2026-05-27 Nr. AB-11241-3-61-3-02425-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-756-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02425-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2025 m. balandžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo (toliau – ir NŽT, atsakovas) išvadą Nr. FPA-1738-(7.3E) (toliau – ir Išvada) ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administraciniam teismui 2026 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo atsisakė nuo skundo, kadangi atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą ir 2025 m. birželio 9 d. surašė teigiamą išvadą dėl pareiškėjo projekto tikslingumo tvirtinti, todėl ginčo administracinėje byloje neliko. Pareiškėjas prašė administracinę bylą nutraukti ir priteisti jam 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo G. S. atsisakymą nuo skundo dėl 2025 m. balandžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo išvados Nr. FPA-1738-(7.3 E) panaikinimo ir bylą nutraukė; priteisė iš atsakovo NŽT pareiškėjo G. S. naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl skundo atsisakymo pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), skundo atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl byla nutrauktina.

Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba surašė 2025 m. balandžio 3 d. patikrinimo išvadą, kuria nutarė projekto netvirtinti, nes rengiamo projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Pareiškėjas su skundu dėl 2025 m. balandžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo išvados panaikinimo į teismą kreipėsi 2025 m. gegužės 5 d. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, gavęs teismo pranešimą apie priimtą nagrinėti skundą ir pradėtą teisminį procesą (teismo pranešimas atsakovui išsiųstas 2025 m. birželio 6 d.), 2025 m. birželio 9 d. surašė teigiamą išvadą dėl pareiškėjo projekto tikslingumo tvirtinti, t. y. faktiškai patenkino pareiškėjo skunde pareikštą reikalavimą.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2025 m. birželio 5 d. į atsakovą kreipėsi raštu, prašydama sklypo projektą tikrinti pakartotinai. Akcentuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė tą patį projektą, kuris 2025 m. balandžio 3 d. patikrinimo išvada buvo nepatvirtintas. NŽT, pakartotinai patikrinusi projektą, 2025 m. birželio 9 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-2965-(7.3 E) pareiškėjui pateikė teigiamą žemės valdos patikrinimo išvadą. Teismas sprendė, kad iš esmės pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas jau pradėjus teisminį procesą, o ne iki kreipimosi į teismą.

Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas teigė, jog teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, turėtų nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Teismas vertino, kad nors minėta norma suteikia teismui diskreciją nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ši diskrecija taikoma tik įvertinus šalių procesinį elgesį bei ginčo kilimo priežastis, o nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis ar elgęsis nesąžiningai.

Teismas nurodė, kad pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėjas V. N. pagal 2019 m. birželio 20 d. atstovavimo sutartį. Bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2025 m. balandžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurias sudaro 1,5 val. teisinė konsultacija dėl NŽT patikrinimo akto panaikinimo (150 Eur) ir skundo parengimas teismui (850 Eur) bei 2025 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitu.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pareiškėjo skundas teisme užregistruotas 2025 m. gegužės 5 d., todėl šiuo atveju aktualus 2024 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 335,9 Eur. Atitinkamai už skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 4 671,8 Eur (2 335,9 x 2,5 x 0,8). Kadangi prašomos išlaidos (850 Eur) už skundo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų valandą rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) yra 0,1. Atitinkamai už vieną teisnių konsultacijų valandą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 186,87 Eur (2 335,9 x 0,1 x 0,8). Kadangi prašomos išlaidos (150 Eur) už teisinę konsultaciją neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, o jei šis prašymo nebūtų patenkintas, mažinti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nebuvo patenkintas geruoju, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą patikrinti projektą, parengė ginčijamą Išvadą, kurioje pažymėta, kad „patikrinus Projektą nustatyta, kad Projekto teritorija patenka į galiojantį Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) vietovių detaliojo plano konceptualioji dalis detalųjį planą, tačiau Projekto aiškinamajame rašte minėtas Detalusis planas nepaminėtas ir neaprašyta jo įtaka rengiamo Projekto sprendiniams“.

Atsakovas pažymėjo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų. rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto.

Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taisyklių 50.2 papunktyje nustatyta, kad projekto aiškinamajame rašte turi būti apibūdinami projekto tikslai, įvertinama esama būklė, paaiškinami projekto sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai.

Taisyklių 65 punkte reglamentuota, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Kai visa projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina organizatoriaus pateikto projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.

Taigi, atsakovas, gavęs Savivaldybės pakartotinį prašymą Nr. 1TP-3009-(7.3 E.) patikrinti Žemės sklypo FP Projektą bei kartu su šiuo prašymu pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 5 d. paaiškinamąjį Raštą, vadovaudamasi Taisyklėmis, parengė Nacionalinės žemės tarnybos Žemės valdos projekto 2025 m. birželio 9 d. Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad „Tvirtinti žemės valdos projektą galima papildomai įvertinus patikrinimo apibendrinime nurodytus trūkumus ir patikslinus (papildžius) Projekto aiškinamąjį raštą“.

Pareiškėjas teigia, kad bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, o jei būtų priteisiamos, turėtų būti mažinamos, nes administracinė byla nelaikytina sudėtinga, nelaikytina didele, nereikalavo specifinių teisinių žinių, nuodugnios teismų praktikos analizės ir daug laiko sąnaudų rengiantis bylos nagrinėjimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nutraukus bylą dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus, pareiškėjui išliko teisė reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka pagrįstumo reikalavimą yra protingo dydžio, todėl priteisė jas iš atsakovo.

Atsakovo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, nes jis nepatenkino pareiškėjo reikalavimų geruoju, o patenkino tik todėl, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė projekto Aiškinamąjį raštą. Be to, mano, kad jei teismas nuspręstų priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos turėtų būti priteisiamos mažesnės, nes byla nesudėtinga.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą šioje srityje, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2025 m. balandžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo išvadą Nr. FPA-1738-(7.3E). Pareiškėjas skunde nurodė, kad NŽT išvadoje nurodė, jog projekto teritorija patenka į galiojantį Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) vietovių detaliojo plano konceptualioji dalis detalųjį planą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapas skirstomas į tris stadijas – esamos būklės analizės, koncepcijos rengimo ir sprendinių konkretizavimo. Koncepcijos rengimas – tai tik vienas iš tarpinio planavimo etapų, kurio metu nustatomos teritorijos naudojimo kryptys ir prioritetai, bet dar nėra priimami konkretūs sprendiniai, kurie galėtų sukelti teisinius padarinius. Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundo argumentais nesutiko. Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu 2025-06- Nr. A51- /25(2.14.2.12E-ŽEM išaiškino atsakovui, kad buvo parengta tik detaliojo plano konceptualioji dalis, o ne detalusis planas ir pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, koncepcija nėra teritorijų planavimo dokumentas. NŽT, pakartotinai patikrinusi projektą, 2025 m. birželio 9 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-2965-(7.3 E) pareiškėjui pateikė teigiamą žemės valdos patikrinimo išvadą.

Prieš byloje paskirtą teismo posėdį, buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodoma, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą ir 2025 m. birželio 9 d. surašė teigiamą išvadą dėl pareiškėjo projekto tikslingumo tvirtinti, todėl ginčo administracinėje byloje neliko.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas po pareiškėjo kreipimosi į teismą geruoju patenkino visus pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. birželio 20 d. atstovavimo sutartis, 2025 m. balandžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2025 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina pareiškėjo patirtas 1 000 Eur išlaidas už teisinę konsultaciją ir skundo parengimą. Bylai aktualiu laikotarpiu, vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8, 8.2 punktais rekomenduojama maksimali priteistina suma už advokato padėjėjo ieškinio parengimą buvo 4 671,8 Eur, o už vieną teisinių konsultacijų valandą – 186,87 Eur, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur suma už skundo parengimą turėtų būti dar mažinama, kaip neatitinkanti bylos sudėtingumo, neadekvati suteiktai paslaugai ar neprotinga.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti atsakovo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis