9f711a5c-cd89-41c2-9326-c4116a00a33d · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-469-638/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16312-2019-5 Procesinio dokumento kategorija 2.4.2.8 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. S., D. J., D. J. ir R. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

S., D. J., D. J. ir R. S. patikslintus pareiÅ¡kimus, suinteresuoti asmenys - Z. K., R. S., A. K. M., Kauno miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir uždaroji akcinė bendrovė „Avadi“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai A. S., E. S. ir J. S. patikslintame pareiÅ¡kime prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ pagal Kauno miesto savivaldybės 2009 m. birželio 11 d. statinių (duomenys neskelbtini)iÅ¡dėstymo planÄ , parengtÄ VÄ® Registrų centro Kauno filialo matavimo specialistės A.

D., ir matininkės N. Č. 2019 m. spalio 22 d. parengtÄ â€žNekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (reg. Nr. 20/113041) adresu Kauno m. sav.,(duomenys neskelbtini)“, kad A. S. įgyja nuosavybės teisę į Å«kio pastatÄ 2811ž, adresu(duomenys neskelbtini), kurio plotas 25,92 kv. m, ir Å«kio pastato 20I1ž, adresu(duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , pažymėtÄ indeksu 1-7, kurio plotas 5,60 kv. m, J. S. ir E. S. įgyja nuosavybės teisę po ½ dalį į Å«kio pastatÄ 24I1ž, adresu (duomenys neskelbtini)(2 t., b. l. 65–69).

2. PareiÅ¡kėjai A. K., D. J., D. J., R. S. ir R. B. patikslintu pareiÅ¡kimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ pagal Kauno miesto savivaldybės pagal Kauno miesto savivaldybės 2009 m. birželio 11 d. statinių (duomenys neskelbtini)iÅ¡dėstymo planÄ , parengtÄ A. D. ir matininkės N. Č. 2019 m. spalio 22 d. parengtÄ â€žNekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (reg. Nr. 20/113041) adresu Kauno m. sav.,(duomenys neskelbtini)“, kad A. K. įgyja nuosavybės teisę į Å«kio pastato 18I1Ž adresu(duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , pažymėtÄ indeksu 1-1, kurio plotas 5,21 kv.m, D.

J. ir D. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyja po ½ dalį sandėliuko, pažymėto indeksu 1-3, kurio plotas 8,60 kv. m ir po ½ dalį sandėliuko, pažymėto indeksu 1-4, kurio plotas 9,20 kv. m, esančius Å«kio pastate 20I1ž adresu(duomenys neskelbtini), R. S. įgyja nuosavybės teisę į Å«kio pastato 20 I1ž adresu(duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , pažymėtÄ indeksu 1-8, kurio plotas 5,04 kv. m ir R. B. įgyja nuosavybės teisę į Å«kio pastato 20I1ž sandėliukÄ , pažymėtÄ indeksu 1-5, kurio plotas 30,37 kv. m.

3. PareiÅ¡kimuose nurodė ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai yra gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), butų savininkai. Visi gyvenamojo namo, iÅ¡skyrus butÄ Nr. 9, butai buvo įgyti nuosavybės teise pirkimo–pardavimo iÅ¡ valstybės (savivaldybės) sutartimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1374, t. y. privatizavimo įstatymu. PareiÅ¡kėjai, Å¡ioje byloje savo butus nuosavybės teise vėliau jau įgijo kitais pagrindais - dovanojimo sutartimis, pirkimo–pardavimo sutartimis iÅ¡ savininkų, kurie įgijo butus pagal privatizavimo įstatymÄ , paveldėjimu pagal įstatymÄ , teismo sprendimu ar kitais bÅ«dais.

Visi šio namo gyventojai naudojasi dabar ir naudojosi dar tarybiniais laikais sandėliukais, kurie buvo ir yra ūkio pastatuose. Šiuose pastatuose esantys sandėliukai - gyvenamojo namo butų priklausiniai ir privalėjo būti privatizuoti (parduoti) kartu su butais, pirkimo–pardavimo sutartyse juos įvardijant kaip priklausinius. Pareiškėjai nurodė, kad į namo butų privatizavimo įkainavimo aktus nebuvo įtraukti sandėliukai, kuriais namo gyventojai naudojasi nuo 1958-1962 metų. Rašytinių įrodymų, kad minėtuose ūkio pastatuose, inventorizuotuose ir pažymėtuose archyvinėje gyvenamojo pastato inventorizacijos byloje, yra butams priskirti sandėliukai, pareiškėjai neturi.

Namo butų pirmieji savininkai, butų nuosavybę įgiję pagal privatizacijos įstatymÄ , nuosavybės teisę į butus perleisdami kitiems savininkams, kartu perdavė ir sandėliukus, kuriais dabar naudojasi pareiÅ¡kėjai. Aukščiau įvardintÄ faktÄ patvirtina vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas - Kauno miesto savivaldybei priklausančio buto(duomenys neskelbitni), pasas, sudarytas 2001 m. gegužės 7 d. Šį pasÄ sudarė buto nuomotojas, t. y. Kauno miesto savivaldybė ir pasirašė jos darbuotojas G.

J.. PasÄ taip pat pasirašė ir buto nuomininkė A. M.. Buto Nr. 9 pase aiÅ¡kiai nurodyta, kad nuomininkė naudojasi dviem sandėliukais Å«kiniame pastate 20I'/m. Pabrėžtinas faktas, kad 1996 m. Kauno m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos užsakymu buvo parengtas „S. P. g. 19-21-23 sumažintos apimties detalus planas“, kuriame suprojektuotas valstybinės žemės sklypas Nr. 4-1130 m2, skirtas visų Å«kio pastatų, esančių Å¡iame žemės sklype naudojimuisi. Ä® Å¡io žemės sklypo ribas patenka ir Å«kio pastatai, kuriuose yra sandėliukai.

Å ie sandėliukai vieÅ¡ajame registre neįregistruoti nei Lietuvos valstybei, nei Kauno m. savivaldybei. Sandėliukai taip pat neįregistruoti nuosavybės teise ir kitų asmenų. PareiÅ¡kėjas A. S. butÄ adresu(duomenys neskelbtini), įsigijo 2012 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartimi iÅ¡ D. S., kuri butÄ nuosavybės teise buvo įgijusi 1998 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. Nr. 6161. Kartu su butu D. S. perdavė ir sandėliukÄ . PareiÅ¡kėjas A. K. laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2018 m. liepos 11 d. buvo buto adresu (duomenys neskelbtini)nuomininkas, taip pat naudojosi ir sandėliuku Nr.

5. Butas nuo 1999 m. gruodžio 27 d. priklausė Kauno miesto savivaldybei. Šiuo metu A. K. yra minimo buto savininkas ir toliau naudojasi perduotu sandėliuku Nr.

5. PareiÅ¡kėja R. S. butÄ (duomenys neskelbtini)įsigijo 2011 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4VJ-2390 iÅ¡ R. S. ir L. S., kurie šį butÄ buvo įgiję 2007 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4VJ-27557. Buvę buto savininkai su butu R. S. ir E. S. perdavė ir sandėliukÄ Nr.

2. PareiÅ¡kėjai D. J. ir D. J. butÄ adresu(duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-3212. Buvę buto savininkai su butu kartu perdavė ir sandėliukus. UAB „Avadi“ Å¡ioje byloje turi suinteresuotumÄ , nes nori Å«kinių pastatų vietoje įrengti sau dar vienÄ Ä¯važiavimÄ , tačiau tai iÅ¡eina už jų detalaus sklypo ribų.

4. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu (2 t., b. l. 98–106) su patikslintais pareiÅ¡kimais nesutiko. Nurodė ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė įstatyme nustatytų įgyjamosios senaties sÄ lygų. Ginčo sandėliukai sukurti nesilaikant teisės normų nustatytų statybos reikalavimų.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Avadi“ atsiliepimu (3 t., b. l. 5–9) prašė pareiÅ¡kimus atmesti. Nurodė ir paaiÅ¡kino, kad Å«kiniai pastatai yra avarinės bÅ«klės, nepateikti jų statybos teisėtumÄ patvirtinantys įrodymai, todėl jie turėtų bÅ«ti nugriauti. Jie yra už pareiÅ¡kėjų gyvenamojo namo žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, todėl sandėliukai gyventojams nėra priskirti. Sandėliukai yra valstybės nuosavybė, nes jų sukÅ«rimo metu visa nuosavybė buvo valstybinė. PareiÅ¡kėjai Å¡ios prezumpcijos nepaneigė.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos byloje pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra (2 t., b. l. 147–150).

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija byloje pateikė atsiliepimÄ (3 t., b. l. 96–105), prašė pareiÅ¡kimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti nėra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų patikslintus pareiÅ¡kimus atmetė.

9. Teismas nurodė, kad vadovaujantis LTSR Komunalinio Å«kio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 37 punktu, namų valdų, kuriose yra savavaliÅ¡kos statybos statinių, inventorizacijos bylose anksčiau buvo daromi savavaliÅ¡kos statybos atžymėjimai, 46 punkte nurodyta, kad apie gyventojų savavaliÅ¡kai pastatytus Å«kinius pastatus, garažus, Å¡iltnamius ir kitus statinius techninės inventorizacijos bylos virÅ¡elio ir žemės sklypo plano virÅ¡utinėje dalyje daroma atžyma, uždedant spaudÄ â€žsavavaliÅ¡ka statyba“.

Teismas, susipažinęs su namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)techninės apskaitos byla nustatė, kad šios bylos pirmajame lape 1993 m. gruodžio 7 d. eilei statinių, tame tarpe ir ūkiniams pastatams 18I1m, 19I1m ir 20I1m buvo uždėtas spaudas „savavališka statyba“. Teismas pažymėjo, kad vėliau ūkiniai pastatai 18 I1m ir 19 I1m buvo perstatyti ir 2002 m. sausio 10 d. kadastrinių matavimų metu pastato 18 I1m ribose buvo atžymėti nauji atskiri ūkiniai pastatai 18I1ž, 24 I1ž, 25 I1ž, 26 I1ž bei 27I1ž.

Teismas nurodė, kad nedidelėje Å«kinio pastato 20I1m dalyje taip pat buvo pažymėtas naujas atskiras Å«kinis pastatas 28I1ž, tačiau Å«kinis pastatas 20I1m, kuris 1993 metais buvo fiksuotas kaip savavaliÅ¡ka statyba, yra iÅ¡likęs iki Å¡iol. BÅ«tent į Å¡iame savavaliÅ¡kai pastatytame Å«kiniame pastate esančius sandėliukus pretenduoja pareiÅ¡kėjai A. S., D. J., D. J., R. S. ir R. B.. To meto teisės aktai draudė savavaliÅ¡kai pastatytų statinių registracijÄ . Teismas nurodė, kad Å¡is draudimas buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos“ 1, 5 ir 6 punktuose, nurodant, kad bÅ«tina registruoti visus statinius, prieÅ¡ tai juos inventorizavus, bei akcentuojant, kad neregistruojami laikini arba savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai.

Statinio neužregistravimas po jo inventorizacijos fakto leidžia teismui vertinti kaip labiausiai tikėtinÄ situacijÄ , kad ginčo statinys neatitiko registruotiniems nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų (CPK 185 str.). Techninės apskaitos byloje iki Å¡iol nėra panaikintas spaudas apie Å¡io pastato savavaliÅ¡kÄ statybÄ , todėl teismas konstatavo, jog jis iki Å¡iol yra savavaliÅ¡ka statyba, o savavaliÅ¡kos statybos rezultatas negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas (CPK 178 str., 185 str.).

10. Teismas nurodė, kad VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, nei Å«kio pastatai, nei juose esantys sandėliukai kaip nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ūkiniai pastatai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, todėl jie negali bÅ«ti įgyjami nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu (civilinė byla Nr. 2A-161-569/2019). Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai byloje nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į archyvus ar į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ dėl statybÄ leidžiančių dokumentų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių Å«kio pastatų statybos teisėtumÄ , gavimo.

11. Teismas nurodė, kad ūkinio pastato 18I1ž statybos metai nurodyti 1958 m. LTSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, kurios 16 punktas draudė savavališkai pastatytus pastatus registruoti. Be to, LTSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 36 punkte buvo nurodyta, kad savavališka statyba laikomi visi po 1958 m. rugpjūčio 1 d. be leidimo pastatyti ar perstatyti gyvenamieji namai, jų dalys, priestatai, antstatai, ūkio pastatai, kiemo rūsiai, šiltnamiai.

Teismas vertino, kad toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad ginčo statinio statybos laikotarpiu (1958 m.) egzistavo reikalavimai statybos darbams įforminti, kuriuos patvirtinančių įrodymų į bylÄ pareiÅ¡kėjas nepateikė (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad kitų dviejų Å«kinių pastatų 24I1ž ir 28 I1ž statybos metai nurodyti 1999. Tuo metu galiojo 1964 m. civilinio kodekso 114 straipsnis, kuris numatė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau – statytojai), kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastatÄ (statinį) ar įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra iÅ¡nuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas, arba nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, arba neturėdami leidimo statybai, arba turėdami neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ , arba su esminiais nukrypimais nuo projekto arba Å¡iurkščiai pažeisdami statybos normas ar taisykles, neturi teisės tokiu pastatu (statiniu) ar įrenginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, iÅ¡nuomoti ir pan.).

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad Å«kio pastatai ir juose esantys sandėliukai gali dalyvauti civilinėje apyvartoje ir gali bÅ«ti civilinių teisių objektu. Nesant valdymo teisės objekto, negali bÅ«ti ir teisėto valdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai A. S., D. J., D. J. ir R. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas A.

S. reikalavimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į Å«kio pastatÄ 2811ž, adresu(duomenys neskelbtini), kurio plotas 25,92 kv. m., ir Å«kio pastato 20I1ž, adresu(duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , pažymėta indeksu 1-7, kurio plotas 5,60 kv. m., atmestas D. J. ir D. J. reikalavimas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti po 1/2 dalį sandėliuko, pažymėto indeksu 1­3, kurio plotas 8,60 kv. m. ir po 1/2 dalį sandėliuko, pažymėto indeksu 1-4, kurio plotas 9,20 kv. m., esančius Å«kio pastate 20I1ž adresu(duomenys neskelbtini), atmestas R.

S. reikalavimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į Å«kio pastatÄ 20 I1ž adresu(duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , pažymėtÄ indeksu 1-8, kurio plotas 5,04 kv. m., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - A. S., D. J. ir D. J. ir R. S. pareiÅ¡kimuose pareikÅ¡tus reikalavimus dėl nuosavybės teisės įgijimo tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas nenurodė, kokios teisės normos galiojo ginčo statinių statybos laikotarpiu, todėl nepagristai sprendė, kad ginčo statiniams buvo reikalingi statybÄ leidžiantys dokumentai ir nepagrįstai reikalavo tokius įrodymus pateikti pareiÅ¡kėjams.

PareiÅ¡kėjams nėra žinomas teisinis reguliavimas, pagal kurį 1962 metais buvo privaloma gauti statybos leidimÄ Å«kinio pastato Nr. 20I1ž statybai ar atlikti kitÄ procedÅ«rÄ , kad Å¡i statyba bÅ«tų laikoma teisėta. Nei teismas, nei pareiÅ¡kėjams oponuojantys bylos dalyviai, tame tarpe Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nesugebėjo nurodyti, kokie teisės aktai reguliavo ginčo statinių kategorijai priskirtinų statinių statybÄ Kauno mieste ir koks tas reguliavimas buvo. 12.2.

Byloje ne tik nebuvo atskleistas teisinis reguliavimas dėl Å«kinių pastatų statybos 1962 m., tačiau už statybos teisėtumo kontrolę atsakinga valstybės įstaiga neturi jokių duomenų, kad Å¡io statinio statyba yra savavaliÅ¡ka. Todėl kyla klausimas, kokiu teisiniu pagrindu teismas nustatė, kad ginčo statinys iÅ¡ viso turėjo turėti jo statybos teisėtumÄ pagrindžiančius dokumentus. 12.3. PareiÅ¡kėjams nėra žinomas teisės aktas, kuris 1962 m. reguliavo Å«kinių pastatų statybÄ mieste, todėl, nesant duomenų, pagrindžiančių, kad tokių statinių statyba mieste buvo reguliuojama, darytina iÅ¡vada, kad nebuvo teisės aktų, draudžiančių statyti bylai aktualius statinius, todėl jų statyba negali bÅ«ti laikoma neteisėta. 12.4.

Nesutiktina su teismo motyvu, kad vien ta aplinkybė, kad statiniai nebuvo registruoti Registrų centre, savaime reiÅ¡kia, kad jie yra savavaliÅ¡kos statybos rezultatas. R. N. turto registre atlieka iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ir nėra skirta nustatyti statinio sukÅ«rimo teisėtumÄ . Vien tai, kad statinys yra ar nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tai savaime nereiÅ¡kia jo sukÅ«rimo teisėtumo ar neteisėtumo. Statinio statybos teisėtumÄ /neteisėtumÄ nustato jo sukÅ«rimo metu galioję teisės aktų reikalavimai statybai ir Å¡ių reikalavimų laikymasis.

Atitinkamai, statinių teisėtumo siejimas su jų registracija Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjų nuomone, nėra logiškas. 12.5. Kauno miesto valdyba 1996 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1176 nusprendė pritarti namų valdų (duomenys neskelbtini)sumažintos apimties detaliajam planui, pagal kurį skiriamas 3200 kv. m. žemės sklypas prie(duomenys neskelbtini), 1260 kv. m. – prie(duomenys neskelbtini), 1225 kv. m. – prie(duomenys neskelbtini), 1130 kv. m. žemės plotas - bendrai naudoti, t. y. minėtu mažosios apimties detaliuoju planu buvo išskirtas žemės sklypas, skirtas ginčo sandėliukų eksploatavimui.

13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad teismas įvertino, jog pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kokiu teisiniu pagrindu Å«kinis statinys, kuriame yra sandėliukai, buvo statomas, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad statinio statybai buvo skirtas žemės sklypas, kad Å¡io Å«kinio pastato statybai buvo gauta reikiama projektinė dokumentacija.

Teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog byloje nesant duomenų, kad namų valdos byloje esantis spaudas apie statinio savavaliÅ¡kÄ statybÄ panaikintas, labiausiai tikėtina situacija yra ta, kad ginčo statinys neatitinka registruotiniems nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų. PareiÅ¡kėjams nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, jog statiniai buvo sukurti statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, teismas sprendime pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad nėra galimybės konstatuoti, jog tokie statiniai gali dalyvauti civilinėje apyvartoje ir gali bÅ«ti civilinių teisių objektu, nes nesant valdymo teisės objekto, negali bÅ«ti ir teisėto jo valdymo.

14. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad teismas, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, ginčijamame sprendime atskleidė ginčo sandėliukų statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ bei įvardijo materialinės teisės normų, aktualių sandėliukų statybos įteisinimui, turinį. Ginčo sandėliukų sukÅ«rimo metu (1958 - 1962 metais) galiojo Lietuvos M.

T. 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtinti individualios statybos nuostatai, pagal kuriuos statyba turėjo bÅ«ti vykdoma tam tikslui skirtame sklype, gavus statybos leidimÄ ir parengus techninę dokumentacijÄ (projektÄ ). Duomenų patvirtinančių, kad ginčo statiniai - sandėliukai Å¡iuo metu yra įteisinti statybos įstatymo nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjai į bylÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu nepateikė statybos teisėtumÄ Ä¯rodančių dokumentų, nei administracinių sprendimų dėl vėlesnio statybos įteisinimo.

PareiÅ¡kėjai neįrodė visų įgyjamosios senaties bÅ«tinųjų sÄ lygų viseto egzistavimo.

15. Suinteresuotas asmuo UAB „Avadi“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo statiniai yra savavaliÅ¡ka statyba, o pareiÅ¡kėjai neįrodė ginčo statinių statybos teisėtumo. Ä®rodinėjant statinių statybos aplinkybes į bylÄ nebuvo pateikti jokie nutarimai, sprendimai ar įsakymai dėl leidimo statyti Å«kinius pastatus, taip pat nepateikti miesto vykdomojo komiteto sprendimai dėl tokio leidimo iÅ¡davimo.

Tai patvirtina, kad nėra jokių dokumentų, kuriais bÅ«tų oficialiai įformintos statybos procedÅ«ros. Teismas teisingai sprendė, kad to meto teisės aktai draudė savavaliÅ¡kai pastatytų statinių registracijÄ . Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais. Nėra pagrindo konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktÄ , kadangi pareiÅ¡kėjai neįrodė ir pirmosios sÄ lygos, t. y. kad jie nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. nėra daikto savininkai.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo daikto tinkamumo įgyti pagal įgyjamosios senaties institutÄ (CK 4.69 straipsnio 1 dalis).

18. Daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukÅ«rimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos bÅ«du (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi bÅ«ti konstatuojama, kad nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008).

19. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios teisės normos galiojo ginčo statinių statybos laikotarpiu, todėl nepagristai sprendė, kad ginčo statiniams buvo reikalingi statybÄ leidžiantys dokumentai. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais negali sutikti. PrieÅ¡ingai, negu kad teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ginčo statinių sukÅ«rimo duomenis, kurie sukaupti namų valdos(duomenys neskelbtini), technikinės apskaitos byloje ir konstatavo, kad Å«kinio pastato 18I1ž statybos metai nurodyti 1958 m., o kito Å«kinio pastato 20I1m statybos metai nurodomi 1962 m. Kaip matyti iÅ¡ technikinės apskaitos bylos, pastatai namų valdoje(duomenys neskelbtini), priklausė valstybiniam žinybiniam fondui, valdytojas - KEČ 1-a namų valdyba.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos yra parengusi Teisės aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarkÄ Lietuvoje 1947–1992 metais, sÄ raÅ¡Ä (interneto prieiga https://vtpsi.lrv.lt/uploads/vtpsi/documents/files/istor%20naujai%20svetainei%202.pdf), kuris yra pradinis informacijos Å¡altinis sprendžiant apie ginčo pastatų statybÄ reglamentavusius teisės aktus Å¡ių pastatų sukÅ«rimo laikotarpiu.

Statybos politikÄ Lietuvoje sovietmečiu formavo ir jos įgyvendinimÄ reguliavo Lietuvos TSR M. T. (toliau –M. T.) ir Valstybinis statybos ir architektÅ«ros reikalų komitetas (toliau –VSARK), kuris 1963 metais buvo reorganizuotas į Valstybinį statybos reikalų komitetÄ (toliau –VSRK). Statybos valstybinę priežiÅ«rÄ Lietuvoje vykdė Valstybinė statybos inspekcija (toliau –Inspekcija), kuri buvo VSARK, VSRK, VSK, SUM padalinys. Nuo 1997 metų Inspekcija pertvarkyta į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos.

Sovietmečiu Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatinė statyba ir tokia pat nuosavybės teisė į statinius. Privati statyba ir privačios nuosavybės teisė į statinius buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose.

21. Å iuo atveju apeliantai patys savo skunde pripažįsta, kad Å«kiniai pastatai nebuvo statomi kaip individualaus gyvenamojo namo priklausinys tuo tikslu suteiktame žemės sklype, todėl jų statybai negalėjo bÅ«ti taikomi individualinę statybÄ reglamentavę teisės aktai. Kaip minėta, tai buvo valstybinio fondo gyvenamasis pastatas ir prie jo teisėtai galėjo bÅ«ti statomi tik valstybinio/žinybinio fondo Å«kiniai pastatai. M. T. 1947 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 605 „Dėl tvarkos baigtiems statyti namams ir civilinės paskirties pastatams eksploatacijon priimti“ buvo nustatyta, kad miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turi bÅ«ti priimti eksploatacijon visi naujai pastatyti, atstatyti, rekonstruoti ir kapitaliÅ¡kai suremontuoti gyvenamieji namai ir civiliniai pastatai.

Miestų ir apskričių vykdomiesiems komitetams pavesta tvirtinti statinių priėmimo naudoti valstybinių komisijų suraÅ¡ytus aktus ir duoti leidimus pradėti pastatus naudoti. Patvirtintos pastatų priėmimo naudoti taisyklės. Nustatyta, kad už savavaliÅ¡kÄ nepriimtų naudoti pastatų naudojimÄ kalti asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn, Å¡is nutarimas galiojo iki 1962 m. gegužės 31 d. VSARK 1962 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 105 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti tvarkos“ buvo patvirtinta gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų priėmimo naudoti instrukcija RSN 2 – 62, kuri įsigaliojo 1962 m. spalio 1 d. (nuo tos dienos neteko galio VSARK 1960 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintos pastatų priėmimo naudoti taisyklės).

Instrukcijoje numatyti reikalavimai priimamų naudoti pastatų baigtumui, nustatyta valstybinių komisijų skyrimo ir jų darbo tvarka, išvardyti joms teikiami statinių statybos dokumentai, nustatyta priėmimo naudoti aktų surašymo ir tvirtinimo tvarka.

22. M. T. 1949 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl teisinės pastatų registracijos Lietuvos miestuose, vasarvietėse ir kurortuose“ (Ch R., 1949, Nr. 1–5) buvo patvirtinta instrukcija, kurioje apskričių ir miestų vykdomieji komitetai įpareigoti iki 1950 m. sausio 1 d. atlikti namų fondo pagrindinę teisinę registracijÄ ir vesti jÄ ateityje. Nurodyta, kokie pastatai priklauso valstybiniam fondui ir kokie –vietinių tarybų fondui. Nurodyta, kaip įforminama faktiÅ¡kų savininkų nuosavybės teisė į pastatus, kai trÅ«ksta Å¡iÄ teisę patvirtinančių dokumentų. Nustatyta beÅ¡eimininkių pastatų perdavimo į municipalinį fondÄ tvarka. Patvirtinta einamosios pastatų teisinės registracijos ir rejestro knygų vedimo tvarka. Nutarimas galiojo iki 1970 m. sausio 4 d.

23. M. T. 1949, 1970, 1991 metais patvirtino Teisinio pastatų registravimo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijas, kuriomis nustatė statinių įregistravimo tvarkÄ . Todėl teisiÅ¡kai neįregistruotų statinių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse neturėjo bÅ«ti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo pastatų statybos teisėtumui nustatyti turi bÅ«ti vadovaujamasi LTSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, kurios 16 punktas draudė savavaliÅ¡kai pastatytus pastatus registruoti.

Be to, LTSR Komunalinio Å«kio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 36 punkte buvo nurodyta, kad savavaliÅ¡ka statyba laikomi visi po 1958 m. rugpjūčio 1 d. be leidimo pastatyti ar perstatyti gyvenamieji namai, jų dalys, priestatai, antstatai, Å«kio pastatai, kiemo rÅ«siai, Å¡iltnamiai. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo statinių statybos laikotarpiu (nuo 1958 m.) jau egzistavo reikalavimai statybos darbams įforminti, tačiau pareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų, kad tų reikalavimų buvo laikomasi (CPK 178 str.).

24. Apeliantų teiginys, kad nebuvo teisės aktų, draudžiančių statyti bylai aktualius statinius, todėl jų statyba negali būti laikoma neteisėta, yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Ginčo statinių statyba, kaip minėta, buvo reguliuojama viešosios teisės normomis, pagal kurias asmenų veiklai taikomas principas – viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama. Vadinasi, ieškovai turėjo pateikti įrodymus, kad statinių statybai buvo išduoti atitinkami leidimai ir pastatai pastatyti pagal leidimus bei nustatyta tvarka valstybinės komisijos priimti naudoti.

25. Apeliantų teiginiai, kad registracija nekilnojamojo turto registre atlieka iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ir nėra skirta nustatyti statinio sukÅ«rimo teisėtumÄ , todėl vien tai, kad statinys nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, savaime nereiÅ¡kia jo sukÅ«rimo teisėtumo ar neteisėtumo, yra neteisingi. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įraÅ¡ymas į nekilnojamojo turto kadastrÄ (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Kitaip tariant, pirmiausia turi bÅ«ti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka, o po to jau gali bÅ«ti registruojamos daiktinės teisės į daiktÄ ( nuosavybė, nuoma, panauda ir pan.). Savo ruožtu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomas (...) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitÄ statybos teisėtumÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Šiuo atveju pareiškėjai siekia įgyti daiktinę teisę (nuosavybės teisę) į statinius, todėl tie nekilnojamojo turto objektai, į kuriuos pareiškėjai nori įgyti daiktines teises, turi būti įregistruoti Kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

26. Aplinkybė, kad Kauno miesto valdybos 1996 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1176 buvo pritarta namų valdų (duomenys neskelbtini)sumažintos apimties detaliajam planui, priešingai, negu teigia apeliantai, neleidžia teigti, kad detaliuoju planu buvo išskirtas žemės sklypas, skirtas ginčo sandėliukų eksploatavimui. Detaliajame plane pažymima, kad sklypai skiriami prie gyvenamųjų namų(duomenys neskelbtini), ginčo sandėliukai šiame plane nėra paminėti.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias statinių sukÅ«rimÄ , įteisinimÄ ir galimybę pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties bÅ«du (CK 4.69 straipsnis), tinkamai ir pakankamai atskleidė sovietmečiu statybÄ reglamentavusias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos taikant įgyjamosios senaties institutÄ , todėl priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

28. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės nekeistinas, tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteisiamos sumos po 295,85 Eur iÅ¡ kiekvieno yra iÅ¡ieÅ¡kotinos suinteresuotam asmeniui UAB „Avadi“. Suinteresuoto asmens UAB „Avadi“ iÅ¡laidos apeliaciniame procese sudarė 968 Eur, jos priteistinos iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis: po 242 Eur iÅ¡ kiekvieno apelianto, kadangi apeliacinį skundÄ pateikė tik keturi pareiÅ¡kėjai. Sudėjus priteistinas sumas (295,85 +242) bendra suma 537,85 Eur priteistina iÅ¡ kiekvieno apelianto suinteresuotam asmeniui UAB „Avadi“.

29. Valstybės išlaidos procesinių dokumentų siuntimui apeliacinės instancijos teisme sudaro 18 Eur. Padalinus keturiems apeliantams, kiekvienam tenkanti suma būtų 4,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas jau yra priteisęs valstybei iš kiekvieno pareiškėjo po 8,78 Eur. Prie šios sumos apeliantams pridedama po 4,50 Eur, bendra iš apeliantų priteistina suma išeina po 13,28 Eur (suapvalinus 13 Eur). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: priteisti suinteresuotam asmeniui UAB „Avadi“, įm.k. 300008288, iÅ¡ apeliantų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 537,85 Eur (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus ir 85 ct) iÅ¡ kiekvieno, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 295,85 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 85 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš apeliantų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 13 Eur (trylika eurų) iš kiekvieno, iš pareiškėjų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,78 Eur ( aštuonis eurus ir 78 ct) iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5660. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Diana Labokaitė