9f701cf3-cc97-4a40-b16d-2dd4d12e4908 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1266-753/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01036-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.3.5; 3.4.1.4; 3.4.1.3; 3.2.6.4. KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 23 d.KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei K. P., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, atsakovui A. P. (naudojant vaizdo ir garso įrangÄ ), trečiajam asmeniui A.

S.,nedalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančių institucijų – KaiÅ¡iadorių ir Vilniaus rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos tarnybų – atstovams,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo ir garso įrangÄ , iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal K. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiuoju asmeniu byloje esant A. S., iÅ¡vadÄ byloje teikiant KaiÅ¡iadorių ir Vilniaus rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos tarnyboms, ir n u s t a t ė:

K. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti, kad A. P. nėra G. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad jos ir atsakovo A. P. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Apie 2 metus iki santuokos nutraukimo jie kartu jau negyveno ir jokių santykių neturėjo. Po santuokos nutraukimo pradėjo gyventi su trečiuoju asmeniu A. S., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus G. Vaiko tėvu gimimo liudijime atsakovas buvo įraÅ¡ytas tik dėl to, kad sÅ«nus gimė nuo jų santuokos su atsakovu nutraukimo nepraėjus trims Å¡imtams dienų, nors praėjus beveik trejiems metams nuo to laiko, kai su atsakovu kartu nebegyveno.

Be to, vaikas gimė 7 mėnesių, t. y. pilnai neiÅ¡neÅ¡iotas, faktiÅ¡kai tik dėl to ir nebuvo praėjęs įstatymo nustatytas trijų Å¡imtų dienų terminas. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas negalėjo bÅ«ti G. P. tėvas. Tačiau duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Trečiasis asmuo A. S. yra biologinis ir tikrasis G. P. tėvas. Su juo ieÅ¡kovė gyvena kartu ir Å¡iuo metu. Jis pripažįsta savo tėvystę, faktiÅ¡kai iÅ¡laiko G.

P., prižiÅ«ri jį, rÅ«pinasi jo auklėjimu, tačiau negali bÅ«ti įraÅ¡ytas tėvu, kol nenuginčyta atsakovo A. P. tėvystė. Aplinkybę, kad atsakovas nėra G. P. biologinis tėvas, ieÅ¡kovė nurodo, žinojusi nuo pat sÅ«naus gimimo, tai žinojo ir atsakovas. Tikėjosi, kad jis inicijuos bylÄ dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau to kažkodėl nepadarė. Atsižvelgdama į tai, kad sÅ«nus G. P. nuo pat gimimo gyvena kartu su savo biologiniu tėvu A. S., yra jo iÅ¡laikomas ir pripažįsta jį kaip tėvÄ , ieÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti.

Mano, kad Å¡io termino atnaujinimas visiÅ¡kai atitiks nepilnamečio vaiko interesus – tokiu bÅ«du bus galima realizuoti įstatyme įtvirtintÄ vaiko teisę žinoti savo tėvus.Atsakovas A. P. su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Skyrybų proceso metu norėjo, kad ieÅ¡kovė susigrÄ Å¾intų mergautinę pavardę, nes nenorėjo, kad kiti jos vaikai neÅ¡iotų jo pavardę.Trečiasis asmuo A. S. su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad jį pripažįsta visiÅ¡kai.

Teigė, jog jam nekyla abejonių, kad vaikas tikrai jo. Jis gyvena kartu su ieÅ¡kove ir veda bendrÄ Å«kį.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadoje teigiama, kad, nepaisant praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, atsižvelgiant į vaiko, kuris niekada negyveno kartu su atsakovu, faktiÅ¡kai esančio vaikui svetimu žmogumi, interesus, mano, kad, jei atsakovas pripažins, kad nėra G. P. tėvas, bus pagrindas tenkinti K. P. ieÅ¡kinį. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pranešė, kad A.

S. gyvena kartu su K. P., pokalbio metu jis informavo, kad kartu su ja bendrÄ Å«kį veda jau ketvirtus metus, patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus G. P., jis yra jo biologinis tėvas ir nori, kad dabartinė vaiko tėvystė bÅ«tų nuginčyta. A. S. teigimu, jis rÅ«pinasi savo sÅ«numi, jo auklėjimu ir gerove, faktiÅ¡kai jį iÅ¡laiko, nori, kad sÅ«naus gimimo liudijime bÅ«tų įraÅ¡ytas kaip biologinis vaiko tėvas. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje nurodoma, kad K.

P. turėtų įrodyti įtikinamais faktais, kad sÅ«naus G. P. tėvas nėra A. P..IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Atsižvelgdama į tai, kad sÅ«nus G. P. nuo pat gimimo gyvena kartu su savo biologiniu tėvu A. S., yra jo iÅ¡laikomas ir pripažįsta jį kaip tėvÄ , ieÅ¡kovė prašė atnaujinti senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti ir nustatyti, kad A. P. nėra jos sÅ«naus G. P. biologinis tėvas. Ä®statymu nustatytas terminas, per kurį asmuo, norintis nuginčyti tėvystę, privalo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui.

Toks terminas – vieneri metai, skaičiuojami nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia gali bÅ«ti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais:

1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e;

2) kada paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.IÅ¡ to, kÄ nurodė ieÅ¡kovė – tai, kad tikėjosi, jog atsakovas pats inicijuos bylÄ dėl tėvystės nuginčijimo, galima teigti, jog formaliai pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio padavimo terminÄ nėra, vis dėlto pažymėtina, kad nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus.

Å ioje byloje, įvertinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jį pagrindžiančius argumentus, proceso Å¡alių pasisakymus, Vaiko teisių apsaugos institucijų iÅ¡vadas, atsižvelgiant į tai, kad, neatnaujinus termino ieÅ¡kiniui paduoti bus pažeisti vaiko interesai, nes ieÅ¡kovė gyvena su biologiniu vaiko tėvu A. S., veda su juo bendrÄ Å«kį, mažametis ne tik bendrauja su savo tikruoju tėvu, bet ir pripažįsta jį esant tėvu, į tai, kad atsakovo vaikas nepažįsta, darytina iÅ¡vada, jog galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų ir jam bus palankus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, į tai, kad termino atnaujinimas ieÅ¡kiniui paduoti Å¡ioje byloje ne tik kad nepažeis, bet atitiks nepilnamečio vaiko interesus, teismas nutaria tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminÄ .Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . Už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis.Teismas, remdamasis ieÅ¡kovės K.

P. ieškiniu ir jos, jos atstovės, atsakovo A. P., trečiojo asmens A. S. paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadomis bei byloje esančiais kitais įrodymais – tuo, kad ieškovės sūnus G. P. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), t. y. nepraėjus 300 dienų po K. P. ir A. P. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 9); tuo, kad jo tėvu tik dėl to, jog vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, buvo įrašytas A. P. (b. l. 8, 9); tuo kad ieškovė ir trečiasis asmuo A.

S. pripažįsta, kad ne vėliau kaip nuo ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį; tuo, kad A. S. neabejoja, jog G. P. yra jo sÅ«nus, rÅ«pinasi juo, auklėja, faktiÅ¡kai jį iÅ¡laiko; motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė teigia, jog (duomenys neskelbtini) gimusio jos sÅ«naus G. P. tėvas nėra A. P., o yra A. S., su kuriuo ji faktiÅ¡kai gyvena, atsižvelgdamas į tai, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kiniu; tuo, kad institucijos, teikiančios iÅ¡vadas byloje, prieÅ¡taravimų K.

P. ieÅ¡kiniui nereiÅ¡kia, ieÅ¡kinį pripažįsta pagrįstu bei tenkintinu visiÅ¡kai.Lietuvos A. T. praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę. Å is aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog bÅ«tina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę.

Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, kt.).Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Dėl to turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu byloje pareikÅ¡tas vienas iÅ¡ įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ .Konstatuotina, jog Å¡iuo sprendimu nuginčijus nepilnamečio G.

P. tėvystę, tikslinga nustatyti tėvystę tikrajam nepilnamečio vaiko tėvui A. S., nors K. P. ieškinyje konkrečiai prašė pripažinti tik tai, kad A. P. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, vadinasi, nuginčyti tėvystę. Pažymėtina, jog siekis nuginčyti tėvystę atitinka vaiko teisę žinoti savo tėvus, t. y. G. P. interesus atitinka tikrosios kilmės nustatymas. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, taip pat ir tėvystės nustatymo klausimas, turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus.

Å iuo atveju konstatuotina, jog teismui nepripažinus tikrojo vaiko tėvo, tėvystės nuginčijimas pažeistų jo interesus, nes nebÅ«tų užtikrinta, kad vaikas neliks be tėvo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, pripažintina, kad trečiasis asmuo A. S. yra ieÅ¡kovės K. P. sÅ«naus G. P. tėvas.Teismui pateikta 2015 m. spalio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (4.22.) TPA-2754, pagal kuriÄ valstybei priteistinas 182,42 Eur advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios iÅ¡laidos.

Nors CPK 96 str. 1 d. nurodo, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.Proceso dalyvių elgesys nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ buvo tinkamas, tačiau vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, teismas privalo konstatuoti, jog ne teismine tvarka nuginčyti, nustatyti tėvystės bei pakeisti įraÅ¡o gimimo liudijime neįmanoma, todėl ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ , naudotis valstybės teikiama antrine teisine pagalba.

Be to, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad neteisingas įraÅ¡as vaiko gimimo liudijime buvo įraÅ¡ytas dėl abiejų Å¡alių neveikimo, todėl konstatuoti Å¡iuo atveju, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti tik atsakovas bÅ«tų neteisinga, nes Å¡ioje situacijoje yra abiejų Å¡alių kaltė. Ä®vertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, teismas vertina, jog abi Å¡alys turėtų atlyginti po 50 proc. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovė pateikė duomenis, jog ji atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo priteistina 50 proc. byloje buvusių bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra už reikalavimÄ nuginčyti tėvystę pusė nustatyto žyminio mokesčio – 21 Eur, pusė teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 3 Eur, iÅ¡ viso 24 Eur, ir pusė sumos, tai yra 91,21 Eur, už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1, 5 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti, kad atsakovas A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra ieÅ¡kovės K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sÅ«naus G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.Pripažinti, kad ieÅ¡kovės K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sÅ«naus G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 91,21 Eur (devyniasdeÅ¡imt vieno euro, 21 euro cento) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, pervedant į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – „įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ â€œ.Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvideÅ¡imt keturių eurų) žyminį mokestį ir teismo iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas – 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                             Rasa Balsevičienė