9f7368f1-eb4e-47fb-98bd-058b7343145f · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-432-278/2021 Teisminio proceso Nr. 2-1-3-00509-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.2.5.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovams V. savivaldybės administracijai, V. savivaldybės merui E. G. dėl V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. 2020 m. vasario 28 d. veiklos vertinimo iÅ¡vados Nr.DV-62 dalies panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. M. prašė teismo pripažinti V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. veiklos vertinimo 2020-02-28 iÅ¡vadÄ neteisėta ir nepagrįsta, jÄ panaikinti ir įpareigoti atsakovÄ V. savivaldybės merÄ teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį veiklos vertinimÄ teisės aktų nustatyta tvarka bei spręsti klausimÄ dėl jo skatinimo, vadovaujantis LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbÄ Ä¯statymu ir kitais teisės aktais.

Be to, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 1000 Eur neturtinę žalÄ .

2. Nurodė, kad V. savivaldybės meras E. G. 2020-02-28 patvirtino jo, V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus, veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. DV-62, kurioje jis buvo įvertintas „patenkinamai“ ir neskirta pareiginės algos kintamoji dalis. Teigė, kad su įvertinimu nesutiko ne tik jis, bet ir V. Č. S. menų mokyklos taryba, todėl iÅ¡vadÄ nustatytu terminu apskundė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai (toliau ir Darbo ginčų komisija), kuri 2020-05-14 sprendimu skundÄ atmetė.

3. Teigė, kad vadovaujantis 2019 m. jo veiklos vertinimo iÅ¡vados duomenimis, jam buvo nustatytos trys einamųjų (2019 m.) metų užduotys ir siektinų rezultatų vertinimo rodikliai, iÅ¡ kurių atsakovo nuomone, jis įvykdė tik 1.1. užduotį, nepilnai įvykdė 1.2 ir 1.3 užduotis bei pasiÅ«lyta tobulinti socialinio dialogo kompetencijas ir dalyvauti kompetencijos, kvalifikacijos kėlimo seminaruose. Teigė, kad savivaldybės mero diskrecija yra vertinti jo veiklÄ ir bÅ«tent atsakovui kyla pareiga priimant sprendimÄ motyvuotai pagrįsti vertinimo metu padarytas iÅ¡vadas, t.y., darbuotojo veiklos vertinimo iÅ¡vada turi bÅ«ti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens veiklÄ charakterizuojamomis aplinkybėmis, bet ne prielaidomis ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis.

4. Nurodė, kad su iÅ¡vada dėl kasmetinio vertinimo buvo supažindintas tik 2020-03-04, su įvertinimu nesutiko ne tik jis bet ir mokyklos taryba. Teigė, kad atsakovas jį vertino vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡u, iÅ¡vadoje nebuvo motyvuotai atskleista ir pagrįstai įvertinta, ar jis įvykdė visas jam iÅ¡keltas užduotis, o vertinimo procedÅ«ra vyko ne pagal Å vietimo ir mokslo ministro 2018-03-27 Nr.V-279 įsakymu patvirtintų Valstybinių ir savivaldybių Å¡vietimo įstaigų (iÅ¡skyrus aukÅ¡tÄ sias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymÄ organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų reikalavimus. Nurodė, kad vadovaujantis nuostatais jis iki sausio 20 d. parengė 2019 m. veiklos ataskaitÄ , jÄ patalpino V. Č. S. menų mokyklos interneto svetainėje visuomenės svarstymui ir pateikta veiklos ataskaita, mokyklos tarybos buvo patvirtinta ir įvertinta „labai gerai“.

5. Teigė, kad visas einamųjų metų užduotis įvykdė tinkamai, 2019-11-26 atliktas tarnybinis patikrinimas dėl galimo jo darbo pareigų pažeidimo, nepasitvirtino. Teigė, kad metinis vertinimas vyko už 2019 m., todėl atsakovas be teisinio pagrindo vertino jo metinę veiklÄ vadovaudamasis 2020-01-14 anoniminiu skundu. Nurodė, kad atsakovo sprendimas dėl jo darbo pareigų atlikimo trÅ«kumų personalo valdymo, mokinių priėmimo organizavimo ir kontrolės srityse, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021-04-13 sprendimu ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtÄ , kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad darbo ginčai dėl teisės, nagrinėjami teismuose, iÅ¡vardyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 220 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnyje, o visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į Darbo ginčų komisijÄ .

Nurodė, kad dalis ieškovo ieškiniu keliamų reikalavimų, o būtent dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo keliami ir nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje, todėl šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įvykdė veiklos vertinimo iÅ¡vadoje nurodytus 1.2. punktus ir pateikė įrodymus apie projektų paskelbimÄ internetinėje ir vietinėje spaudoje. Konstatavo, kad dalyvaudamas projekte partnerio teisėmis, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės iÅ¡pildė iÅ¡keltas užduotis telkti mokyklos bendruomenę bendrų tikslų įgyvendinimui, kas stiprina mokinių, mokytojų ir tėvų tarpusavio bendradarbiavimÄ .

8. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ne pilnai įvykdė 1.3. punkte iÅ¡keltas metinės veiklos užduotis, nes įvykdė tik dalį Å¡ios užduoties - pasirašė bendradarbiavimo sutartį su V. D. universitetu. Atmetė atsakovo teiginius, kad turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytos sutartys su daugiau nei vienu universitetu, nes užduotyje nėra nurodyto privalomo pasiraÅ¡ytų bendradarbiavimo sutarčių skaičiaus.

9. Konstatavo, kad ieÅ¡kovas A. M. per 2019 metus nesikreipė į steigėjÄ ir nepateikė paraiÅ¡kos į struktÅ«rinius fondus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog 2019 m. Å¡aukime finansavimui gauti, nebuvo tinkamos paraiÅ¡kos nustatytai veiklai ir nepateikė veiklos vertinimo IÅ¡vados 3 punkte nurodytų galimų rizikų, kurioms esant nustatytos einamųjų metų veiklos užduotys/ einamųjų metų užduotys gali bÅ«ti neįvykdytos.

10. Nustatė, kad ieškovas netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nes 2019-2020 mokslo metais 7 vaikai buvo priimti nesilaikant nustatytų reikalavimų ir neužtikrinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011-09-15 įsakymu Nr. V-1680 patvirtintas Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo 5 p. 9 p. reikalavimų vykdymas, kas nustatyta 2020-01-13 Nr. 9-44 išvadoje.

11. Pripažino, kad atsakovas nepagrįstai į vertinimo iÅ¡vadÄ Ä¯traukė 2020-01-14 Nr. (4.18)2-228 gautame anoniminiame skunde nurodytas aplinkybes, nes ieÅ¡kovo vertinimas vyko už 2019 m.. Be to, nurodė, kad V. savivaldybės meras, vertindamas ieÅ¡kovo 2019 metų veiklos ataskaitÄ , be teisinio pagrindo vadovavosi darbo grupės pateikta analize darbo aplinkos klimatui iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes gautos iÅ¡vados yra nepatikimos, su trÅ«kumais.

12. Sprendė, kad Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo iÅ¡vados formos turinys atitinka Valstybinių ir savivaldybių Å¡vietimo įstaigų (iÅ¡skyrus aukÅ¡tÄ sias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymÄ organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo turinį.

13. Konstatavo, kad ieÅ¡kovas įvykdė ne visas 2019 m. veiklos užduotis ir darė iÅ¡vadÄ , kad V. savivaldybės mero priimtas sprendimas ieÅ¡kovo praėjusių kalendorinių metų veiklÄ vertinti „patenkinamai“ yra teisėtas ir pagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. M. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021-04-13 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. 14.1.

Nurodo, kad teismas jo atliekamų pareigybinių funkcijų vykdymÄ /nevykdymÄ /netinkamÄ vykdymÄ analizavo plečiamai, t.y., pasisakė dėl tų aplinkybių, kurių atsakovas iÅ¡vadoje nenurodė, kaip aplinkybių lėmusių tokį jo įvertinimÄ . Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybes teismas vertino ne darbuotojo, o darbdavio (atsakovo) naudai, t. y., aktyviai siekė apsaugoti darbdavį, o ne darbuotojÄ , nors darbo bylose teismas privalo bÅ«ti aktyvus siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu ir vieÅ¡Ä jį, interesÄ . 14.2.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis neįrodė, jog 2019 m. Å¡aukime finansavimui gauti, nebuvo tinkamos paraiÅ¡kos nustatytai veiklai. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas 2020-06-25 elektroninis susiraÅ¡inėjimas iÅ¡ kurio matyti, jog kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentÅ«rÄ su praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į faktÄ , kad jokių kvietimų dėl paraiÅ¡kų teikimo 2019 m. nebuvo paskelbta, todėl jam nekilo pareiga kreiptis į struktÅ«rinius fondus su paraiÅ¡ka.

Dėl Å¡ios priežasties teismo padaryta iÅ¡vada dėl 1.3. punkto dalies neįvykdymo neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, nes netinkamai įvertinti pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. 14.3. Teigia, kad teismas privalėjo aiÅ¡kinti ne tik vertinimo turinį, tačiau ir vertinimo atlikimo tvarkÄ bei motyvus, kuriems esant jo veikla vertinta „patenkinamai“, tačiau to neatliko. 14.4. Pažymi, kad teismas pažeidė Konstitucijos ir Civilinio proceso kodekso nuostatas, kuriose nurodyta, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nes teismas selektyviai, tačiau ne objektyviai tyrė ir vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , nesilaikė įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklių, tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . 14.5.

Teigia, jog priešingai nei nurodo teismas, jis laikėsi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo bei patiriamo psichologinio smurto, o psichologinis smurtas ir žalos priteisimo klausimai yra glaudžiai vienas su kitu susiję, kaip ir susiję su pačio vertinimo atlikimu, ko teismas nevertino ir netyrė.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. savivaldybės meras E. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad vertinimas atliktas laiku, tinkamai, objektyviai ir laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. 15.1. Pažymi, kad tiek Darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas darė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas neįvykdė 1.3 užduoties, nes nepagrindė ir neįrodė dėl kokių priežasčių nebuvo pateikta paraiÅ¡ka į struktÅ«rinius fondus. 15.2.

Teigia, kad ieÅ¡kovas įvykdė ne visas 2019 m. veiklos užduotis, pažeidė pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas dėl vaikų priėmimo, neužtikrino Mokytojų priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos apraÅ¡o 5 p., 9 p. reikalavimų vykdymo. 15.3. Tvirtina, kad vertinimo metu ieÅ¡kovui buvo sudarytos visos sÄ lygos ir suteiktos galimybės tiek pakoreguoti veiklos vertinimo iÅ¡vados turinį, tiek patvirtinti užduočių įvykdymÄ . Sužinojęs veiklos vertinimo rezultatÄ , ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai atsisakė bendradarbiauti ir ieÅ¡koti sklandaus ir efektyvaus darbo galimybių. 15.4.

Nurodo, kad V. savivaldybės tarybos 2017-04-28 sprendimas Nr. TS-86 „D. V. savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos apraÅ¡o patvirtinimo“ 2021-02-18 taryboje buvo keičiamas dėl pasikeitusio LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbÄ Ä¯statymo. 15.5. Tvirtina, kad ieÅ¡kovas nevertina savo veiklos visumos per 2019 m., t.y., užduočių įvykdymo ir pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų vykdymo, o akcentuojasi tik į veiklos vertinimo formÄ ir mikroklimato anketavimÄ , kas yra tik viena iÅ¡ vertinimo sudedamųjų dalių.

Pažymi, kad teismas įrodymus vertino kaip visumÄ , neteikdamas prioriteto nei vienam įrodymui. 15.6. Nurodo, kad vertinimas buvo atliktas teisėtai, teisės aktuose numatyta tvarka. Tvirtina, kad atsakovas, identifikavęs konkrečius pažeidimus, įvertindamas tikslus ir uždavinius, pasiektus rezultatus, ir dalies jų ieÅ¡kovui neįvykdžius, priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

16. A. V. savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, todėl dėl bylos esmės nepasisako ir nevertina ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių. Nurodo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra teisiÅ¡kai pagrįstas, nes konstatuoti solidariÄ jÄ Å¾alos atlyginimo prievolę galima tik nustačius, ar prie Å¡ios žalos atsiradimo prisidėjo atsakovai neteisėtais veiksmais/ neveikimu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu, o dalyje dėl ieškovo A. M. 2019 m. veiklos vertinimo išvados panaikinimo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas A. M. 2018-12-28 darbo sutarties pagrindu buvo paskirtas V. Č. S. menų mokyklos direktoriumi. Iš bylos duomenų matyti, kad jam buvo nustatytos einamųjų metų užduotys, numatyti pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimo rodikliai ir aptarta rizika, dėl kurios einamųjų metų užduotys gali būti neįvykdytos. Su minėtomis 2019 metų veiklos vertinimo užduotimis A. M. supažindintas pasirašytinai. Iš bylos duomenų matyti, kad V. savivaldybės meras 2020-02-28 ieškovo veiklos vertinimo išvadoje Nr. DV-62 nurodė, kad V.

Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. metinė veikla vertinama „patenkinamai“ ir neskiriama pareiginės algos kintamoji dalis, nes nepilnai pasiekti rezultatai vykdant metines užduotis (nepilnai įgyvendintos 1.2 ir 1.3 metinės užduotys, pareigybės apraÅ¡yme nustatytos funkcijos vykdomos patenkinamai). Nesutikdamas su vertinimo iÅ¡vada, A. M. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , o 2020-05-14 sprendimu minėtai komisijai atmetus jo praÅ¡ymÄ panaikinti veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ , pripažinti, kad meras vykdė prieÅ¡ jį psichologinį smurtÄ ir kt., ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas A.

M. prašė teismo pripažinti, kad tinkamai įvykdė visas einamųjų metų veiklos užduotis, panaikinti veiklos vertinimo 2020-02-28 iÅ¡vadÄ ir įpareigoti atsakovÄ V. savivaldybės merÄ teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį veiklos vertinimÄ teisės aktų nustatyta tvarka bei spręsti klausimÄ dėl jo skatinimo, be to, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų neturtinę žalÄ .

20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas A. M. pilnai įvykdė veiklos 1.2 punktÄ , kuris veiklos vertinimo iÅ¡vadoje nurodomas, kaip nepilnai įvykdytas, konstatavo, kad iÅ¡ dalies ieÅ¡kovas yra įvykdęs ir 1.3 punkte numatytas užduotis, kad atsakovas, atlikdamas veiklos vertinimÄ , negalėjo vadovautis anoniminės apklausos rezultatais, tačiau darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, veiklos vertinimas atliktas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, todėl veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ pripažinti neteisėta nėra pagrindo, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtÄ .

Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, tačiau neginčija teismo išvadų, kuriomis pripažinta, kad jis tinkamai įvykdė atskiras metines užduotis, todėl, nesant ginčo dėl atskirų užduočių punktų įvertinimo bei sutikdamas su teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų veiklos vertinimo išvadų pakartotinai nepasisako.

21. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada palikti nenagrinėtu jo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigdamas, kad šį reikalavimÄ reiÅ¡kė, nagrinėjant kilusį ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina minėtÄ apelianto teiginį. Darbo ginčai dėl teisės, nagrinėjami teismuose, iÅ¡vardyti Darbo kodekso 220 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnyje, o visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į Darbo ginčų komisijÄ .

Byloje nustatyta, kad ieškiniu keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo keliamas ir nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme, nes ieškinys paduotas nesilaikant ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl jo patirto psichologinio smurto ir su tuo susijusios žalos atlyginimo, tačiau pripažįsta, kad nebuvo suformulavęs konkretaus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Konstatuotina, kad net ir nustačius, jog neturtinė žala asmeniui yra padaryta, nesant reikalavimo, Darbo ginčų komisija neturi ir neturėjo pagrindo spręsti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimo. Dėl paminėto, aplinkybė, kad A. M. Darbo ginčų komisijai nurodė, jog jo atžvilgiu buvo vykdomas psichologinis smurtas, nereiškia, kad turėjo būti ir buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Be to, pažymėtina, kad apeliantas A. M. nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui neteikė jokių rašytinių įrodymų ir nepagrindė konkrečiais faktiniais duomenimis ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir konkretaus neturtinės žalos dydžio.

22. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. V. Č. S. menų mokyklos direktoriui A. M. buvo nustatytos trys einamųjų metų užduotys ir siektinų rezultatų vertinimo rodikliai, o 2020 m. vasario mėn., atlikus A. M. veiklos vertinimÄ , V. savivaldybės meras 2020-02-28 darė iÅ¡vadÄ , kad A. M. nepilnai įvykdė 1.2. ir 1.3 punktuose nustatytas metinės veiklos užduotis bei konstatavo, kad pareigybės apraÅ¡yme nustatytos funkcijos vykdomos patenkinamai. IÅ¡ minėtos veiklos vertinimo iÅ¡vados matyti, kad bendrai A. M. veiklÄ atsakovas įvertino patenkinamai ir to pagrindu ieÅ¡kovui nebuvo skirta pareiginės algos kintamoji dalis.

23. Pagal bylos duomenis V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. 2019 m. veiklos vertinimo 1.3. punkto užduotis „Socialinių partnerių paieÅ¡ka ir paramos pritraukimas“ sudaryta iÅ¡ dviejų dalių: sudaryti sutartis su universitetais dėl bendradarbiavimo ir pateikti paraiÅ¡kÄ Ä¯ struktÅ«rinius fondus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. M. įvykdė pirmÄ užduoties dalį, t.y. 2019-12-30 pasirašė bendradarbiavimo sutartį Å A5-18 su V. D. universitetu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytos sutartys su daugiau nei vienu universitetu, nes užduotyje nėra nurodyto privalomų pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutarčių skaičiaus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog apeliantas A. M. 2019 m. kreipėsi į steigėjÄ ir teikė paraiÅ¡kas į struktÅ«rinius fondus (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, kad negalėjo teikti paraiÅ¡kos į struktÅ«rinius fondus, nes 2019 m. Å¡aukime finansavimui gauti nebuvo tinkamos paraiÅ¡kos nustatytai veiklai, be to, nurodo, kad teismas neįvertino, jog jis pateikė 2020-06-25 elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad kreipėsi į Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros KultÅ«ros projektų skyrių su praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo ar 2019 m. buvo galimybė dalyvauti menų mokykloms ir gautame atsakyme nurodoma, kad jokių kvietimų dėl paraiÅ¡kų teikimo 2019 m. nebuvo paskelbta.

Sutiktina, kad Centrinės projektų valdymo agentÅ«rai užklausimas buvo teikiamas, tačiau užklausimas buvo pateiktas tik kilus Å¡alių ginčui, 2020-06-25 (1 t., b. l. 98), jokių kitų duomenų, kad menų mokyklos vadovas 2019 m. bÅ«tų kreipęsis į steigėjÄ ar struktÅ«rinius fondus, kad bÅ«tų domėtasi dėl paraiÅ¡kų teikimo, teismui nepateikta, kas leidžia konstatuoti, kad 3.1 punkto užduoties dalis dėl paramos pritraukimo, nebuvo vykdoma.

24. Veiklos vertinimo iÅ¡vados 3 punkte yra nurodytos galimos rizikos, kurioms esant nustatytos einamųjų metų veiklos užduotys gali bÅ«ti neįvykdytos (žmogiÅ¡kieji faktoriais (nedarbingumas ir/ar kita); finansiniais faktoriais (nėra lėšų ir/ar kita); informacinių sistemų gedimai; žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių kaita, pasyvus dalyvavimas renginiuose, iÅ¡vykose), tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ patikslinti ar pakeisti užduotis, kurios negalės bÅ«ti įvykdytos 2019 metais, tame tarpe ir dėl 3.1 punkto užduoties vykdymo.

25. Nors apeliantas nesutinka, kad jis netinkamai vykdė pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, tačiau tai paneigia 2020-01-13 iÅ¡vada Nr. 9-44 dėl V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo, kuriuo konstatuota, kad nustatyta, jog 2019-2020 mokslo metais dalis vaikų į mokyklÄ buvo priimti nesilaikant mokyklos ugdymo plano reikalavimų; kad neužtikrintas LR Å vietimo ir mokslo ministro 2011-09-13 patvirtinto apraÅ¡o dėl mokytojų priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos reikalavimų vykdymas (1 t., b. l. 72-78).

Minėta iÅ¡vada nėra nuginčyta. Apeliantas teigia, kad 2020-01-13 iÅ¡vada buvo jam palanki, nes komisija Å¡iurkÅ¡taus jo darbo pareigų ir /ar galimo nepriekaiÅ¡tingos reputacijos pažeidimo nenustatė. Kaip minėta, 2020-01-13 iÅ¡vadoje nustatyti pažeidimai nepaneigti, o A. M., kaip mokyklos vadovas, pagal V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ , su kuria jis buvo supažindintas 2018-12-28, buvo atsakingas už įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, jų įgyvendinimÄ , tinkamÄ funkcijų atlikimÄ ir kt. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 100-102).

Esant minėtiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė pareigybės apraÅ¡yme jam nustatytas funkcijas. Nors apeliantas teigia, kad teismas iÅ¡plėstai, netinkamai vertino įrodymus, neaptarė eilės patikrinimų ir tyrimų, kuriuos atliko atsakovas, tačiau minėti teiginiai atmestini, nes teismas turėjo pareigÄ patikrinti ir įvertinti vertinimo iÅ¡vadoje nurodytus pareigybės apraÅ¡yme nurodytus funkcijų vykdymo pažeidimus. Teismas juos vertino, be to, nurodė, kad į vertinimo iÅ¡vadÄ nepagrįstai įtrauktos aplinkybės, nustatytos 2020 m., kad nepagrįstai remtasi anoniminės apklausos rezultatais, darbo grupės pateikta analize aplinkos klimatui iÅ¡siaiÅ¡kinti.

26. Apeliantas teigia, kad kilęs tarp Å¡alių ginčas priskiriamas darbo bylų kategorijai, kuriose teismo vaidmuo turi bÅ«ti aktyvus bei palaikantis silpnesnės Å¡alies - darbuotojo, pusę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų įrodomÄ jÄ galiÄ , įrodinėjimo pareigas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbo bylos – viena iÅ¡ nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-113/2005, Nr. 3K-3-984/2011). Tai reiÅ¡kia, kad tokios kategorijos bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis).

Pagal minėto straipsnio nuostatÄ , kurioje nustatytas teismo vaidmuo nagrinėjant darbo bylas, darytina iÅ¡vada, kad byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Tokia iÅ¡vada darytina remiantis sisteminiu CPK 414 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio aiÅ¡kinimu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Taigi pagal Å¡ias įstatymo normas Å¡alys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008). Pirmosios instancijos teismas, byloje nekonstatavęs prieÅ¡taravimų, netikslumų ar kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų bÅ«tina savo iniciatyva rinkti įrodymus siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , neturėjo pareigos naudotis CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis (savo iniciatyva rinkti įrodymus).

28. Apeliantas, teigdamas, kad teismas įrodymus vertino neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, nepateikė minėtÄ teiginį patvirtinančių argumentų. Apeliacinio skundo motyvais iÅ¡reiÅ¡kęs nesutikimÄ su teismo sprendimo iÅ¡vada, apeliantas A. M. nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog jis įvykdė visas 2019 m. veiklos užduotis, nepažeidė pareiginių nuostatų reikalavimų, o tik iÅ¡ esmės pakartoja savo pozicijÄ dėl ginčo aplinkybių.

29. KritiÅ¡kai vertintini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovo argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis, apeliantas iÅ¡ esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas analizavo byloje esančiÄ medžiagÄ ir vertino Å¡alių argumentus ir įrodymus.

Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir bylos medžiaga. Teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neduoda pagrindo daryti iÅ¡vados, jog reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra motyvuotas, grindžiamas byloje esančiais įrodymais, todėl konstatuotina, kad teismas iÅ¡analizavo visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus nėra pagrindo.

30. Apeliantas A. M. teigia, kad buvo pažeista jo vertinimo procedÅ«ra, pokalbyje nedalyvavo mokyklos tėvų tarybos pirmininkas, kuris susipažinęs su vertinimo iÅ¡vada su ja nesutiko, dėl ko vertinimas turėjo bÅ«ti atliktas pakartotinai. Å vietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimas vykdomas pagal Valstybinių ir savivaldybių Å¡vietimo įstaigų (iÅ¡skyrus aukÅ¡tÄ sias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymÄ organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2018-03-27 įsakymu Nr. V-279 „D.

V. ir savivaldybių Å¡vietimo įstaigų (iÅ¡skyrus aukÅ¡tÄ sias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymÄ organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų patvirtinimo“. Pagal minėtus nuostatus mokyklos vadovas – iki sausio 20 dienos parengia metų veiklos ataskaitÄ , paskelbia vieÅ¡ai ir pateikia svarstyti Å¡vietimo įstaigos bendruomenei ir mokyklose – mokyklos tarybai, Å¡vietimo pagalbos įstaigose – savivaldos institucijai, jei ji yra. Susipažinusi su mokyklos tarybos įvertinimu, metų veiklos ataskaitÄ svarsto ir įvertina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo.

31. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punktas nustato, kad savivaldybės meras kontroliuoja ir prižiÅ«ri savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklÄ , kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus. Esant minėtoms nuostatoms, apelianto A. M., kaip V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus, veiklos vertinimas pagrįstai buvo atliktas atsakovo. Nustatyta, kad A. M. apie bÅ«simÄ vertinimÄ buvo informuotas iÅ¡ anksto, vėliau su juo buvo suderinta vėlesnė vertinimo data.

Ta aplinkybę, kad vertinime dalyvavo atsakovo padėjėja, kuri atsakovo teigimu organizavo kasmetinį biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimÄ bet nedalyvavo mokyklos tėvų tarybos pirmininkas, kuris buvo supažindintas su vertinimo iÅ¡vada, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apelianto veiklos vertinimas atliktas neteisėtai, o iÅ¡vados yra nepagrįstos. Neginčijamų duomenų, kad apeliantas bÅ«tų reikalavęs atsakovo, jog vertinimas bÅ«tų atliktas pakartotinai, dalyvaujant mokyklos tėvų tarybos pirmininkui, nepateikta.

Nors A. M. buvo vertinamas naudojant netinkamÄ veiklos vertinimo iÅ¡vados formÄ , tačiau veiklos vertinimu buvo patikrintos ir duota iÅ¡vada dėl 2019 m. jam iÅ¡keltų uždavinių vykdymo/nevykdymo. Ta aplinkybę, kad mokyklos taryba apelianto veiklÄ buvo įvertinusi labai gerai, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad taip įvertinti A. M. veiklÄ privalėjo ir atsakovas.

32. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010).

33. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Laimutė Sankauskaitė Dalia Pranckienė Birutė Valiulienė