Legislator Case Law & Legislation
9f67f232-9f8d-4a09-9c90-9d756b16698a AI generated

9f67f232-9f8d-4a09-9c90-9d756b16698a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9f67f232-9f8d-4a09-9c90-9d756b16698a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 12 547,31 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ automobilį priėmusios remontuoti bendrovės „Diatoma“ patvirtinimÄ , kad remonto sÄ mata suderinta, sutiko remontuoti automobilį už sÄ matoje nurodytÄ sumÄ â€“ 21 407,72 litus.

Legislator headnote

AI generated

9f67f232-9f8d-4a09-9c90-9d756b16698a · Vilniaus apygardos teismas:              4. teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad draudimo iÅ¡mokos dydis nepriklausė nuo atsakovo. IÅ¡mokos dydis priklausė nuo atsakovo, kadangi jis organizavo žalos bylos administravimÄ ir galėjo nustatyti visas aplinkybes, tačiau jų nenustatė, o apeliantui sudarė įspÅ«dį, kad sÄ mata, t.y. žalos dydis, suderintas.             Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1016-611/2013Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-14594-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.2; 121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, dalyvaujant trečiajam asmeniui atsakovės pusėje AVIVA towarzystwo ubezpieczen ogolnych S.A., dėl 12 547,31 Lt nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 12 547,31 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ automobilį priėmusios remontuoti bendrovės „Diatoma“ patvirtinimÄ , kad remonto sÄ mata suderinta, sutiko remontuoti automobilį už sÄ matoje nurodytÄ sumÄ â€“ 21 407,72 litus.

IeÅ¡kovas manęs, kad draudimo iÅ¡moka bus iÅ¡mokėta pagal su atsakovu suderintÄ sÄ matÄ , todėl už automobilio remontÄ sumokėjęs savo lėšomis. Lenkijos draudimo kompanijai iÅ¡mokėjus tik 8860,41 Lt, likusi suma 12547,31 litai, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjęs įmonei, yra jo iÅ¡laidos – tiesioginiai nuostoliai. Mano, kad samdantis darbuotojus atsakovas privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbines (tarnybines) pareigas einančių darbuotojų kaltės. Atsakovas privalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kokius jis turi įgaliojimus, apie kuriuos jis pranešė tik po to, kai jo darbuotojas jau buvo patvirtinęs sÄ matÄ elektroninio susiraÅ¡inėjimo metu.

Draudimo iÅ¡moka buvusi sumažinta be teisinio pagrindo. Atsakovas nepaaiÅ¡kinęs ieÅ¡kovui, kaip apsaugoti ir įgyvendinti savo teises dėl žalos atlyginimo bei patvirtino ieÅ¡kovo pateiktÄ sÄ matÄ be iÅ¡ankstinio Lenkijos draudimo kompanijos sutikimo, taip savo veiksmais sukeldama nuostolių atsiradimÄ . Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. IeÅ¡kovo pateiktame 2010 m. rugpjūčio 3 d. susiraÅ¡inėjime dėl transporto priemonės kainos derinimo atsakovo atstovo nurodyta, jog Å¡is suderinimas nepatvirtina įvykio draudžiamuoju/nedraudžiamuoju.

Tai reiškia, kad iki to momento, kol nėra aišku, ar įvykis bus pripažintas draudžiamuoju, taip pat nėra aišku, ar bus išmokėta draudimo išmoka. Taigi, ieškovas žinojo, kad atsakovas yra tik Lenkijos draudimo kompanijos atstovas. Ieškovas remontavo savo automobilį neturėdamas Lenkijos draudimo kompanijos patvirtinimo, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju ir jam bus išmokėta draudimo išmoka, įsipareigojo savo rizika sumokėti už remonto darbus atlikusiai įmonei. Pažymėjo, jog prie 2010 m. spalio 18 d. rašto ieškovui buvo pateiktas Lenkijos draudimo kompanijos laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog ieškovo automobilis buvo apgadintas dar prieš 2010 m. liepos 7 d.

įvykusį draudiminį įvykį, todėl iÅ¡mokos dydis buvo nustatytas įvertinus, kad dalis automobilio techninės bÅ«klės trÅ«kumų nebuvo patirto eismo įvykio pasekmė. Buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovo transporto priemonės numeriai buvo pakeisti ir Å¡i priemonė iki minėto eismo įvykio buvo patyrusi 14 avarijų. Dėl to sprendimas dėl draudiminės iÅ¡mokos dydžio buvo paremtas Å¡ių aplinkybių įvertinimu. Taigi atsakovas tinkamai vykdęs savo pareigas ir nėra atsakingas už Lenkijos draudimo kompanijos priimtÄ sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio ir ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad teismo apklaustas transporto žalų ekspertas A. P., derinantis remonto apimtis su remonto įmonėmis, nurodė, kad su ieÅ¡kovu bendravo tik elektroniniais laiÅ¡kais. SÄ mata yra derinama bet kokiu atveju ir tik po to seka įvykio pripažinimas draudžiamuoju/nedraudžiamuoju. Todėl savo laiÅ¡ke dėl sÄ matos suderinimo jis parašęs pastabÄ â€žÅ is suderinimas nereiÅ¡kia įvykio pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu“.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Draudimo priežiÅ«ros komisija 2010 m. gruodžio 14 d. priimtu nutarimu konstatavo, kad atsakovas įvykio aplinkybių tyrimÄ atliko dėdamas reikiamas pastangas, o sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo priėmimo operatyvumas ir pagrįstumas nepriklausė vien nuo jo valios. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:1. teigia, kad Lietuvos Respublikos Draudimo priežiÅ«ros komisijos nutarimas yra tik institucijos nuomonė, kuri negali bÅ«ti apskųsta ir patikrinta kitos institucijos (teismo), todėl negali bÅ«ti vertinama kaip teisinga, neginčytina ir galutinė. Apeliantas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-1836-624/2011. Mano, kad minėtos institucijos nuomonė neturi jokios teisinės galios, neįrodo atsakovo nekaltumo dėl žalos atsiradimo ir negali bÅ«ti motyvu ieÅ¡kiniui civilinėje byloje atmesti.2. teismas neteisingai įvertino sprendime minimo elektroninio laiÅ¡ko turinį.

Å ioje civilinėje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu, kadangi įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta. Skyrėsi iÅ¡mokėtos draudiminės sumos dydis nuo suderintos su atsakovu. Atsakovas minėtame laiÅ¡ke nenurodė, kad sÄ matos suderinimas nėra galutinis ir turi bÅ«ti patvirtintas trečiojo asmens - eismo įvykio kaltininko atsakomybę apdraudusios Lenkijos draudimo kompanijos.

3. Atsakovas netinkamai atliko žalos sureguliavimo funkcijÄ . Atsakovui tinkamai informavus apeliantÄ apie savo kompetencijÄ administruojamoje žalos byloje iki sÄ matos patvirtinimo, minėtame laiÅ¡ke nurodžius, kad sÄ mata gali bÅ«ti pakeista, apeliantas bÅ«tų turėjęs galimybę atlikti nepriklausomų ekspertų vertinimÄ ir juo remtis byloje prieÅ¡ Lenkijos draudimo kompanijÄ dėl žalos dydžio, tačiau tokios galimybės neteko. Apeliantui nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos atstovavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, nuostatos, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovui patvirtinus žalos dydį, jis gali bÅ«ti dar kartÄ peržiÅ«rėtas trečiojo asmens.

             4. teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad draudimo iÅ¡mokos dydis nepriklausė nuo atsakovo. IÅ¡mokos dydis priklausė nuo atsakovo, kadangi jis organizavo žalos bylos administravimÄ ir galėjo nustatyti visas aplinkybes, tačiau jų nenustatė, o apeliantui sudarė įspÅ«dį, kad sÄ mata, t.y. žalos dydis, suderintas.             Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsikirtimus grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas Lietuvos Respublikos Draudimo priežiÅ«ros komisijos sprendimÄ nurodė tik kaip vienÄ iÅ¡ motyvų ieÅ¡kiniui atmesti. Teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, t.y. atsakovas atliko sugadinto automobilio apžiÅ«rÄ , surašė defektų aktÄ , kreipėsi į Lenkijos policijos komisariatÄ dėl informacijos apie eismo įvykį ir nustatytus atsakingus asmenis, kreipėsi į kaltininkų atsakomybę apdraudusiÄ draudimo bendrovę, derino automobilio remonto kainÄ ir draudiminės iÅ¡mokos dydį.

Å iuos duomenis objektyviai įvertinęs priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .

2. Apeliantas klaidingai teigia, kad įvykio pripažinimas ar nepripažinimas draudiminiu tariamai nesietinas su ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo iÅ¡sprendimu. Nurodo, kad jei eismo įvykis nebÅ«tų pripažintas draudiminiu, tai apeliantas draudimo iÅ¡mokos nebÅ«tų gavęs, nepriklausomai nuo to, dėl kokio dydžio remonto sÄ matos bÅ«tų iÅ¡sakyta draudiko nuomonė. Todėl apeliantas, ėmęsis remontuoti automobilį, nesulaukęs sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, veikė savo rizika. Apeliantas jau tÄ pačiÄ dienÄ , kai vyko sÄ matos derinimas, pateikė atsakovui už automobilio remonto iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. Tai patvirtina, kad automobilis buvo suremontuotas anksčiau nei atsakovas 2010 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad laiko sÄ mata suderinta.

3. Apeliantui draudimo iÅ¡moka buvo sumažinta ne todėl, kad buvo sumažinta remonto darbų ar naudotinų remontui darbų kaina, o todėl, kad dalis automobilio sugadinimų nebuvo įvykusio eismo įvykio pasekmė - tai buvo ankstesnių apelianto patirtų eismo įvykių pasekmės. Tokios iÅ¡laidos nekompensuojamos, nes įvykis jų atžvilgiu nėra draudiminis. Apeliantas vairuoja automobilį ne vienerius metus, draudžia savo civilinę atsakomybę. Apeliantas mažiausiai 14 kartų kreipėsi į atsakovÄ kaip draudikÄ dėl patirtų eismo įvykių ir/ar kitokių Å¡io automobilio sugadinimų.

Apeliantas, gavęs automobilio sÄ matÄ ir matydamas, kad joje yra įtrauktos ir ne 2010 m. liepos 7 d. eismo įvykio metu padarytų sugadinimų remonto iÅ¡laidos, negalėjo sÄ Å¾iningai tikėtis, kad Å¡ios iÅ¡laidos bus atlygintos.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydis priklausė nuo atsakovo. Atsakovas negalėjo ir neprivalėjo įspėti apelianto, kad dalies automobilio defektavimo metu nustatytų sugadinimų remonto iÅ¡laidos negali bÅ«ti kompensuojamos, nes atsakovas neturėjo informacijos apie tai ar apeliantas suremontavo visus ankstesnius sugadinimus, kuriuos fiksavo atsakovas, taip pat atsakovas negalėjo žinoti, ar dėl visų sugadinimų apeliantas kreipėsi į draudikÄ .

Mano, kad apeliantas nepatyrė automobilio remonto iÅ¡laidų, nes automobilis buvo parduotas už rinkos kainÄ , kuri atlygina apelianto remonto iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad Lenkijoje 2010 m. liepos 7 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) COUPE, valst. n. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas Lenkijos pilietis P. S., vairavęs automobilį Volkswagen, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi Lenkijos draudimo kompanija AVIVA towarzystwo ubezpieczen ogolnych S.A. (toliau – Lenkijos draudimo kompanija).

Dėl draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovas 2010 m. liepos 19 d. kreipėsi į atsakovÄ , kaip Lenkijos draudimo kompanijos atstovÄ pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje. Automobilį ieÅ¡kovas perdavė remontuoti bendrovei „Diatonas“, kurios darbuotojo sudaryta ir, ieÅ¡kovo teigimu, su draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ žalų centro ekspertu suderinta remonto sÄ mata, buvo patvirtinta 21 407,72 Lt remonto kaina. 2010 m. spalio 18 d. atsakovas pranešė ieÅ¡kovui, kad Lenkijos draudimo kompanija automobilio remontui patvirtinusi 8860,41 Lt sumÄ ir 1742,40 Lt sumÄ automobilio transportavimui (b.l.26).

Draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovui buvo sumokėta 2010 m. spalio 21 d. Apeliantas mano turintis teisę į 12 547,31 litų nuostolių, atsiradusių dėl kaltų atsakovo darbuotojų veiksmų, atlyginimÄ , nes suderinus remonto sÄ matÄ 21 407,72 Lt sumai, jam iÅ¡mokėta buvo tik 8860,41 Lt. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (iÅ¡skyrus įstatymines ar sutartines iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Nurodytos įstatyme sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atveju, todėl bylose, kuriose samdančiam darbuotojus asmeniui reiÅ¡kiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo už jo darbuotojo veiksmus, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iÅ¡ jų. Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atsakovo, kaip draudiko Lenkijos draudimo kompanijos atstovo, veiksmų, administruojant ieÅ¡kovo autoįvykio Lenkijoje patirtos žalos bylÄ , lėmusių nuostolių apeliantui atsiradimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esamus duomenis, neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas netinkamai atliko žalos sureguliavimo funkcijÄ . Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis reglamentuoja situacijÄ , kai per 30 dienų terminÄ neįmanoma iÅ¡tirti aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui ar padarytos žalos dydžiui nustatyti.

Tokiu atveju draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 14 dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai Å¡ias aplinkybes bÅ«tų galima iÅ¡tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas užsidelsė dėl Lenkijos draudimo įmonės nepakankamai aktyvių veiksmų tvirtinant draudimo liudijimo galiojimÄ ir mokėtinos draudimo iÅ¡mokos sumÄ . Tačiau visgi draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta per 3 mėnesius nuo ieÅ¡kovo praneÅ¡imo apie įvykį patvirtinimo raÅ¡tu, t.y. 2010 m. spalio 21 d.

Apeliantas tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo remtis Lietuvos Respublikos Draudimo priežiÅ«ros komisijos atliktu atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, kaip draudiko atstovo veiksmų, susijusių su 2010 m. liepos 7 d. eismo įvykių, įvertinimu, nes Å¡is vertinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Draudimo priežiÅ«ros komisijos kompetencijos ribas. Å iuo atveju pažymėtina, kad ne Å¡i komisijos iÅ¡vada lėmė ieÅ¡kovo netenkinančio pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimÄ .

Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, taip pat atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Tuo tarpu apeliantas savo elektroninio susiraÅ¡inėjimo su transporto žalų ekspertu metu derintÄ remonto apimtį ir sÄ matÄ laiko Å¡alių suderinta ir patvirtinta gautina draudimo iÅ¡moka, kurios apeliantas po visų atsakovo atliktų veiksmų su Lenkijos draudimo bendrove negavo.

Tačiau pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, neturėdamas draudiko Lenkijos draudimo kompanijos praneÅ¡imo apie galimos draudimo iÅ¡mokos dydį, kuris nuo atsakovo nepriklausė, už automobilio remontÄ sumokėjo savo rizika, patvirtina bylos duomenys. Atsakovo atstovas ieÅ¡kovo akcentuojamame elektroniniame laiÅ¡ke nenurodė ir nepatvirtino, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju bei kad draudimo iÅ¡moka (nepriklausomai nuo jos dydžio) bus mokama. Apeliantas teigia, kad laiÅ¡ke nebuvo kalbama apie draudiminį ar nedraudiminį įvykį, o buvo tik derinama remonto sÄ mata, tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina, kad derinamos sÄ matos apmokėjimas tiesiogiai priklauso nuo fakto ar įvykis bus pripažintas draudiminiu ar ne.

SÄ matos derinimas yra normalus Å¡alių bendradarbiavimo, sprendžiant įvarius klausimus, tuo pačiu ir draudiminės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, etapas. Tačiau galutinė mokėtina suma visgi priklauso nuo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir galutinės mokėtinos sumos patvirtinimo. Be to, atsakovo darbuotojo laiÅ¡ke nurodytas įspėjimas, kad „šis suderinimas nepatvirtina įvykio draudžiamuoju/nedraudžiamuoju“ neabejotinai rodo, kad klausimas dėl apelianto patirto eismo įvykio atitikimo draudimo sÄ lygoms (įskaitant nukentėjusiajam mokėtinÄ sumÄ ) dar sprendžiamas ir nėra galutinis.

Apelianto susiraÅ¡inėjimo su atsakovo darbuotoju turinys vertintinas tik kaip patvirtinimas, jog apelianto pateikta sÄ mata draudimo bendrovėje yra priimta, derinama, tačiau ji nepatvirtina įvykio pripažinimo draudiminiu, o tai reiÅ¡kia, kad nėra galutinai nuspręsta dėl Å¡alių derintos sÄ matos apmokėjimo. Todėl apeliantas neturėjo jokio pagrindo bÅ«ti tikras dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ir tikėtis gauti bÅ«tent tokiÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kokia buvo nurodyta remonto įmonės pateiktoje apelianto transporto priemonės sÄ matoje.

Tai rodo, kad apeliantas, atlikęs remonto darbus nesulaukęs sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, įsipareigojo savo rizika sumokėti už darbÄ remontÄ atlikusiai įmonei. Be to, bylos duomenys leidžia spręsti, kad apeliantas buvo pasiryžęs bet kokiu atveju suremontuoti visus savo automobilio defektus, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės mokėtinos draudiminės iÅ¡mokos dydžio. SÄ matos aptarimas vyko 2010 m. rugpjūčio 2 d., o apeliantas jau 2010 m. rugpjūčio 3 d. pateikė atsakovui visas sÄ skaitas už automobilio remontÄ ir jų apmokėjimo duomenis (b.l. 20-22).

Å iose sÄ skaitose faktÅ«rose atžymėta, kad apeliantas jose nurodytas prekes ir paslaugas jau gavo ir pretenzijų neturi. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad automobilis faktiÅ¡kai suremontuotas buvo iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. elektroninio laiÅ¡ko dėl sÄ matos suderinimo. Todėl iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma paneigia apelianto argumentus dėl jo suklaidinimo, lėmusios nuostolių atsiradimÄ . Be to, iÅ¡ Lenkijos draudimo kompanijos paaiÅ¡kinimo dėl draudiminės iÅ¡mokos patvirtinimo matyti, kad draudimo iÅ¡mokos dydį lėmė ne automobilio remonto darbų vertinimas pigiau ar kiti galimi draudiminės iÅ¡mokos ribojimai, o faktiniai duomenys dėl patirtos žalos padarytos kaltininko, apsidraudusio Lenkijos draudimo kompanijoje, veiksmais.

Lenkijos draudimo kompanija nustatė, kad dalis apelianto automobilio techninės bÅ«klės trÅ«kumų nebuvo 2010 m. liepos 7 d. patirto eismo įvykio pasekmė, t.y. dalis ieÅ¡kovo pateiktoje sÄ matoje nurodytų darbų nėra draudiminis įvykis. Apeliantas neginčijo nustatytos aplinkybės, kad jo transporto priemonė prieÅ¡ 2010 m. liepos 7 d. eismo įvykį buvo patyrusi 14 avarijų (b.l. 111). Tai leidžia spręsti, kad remontas atliktas didesne apimtimi ir tai susiję su kitais įvykiais. Apeliantas ne kartÄ naudojosi draudimine apsauga, tačiau ar automobilio sugadinimai buvo pataisyti ir kokia buvo automobilio bÅ«klė iki eismo įvykio Lenkijoje, byloje nėra.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kitų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, lėmusių jo deklaruojamų nuostolių atsiradimÄ (CPK 178 str.). Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

Atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1815 Lt (b.l. 181-182). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirtos iÅ¡laidos atitinka suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ numatytų maksimalių dydžių, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ naudai priteistini 1815 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡ ieÅ¡kovo E. R. 1815 litų (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                                     Danutė Kutrienė                                                                                                                      Loreta Lipnickienė                                                                                                                                  Andžej Maciejevski