2013-06-20 Nr. AB-2988-3-61-3-01458-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-980/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01458-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. N. padavė teismui skundą, kurį patikslino 2012 m. rugpjūčio 27 d., kuriame prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) 2011 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-4229-(11);

2) solidariai priteisti iš atsakovų 13 482,38 Lt (trylika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt du litus, trisdešimt aštuonis centus) neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.;

3) įpareigoti atsakovą LR VRM vykdyti 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr.11SP-1256 jame nustatytomis sąlygomis iki valstybinės pareigūnų pensijos mokėjimo jam pabaigos.

Skunduose paaiškino, kad LR VRM 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 11 SP-1256 jam paskirta 781,99 Lt dydžio valstybinė pareigūnų pensija. Nuo 2010 metų sausio mėnesio iki dabar jam mokama sumažinta valstybinė pareigūnų pensija, t. y. 436,14 Lt. Nepriemoka kas mėnesį sudarė – 345,85 Lt, o už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. – 6225,30 Lt. Su prašymu dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies grąžinimo 2011 m. geguižės 31 d. kreipėsi į LR VRM. LR VRM 2011 m. birželio 14 d. sprendimu Nr.1D – 4229 - (11) atsisakė grąžinti neišmokėtą valstybinę pensijos dalį. Nurodė, kad atsakovas sumažintą pensiją mokėjo taikydamas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad aptartas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas ir nepagrįstai riboja asmens teisę į nuosavybę. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. gruodžio 13 d. ir kitais nutarimais teigė, kad įstatymų leidėjas turi pareigą, įstatymu nustatydamas tam tikrą pensiją, įtvirtinti teisinį reguliavimą, užtikrinantį šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas. Pareiškėjo vertinimu, valstybei nustačius nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Neatsargūs valstybės veiksmai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolių, kurių dydis lygus negautoms pajamoms. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas skundo reikalavimus taip pat grindė Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimų dėl teisės aktų nuostatų, kurių pagrindu buvo sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, atitikimo Konstitucijai nuostatomis.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kurio paskelbimas buvo atidėtas 2012 m. rugsėjo 21 d., prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino tik vieną iš dviejų pareiškėjo pensijos sumažinimo pagrindų – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią buvo perskaičiuojama ir išmokama sumažinta pensija pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, ir kuri neteko galio nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Kitas pareiškėjo pensijos sumažinimo pagrindas – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Remdamiesi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Konstitucinio Teismo praktika teigė, kad LR VRM, priimdama 2011 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-4229(11) netenkinti tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką ir tolimesniais savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir jo teisėtų interesų, kadangi pensija buvo perskaičiuojama ir išmokama tuo metu galiojančių, teisėtų norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie LR VRM (toliau – Tarnyba) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę apskaičiuotas pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8515 (K = 0,8515). Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius minėtą koeficientą pareiškėjo pensijos dydis perskaičiuotas taip: 781,99 Lt x 0,8515 = 665,86 Lt Lt. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas pripažino neprieštaraujančia Konstitucijai. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, jog ši įstatymo norma galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitinka Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. birželio 30 d. priimtas Laikinojo įstatymo 5,8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., Nr. 82-4274), kuris įsigaliojo nuo 2012 m. gruodžio 31 d.. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Tarnyba neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustato įstatymas, ir mokėti pareiškėjui 781,99 Lt dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo E. N. skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, E. N. naudai 9436,57 Lt dydžio karių ir pareigūnų valstybinės pensijos dalį. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgdamas į nurodytą išaiškinimą, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį turėtų išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama LR VRM.

Esant aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo neteisėtai sumažintas paskirtos valstybinės pensijos dydis pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį bei VPĮ 3 straipsnio 3 dalį. Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM į bylą pateiktos 2012 m. lapkričio 14 d. Pažymos apie 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11D(P)-5352 duomenimis pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei VPĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo neišmokėta 9436,57 Lt (21973,38 Lt – 12536,81 Lt) karių ir pareigūnų valstybinės pensijos.

Būtent ši suma priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR VRM.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas neišmokėtą pensijos dalį laiko turtine žala. Šiuo aspektu pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, analogiškoje byloje tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Civiliniame kodekse nėra įsakmiai nurodyta, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo teisiniams santykiams yra taikomos kurios nors šio kodekso normos. Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Vertindamas skundžiamo LR VRM 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 1D-4914(11) teisėtumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu teisės normos, kurių pagrindu pareiškėjo pensija perskaičiuota, buvo galiojančios, todėl pagrindo naikinti skundžiamą LR VRM 2011 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1D-4914(11) nėra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo įpareigoti LR VRM vykdyti 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 11SP-1256 jame nustatytomis sąlygomis, kadangi, kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo VPĮ 3 straipsnio 3 dalies pakeitimas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą dalyje dėl tenkinto pareiškėjo A. P. reikalavimo jį atmetant.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, jog prisideda prie nurodyto atsakovų apeliacinio skundo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, jog prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, teisėtų lūkesčių paneigimą pareiškėjui dirbant ir turint pajamas iš teisėtai atlikto darbo, o tai reiškia, kad pareiškėjui, kaip dirbančiam asmeniui, valstybinė pensija atitinkamu laikotarpiu buvo sumažinta daugiau nei nedirbantiems asmenims. Anot pareiškėjo, toks valstybinės pensijos sumažinimas (perskaičiavimas) negalėjo būti vykdomas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (turėjo būti vykdomas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog būtent ši aplinkybė pažymima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime. Pareiškėjas pabrėžia ir tai, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje aiškiai įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui E. N. (toliau – ir pareiškėjas) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog remiantis LR VRM 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr.11SP-1256 (pensijos byla Nr. 21225) pareiškėjui nuo 2009 m. balandžio 1 d. paskirta 781,99 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 20 m. 3 mėn. ir 9 d. trukusią tarnybą (b. l. 21). LR VRM sekretoriaus 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 11SP-1257, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 6 dalimi, nuo 2009 m. balandžio 1 d. E. N. mokėtas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 66). LR VRM kanclerio 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 11SP-2651, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 6 dalimi, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. lapkričio 27 d. pateiktais dirbančiųjų pensininkų sąrašais nuo 2009 m. lapkričio 1 d. E. N. nutrauktas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas. Pensijos permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2009 m. spalio 31 d., nuspręsta išskaičiuoti iš E. N. valstybinės pensijos (b. l. 67). Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydis (781,99 Lt) perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, taikant pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę apskaičiuotą koeficientą (0,8515), pensijos dydis – 665,86 Lt. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. vasario 23 d. ir kiekvieną mėnesį pateiktais pensijų gavėjų, gaunančių papildomas išmokas kitose institucijose, sąrašais, atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas draudžiamąsias pajamas, pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 2 priedą, t.y. taikant 0,6550 dydžio koeficientą. Pareiškėjo perskaičiuotos pensijos dydis 2010 m. sausio m. – 2012 m. rugsėjo mėnesiais – 436,14 Lt (b. l. 70, 100).

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog E. N. su 2010 m. rugsėjo 20 d. prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie LR VRM ir prašė suteikti informaciją, kodėl sumažėjo pensijos dydis bei kada bus grąžinta neišmokėta pensijos dalis. Taip pat prašė nurodyti, koks pensijos sumos dydis yra 2010 metų laikotarpyje (b. l. 25). Sveikatos priežiūros tarnyba prie LR VRM 2010 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.11D(P)-3666 paaiškino pareiškėjui valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Šiuo raštu Tarnyba taip pat informavo pareiškėją, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenumato (b. l. 26). E. N. kreipėsi į LR VRM su 2011 m. gegužės 31 d. prašymu pateikti informaciją, kokiais papildomais teisės aktais remiantis jam buvo sumažinta išmoka, kada ji bus grąžinta nuo 2010 iki dabar (b. l. 27). LR VRM 2011 m. birželio 14 d. raštu Nr.1D-4229(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ paaiškino pareiškėjui, kad paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir Valstybinių pensijų įstatymo (toliau –VPĮ) 3 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjo perskaičiuotos pensijos dydis už 2010 m. sausio mėnesį - 436,14 Lt (b. l. 28-29). LR VRM kanclerio 2012 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 11SP-547 išskaičiuota iš E. N. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka, susidariusi už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 68).

Pareiškėjas E. N. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu panaikinti LR VRM 2011 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-4229-(11); solidariai priteisti iš atsakovų 13 482,38 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.; įpareigoti atsakovą LR VRM vykdyti 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr.11SP-1256 jame nustatytomis sąlygomis iki valstybinės pareigūnų pensijos mokėjimo jam pabaigos. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo E. N. skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR VRM, pareiškėjo naudai 9463,57 Lt karių ir pareigūnų valstybinės pensijos dalį. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia didesnį teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Iš byloje pateikto atsakovų apeliacinio skundo matyti, kad šiame skunde atsakovai argumentuoja, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiams, susiklosčiusiems iki šio nutarimo įsigaliojimo ir, atsižvelgdamas į tai, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl tenkinto pareiškėjo E. N. skundo reikalavimo jį atmetant.

Įvertinusi šią atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Akcentuotina, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pasisakė dėl teisinio reguliavimo kuriuo buvo numatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, dėl valstybinių pensijų sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, taip pat dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. įstatymų redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas sprendžiant individualų ginčą yra reikšmingas nustatant kuria apimtimi gali būti patenkinti pareikšti reikalavimai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo. Tokios praktikos dėl bylai aktualaus teisinio reglamentavimo taikymo ir aiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Be to, analogiška praktika yra formuojama ir kitomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-546/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-269/2013 ir kt.).

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 yra pažymėjusi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, pagal kurią Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis. Pagal Konstitucijos 110 straipsnį, nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pabrėžė, jog nustatyto pažeidimo konkrečiu atveju nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tai taip pat nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki šio nutarimo įsigaliojimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas bei pagrįstai pareiškėjui priteisė 9436,57 Lt nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė