augina vaikÄ . Nors nuteistosios kaltės nepripažino, žalos neatlygino, veika padaryta tyčia, tačiau vertinant veikos pavojingumÄ teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jų nusikalstami veiksmai iÅ¡ dalies buvo nulemti tos aplinkybės, jog jos neteisingai suprato tuo metu galiojusius įstatymus.

Be to, kolegijos nuomone, vertinant Å¡ios veikos pavojingumÄ , atsižvelgtina ir į tai, jog duomenys apie padidėjusias socialinio draudimo įmokas, o kartu ir apie padidėjusį A. P. atlyginimÄ , kas neiÅ¡vengiamai lemia ir didesnių socialinio draudimo iÅ¡mokų mokėjimÄ esant įstatyme numatytiems atvejams (ligos, motinystės), buvo žinomi nuo pat nusikalstamos veikos pradžios, t.y. 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesio, tačiau patikrinimas dėl A. P. darbo buvo atliktas tik po to, kai ji kreipėsi dėl motinystės paÅ¡alpos, o dėl ikiteisminio tyrimo kreiptasi praėjus beveik metams po faktinių veiksmų atlikimo.

Duomenys dėl padidėjusių pajamų VSDF buvo žinomi, nes buvo pateikiami periodiÅ¡kai, jie nebuvo specialiai slepiami. Be to, pažymėtina, jog veikos kvalifikavimÄ LR BK 182 str. 2d. nulėmė tai, jog buvo įgyta didelės vertės turtinė teisė, t.y. teisė į didesnę nei 48 000 litų VSDF iÅ¡mokÄ , tačiau faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta tik 10 281, 26 Lt. Taip pat atsirado daugiau nei trijų tÅ«kstančių litų turtinė žala dėl VSDF sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Å i aplinkybė, t.y. faktinis žalos dydis, o taip pat iÅ¡ dalies ir veikos padarymo bÅ«das – duomenys žalÄ patyrusiam subjektui buvo teikiami periodiÅ¡kai, ir tai, kad A.

P. pajamos pagal atitinkamus ketvirčius ženkliai skiriasi, žalÄ patyrusiam asmeniui buvo žinoma pačioje veikos pradžioje, rodo žymiai mažesnį nei tipinis Å¡ios veikos pavojingumÄ , o kartu įvertinus ir nuteistųjų asmenybes duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimas akivaizdžiai bÅ«tų neadekvati priemonė nusikalstamai veikai, per griežta priemonė pasiekti bausmės tikslus, todėl akivaizdžiai neteisinga.                           Dėl Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai taikė LR BK 54 str. 3 d., ir skyrė nuteistosioms už LR BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ bausmę- laisvės apribojimÄ 2 metams.

                          Bausmės D. P. ir A. P. už kitas LR BK 300 str. 1d. numatytas veikas skirtos atsižvelgus bei tinkamai įvertinus visas LR BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, t.y. padarytų veikų pavojingumÄ , nuteistųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone Å¡ios bausmės adekvačios padarytų veikų pavojingumui, nuteistųjų pavojingumÄ ir yra bÅ«tinos bei pakankamos priemonės apsiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

                          Teisėjų kolegija sutinka ir laiko pagrįstu prokuroro skundo argumentÄ dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, LR BK 63 straipsnio nuostatų, bendrinant A. P. skirtas bausmes. A. P. pripažinta kalta ir nuteista už nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 1d. ir 182 str. 2d. Å ios veikos ne tik skiriasi pagal savo pavojingumÄ , tačiau priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, nes sutinkamai su LR LR BK 11 str., LR BK 300 str. 1d. numatyta veika-nesunkus nusikaltimas, LR BK 182 str. 2d.

– sunkus nusikaltimas, todėl bendrinant bausmes, paskirtas už Å¡ias veikas teismas turėjo vadovautis ne BK 63 str. 4d., o BK 63 str. 5d. 2p. ir bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, t.y. griežtesne bausme laisvės apribojimu, paskirtu už LR BK 182 str. 2d. numatytÄ veikÄ , apimti Å¡velnesnę bausmę- baudÄ , paskirtÄ už LR BK 300 str. 1d. numatytÄ veikÄ .                           Apylinkės teismas bendrindamas bausmes A. P. netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, todėl paskyrė neteisingÄ galutinę subendrintÄ bausmę.

Dėl šių aplinkybių Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 1p.,2p.).                           Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir teisingai nustatė faktines A. P. bei D. P. (Š.) nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, kaltės, skirtų bausmių pagrįstos išsamia bei visapusiška surinktų duomenų analize, todėl yra teisėtos ir motyvuotos.

             Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant A. P. subendrintÄ bausmę ir dėl to neteisingai paskirtos A. P. galutinės bausmės.                           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija                                        n u s p r e n d ž i a :nuteistųjų D.

Å . (P.) ir A. P. apeliacinius skundus atmesti;Kauno miesto apylinkės prokuroro skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies;Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendį dalyje dėl A. P. skirtų bausmių subendrinimo bei galutinės bausmės pakeisti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P. subendrintos paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63str.1,4d. taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams ir 8 MGL dydžio (1040Lt) bauda;                          vadovaujantis LR BK 63 str. 5d. 2p.

A. P. skirtÄ sias bausmes už nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2d. ir LR BK 300 str. 1d. subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme -laisvės apribojimu 2 metams, paskirtu už LR BK 182 str. 2d. numatytÄ veikÄ , apimti Å¡velnesnę bausmę-8 MGL, t.y. 1040 Lt (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imties) litų dydžio baudÄ , paskirtÄ už LR BK 300 str. 1d. numatytÄ veikÄ , ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams.                           Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

             Kolegijos pirmininkė teisėja                                       Regina Cemnolonskienė Teisėjai:                                                     Svetlana Jurgaitienė                                                                  Egidijus Jonas Grigaravičius