2013-12-02 Nr. AB-9241-3-61-3-04521-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-991/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04521-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. D., R. K., V. S., V. Š., J. Č., J. M., A. J., D. K., A. S., D. A., S. J., A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D., R. K., V. S., V. Š., J. Č., J. M., A. J., D. K., A. S., D. A., S. J., A. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Alytaus rajono apylinkės teismui dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos finansų ministerija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 2 d. gautas pareiškėjų V. D., R. K., V. S., V. Š., J. Č., J. M., A. J., D. K., A. S., D. A., S. J., A. D. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriame pareiškėjai prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Alytaus rajono apylinkės teismo atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis (nurodoma, kiek kiekvienam iš pareiškėjų prašoma priteisti atlyginimo) ir neišmokėtą darbo užmokestį bei susidariusį skirtumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (nurodoma, kiek kiekvienam iš pareiškėjų prašoma priteisti neišmokėto darbo užmokesčio).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti ir išaiškino, kad skundas gali būti paduodamas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 35 straipsnį. Pareiškėjai prašo priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimas pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra santykiai tarp šių išmokų mokėtojo – teismo (šiuo atveju Alytaus rajono apylinkės teismo) ir jų gavėjų – šio teismo teisėjų. Todėl taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas, atsakovu šioje byloje turi būti teismas. Be to, kaip pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-677/2013, teismas yra atsakingas už tinkamą teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimą bei tokio darbo apmokėjimą (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, Priemokų mokėjimo aprašo 3–6 punktai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje taip pat pažymėjo, kad teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamą įvykdymą, bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymą (Teismų įstatymo 126, 127 str.). Todėl tinkamu atsakovu byloje dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas turi būti ne Lietuvos valstybė, o Alytaus rajono apylinkės teismas.

Pareiškėjai taip pat prašė priteisti už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, t. y. darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl to, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai. Atsakovu pareiškėjai nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Alytaus rajono apylinkės teismą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 2 punkte nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, darbo užmokesčio dalies, neišmokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės ekonomine, finansine padėtimi, kai pagal pareikštus skundus atsakovu įtraukta valstybė (Vyriausybė), atstovauja valstybės institucijos, mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimą). Taigi tinkamas Lietuvos valstybės atstovas šioje byloje yra Alytaus rajono apylinkės teismas. Alytaus rajono apylinkės teismo buveinė yra Alytuje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Kauno apygardos teismo veiklos teritorija apima Alytaus rajono apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl skundas nagrinėtinas Kauno, o ne Vilniaus, apygardos administraciniame teisme.

II. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 3 punktą, atstovaujančiai institucijai suteikiamos visos procesinės šalies teisės, bet juo nekeičiamos įstatymu reglamentuotos administracinių bylų teismingumo taisyklės ir principai. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami. Taigi esant tokiam teisiniam reguliavimui sprendžia, kad teismingumas nustatomas pagal subjekto, bet ne pagal jo atstovo buveinę. Kaip minėta, vienu iš atsakovų pareiškėjai nurodė Lietuvos valstybę. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Vertinant aplinkybę, kad šioje byloje nurodyti du atsakovai – Alytaus rajono apylinkės teismas ir Lietuvos valstybė, taikytina ABTĮ 17 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri numato, kad kai byloje atsakovai yra keli administraciniai subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę, dėl ko byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Be to, susipažinus su teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimti analogiški kitų teismų teisėjų skundai, paduoti atsakovams Lietuvos valstybei ir atitinkamiems teismams dėl su teisėjo darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (administracinės bylos Nr. I-5296-815/2013; Nr. I-377-208/2013; Nr. I-3528-643/2013 ir kt.). Akivaizdu, kad situacija, kuomet esant analogiškai faktinei padėčiai vienų asmenų skundai priimami nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kitų atsisakoma priimti, grubiai pažeidžia procesinio lygiateisiškumo ir teisminės gynybos prieinamumo principus, kas taip pat sudaro pagrindą pripažinti skundžiamą nutartį esant neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų skundą.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo (t. I, b. l. 1-12), atsakovais pareiškėjai nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Alytaus rajono apylinkės teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109 – 124 p.).

Aptariamu atveju, ginčui kylant dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tinkamu atsakovu byloje dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas turi būti ne Lietuvos valstybė, o Alytaus rajono apylinkės teismas. Tokia išvada darytina vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymu (6 str. 1 ir 2 d.), Darbo kodeksu (186 str.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-677/2013).

Pareiškėjai skundu taip pat prašo priteisti už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, t. y. darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl to, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, todėl pagrįstai nagrinėjamu atveju atsakovu trauktina Lietuvos valstybė. Teismų praktikoje konstatuota, jog vienas iš ginčo materialinių teisinių santykių subjektų sprendžiant klausimus dėl teisėjų atlyginimų sumažinus pareiginės algos koeficientą yra Lietuvos valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, Teismų praktika. 2007, 27).

Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką matyti, jog ginčuose dėl teisėjų atlyginimų sumažinimo, atsižvelgiant į teisėjų atlyginimo teisinių santykių reguliavimą, atsakovo Lietuvos valstybės atstovu yra laikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1392/2010, 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-82/2010, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010, 2009 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-766/2009 ir kt.), todėl nagrinėjamu atveju vertintina, jog pareiškėjai, besikreipdami į pirmosios instancijos teismą, pagrįstai Lietuvos valstybės atstovą buvo nurodę Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Be to, matyti, jog už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo neišmokėta darbo užmokesčio dalis buvo neišmokėta dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo šį klausimą. Galima daryti išvadą, jog šios neišmokėtos darbo užmokesčio dalies atsiradimas yra objektyviai nulemtas Lietuvos valstybės, t. y. netinkamo teisinio reguliavimo nustatymo.

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas.

Aptariamu atveju atsakovais laikytini Alytaus rajono apylinkės teismas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, ginčas turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal centrinio administravimo subjekto buveinę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų skundą atsisakė priimti, konstatavęs, jog ginčas turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme, todėl pareiškėjų skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų V. D., R. K., V. S., V. Š., J. Č., J. M., A. J., D. K., A. S., D. A., S. J., A. D. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius